Kodėl dešinioji Apeliacinio teismo pirmininko A.Valantino ranka - teisėja E.Tamošiūnienė verčia mus abejoti teismų veiklos skaidrumu

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (4 Votes)

Kodėl dešinioji Apeliacinio teismo pirmininko A.Valantino ranka - teisėja E.Tamošiūnienė verčia mus abejoti teismų veiklos skaidrumu

 

Zigmantas Šegžda

 

„Nenusidėjęs šventas nebūsi“, - sako lietuvių liaudies patarlė.

Teksto autorius mano, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, teisėja Egidija Tamošiūnienė atskleidė visą tiesą apie tai, kaip galima subtiliai daryti neteisėtą poveikį teismams.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė yra įtakinga dar ir tuo, kad užima Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos pirmininkės postą. Jos vadovaujama komisija atlieka periodinį ir neeilinį teisėjų profesinės veiklos vertinimą. Kiekvieno teisėjo veikla vertinama kas 3 arba 5 metai.  Komisijos išvados dėl kiekvieno teisėjo veiklos rezultatų saugomos teisėjo asmens byloje. Taigi, asmens bylose sistemingai kaupiama informacija apie teisėjų ir net teismų pirmininkų profesinę veiklą, jų charakteristiką, kvalifikacijos lygį ir padarytas klaidas.

Natūralu, kad teisėjas, norėdamas gauti geresnį veiklos įvertinimą, atsižvelgs į savo tiesioginio viršininko – teismo pirmininko daromas pastabas. Mat, šefo surinkta detali informacija kartu su teisėjo veiklos vertinimu keliauja tiesiai į teisėjo asmens bylą. O jau tada nuo teisėjos Egidijos Tamošiūnienės vadovaujamos komisijos malonės priklausys teisėjo, teismo skyriaus pirmininko ir teismo pirmininko tolesnė karjera arba karjeros pabaiga. Ne veltui yra sakoma, kad tas, kas turi informaciją, valdo pasaulį.

Norėdamas atskleisti visuomenei apie tai, kiek asmens bylose saugoma informacija gali daryti teisėjus pažeidžiamus, 2017-07-07 dieną autorius paprašė Teisėjų tarybos, kad ši pateiktų teisėjų veiklos vertinimo metu padarytas išvadas apie grupės teisėjų profesinę veiklą ir asmenines savybes.

Autorių sudomino savaitraščio „Laisvas laikraštis“ publikacijose linksniuojami teisėjai: Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos teismo skyrių pirmininkės Neringa Švedienė ir Daiva Kazlauskienė, šio teismo teisėjai Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Ainora Kornelija Macevičienė,  Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Audrius Cininas, Stasys Punys, Regina Pocienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė bei  Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas, teisėjas Rinaldas Adamonis.

          2017-07-18 dieną Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus persiuntė minėtą autoriaus prašymą jam pavaldžiai Nuolatinei teisėjų veiklos vertinimo komisijai, kuri tvarko autoriaus prašomus dokumentus.

Deja, toliau įvykiai klostėsi taip, kaip skelbia lietuvių liaudies išmintis: „Šventas Motiejus kelius taiso, o šventas Kazimieras ardo.“ Autoriui adresuotame  2017-07-27 rašte Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, vadovaudamasi Teismų įstatymo nuostatomis, atsisakė pateikti skaitytojams išvadas apie teisėjų profesinę veiklą.

          Nesinorėtų tikėti tuo, kad  komisijos pirmininkė  E.Tamošiūnienė pakluso aukščiau išvardytų teisėjų reikalavimui neviešinti duomenų. Dar labiau nesinorėtų tikėti ir tuo, kad komisijos pirmininkė bijo patekti į savo tiesioginio šefo - Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino nemalonę tuo atveju, jeigu į viešumą patektų  teisėjo Algimanto Valantino asmens byloje esanti informacija apie jo profesinę veiklą, asmenines savybes ir praeityje padarytas klaidas.

Yra pagrindas manyti, kad teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, 1985 metais pradėjęs tardytojo karjerą okupacinį Sovietų Sąjungos režimą aptarnaujančioje prokuratūroje, galėtų būti padaręs dalykų, kuriais dabar negalėtų didžiuotis.

Ar sovietų okupacijos metu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas buvo Sovietų Sąjungą valdžiusios komunistų partijos narys ir ar jis bendradarbiavo su nusikalstamomis KGB struktūromis -  yra rimta Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko profesinės etikos problema, kurią Algimantas Valantinas turėtų viešai deklaruoti ir spręsti iš esmės.

Skaitytojus turėtų nustebinti aukščiausio rango teisėjos  E.Tamošiūnienės 2017-07-27 rašto-atsakymo turinys. Pavyzdžiui, sunku suprasti, kodėl komisijos vadovė E.Tamošiūnienė teismo pirmininką Rinaldą Adamonį nepagarbiai vadina Pinaldu Adamoniu.

Dar didesnę nuostabą kelia komisijos pirmininkės aplaidumas darant nuorodą į Teismų įstatymo teisės normas. Savo paaiškinime ji teigia, kad  klausimus, susijusius su teisėjų veiklos vertinimo procedūra ir jos metu gautų duomenų naudojimu, reglamentuoja Teismų įstatymo 3 skirsnis. Autorius nustatė, kad Teismų įstatymas susideda iš 7 dalių, dalys skirstomos į skyrius, skyriai – į skirsnius, o skyriai ir skirsniai – į straipsnius. Taigi, yra akivaizdu, kad  komisijos pirmininkės nuoroda į įstatymo 3 skirsnį nėra korektiška, nes įstatyme trečias skirsnis yra ne vienas.

          Komisijos pirmininkė  E.Tamošiūnienė atsisakymą teikti informaciją apie teisėjus paaiškino tuo, kad esą „komisijos išvados dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų saugomos teisėjo asmens byloje ir šie rezultatai gali būti naudojami TIK Teismų įstatymo 91-1 str. 2 d. nustatytais tikslais – organizuojant teisėjų mokymą, skatinant juos kelti kvalifikaciją, sprendžiant teisėjų paaukštinimo klausimus ir kt.“  Beje, komisijos pirmininkė užmiršo paminėti tai, jog tas pats įstatymo straipsnis numato ir duomenų naudojimą tobulinant teismų administravimą. Taigi, paviešinus minėtą informaciją, visuomenė galėtų sužinoti, kokią įtaką teismų administravimo tobulinimui daro teisėjų veiklos vertinimas bei kas nuveikta tobulinant teismų ir teisėjų veiklą.

Priešingai nei aiškina pirmininkė E.Tamošiūnienė, autorius nemato jokių teisinių kliūčių paskelbti informaciją apie teisėjų profesinės veiklos vertinimą, kadangi Teismų įstatyme neegzistuoja konkreti teisės norma, draudžianti viešinti tokio pobūdžio informaciją.

Be to komisijos pirmininkė, padarydama išvadą, jog duomenų apie teisėjų profesinę veiklą negalima viešinti, nes jie „gali būti naudojami TIK Teismų įstatymo 91-1 str. 2 d, nustatytais tikslais“, autoriaus nuomone, netinkamai išaiškino teisės normą, kadangi pirmininkė negalėjo paaiškinti, kaip minėtų duomenų paskelbimas prieštarautų įstatyme numatytiems tikslams objektyviai spręsti klausimus, susijusius su teisėjų paaukštinimu, teisėjų kvalifikacijos ir teismų administravimo tobulinimu. Greičiau priešingai. Teisėjas būtų TIK dar labiau įsipareigojęs  tobulėti ir dar labiau būtų motyvuotas ištaisyti savo klaidas, dirbti kokybiškai, jei toks įsipareigojimas būtų viešas.

Bet, panašu, kad bočiai lietuviai buvo teisūs sakydami, kad tūlas ponulis „vartosi kaip tik šventas Laurynas ant blėkos“.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės, teisėjos E.Tamošiūnienės užimta pozicija, autoriaus manymu, daro žalą teisėjų ir teisingumą vykdančių teismų prestižui, kelia rimtų abejonių teismų veiklos skaidrumu bei paneigia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuri skelbia:

„Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.“ 

          Dabar, gi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino dešinioji ranka - teisėja Egidija Tamošiūnienė dėl visiškai nesuprantamų priežasčių atsisako atskleisti skaitytojams duomenis, pagrindžiančius aplinkybę, kad aukščiau išvardyti teisėjai yra nepažeidžiami, nešališki, nepriklausomi nuo pašalinio poveikio ir verti visuomenės pasitikėjimo.

Remdamasis išdėstytu, autorius daro išvadą ir mano, kad įslaptinta informacija apie teisėjų profesinės veiklos pliusus ir minusus gali būti naudojama kaip tobulas šių valstybės tarnautojų valdymo instrumentas siekiant turtinės arba kitos asmeninės naudos. Šantažas ir kompromituojanti informacija yra laiko patikrinti metodai, pasiskolinti iš nusikalstamos sovietinės struktūros – KGB arsenalo.  

Manau, kad dešinioji Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko A.Valantino ranka - teisėja Egidija Tamošiūnienė savo veiksmais atskleidė, kad teismai turi ką slėpti nuo visuomenės. Sprendimų priėmimas už akių, informacijos apie teisėjų profesinės veiklos vertinimą įslaptinimas yra akivaizdūs antidemokratinio, autoritarinio režimo reliktai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

 

Zigmantas Šegžda

Peržiūros: 1336

Komentarai   

+2 # jeronimas 2017-08-02 15:06
Teismai Lietuvoje panasu i valstybe valstybeje.Ju niekas negali kontroliuoti,niekas negali kritikuoti, ir pasirodo niekas neturi teises apie teiseja nieko zinoti,net jeigu tas teisejas ir butu kazkada ivykdes nusikaltima.Tai tiesiog valstybe valstybeje su neperzengema ir nepermatoma siena.prisimenu savo posedzius teisme,kai karta posedzio metu mandagiai paprasiau teisejos prisiminti savo duotus nurodymus mano atsakovui-darbdaviui ir juos vykdyti.Tai buvo reikalauta dokumentu -originalu pateikimas.Uzsitarnavau baisia teisejos neapykanta,agresija,kuri tesesi dar keliuose paskesniuose posedziuose.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-3 # Ella 2017-08-02 19:48
Gal tau, vargseli, dar ir adresus ju turejo duoti, kad galetum persekioti?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti