D.Grybauskaitė nemato 18 teisėjų nusikalstamo susivienijimo, bet atleidžia vieną teisėją „nemandagų elgesį“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.33 (3 Votes)

D.Grybauskaitė nemato 18 teisėjų nusikalstamo susivienijimo, bet atleidžia vieną teisėją už „nemandagų elgesį“

 

Aurimas Drižius

Šiandien paskelbta, kad Dalia Grybauskaitė kreipėsi į teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Sonatą Bieliauskienę pažeminus teisėjo vardą.

Prezidentė nurodė, kad S.Bieliauskienė „nemandagiai, nekorektiškai ir nepagarbiai elgėsi su teismo darbuotojais“, todėl turi būti atleista.

 Prezidentė nuolat pabrėžia, kad teisėjams taikomi ne tik labai aukšti profesionalumo, bet ir elgesio, moralės ir etikos reikalavimai. Nuo teisėjo darbo kokybės priklauso žmonių pasitikėjimas ir teisingumu, ir visa valstybe. Todėl teisėjo elgesys tiek darbe, tiek už teismo durų turi būti nepriekaištingas.

 Teisėjų garbės teismas priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Respublikos Prezidentei atleisti teisėją S. Bieliauskienę iš pareigų dėl to, kad ji šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus ir taip pažemino teisėjo vardą, padarė žalą teismų autoritetui visuomenėje. Teisėjų garbės teismo sprendime konstatuota, kad teisėja nemandagiai, nekorektiškai ir nepagarbiai elgėsi su teismo darbuotojais, nuolat su jais konfliktavo, įžeidinėjo ir menkino, taip pat neprofesionaliai nagrinėjo bylas – nuolat darė šiurkščius ir akivaizdžius procesinius pažeidimus.

 Atlikus teisėjos nagrinėjamų bylų patikrinimą, paaiškėjo, kad S. Bieliauskienė vilkina bylų nagrinėjimą, nepakankamai motyvuoja priimamus sprendimus, netinkamai pasirengia bylų nagrinėjimui, keičia priimtus procesinius sprendimus. Teisėja S. Bieliauskienė jau kartą buvo bausta - prieš 5 metus Teisėjų garbės teismas jai skyrė drausminę nuobaudą.

 

Keista, kad prezidentė nemato žymiai didesnės, tiesiog sisteminės problemos Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose ir ten susikūrusio nusikalstamo teisėjų susivienijimo, kurie atvirai daro nusikaltimus ir tyčiojasi iš Konstitucijos ir įstatymų.

Aš kalbu apie teismuose įtvirtintą cenzūrą, kurią draudžia tiek Konstitucija, tiek ir įstatymai. Tačiau net 18 teisėjų ant to nusispjauti, ir D.Grybauskaitė, kuri puikiai informuota apie „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A.Drižiaus persekiojimą, ant šito nusispjauti. Jai svarbu, kad teisėjai būtų jai lojalus, ir padėtų triuškinti savo politinius kritikus, kaip, pvz. Zigmą Vaišvilą.

 

Kaip žinia, rugpjūčio 3 d. Vilniaus m. apylinkės teismas ima nagrinėti mano civilinę bylą dėl neteisėto persekiojimo, žalos atlyginimo dėl neteisėto persekiojimo, turto pasisavinimo ir užgrobimo, teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sistemingo dokumentų klastojimo ir nusikalstamo susivienijimo teismuose ir generalinėje prokuratūroje.

Ieškinio suma:_1 000000 (vienas milijonas eurų).

 

Savo ieškinyje teismui nurodžiau, kad jau daugiau nei dešimt metų esu neteisėtai persekiojamas vadinamos Lietuvos „teisėsaugos“ ir vadinamų „teisėjų“, kurie klusniai vykdo buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Alvydo Sadecko neteisėtus ir nusikalstamus skundus ir parėdymus. Teismas pagal A.Sadecko prašymą įvedė cenzūrą, kurią draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir net penkis kartus išgalvotais motyvais atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, sistemiškai klastodamas savo nutartis.

 

Dėl visos šios teismų ir prokuratūros nusikalstamos veiklos buvau nuteistas devynis kartus, „teisėjams“ ignoruojant bent kokius įstatymus ir Konstitucijos reikalavimus, buvo nusavintas mano ne mažiau 50 tūkst. eurų vertės 15 arų dydžio žemės sklypas Vilniaus mieste, man du kartus teismai neleido dalyvauti rinkimuose, taip paribodami mano žmogaus teises ir lūkesčius.

Esu neteisėtai nuteistas devynis kartus, teismams ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus :

 

2009- 02-23 Vilniaus m 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., BK 155 str.,

2010- 04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011- 06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d.,

2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013- 12-09 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 181 str. 1 d.,

2014- 03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2014-09-15 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,-1 m 6 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės bausmės vykdymą atidedant 1 m 6 mėn, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A.Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. 

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia tiek Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.". 

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

 

Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas, reikalaudamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, buvo šios įmonės akcininkas, ką ir pats deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tačiau ir asmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, t.y. pats sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. Be to, privati A.Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ ir jis pats asmeniškai kaip dividendus gavo milijonus litų iš „Mažeikių naftą“ privatizavusios „Williams International company“ – visi šie pinigai buvo pervedami galimai kaip kyšiai, nes jokių paslaugų „Mažeikių nafta“ iš „Ekskomisarų biuro“ neužsakė. Pinigai ‚ekskomisarams“ buvo pervedami per tarpininką – „Williams“ atstovę firmą „British and Baltic Vilnius“, kuri net buvo registruota „Ekskomisarų biuro“ patalpose, ir visus gautus iš „Mažeikių naftos“ pinigus iš karto pervesdavo privačiai A.Sadecko firmai už, kaip pasakė Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Vaicekavičius,  „fiktyvias paslaugas“.

Mažeikių prokuratūra buvo pradėjusi tyrimą dėl šių fiktyvių paslaugų ir milijonų pervedimą „Ekskomisarų biurui“, tačiau vėliau, A.Sadeckui einant Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pareigas, šį tyrimą nutraukė.

Tačiau net Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad visi „Mažeikių naftos“ pervedimai firmai „british and Baltic Vilnius“ buvo padaryti be jokių užsakymų, todėl neteisėti. Tačiau visuose teismo procesuose A.Sadeckas, etatinis „Williams“ konsultantas, prisiekęs sakyti tiesą, teigdavo, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo. 

Ši neteisėta ir pagal galimai melagingą A.Sadecko skundą įvesta cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimu“ ir aš vien už tai, kad pateikiau įrodymus ir toliau rašiau apie tai, kaip A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizacija, buvau daug kartų – net septyniose baudžiamosiose bylose teisiamas už „teismo sprendimo nevykdymą“.

Net pasiūlymas A.Sadeckui sudaryti taikos sutartį ir atlyginti man padarytą žalą buvo teismo įvertintas kaip „turto prievartavimas“, nes teisėjas O.Zaicevas nurodė, kad „A.Drižius, net būdamas daug kartų neteisėtai nuteistas,  neturėjo „teisėto pagrindo“ prašyti žalos atlyginimo“.

Visuose šiose bylose įrodinėjau, kad A.Sadecko skundas ir parodymai melagingi, o pats „prevencinis ieškinys“ yra niekas kitas, kaip tik cenzūra ir bandymas nutildyti spaudą. Teismai niekaip nevertino mano pateikiamų įrodymų, apie juos tiesiog nieko nepasisakydavo, kol galiausiai Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kurioje vėl buvau teisiamas dėl cenzūros, mane išteisino, nurodžiusi, kad negalima teisti už savaime teisėtą veiklą.

Remdamasis tuo LAT išplėstinės kolegijos išaiškinimu, vėl kreipiausi į teismą dėl cenzūros panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo Aurimo Drižiaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Apylinkės teismo teisėja ir apygardos teismo teisėja Kiselienė nurodė, kad Konstitucijai yra taikomas penkerių metų senaties terminas, todėl vėl pratęsė cenzūros galiojimą.

Tokį sprendimą tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismai priėmė nepaisant to, kad  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija ne tik pateikė svarią ir aiškią teisinę koncepciją dėl asmens teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, akcentavo reguliuojančias šiuos teisinius santykius įstatymines nuostatas, bet ir kelis kartus paminėjo Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo ydingumą dėl jame suformuoto draudimo abstraktumo.

Jeigu teismai nesiryžta atnaujinti proceso ir panaikinti sprendimą pareiškėjui drausti rašyti apie AB Mažeikių naftą ir A. Sadecką, vadinasi, žemesnieji teismai laiko, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Tačiau tai ne mano kaltė, kad teismai daugiau nei penkerius metus vilkino šios bylos atnaujinimą, ir atmesdavo mano prašymus panaikinti cenzūrą išgalvotais motyvais, klastodami savo nutartis.

Dėl teisėjų nusikalstamo susivienijimo

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-06-07 sprendimu (civ. byloje Nr. 2-238-141-2006), kuris yra įsiteisėjęs, patenkino A.Sadecko prevencinį ieškinį ir uždraudė savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjui UAB „Šilo bitė“ publikuoti visus rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Vancevičienė 2009 m. balandžio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 priėmė nutartį įvesti cenzūrą „Laisvam laikraščiui: t.y. uždrausti atsakovams Aurimui Drižiui. UAB „Laisvas laikraštis" savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Teisėja Vancevičienė atsisakė nagrinėti mano pateiktus įrodymus, o taip pat tai, kad A.Sadecko dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime buvo viešai žinoma informacija – apie tai viešai prabilo ir tuometis VRM sekretorius Jonas Liaudankas. Nors žiniasklaida neatsako už politikų žodžius, tačiau teismas vis tiek nusprendė įvesti cenzūrą o dėl viešų Liaudansko pasisakymų teisėjas Vancevičienė taip parašė : „Dėl šių pačių argumentų atmestinas atsakovo paaiškinimas, jog jis, rašydamas apie ieškovą, rėmėsi oficialaus asmens VRM sekretoriaus Jono Liaudansko išsakyta nuomone“.

Kai teismui šioje civilinėje byloje pateikiau pačio A.Sadecko pateiktą viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaraciją, kurioje jis pats įrašė save kaip ‚Mažeikių naftos“ akcininką, todėl paprašiau panaikinti cenzūrą, pirmą kartą mano prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-5322-501/2010 nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės", todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas.

Tai yra prašiau atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-117-734/2009, panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą įvesti cenzūrą ir iškelti suinteresuotam asmeniui A. Sadeckui baudžiamąją bylą už melagingų parodymų davimą teismui. Savo reikalavimą dėl proceso atnaujinimo grindžiau:

- 2000-06-01 sutartimi Nr. 814 tarp UAB „Ekskomisarų biuras“ ir „Wiliams International“ interesus atstovaujančios UAB „ British&Baltic kur A. Sadeckas įvardijamas kaip konsultantas, o sutartis sudaryta dėl saugos paslaugų“.

- Be to, 2010-04-20 pareiškėjas Seimo archyve susipažino su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiaga apie AB „Mažeikių nafta“ privatizavimą, iš kurios paaiškėjo, kad A. Sadeckas dalyvavo svarstant AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimus, teikė savo pasiūlymus ir nuomonę dėl šio privatizavimo, savo parašu patvirtino komisijos sprendimą.

- Pareiškėjui tapo žinoma, kad A. Sadeckas nuosavybės teise turi AB „ Mažeikių nafta akcijų, apie ką pats įrašė savo privačių interesų deklaracijose.Tačiau teismas nusprendė, kad tai nėra naujos aplinkybės, todėl cenzūrą naikinti atsisakė.

 

Kai teismui šioje civilinėje byloje pateikiau pačio A.Sadecko pateiktą viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaraciją, kurioje jis pats įrašė save kaip ‚Mažeikių naftos“ akcininką, todėl paprašiau panaikinti cenzūrą, pirmą kartą mano prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-5322-501/2010 nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės", todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas.

Kai teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo „Mažeikių naftos" privatizavimo įstatymo autorius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią bylą, nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis". Nors tie įrodymai tik neseniai buvo patekę man į rankas, ir aš niekaip negalėjau žinoti apie juos anksčiau, teisėja F.Vitkienė man nurodė, kad aš turėjau pareigą apie juos žinoti anksčiau, nei jie buvo įvykę, o jeigu nežinojau, tai jau nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra ir teismas pripažino, kad „faktas, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo, visada buvo žinomas, niekada nebuvo kvestionuojamas nei A.Sadecko, nei prokuratūros", kreipiausi dar kartą – jau trečią kartą -  kad šis draudimas - rašyti tiesą apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime - būtų panaikintas. Tačiau net tada Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią civilinę bylą, nes neva tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. 

Teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad minėtos tiek teismo ir prokuratūros nutartys, kuriose pripažįstama, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl privatizavimo, „teismų nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu". T.y. teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad aš 2009 m., nagrinėjant šį A.Sadecko skundą, turėjau žinoti, ką 2013 m. nuspręs Vilniaus apylinkės teismas ir prokuratūra. Tokią pat nutartį surašė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Janovičienė 2013 m. kovo 14 d. nutartimi.

Visais atvejais teismas nepasisakė dėl mano pagrindinio motyvo - teismas įvedė cenzūrą, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Taip pat teismai nevertino ir melagingų A.Sadecko parodymų, kad jie niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, nors buvo šios įmonės akcininkas, ir privatizavimo įstatymų autorius, tačiau teisme sakė, kad niekaip nedalyvavo šiame privatizavime. Nors į teismą iškviesta Lietuvių kalbos profesorė Kalėdienė paaiškino, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime" - „atlikti tam tikrus veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas". O Sadeckas asmeniškai atliko visus „Mažeikių naftos" privatizavimo sandorius ir per savo įmonę „Ekskomisarų biuras" valdė „Mažeikių naftą", t.y. teikė valdymo paslaugas.

Kai pateikiau teismui skundą, prašydamas panaikinti cenzūrą ir nurodydamas, kad minėtu teismo sprendimu buvo įvesta cenzūra, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas - Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z.Monid sugebėjo pasakyti tik tiek, kad „taip pat nepagrįstas ir netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje dėl netinkamo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo prašymo teiginiai apie teisę skleisti informaciją, nenustačius, kad skleidžianti informacija neatitinka tikrovės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, motyvų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą teigti, kad teismo 2009-04-10 sprendime padarytos teisės normų taikymo klaidos". Ir nė vieno žodžio apie tai, ką savo Visuomenės informavimo įstatymas ir Konstitucija apie cenzūrą. Teisėja Z.Monid nurodo, kad teismo įvesta cenzūra yra visai teisėta, ir kad A.Drižiaus paminėtos aplinkybės, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, „yra deklaratyvaus pobūdžio".

 

Teisėjų drausmės ir etikos komisija nusprendė, kad teisėja Zoja Monid padarė tik nežymų įstatymo pažeidimą, paskelbusi, kad Konstitucija ir įstatymai tėra "deklaracijos"

 

Kai apskundžiau šį Z.Monid sprendimą Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėja R.Petkuvienė neišdrįso tyčiotis iš Konstitucijos ir įstatymų, ji sugalvojo remtis savo išgalvotais motyvais.

T.y. Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė savo nutartyje melagingai nurodo, kad „...Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl cenzūros (T.4, b.l. 126) inter alia buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje (T.4, b.l. 126-135). Taigi ji taip pat nėra nauja aplinkybė tik dėl todėl, kad naudojama kitame kontekste, o apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl prašymo atnaujinti esmės, pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ar dar kartą spręsti šį klausimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl spręstina, jog pirmosios...". T.y. teisėja R. Petkuvienė, negalėdama paneigti Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimo, sąmoningai suklastoja savo nutartį, ir parašo, kad dėl šių argumentų jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas savo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tačiau šioje nutartyje nėra nė vieno žodžio apie cenzūrą, net rašydamas skundą aš dar neturėjau Konstitucinio teismo išaiškinimo, kas yra cenzūra. Jį gavau tik vėliau, todėl negalėjau jo panaudoti ir tuo labiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje negalėjo nieko pasisakyti dėl cenzūros, nes ji nebuvo paminėta mano skunde. O teisėja R. Petkuvienė sąmoningai, žinodama, kad negali paneigti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, melagingai nurodo, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Tai yra sąmoningas dokumento klastojimas, įrašant į jį žinomai melagingus duomenis. Teisėja Petkuvienė intelektualiai suklastojo dokumentą, sąmoningai įrašydama į jį melagingą informaciją, ir tai patvirtindama savo parašu.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka, priimdami 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį atsisakyti panaikinti cenzūrą, taip pat ją suklastojo, įrašydami į ją žinomai melagingus duomenis. T.y. šioje nutartyje rašoma : „..Atmestinas apelianto argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl pagrindinio argumento, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pripažįsta, kad pilietis A. nuo 2002 m. iki 2008 m. buvo Seimo nariu ir vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo, rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo, ir visada buvo žinoma, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą argumentą pažymėjo, jog teismas prevenciniu ieškiniu uždraudė skleisti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta, kaip tikrovės neatitinkanti informacija. Kadangi prevencinio ieškinio esmę sudarė duomenų skleidimas apie neva neteisėtą ar nusikalstamą piliečio A.Sadecko veiklą AB „Mažeikių nafta", tai pareiškėjo nurodytos aplinkybės - teisėjų argumentų nurodymas priimtose nutartyse dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą piliečio A. atžvilgiu, neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo...".

T.y. šioje nutartyje teigiama, kad teismas uždraudė skelbti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta kaip neatitinkanti tikrovės. Tačiau tai vėlgi melas - nėra jokio teismo sprendimo, kuris sakytų, informacija, kad pilietis A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta", neatitinka tikrovės. Pats pilietis A.Sadeckas deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kad buvo „Mažeikių naftos" akcininku, o paskui melagingu skundu pareikalavo, kad man būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

Visos šios aplinkybės yra esminės, apribojančios mano, kaip žurnalisto teisės gauti ir skelbti informaciją. Atvirkščiai – esu persekiojamas dėl to, kad sąžiningai atlieku savo, kaip žurnalisto pareigą informuoti visuomenę apie tokius veikėjus, kaip jau minėtas A.Sadeckas.

LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. LR VIĮ 5 str. 1 d. l p. buvo nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Taigi, ieškovas reikalavo uždrausti kasatoriui naudotis teisėmis, kurias jam suteikia teisės aktai. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę, todėl prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų - realus pavojus daryti žalą.

Remdamasis Konstitucija, kad negalima remiantis jos 44 str. įvesti masinės informacijos cenzūrą, ir apie tai labai aiškiai pasisakė LAT 2015 10 01,  aš ir kreipiausi su prašymu atnaujinti bylą. Teismas kaip įprasta atsisakė, įvedęs senaties terminą Konstitucijai.

Eina kalba apie Vilniaus apygardos teismo „teisėjus“ R. Patackienę, V. Švedienę ir S. Punį. Jie pasiuntė į kalėjimą A.Drižių vien už tai, kad šis parašė straipsnį, kuriame buvo kritikuojamas teismų ir prokurorų darbas. Visas šis „nusikaltimas“ buvo įvardintas kaip „teismo sprendimo nevykdymas“.

O teismas buvo įvedęs A.Drižiui cenzūrą ir uždraudęs rašyti straipsnius apie A.Sadecką. Nors tas pats draudimas buvo neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, ši teisėjų trijulė nieko savo nutartyje tiesiog išsityčiojo iš Konstitucijos, parašydami, kad „Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei“.

 

Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų S.Punio, R.Patackienės, V.Švedienės

 

Minėta Vilniaus apygardos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. Nr. 1A-424-562/2014 sugalvojo, kad teisėjų nuomonė yra aukščiau, nei Konstitucija. Tai paskelba 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartyje.

 Teisėjai taip pat paskelbė, kad cenzūra yra didesnė vertybė nei žodžio laisvė tokiam teisėjui, kaip Stasys Punys, R.Patackienė ir V.Švedienė.

Jie dar nepasikuklino pamokslauti savo nutartyje : „Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką  Konvencijos 10 straipsnis negarantuoja visiškai neribotos saviraiškos laisvės spaudai net dėl rimtų viešojo intereso klausimų. Įgyvendindami savo teisę Į saviraiškos laisvę spaudos atstovai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės, kaip reikalaujama Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje. Be to. pagal Konvencijos 10 straipsnį garantuojama apsauga suteikiama su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai siekdami pateikti tikslią ir patikimą informaciją sutinkamai su atsakingos žurnalistikos principais...Taigi nagrinėjamu atveju A. Drižiaus teisė skleisti informaciją apibrėžta Įstatymų nustatyta tvarka priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl kurio nevykdymo jis ir yra nuteistas. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei. Priešingas sprendimas iš esmės reikštu, kad naudojantis saviraiškos laisve galima nepaisyti, vykdant pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį priimtų teismo sprendimų dėl asmens garbės ir orumo gynimo. Tokia situacija būtu nesuderinama su teisinga Konvencijos 8 ir 10 straipsnyje garantuojamų teisių pusiausvyra“.

Nors Lietuvos įstatymai a priori draudžia skelbti tik informaciją, kuri skatina neapykantą ir diskriminaciją, tačiau minėta trijulė nutarė, kad pvz., net toks sakinys „A.Sadeckas pilasi „Mažeikių naftos“ benziną“ būtų kriminalas, nes „nevykdomas teismo sprendimas“.

Tačiau Aukščiausiojo teismo kolegijos nutartyje yra visai kitaip išdėstyta nuomonė apie spaudos laisvę : „bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintai vienai pagrindinių žmogaus teisių - teisei į informacijos laisvę. Informacijos laisvė įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. ..atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, šiai bylai aktualaus teismo sprendimo negalima būtų traktuoti kaip draudimo publikuoti bet kokius rašinius, nes draudimas skleisti bet kokio pobūdžio informaciją, nepriklausomai nuo jos teigiamo ar neigiamo pobūdžio, nesuderinamas su įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisve.

Iš A. Drižiui inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo ir kartu iš jo paskelbtų publikacijų - pavadinimais: „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą", „Aukščiausiasis teismas dar kartą patvirtino - rašyti tiesą yra nusikaltimas", „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai" - matyti, kad šių publikacijų esmė yra kritika prokuratūrai, teismams, tyrusiems bei nagrinėjusiems A. Drižiaus bylas. 

Antai: „Bet kokie A. Drižiaus bandymai atnaujinti bylą dėl draudimo sieti A. Sadecką su „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu atsimuša kaip į sieną. Prokuratūra ir teismai ignoruoja akivaizdžius įrodymus." Taip pat publikacijose pateikiama informacija apie tai, už ką pats A. Drižius buvo nuteistas arba kokie sprendimai dėl jo yra priimti, pvz.: „[...] kaip žinia, teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių [...]“, „Kadangi teisėjos R. Vancevičienės sprendimas pasiekė redakciją jau po to, kai buvo suėjęs terminas apskųsti šį sprendimą, jis įsiteisėjo [...]"; „Laisvas laikraštis" buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis" publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu"; „Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas patenkino šį nepagrįstą ir melagingą ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį, ir vėliau A. Drižius buvo nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose [...]“; „Kaip žinia, „Laisvo laikraščio" redaktorius Aurimas Drižius yra nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes savo straipsniuose aprašė, kaip A. Sadeckas ir jo bendrovė „Ekskomisarų biuras" dalyvavo nusikalstamame AB „Mažeikių nafta" privatizavime, ir kaip uždirbo iš to milijonus". Taigi publikacijose A. Drižius, minėdamas arba neminėdamas A. Sadecką, komentavo ar reiškė neigiamą požiūrį apie teismų sprendimus, prokuratūros darbą, kai kuriais atvejais informavo apie faktus bylose (pvz., cituodamas teismo sprendimo dėl prevencinio ieškinio turinį), iš kurių ir išplaukia A. Sadecką liečiantys teiginiai. Vadinasi, informacijos, nuomonės skleidimas, pateikiant kritinį teisėjų bei prokurorų darbo vertinimą tiriant ir nagrinėjant tokias bylas, savaime nereiškia teisės pažeidimo ir teismo sprendimo civilinėje byloje, kuriuo uždrausta publikuoti rašinius apie A. Sadecką (siejant jį su akcine bendrove „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu), nevykdymo, t. y. nusikalstamos veikos BK 245 straipsnio prasme objektyviųjų požymių buvimo. Pažymėtina, kad skundžiamuose teismų sprendimuose - pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje - iš esmės formaliai nurodyta, kad A. Drižius rašiniuose siejo A. Sadecką su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šio: bendrovės privatizavimu, tačiau nevertintas straipsnių kontekstas, turinys, jų tematika. Atsižvelgus : Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo prasmę ir tikslus bei įvertinus jame suformuoto draudimo abstraktumą, darytina išvada, kad šiuo atveju A. Drižiaus veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties“.

Dėl A.Sadecko melagingų parodymų, prieš kuriuos teismas nuolat užmerkia akis ir jų nemato

Šiuo savo „prevenciniu skundu“ A.Sadeckas dar 2006 m.  neigė bet kokias savo sąsajas su AB „Mažeikių nafta“ ir šios įmonės privatizavimu. Tokius pat parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su AB ‚Mažeikių naftos“ privatizavimu, A.Sadeckas davė net septyniose baudžiamosiose bylose (s Nr. 1- 257-648/2010 (1A-741/2010), 1-100-818/2011 (1A-964/2011), 1-693-503/2011 (1A-312/2012), kai aš toliau rašiau straipsnius, ir pateikiau vis naujus įrodymus apie jo dalyvavimą šiame privatizavimo procese.

T.y. 2006 05 18 d., nagrinėjant Vytauto Kabailos bylą Kauno apylinkės teisme apklaustas A.Sadeckas parodė asmeniškai ruošęs 2001 08 02 d. priimto AB „Būtingės nafta", AB „Mažeikių nafta", „Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, leidžiančius privatizuoti AB „Mažeikių nafta".

Šios pataisos leido „Mažeikių naftos" akcijas įsigyti Rusijos kompanijai „Jukos", nes iš įstatymo A.Sadecko iniciatyva buvo pašalintos nuostatos, kad strategines Lietuvos įmones gali įsigyti tik NATO šalyse registruotos įmonės. A.Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos" akcininku, ir tai viešai deklaruodamas savo deklaracijoje Vyriausiai tarnybinės etikos komisijai, niekaip negalėjo Seime spręsti savo valdomos įmonės reikalų, tuo labiau rengti šios įmonės įstatymo pataisų.  Tačiau jis to nepadarė ir nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui. Be to, A.Sadecko, kaip tuomečio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, veiklą keičiant įstatymus, galima vertinti, ir kaip valstybės interesų išdavystę, nes jo parengtos įstatymo pataisos sudarė galimybę „Mažeikių naftos" akcijas įsigyti Lietuvai nedraugiškos Rusijos kompanijai.  Be to, toks A.Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas dar ir todėl, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad „Mažeikių naftos" privatizavimas yra neteisėtas ir Antikonstitucinis, o visi šiame privatizavime dalyvavę veikėjai taip pat veikė neteisėtai.

 

Todėl A.Sadeckas sąmoningai, žinodamas, kad paduoda melagingą prevencinį skundą, dar 2008 m. kreipėsi su melagingu skundu į teismą, prašydamas uždrausti jį sieti su „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Nes tuo metu A.Sadeckas buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, dalyvavo Seimo rinkimuose, ir bet koks jo paminėjimas „Mažeikių naftos“ privatizavimo kontekste mažino rinkėjų pasitikėjimą A.Sadecku. Nes pats „Mažeikių naftos“ privatizavimas, prasidėjęs 1989 m., ir pasibaigęs 2006 m., buvo skandalingas ir nusikalstamas. Tiek Konstitucinis teismas pripažino, kad šis privatizavimas buvo antikonstitucinis, tiek ir Seimo laikinoji tyrimo komisija buvo suskaičiavusi, kad šis privatizavimas atnešė Lietuvos biudžetui didelių nuostolių.

Todėl tam, kad uždrausti spaudai vykdyti savo funkcijas, ir skelbti visuomenei apie tokius veikėjus, kaip A.Sadeckas, jis ir padavė jau minėtą „prevencinį skundą“, prašydamas uždrausti jį su „Mažeikių naftos“ privatizavimu apskritai.

Kai kreipiausi į prokuratūrą dėl A.Sadecko melagingų parodymų, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras J.Rėksnys, vengdamas pateikto įrodymo vertinimo, ir nurodydamas, kad A.Sadeckas „nedarė jokios įtakos ‚Mažeikių naftos“ privatizavimui,  pažeidė teisingumo ir teisėtumo principus ir apribojo mano teisę ginti savo teises ir įrodyti tiesą dėl galimai melagingų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko parodymų. 

Prokuroras J.Rėksnys visai nevertino visų kitų įrodymų apie asmeninį A.Sadecko dalyvavimą net keliuose AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etapuose ir nevertino jų kaip visumos. Prokuroras taip pat nevertino to fakto, kad A.Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos“ akcininku, sprendė šios įmonės privatizavimo klausimus, nors turėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo.

A.Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimui – dar pačiame pirmame AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etape, vykusiame 2000-2001 m., A.Sadeckas taisė įstatymo projektą, pagal kurį ši įmonė ir buvo privatizuota. Per šį privatizavimo etapą privati A.Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ valdė tą pačią „Mažeikių naftą“, t. y. teikė jai valdymo paslaugas, ir iš šių sandėrių, kuriuos Valstybės kontrolė įvardino kaip neteisėtus, nes mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutarties sąlygas, privati A.Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ uždirbo iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo daugiau nei 8 mln. litų. 

Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad „Mažeikių naftą" privatizavusios „WiIliams" atstovė buvo registruota Tradenio gatvėje, patalpose, kurios priklausė A.sadecko privačiai įmonei „Ekskomisarų biuras", ir kad per minėtą atstovę A.sadecko įmonei iš „Mažeikių naftos" plaukė milijonai už paslaugas, kurias Mažeikių prokuratūra įvertino kaip „butaforines".

Todėl visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad A. Sadeckas tiek bylose, kuriuose aš buvau kaltinamas dėl cenzūros (įvardijamos kaip „teismo sprendimo nevykdymas“), tie ir privataus kaltinimo byloje Nr. PK-624- 276/2016 sąmoningai ir tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad jis nedalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, ir visos šios aplinkybės įrodo, kad  A. Sadecko veiksmuose yra BK 235 str. numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. 

Teismas nurodo, kad A. Sadeckas neneigė fakto, kad jis buvo įsigijęs AB „Mažeikių nafta“ akcijų ar kad kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nedalyvavo rengiant įstatymo projektus ar jų pakeitimus dėl AB „Mažeikių nafta“.

Nors iš tiesų buvo priešingai – visuose savo parodymuose A.Sadeckas kategoriškai neigė savo bet kokias sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, o kai teismui buvo pateikti įrodymai, kad jis pats keitė privatizavimo įstatymus, teismui ėmė aiškinti, kad jis neva taip nesakęs.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. dispozicija reikalauja tiesioginės tyčios buvimo, t.y. kaltininkas turi suvokti, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasti tai ir norėti kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. 

Iš pateikto skundo bei medžiagos matyti, kad šiuo atveju akivaizdu, kad A.Sadeckas, suvokdamas, kad duoda melagingus parodymus, melavo ir šioje byloje.

Padavęs melagingą „prevencinį“ skundą, A.sadeckas pasmerkė save duoti melagingus parodymus, ir juos davė nuosekliai meluodamas, netgi tada, kai buvo pagautas meluojantis.

Tai, kad teismai ir prokuratūra visomis įmanomomis priemonėmis dengia A.Sadecko nusikalstamą veiklą, tik įrodo, koks jis yra įtakingas, ir kokia korumpuota yra taip vadinama „teisinė sistema“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nuosprendyje privataus kaltinimo byloje Nr. PK- 624-276/2016 yra nurodyti melagingi pareiškėjo A. Sadecko parodymai, kuriuos jis davė teismo proceso metu, t. y. kad jis AB „Mažeikių nafta“ privatizavime nedalyvavo, jos privatizavimo momentu akcijų neturėjo, tuo metu buvo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovu, komitetas privatizavime nedalyvavo, nes tuo užsiėmė Ekonomikos komitetas“. 

Visi šie kriterijai atitinka A.Sadecko veiklą – padavęs melagingą skundą, jis beveik dešimt metų davė melagingus parodymus, dėl ko aš buvau nuteistas, ir man buvo padaryta didžiulė žalą.

A.Sadeckas suprato, kad meluoja, nes kai buvo pateikti įrodymai, kad jis davė melagingus parodymus – jo liudijimai Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant V.Kabailos bylą, A.Sadeckas vėl ėmė meluoti, kad jis taip nesakęs, kad „įstatymo pakeitimai mano pačio taisyti“.

Darydamas šį nusikaltimą, A.Sadeckas suprato supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015,2K-305-788/2015,2K-566-895/2015).

Dėl visų šių mano pateiktų įrodymų ir dokumentų Vilniaus apygardos teismo teisėja A.Valinskienė sugebėjo tik pasakyti, kad „ teismas padarė išvadą, kad prokuratūra pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą“. Tačiau kodėl teismas padarė išvadą, kuri prieštarauja visiems bylos įrodymams, teisėja Valinskienė nepasisakė ir nenurodė jokių motyvų. Išskyrus tai, kad teismai jau buvo nagrinėję mano prašymus, ir juos atmetė.

 

Savo nutartyje teisėja Valinskienė taip pat melagingai nurodė, kad „nagrinėjant minėtas baudžiamąsias bylas teismo posėdžiuose Alvydas Sadeckas kategoriškai neneigė, kad jis buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas ar kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas  nedalyvavo rengiant įstatymų projektus ar jų pakeitimus dėl „Mažeikių nafta“. Priešingai, nei rašo teisėja A.Valinskienė, A.Sadeckas visose teismo posėdžiuose kategoriškai neigė bet kokias savo sąsajas su „Mažeikių nafta“ ar jos privatizavimu:

1. T. y. 2008 m., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-750-648/08 Vilniaus miesto 2-os apylinkės teisme, A.Sadeckas, prisiekęs kalbėti tiesą, pareiškė, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo. Dėl tokių A.Sadecko skundo ir jo parodymų buvau nuteistas – neva A.Sadecką šmeižia mano teiginys, kad „Alvydas Sadeckas apsimetė, kad jis niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime“. Nors šis teiginys atitinka tikrovę – A.Sadeckas iki šiol neigia bet kokias sąsajas su minėtu privatizavimu, tačiau buvau nuteistas už tariamą A.Sadecko šmeižimą.  Šioje byloje A.Sadeckas davė melagingus parodymus apie savo vaidmenį minėtame privatizavime, kad „Pasisakymai dėl privatizavimo taip pat neatitinka tikrovės“. Šios bylos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio matyli, kad nukentėjusysis A. Sadeckas inter alia parodė, kad nėra dalyvavęs „Mažeikių naftos" privatizavime,

2. 2010 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo iš teisiamojo posėdžio protokolo, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1- 257-648/2010, matyti, kad apklausiamas nukentėjusysis A. Sadeckas parodė, jog „Mažeikių naftos privatizavime aš nedalyvavau ir negalėjau dalyvauti".

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme, 2010 m. spalio 19 d, teisiamojo posėdžio metu. nagrinėjant civilinę bylą N r. 2-5322- 501/2010. suinteresuotas asmuo A. Sadeckas parodė „AŠ jokių sąsajų su AB „Mažeikių nafta” neturėjau. Mano akcijas tvarkė makleriai.”.

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-693- 503/2011 nurodyta, jog nukentėjusysis A. Sadeckas į kaitinamojo klausinius atsakė „ne, nedalyvavau Mažeikių naftos privatizavime, nežinau, ar aš buvau Mažeikių naftos bendrasavininkas“.

  5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nuosprendyje privataus kaltinimo byloje Nr. PK- 624-276/2016 yra nurodyti melagingi pareiškėjo A. Sadecko parodymai, kuriuos jis davė teismo proceso metu, t. y. kad jis AB „Mažeikių nafta“ privatizavime nedalyvavo, jos privatizavimo momentu akcijų neturėjo, tuo metu buvo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovu, komitetas privatizavime nedalyvavo, nes tuo užsiėmė Ekonomikos komitetas“. 

Teisėja A.Valinskienė taip pat nurodė, kad A.Sadeckas „turėjo suvokti, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasti tai ir norėti, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjame atveju tokią išvadą daryti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą A.Sadeckas nuosekliai teigė, jis tiesiogiai nedalyvavo privatizuojant „Mažeikių naftą ir beylos metu nebuvo užfiksuota, kad šis asmuo sąmoningai teismui teikė tokius duomenis, kurie klaidino teismą ir trukdė priimti pagrįstą sprendimą“.

Toks teisėjos A.Valinskienės teiginys yra melas – jai buvo pateikti visi įrodymai, kad A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, vienasmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, kad šią įmonę galėtų įsigyti Rusijos kompanija „Jukos“. Dėl tokio privatizavimo A.Sadeckas uždirbo milijonus litų, nes pinigus per jo firmą „Ekskomisarų biuras“ pervedė ta pati „Mažeikių naftą“ privatizavusi kompanija „Williams“. 

Prokuroras Rėksnys sako, kad A.Sadekcas „nedarė jokios įtakos privatizavimui“, teisėja Gudienė sako, kad Sadeckas melavo netyčia, o teisėja Valinskienė visus šiuos nusikaltimus pridengia, nuspręsdama, kad „prokuroras vykdė savo profesines pareigas, jo veiksmai negali būti pripažįstama priešinga teisei veikla“.

Dėl cenzūros buvau nuteistas penkis kartus

Nuo 2010 metų iki pat 2015 metų buvau dėl neteisėtos cenzūros nuteistas septynis kartus, tačiau du paskutinius kartus Aukščiausias teismas mane išteisino, nurodęs, kad teisti už savaime teisėtą veiklą negalima.

T.y. buvau nuteistas :

2010- 04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str., baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 – 2010 m. balandžio mėn. 26 d. nuosprendžiu – laisvės apribojimu ir bauda už „Laisvame laikraštyje“ išspausdintus teiginius:

"<■■■> A.Sadeckas teisme norėjo paneigti, kad jo firma „Ekskomisarų biuras"

niekaip nedalyvavo AB „Mažeikių nafta" privatizavime, kad j i niekaip nėra susijusi su

tariamos studijos apie šios. įmonės privatizavimą rengimu, ir kad j i niekaip nesusijusi su

buvusiu šios įmonės direktoriaus G.Kiesaus dingimu ir nužudymu. <...>"

„ < ■> Tam, kad nuslėpti „Ekskomisarų biuro" ryšį su G. Kiesaus dingimu A.

Sadeckas teisme melavo, kad V. Grigaravičius niekada nėra dirbęs UAB „Ekskomisarų

biuras”. < . „ > „

,,<■■■> Todėl labai gali būti, kad „Ekskomisarų biuras" tuos pinigus, skirtus G.

Kiesaus nužudymo tyrimui, perdavė V Grigaravičiui neoficialiai... <...>"

„<...> ... jo firma „British and Baltic Vilnius” ir buvo Įsikūrusi ,,Ekskomisarų

biuro" patalpose Traidenio gatvėje, ir j i neteisėtai iš ,,Mažeikų naftos" pervestus 8 mln.

litų iš karto pervedė tam pačiam „Ekskomisarų biurui". <...>"

Vėliau visi tie „Mažeikų naftos" milijonai atsidūrė „Ekskomisarų biuro

sąskaitose... <...>"

2011- 06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str., baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011 už tokius „Laisvame laikraštyje“ išspausdintus teiginius :

„<...> teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių už tai, šis nevykdė kitos

šio teismo teisėjos Raimondos Vancevičienės sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui11 spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. Sadeckas iškels A. Drižiui dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. <...>“

2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1A-964/2011 laisvės apribojimu už teiginius:

„<...> A.Sadeckas teisme norėjo paneigti, kad jo firma „Ekskomisarų biuras" niekaip nedalyvavo

AB „ Mažeikių nafta" privatizavime, kad j i niekaip nėra susijusi su tariamos studijos apie šios

įmonės privatizavimą rengimu, ir kad j i niekaip nesusijusi su buvusiu šios įmonės direktoriaus

G.Kiesaus dingimu ir nužudymu. <...>"

„<...> Tam, kad nuslėpti „Ekskomisarų biuro" ryšį su G. Kiesaus dingimu A. Sadeckas teisme

melavo, kad V. Grigaravičius niekada nėra dirbąs UAB ,, Ekskomisarų biuras <... > "

„<...> Todėl labai gali būti, kad „Ekskomisarų biuras" tuos pinigus, skirtus G.Kiesaus nužudymo

tyrimui, perdavė V. Grigaravičiui neoficialiai... <...>"

2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str., 2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str. baudžiamojoje byloje  Nr. 1-1034-576/2013 laisvės apribojimu už frazę:

„<...> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime“.

2014- 03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str., baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-503/2014 – areštu ir bauda už teiginius :

55<--> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus, prokuratūra griebėsi dar negirdėto triuko - nutarė, kad nors A. Sadeckas pats asmeniškai taisė įstatymo projektą pagal kurį buvo privatizuota AB „Mažeikių nafta“, tai nereiškia, kad jis dalyvavo šios įmonės privatizavimo procese. Nors A. Sadeckas asmeniškai gaudavo iš „Williams“ po 300 litų už valandą konsultacijų buvo „Mažeikių naftos bendrasavininkas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, ragino kitus komiteto narius balsuoti už privatizavimą, ir pats pasirašė komiteto pritarimą, prokuratūros nuomone, A. Sadeckas nėra niekaip susijęs nei su AB „Mažeikių nafta11, nei su šios įmonės privatizavimu,

 

Dėl tariamo A.Sadecko šmeižto

 

2009 m. vasario mėn. 23 d. Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas Artūras Pažarskis baudžiamojoje byloje Nr. 1-750-648/08 nuteisė mane pagal BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.  už tariamą A.Sadecko šmeižtą.

 

Teisėjas nusprendė, kad A.Sadecką šmeižia toks sakinys : „<...> ...Alvydas Sadeckas apsimetė, kad jis niekaip nedalyvavo "Mažeikių naftos"privatizavime.

Akivaizdu, kad toks sakinys atitinka tikrovę, nes A.Sadeckas iki šiol neigia bet kokias sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Dėl tariamo „turto prievartavimo“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas 2013 m. gruodžio 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013 paskelbė man nuosprendį, kuriuo pripažino mane kaltu, ir nuteisė pagal LR BK 181 str. 1 d.

Teisėjas O.Zaicevas į nuosprendį įrašė žinomai melagingus duomenis, kuriuos pats sugalvojo, nes baudžiamojoje byloje jų nėra. Tai padarė sąmoningai ir tyčia, norėdamas mane nuteisti, tokiu būdu padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip dokumento klastojimas.

Teisėjas O.Zaicevas mane nuteisė už tariamą turto prievartavimą – neva aš, “neturėdamas teisėto pagrindo”, reikalavau iš piliečio Alvydo Sadecko 21 tūkst. Litų, grasindamas paskelbti apie jį tam tikrą informaciją.

Teisėjas O.Zaicevas pasiūlymą A.Sadeckui atlyginti žalą, kurį jis padarė man, Aurimui Drižiui, neteisėtai persekiodamas nuo 2008 m., prilygino turto prievartavimui.

Nors iš elektroninio susirašinėjimo šioje byloje buvo akivaizdu, kad buvo siūlomas taikos susitarimas :

2010-09-08 08.46 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. atsakant į 2010-09-02 reikalavimą dėl duomenų paneigimo advokatui M. Kukaičiui rašė: „...tai kad negaliu -būtent tavo klientas mėgsta nepilnametes dar nuo audringos jaunystes - ne veltui apie tai rase litva sovietskaja (išprievartavimas - sukus nusižengimas?, cia labai švelniai), tačiau as taikus žmogus, seniai siūliau sudaryti taika, tik uz visus teismus ir baudžiamas bylas pirma atlyginkite zala, ir atsisveikiname";

2010-09-08 11.34 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. į gautą laišką paklausė „Aurimai, Ar teisingai supratau, kad reikalauji pinigu ir tuomet nerašysi apie mano klientą. Jeigu taip - tai kiek reikia sumoket? Adv. Mindaugas K.",

2010-09-08 11.55 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. advokatui M. Kukaičiui rašė: „as tik sakau - tegul tas tavo klientas gražina tai, ka is musu pavogė (civiliniai ieškiniai, advokatai, etc), o kiek ju buvo per tuos aštuonis metus, as jau ir nebegaliu suskaičiuoti, tai kad pats skaičiuok",

2010-09-08 22.49 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. į gautą laišką paklausė: „Bet taip ir nesupratau - ar po to butu atspausdinti visi paneigimai ir daugiau nebūtu ne vieno straipsnio ir teiginio apie A. Sadecka? Adv. Mindaugas K."

2010-09-09 09.06 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. atsakant M. Kukaičiui nurodo: „ pats supranti, kad ir mes jums, ir jums mums jau iki kaklo igrisome, tai jeigu ir bus rašoma, tai tik gražiai",

2010-09-10 siuntėjas aurimas drijongas iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. atsiuntė M. Kukaičiui sekantį laišką; „sveikas, midaugai, paskaičiavau tavo kliento padarytus nuostolius -didžiausi dar 2008 m, kai pagal civiline byla pervedžiau jam 10 tukst. litu, paskui buvo dar du pavedimai po 3 tukst. litu, o šiemet tavo kolegoms uz skundus aukščiausiam teismui suplojau dar 6 tukst. Aiku, tu išlaidu buvo ir daugiau, nes cia neskaičiuoju baudžiamųjų bylu ir nervu, tačiau tiek jau to. Grubiai išeina 21 tukst. litu tiesiogines žalos, tačiau jeigu sutarsime del taikos, turiu dar viena prašymą - tegul tavo klientas atsiima is antstoliu visus sprendinius del kabailos ir duoda jam ramybe",

2010-10-04 13.54 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. laiško gavėjui A. Drižiui Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. rašė: „Labas Aurimai, as visa informacija perdaviau klientui ir jokio atsakymo neturiu. Adv. Mindaugas",

Teisėjas O.Zaicevas nuosprendyje nurodė, kad „...kaltinamojo parodymai, jog jis pats jaučiasi nukentėjęs finansiškai nuo A. Sadecko ir jam pačiam yra padaryta didžiulė žala, o nepalankius sprendimus jis yra apskundęs, dėl ko procesinių dokumentų paruošimui jis taip pat turėjo išlaidų, o jam bylos buvo "sukurtos pagal melagingus A. Sadecko parodymus" (t. 2, b.l. 160,161), kaltinamojo atsakomybės už padarytą veiką nešalina. Kaip matyti, iš A. Drižiaus prašymo atnaujinti civilinę bylą Nr.2-117-734/09, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (t.2, b.l. 164-169), toks prašymas teismui buvo parengtas tik 2012-07-16, tuo tarpu veiksmus, kuriais kaltinamas A. Dryžius šioje baudžiamojoje byloje, atliko iki prašymo pateikimo, todėl kaltinamojo A. Drižiaus parodymai, kad jis nukentėjo ir jam A. Sadecko veiksmais yra padaryta didžiulė žala yra tik deklaratyvūs, jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti teiginiai. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad A. Sadeckas yra skolingas A. Drižiui, todėl A. Drižius pareikšdamas A. Sadeckui reikalavimą per jo teisėtą atstovą advokatą M. Kukaitį sumokėti 21000 Lt, suvokė, kad toks jo reikalavimas yra neteisėtas, kad jis reikalauja perduoti svetimą jo atžvilgiu turtą...“.

Teisėjas O.Zaicevas puikiai žinojo, kad mano prašymas atnaujinti civilinę bylą Nr.2-117-734/09, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, buvo paduotas ne 2012-07-16, kaip jis nurodo nuosprendyje, o žymiai anksčiau, ir tai buvo ne kartą pabrėžta, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia,  daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. Visi šie minėti pareigūnai niekaip nevertino galimai melagingų A.sadecko parodymų, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu.

Vienintelė teisėja Baltušytė nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą A.Sadecko atžvilgiu baudžiamoje byloje Nr. PK-1599-754/2015:

„LR BPK 409 str. 4 d. numatyta, jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamas asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Privatus kaltintojas pagal priešpriešinį skundą Aurimas Drižius prašo Alvydą Sadecką patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 235 str., t. y. dėl veikos, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas (LR BPK 409 str. 4 d.). Iš Alvydo Sadecko ir Aurimo Drižiaus skundų ir paaiškinimų taikinamuosiuose posėdžiuose matyti, kad jų nurodytos ir prašomos kvalifikuoti pagal LR BK 154  str. 2 d. bei 235 str. veikos yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti nagrinėjamos vienoje byloje. 

Alvydo Sadecko skunde nurodytos veikos, dėl kurių prašoma Aurimą Drižių traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d., turi visuomeninę reikšmę, nes veikų aprašyme nurodyta, kad internetinio tinklapio www.laisvaslaikraštis.lt ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2015-02-02 – 2015-03-05 publikacijose rašoma: „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, ...teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai“, „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą““, todėl yra pagrindas prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą pagal LR BPK 409 str. 1 d.“. 

LAT pažymėjo, jog mano veikloje nėra požymių veikos pagal LR BK 245 str., ir priėmė sprendimą, jog nepadaryta nusikalstama veika, išteisino LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Esminis momentas buvo, jog pirmosios ir antrosios instancijos teismai visose cenzūros bylose  tyčia neteisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymus, iškraipinėjo LR Konstituciją, ją bandė peraiškinti per užsienio teismų praktiką, nekreipdami dėmesio į pačią Konstituciją, jos raidę ir dvasią. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūra palaikė melagingą A.sadecko skundą, kuriuo buvo įvesta neteisėta cenzūra, ir kad pati prokuratūra palaikė skundą, nors jau buvo pripažinusi, kad jis melagingas, tačiau nekėlė bylos A.sadeckui dėl senaties.

Pažymėtina, jog buvau teisiamas kaip paprastas pilietis, o ne kaip laikraščio, savaitraščio ir inemetinio portalo, leidėjas. Be to, nors leidėjo, kuriam uždrausta rašyti tam tikrus straipsnius, kaip juridinio asmens negalima nuteisti, man buvo inkriminuojama ir paties laikraščio „nusikaltimai“.

Visi išvardinti teisėjai padarė didelę žalą man ir valstybei, nes jie ne tik kad mane nuteisė, tačiau niekaip nevertino „nukentėjusiojo“ A.Sadecko melagingų parodymų. Be to, nuosprendyje buvo formuluojama, jog rašymas, žurnalistika prilyginama nusikalstamai veikai.

Negana to, teisėja Nida Vigelienė nuteisė Aurimą Drižių, net savo nuosprendyje pripažinusi, kad jis sakė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga".

Tačiau šiuo atveju svarbu yrą kas kita - teismas A.Drižiui ir „Laisvam laikraščiui“ buvo įvedęs cenzūrą, nes neva jo rašiniai šmeižia, neatitinka tikrovės ir žemina Alvydą Sadecką. Šiuo atveju pati teisėja pripažįsta, kad A.Drižius parašė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga“.

N.Vigelienė savo nuosprendyje rašo : „Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas. Šiuo atveju A.Drižius kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, pagal LR BK 245 str., todėl kaltinamojo A.Drižiaus pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teismo sprendimui, nėra teisiškai reikšminga“.

Savo nuosprendyje teisėja N. Vigelienė nurodė, kad neturi pagrindo netikėti specialisto parodymais, tačiau kažkodėl nieko nepasisakė apie tai, kad ta pati specialistė Laima Kalėdienė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota daktarė, profesorė, atsakė, ką reiškia terminas “dalyvauti privatizavime” - t.y. “atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas”.

Nors teisėjai Vigelienei buvo pateikta dešimt dokumentų, kokius veiksmus A.Sadeckas atliko, privatizuojant “Mažeikių naftą”, tačiau teisėja apsimetė, kad nebemoka lietuvių kalbos, ir savo nuosprendyje parašė, kad “dar pažymėtina, kad nukentėjusysis ASadeckas duodamas parodymus teisme šioje byloje buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, prisiekė nustatyta tvarka ir priesaiką pasirašė. Teismas nenustatė, kad Alvydas Sadeckas melagingai liudijo teisme ar tyčia pateikė tikrovės neatitinkančias žinias”.

Specialistė sako, kad terminas “dalyvauti privatizavime” reiškia “atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas”, A. Sadeckas prisiekęs sako, kad jis niekaip šiame privatizavime nedalyvavo, A.Drižius pateikė įrodymus, kokius veiksmus A.Sadeckas atliko šiame privatizavime, tačiau teisėja N.Vigelienė pamiršta lietuvių kalbos žinias, ir vėl išsuka A.sadecką nuo baudžiamosios atsakomybės už melą, nurodydama, kad jis nemelavo.

Tai yra sąmoninga tyčinė teisėjos N.Vigelienės veiklą, suvokiant, kad ji teisia ir nuteisia tiesą sakantį kaltinamąjį A.Drižių pagal melagingus “nukentėjusiojo” A.Sadecko parodymus ir skundą.

Nors LT Konstitucijos 44 str. 1 d. numato, jog masinės informacijos cenzūra draudžiama, o šio str. 2 dalis nurodo, jog draudžiama valstybės įstaigoms, taigi, ir teismams, uzurpuoti informacijos kontrolę, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, veikdama Lietuvos Respublikos vardu tarsi nutarė, jog Lietuvos Konstitucijos 44 str. prieštarauja Konstitucijos 25 str. - tačiau į Konstitucinį Teismą nesikreipė, kad išaiškintų, kaip sistemiškai šie du straipsniai taikomi įstatymų įgyvendinime, ir teisminėje praktikoje, ir ar tikrai jie vienas kitam prieštarauja.

Teisėja N.Vigelienė tiesiog nutarė, jog Konstitucijos 25 str. reiškia absoliučią minčių, sąžinės, informacijos kontrolę, rašymo cenzūravimą, ir nusprendė, jog LR Konstitucijos 44 str. šiame ginče neaktualus. Pasirėmė užsienio šalių praktika, nors Jungtinė Karalystė yra teisminio precedento (angį. Common law) šalis, o Lietuva tokia nėra (Lietuva - civilinės teisinės sistemos šalis), ir Lietuvoje, teismas priimdamas sprendimus, vadovaujasi visų pirma teise - įstatymu, o ne precedentu, ir dar užsienio šalies. Aukščiausias šalies įstatymas yra Konstitucija, ir ja nesivadovauti, o vadovautis Jungtinės Karalystės teismų praktika - tai ne nekompetencija, o tyčinė ir piktybinė veika, kuria padaryta man žala, nes teisėjai žinojo ar turėjo žinoti, jog remiantis Konstitucija, kuria jie nesivadovavo, teisėjai Lietuvoje klauso pirma įstatymo - o Jungtinės Karalystės teisminė praktika neįeina į Lietuvos teisės, įstatymų, poįstatyminių aktų, sąvadą.

Minėta teisėja taip pat visiškai tyčia nevertino mano pateiktų dokumentų, jog prokuratūra atsisakė tęsti bylą ne dėl to, jog A.Sadeckas nepadarė nusikalstamos veiklos, bet kad nuo prevencinio ieškinio pridavimo praėję 5 metai, ir neva suėjusi veikos senatis. Teisėja, veikdama valstybės vardu, tyčia diskredituodami Lietuvos Respubliką, ir darydami jai žalą, išaiškino tuos teismų sprendimus ir prokurorų nutarimus visiškai kitaip, negu ten yra parašyta - taip tyčia veikė, norėdami daryti žalą valstybei, ir teisingumui, ir man, laikraščio leidėjui.

Prokurorai Gediminas Jukna ir Darius Čaplikas, būdami teisininkais ir puikiai žinodami, jog Konstitucija yra vientisas teisės aktas, ir galioja visoje Respublikoje ir visą parą, tyčia tęsė savo neteisėtą veiką ir diskreditavo Lietuvos Valstybę, trukdė teisingumui, o būtent, jie žinodami, jog masinės informacijos cenzūra draudžiamą tyčia vedė tyrimą iki teismo, o vėliau tyčia prieštaravo, kad būčiau išteisintas, palaikė masinės informacijos draudimą, taigi, antikonstitucinius veiksmus, pažeidė pareigūno tarnybinę etiką, ir nuostatas, tarnauti valstybei ir jos žmonėms.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas neskundžiamose nutartyse 2015 03 31 ir 2015 10 01 pažymėjo, jog šie du nuosprendžiai prieštarauja pamatinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. ta apimtimi, jog demokratinėje visuomenėje teisė gauti ir skleisti informaciją yra universali norma, ir pažymėjo, jog Konstitucijos 25 ir 44 straipsniai vienas kitam, neprieštarauja, o kaip tik, vienas kitą papildo.

 

LAT pažymėjo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, žmogui neturi būti

kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką žmogaus sveikatą garbę ir orumą privatų gyvenimą dorovę; to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Šiais klausimais plačiai yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: demokratinėje visuomenėje laiduojama teisė laisvai formuoti savo nuomonę apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinėti; bendriausias viešų diskusijų visuomenės gyvenimo klausimais tikslas - ieškoti visuomenei rūpimos tiesos (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 10 d. nutarimas). Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra viena iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją yra viena pagrindinių žmogaus laisvių (Konstitucinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).'* Taigi, 2 instancijų teismų teisėjai, žinodami arba turėdami žinoti, būdami teisės profesionalai, ir sekdami arba turėdami sekti ir aukštesniųjų teismų naujienas, išaiškinimus, bei žinodami nurodymus juos taikyti praktikoje, tyčia iškraipė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. taikymą, ir tyčia neigė LR Konstitucijos 44 str. egzistavimą.

LAT teisminio nagrinėjimo metu be kita ko, buvo patvirtinta, jog remiantis lietuvių kalbos taisyklėmis, A.Sadeckas gali būti siejamas su AB „Mažeikių nafta“, buvo išaiškintas lietuvių kalbos žodis „sietis, būti susijusiam“. Pirmosios ir antrosios instancijos teismų teisėjai tyčia, trukdydami teisingumui, nesiaiškino lietuvių kalbos žodžių reikšmių, jeigu patys nesuprato, turėjo prašyti ekspertų pagalbos, nes teismas turi vykdyti teisingumą, o ne siekti bet kokiomis priemonėmis žmogų nuteisti, atmetant jo turimus įrodymus, paaiškinimus.

Dėl nepagrįsto persekiojimo aš patyriau žalą, buvo sugriauta mano reputacija, be to, priėmus Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, aš, būdamas nekaltas, buvau priverstas atlikti priverčiamuosius darbus valstybės įstaigoje, buvo apribota mano laisvė.

Teismas visiškai neatsižvelgė teisėjai, jog ne tik kad esu spaudos leidėjas, bet ir turiu šeimą, turiu uždirbti pinigus. Kadangi Konstitucija yra aukščiausias teisės aktas, teisėjai žinojo arba turėjo žinoti jos esmę, joje esančius straipsnius, ir sistemiškai juos taikyti, o jeigu buvo neaišku dėl visos Konstitucijos galiojimo, galėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą: ko aš ir gynyba prašėme. Apygardos teismas, nors akivaizdžiai abejojo 44 str. pagrįstumu, kreiptis į Konstitucinį teismą atsisakė. Teisėjai Patackienė, Švedienė, ir Punys žinodami, jog masinės informacijos cenzūra draudžiama, tyčia neigė, iškraipydami Konstituciją, ir teigdami, jog esą KT 25 str. nurodo, jog laisvė skleisti informaciją nesuderinama su šmeižtu - tačiau jokiu teismo nuosprendžiu aš nesu pripažintas kaltu'dėl šmeižto A.Sadecko atžvilgiu, ir neaišku, kaip Apygardos teismas, nors byla vyko dėl LR BK 245 str. o teismas neturi teisės išeiti iš kaltinamojo akto ribų, staiga pasisakė, jog tai ne tik sprendimo nevykdymas, bet ir šmeižtas - pasisakydami dėl LR Konstitucijos 25 str. taikymo - nesuderinama su šmeižtu: reikia suprasti, jog aš ne tik nevykdau kažkokių sprendimų, bet dar ir šmeižiu.

 

Pagrįstai manau, jog teismai tyčia viršijo įgaliojimus, ir man padarė labai didelę žalą. 

 

LAT teisingai pažymėjo, jog teismai mane teisė ne dėl 2009 04 10 sprendimo nevykdymo, o dėl to, kad informavau apie teisminius procesus prieš mane, ir kritikavau teismus. Tokiu būdu teisėja Vigelienė, prokurorai Čaplikas ir Jukna atliko neteisėtus, antikonstitucinius veiksmus: Konstitucijos 44 str. 2 d. draudžiama veika, valstybės įstaigoms uzurpuoti masinės informacijos kontrolę. Teisėjai žinojo ar turėjo žinoti tokią Konstitucijoje numatytą normą. Prokuroras Gediminas Jukna irgi turėjo žinoti, jog Konstitucijos 44 str. galioja, nėra panaikintas, sustabdytas, turėjo analizuoti savo sudarytą bylą, ir remiantis LR BPK 2 str., jog niekas nekaltas negali būti nuteistas, ikiteisminį tyrimą, nutraukti, o ne vesti bylą su kaltinamuoju aktu iki teismo.

Prašau bylos dokumentus siųsti adresu Konstitucijos per. 23b, Vilnius

Taip, byla bus vedama per advokatą Anatolijų Novikovą.

Jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas ar paruošiamasis procesinis dokumentas ar esant kitiems Civilinio proceso kodekso 285 str. nustatytiems pagrindams, sutinku, kad sprendimas būtų priimtas už akių.

Taikos galimybės nėra, ypač po to, kai mane dėl visų šių Sadecko persekiojimų buvo bandoma nužudyti, ir padarytas sunkus kūno sužalojimas.

Todėl remdamasis išdėstytu, reikalauju : 

1. Priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą:  1 000 000 eurų. Tačiau teismas matyt mano, jog turiu prašyti nustatyti pareigūnų, atlikusių neteisėtus veiksmus, kaltę, todėl ieškinio dalyką patikslinu, ir suformuluoju taip:

Pripažinti pareigūnų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Vancevičienės, Faustos Vitkienės, Jolantos Vėgelienės, Zojos Monid, O.Zaicevo, Kasimovienės, Nidos Vigelienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka Rositos Patackienės, Virginijos Švedienės, Stasio Punio, prokurorų Gedimino Juknos ir Dariaus Čapliko veiksmus neteisėtais, ir priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą: 1000 000 eurų.

Ieškinio pagrindą aš esu detaliai išdėstęs ieškinyje, be to, jis matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties 2015 03 31, nes ji ir įrodo, jog minėti pareigūnai atliko prieš mane tyčinius ir neteisėtus veiksmus, padarė man turtinę ir neturtinę žalą. Be to, pačiame ieškinio pradžioje, dėstomojoje dalyje, aš glaustai nupasakojau ir faktines aplinkybes, ir ieškinio pagrindą, o dalykas, jis reikalavimas rašomas ieškinio gale. Todėl man ieškinys atitinka LR CPK 135 str. reikalavimus. 

Priteisti iš atsakovo bylinėjimo išlaidas.

Kaip žinia, bylose dėl neteisėto valstybės pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo žyminis mokestis nėra mokamas.

Visi papildomi dokumentai, pagrindžiantys man padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, bus pateikti bylos nagrinėjimo metu – juk yra labai daug, todėl kartu pateikti juos būtų sunku.

Tačiau faktas, kad dešimt metų esu persekiojamas neteisėtai, parduotas mano turtas, man apribota teisė dalyvauti rinkimuose.

 

PRIDEDAMA:

1. Ieškinys (1 egz.)

2. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijos 2015 03 31 nutartis

3.  sutartis su advokatu A.Novikovu atstovauti mane šioje byloje

 

Ieškovas Aurimas Drižius

 

 

 

Peržiūros: 2092

Komentarai   

+2 # gediminas 2017-07-25 23:18
ka jus cia rasote as pats is savo patirties zinau kad kai tik uzsimeni apie slykstu prezidentes laimintu teiseju klana ,-si tuoj uzsiundo policija ar stt -tai surata ir tai taip slykstu kad ner demokratijos ,kvieskites i diskusijas ,forumus -atskleisiu nekrofiliska ,mrstanscios tautos esati
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Runkelis 2017-07-26 11:35
Minima teisėja atleista praktiškai už nieką, jokių konkrečių kaltinimų, kurių pagrindu būtų galima ne drausminį nusižengimą skirti, o atleisti, tuo tarpu teisėjai vykdantys baudžiamąsias veiklas (dokumentų klastojimas BK 300 str., piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 str., tarnybinių pareigų neatlikimas BK 229 str.) "sėkmingai" ir jau atvirai, t. y. tyčiodamiesi iš valstybės ir visuomenės, vykdo nusikalstamą veiklą.
Valstybėje sukurtas precendentas, kai teisėjai ir prokurorai neatsako už savo nusikalstamus veiksmus. Šiaulių apygardos teismas Šiaulių prokurorų nusikalstamus veiksmus įvertino kaip procesinius sprendimus, kas suponuoja išvadą, kad būtent teismai sudarė sąlygas prokurorams klastoti dokumentus, teikti teismams melagingą informaciją, piktnaudžiauti tarnyba arba/ir neatlikti tarnybinių pareigų bei kt. ir matyti, kad tokius prokurorų nusikalstamus veiksmus ne kiek "dengia", bet tiesiog skatina.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # banga 2017-07-28 00:44
zuvis puva nuo galvos.kokia prezidente,tokie ir teisejai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti