Advokatas dr. Antanas Bartusevičius. “Donatas Andriulaitis tapo neatskleisto nusikaltimo auka“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (2 Votes)

Advokatas dr. Antanas Bartusevičius. “Donatas Andriulaitis tapo neatskleisto nusikaltimo auka“

 
 
 

 Print

Turime sukurtas galingiausias teisėsaugos ir teisėtvarkos struktūras, kuriose įsisavinami dideli pinigų srautai, verda procesinė veikla, kuriamos vis svarbesnės pareigybės.

Bet visa tai neturi ryšio su realiu ir saugiu žmogaus gyvenimu. Laimingas, teisingas ir saugus gyvenimas – tai tarsi siekiama ir vis labiau tolstanti fata morgana. Regis, pakaktų, kad tos struktūros arba organai tik tinkamai panaudotų turimus lėšų bei žmogiškuosius resursus. Tada siekiamų gėrio ir teisingumo idealų vizijų pasaulis priartėtų prie mūsų gyvenimo.

Zosė Andriulaitienė prie sūnaus Donato Andriulaičio kapo. Slaptai.lt nuotr.

Nuolat matydami ir savo kailiu jausdami teisingumo ir gėrio stygių, mes, paprastieji žmonės, taip pat ir advokatai, nieko kito padaryti negalime, – nes nieko negalime pakeisti, – deja, viską sprendžia toji galinga klerkų subkultūra, – tad, mūsų misija bandyt parodyti tos subkultūros sprendimų absurdišką ir žiaurų neteisingumą, bei bandyti parodyti, kaip galima siekti teisingumo idealų, puikiai suvokiant, kad absoliutaus teisingumo neįmanoma pasiekti. Tačiau teisingumo siekimas žmonėms suteikia vilties.

„Buvo smurtaujama“

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Tauragės AVPK) Šilutės rajono policijos komisariate (toliau ir – Šilutės PK) 2014 m. kovo 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl be žinios dingusio Donato Andriulaičio. Paskutinė D. Andriulaičio buvimo gyvo vieta nustatyta Pakalnės g. 70, Rusnė, Šilutės r. savivaldybė, R.B. sodyboje. Apklausti liudytojais asmenys nurodė, kad įvykio vietoje D. Andriulaičio atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas.

Donatas Andriulaitis – 37 m., naftos gavybos platformos Šiaurės jūroje prie Norvegijos mechanikas, turėjo vykti į darbą kitą savaitę, bet 2014 m. kovo pabaigoje ar balandžio mėnesio pradžioje nužudytas galimai Klaipėdos krašto nusikaltėlių rankomis. Dingo naktį, nesiruošęs kažkur išvykti, iš namų išėjęs tik kelioms valandoms.

Rastas stipriai sužalotas kūnas

Jo stipriai sužalotas kūnas (sulaužyti kaulai, išdurta akis, nulupti du kojos nagai) rastas upėje 2014 m. balandžio 22 d. Galimai nužudytas, kankinant, turint tikslą užvaldyti jo turtą ir pinigines lėšas. Donatas Andriulaitis buvo puikus žmogus ir labai šiltai, gerai charakterizuojamas darbuotojas, visų, pas kuriuos tik jam teko dirbti.

Donato Andriulaičio kapas. Slaptai.lt nuotr.

Šilutės rajone, Pakalnės kaime, Pakalnės upelyje 2014 m. balandžio 22 d. buvo rastas D. Andriulaičio lavonas. Teismo medicinos specialistas savo išvadoje konstatavo, kad  D. Andriulaitis mirė dėl asfikcijos užpildžius kvėpavimo takus vandeniu. Taip pat konstatavo, kad D. Andriulaičio mirties priežastis nėra aiški.

Išorinių kūno sužalojimų nebuvimą konstatavo tik vizualinės apžiūros būdu. Kodėl tik vizualinės apžiūros būdu, nors buvo akivaizdu, kad kairioji akis išdurta? Du kojos nagai nulupti?

Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jurij Petuchov (toliau ir – prokuroras J. Petuchov) 2014 m. liepos 14 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime daugiau negu trumpai išdėstęs ikiteisminio tyrimo duomenis, prokuroras J. Petuchov konstatavo, kad: “D. Andriulaitis po konflikto su R. B. ir N. U. bandė iškviesti taksi automobilį, nepavykus išėjo iš sodybos. Tiksliai negalima pasakyti, kodėl jis nuėjo prie Pakalnės upės tekančios šalia sodybos, galėjo stipriai girtas tamsoje prarasti orientaciją, nuėjo aplankyti kitų pažįstamų Pakalnės kaime, arba po gulėjimo ant žemės norėjo upėje apsiplauti rūbus ir rankas ir pan. Atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje negauta jokių duomenų, kad prieš D. Andriulaitį buvo panaudotas smurtas, nustatyta, jog jis pats nuskendo Pakalnės upėje 2014 m. kovo 28 d. būdamas stipriai girtas, t.y., įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių”. Ar tikrai, prokurore Jurij Petuchov?

Džeimso grasinimai

Liudytojas R. N. (pravardė „Džeimsas“) – galimai vienas iš žudikų, tuo metu registruotas darbo biržoje, tuo pačiu metu dalyvavo, jo žodžiais tariant, „motorizuotų transporto priemonių nuomos“ veikloje. R. N. aiškiai tvirtinęs: “Ateis ta diena, kai aš su tavim susidorosiu, pakišiu po velėna, kad niekas tavęs niekada nerastų“.

Po jo apsilankymo R. B. sodyboje gyvo D. Andriulaičio daugiau niekas nematė. Šiuo metu R. N. nuteistas už kitus nusikaltimus, pripažintas kaltu pagal LR BK 183 str. 2 d., 223 str. 1 d., nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Bet koks iš tikrųjų R. N. vaidmuo Donato Andriulaičio mirties istorijoje?

Kodėl liudytojas, galimai vienas iš žudikų, R.B. – teigia, kad “ramindamas D. Andriulaitį, sudavęs jam į galvos sritį”. Tai patvirtino D. L. parodymai. Po to ne kartą pargriovė Donatą Andriulaitį ir, jo žodžiais tariant, “laikė prispaudęs prie žemės”. Taip stipriai laikė, kad lūžo kaulai, buvo išdurta akis ir nulupti kojos nagai?

Liudytojas N. U. parodė, kad D. Andriuliaitis susiginčijo su R. B. dėl šuns; Ar tikrai tik dėl šuns? Liudytojas A. G. taip pat parodė, kad D. Andriulaitis susiginčijo su R. B. dėl šuns. Įdomu, kodėl abu liudytojai vieningai teigia, kad susiginčijo dėl šuns. Ar tikrai dėl šuns?

D. L. – Donato sugyventinė, nukentėjusioji, nes teigia, kad jos sūnus Titas – Donato Andriulaičio vaikas (?), sakė, kad Donatas: “2014-03-27 išėjo pas draugą A. G. į garažą atsigerti alaus”. Donatas “skambino apie 23 val., kad tuoj grįš”. Vėliau sužinojau, kad “su draugais išvažiavo į Šilutės r., Rusnės sen. Pakalnės kaimą”. Po to gyvo Donato jau nesulaukė ir nebematė. Prisimena, kad “prieš penkis – šešis metus Donatas pasakė: “Jeigu man kas nors atsitiks, tai tu žinok, kad tas taksas, tas taksistas, tai bus padaręs” (…) “Jei man kada nors kas atsitiktų, rankas bus pridėjęs taksistas “Džeimsas”.

Abejonės dėl tėvystės

Jos nuomone, apie Donato dingimo tikrasias aplinkybes gali žinoti R. B. ir R. N. O ką apie tai galėtų pasakyti pati sugyventinė D. L.? Keisti aplinkybių sutapimai – tik 2013  metų pabaigoje Donatas Andriulaitis savo mamai užsimena apie abejones dėl tėvystės nustatymo, 2013-12-31 Donatas Andriulaitis sudaro gyvybės draudimo sutartį Tito Andriulaičio (sūnaus) ir sugyventinės naudai, o  2014 metų kovo mėnesio 27 dieną Donatas Andriulaitis dingsta ir 2014-04-22 randamas negyvas, – tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl tėvystės.

Ir ne tik dėl to. Gal pati moteris šį bei tą nutyli paslaptingoje Donato Andriulaičio dingimo istorijoje? Jos ir kitos moters A. N., kuri tuo metu gyveno Jungtinėje Karalystėje pokalbyje telefonu, A. N. rekomendavo dėl Donato dingimo kreiptis į jos gerą pažįstamą kriminalistą iš Šilutės PK. Ar kreipėsi?

Zosė Andriulaitienė – Donato mama, kovojo ir tebekovoja teisinėmis priemonėmis dėl sūnaus nužudymo bylos teisingo ištyrimo ir pralaimėjusi mūšį su Lietuvos teisėsauga; mūšį, bet ne karą. Retrospektyviai žvelgiant jos įteiktieji pareiškimai ir skundai dėl sūnaus nužudymo, tėvystės nustatymo klausimo, su pesimistinėmis Lietuvos baudžiamosios ir civilistikos politikos raidos prognozėmis adekvačiai atspindi mūsų nūdieną. Karas tebevyksta.

Viena šią bylą tyrusi pareigūnė liudytojos, tuo metu gyvenusios Didžiojoje Britanijoje, A. N. žodžiais tariant, sulaukė tokio komentaro: jos buvęs vyras “Džeimsas” “palaiko gerus santykius su policija, žinau netgi su kuo”. Su “seniu vyriausiu, kur sėdi kriminalkėj…”.

Tad kyla klausimas, kodėl buvo ignoruoti tokie A. N. žodžiai apie galimus pareigūnų ryšius ir ji neapklausta kaip liudytoja? Prokuroro nutarime be jokio įvertinimo paliktas svarbus garso įrašas, kuriame girdimas balsas asmens, įvardinto “Andželika”, duomenys, nors jie, tiriant galimas įvykio versijas, yra pakankamai reikšmingi, bet taip pat iš esmės nebuvo tirti.

Visi skundai patekdavo pas tą patį prokurorą

Prokuroras – Jurij Petuchov, nepakeičiamas ikiteisminio tyrimo D. Andriulaičio byloje nutraukėjas. Visi skundai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patekdavo pas tą patį Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą J. Petuchovą. Pastarasis savo nutarimais nutraukdavo ikiteisminį tyrimą. Kodėl pas tuos pačius pareigūnus?

Nukentėjusiosios Zosės Andriulaitienės atstovas advokatas Rimas Andrikis (toliau ir – advokatas R. Andrikis) apskundė prokuroro Jurij Petuchov minėtąjį nutarimą. Skundas motyvuotas tuo, kad prokuroro nutarimas priimtas neišsamiai ištyrus bylai svarbias aplinkybes, neatlikus visų proceso veiksmų, neįvertinus visų atliktų proceso veiksmų rezultatų ir nepašalinus prieštaravimų tarp byloje surinktų duomenų.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp išdėstytų dviejų teismo medicinos specialistų išvadų (išvados Nr. 237/14(03) ir išvados Nr. 0061/14) yra esminiai prieštaravimai dėl D. Andriulaičio mirties priežasties, teismo medicinos tyrimo metu D. Andriulaičio galimi vidiniai (kaulų) kūno sužalojimai iš esmės nebuvo tiriami, apsiribojant vien tik vizualiniu tyrimu, bet ne atliekant tyrimą specialiomis priemonėmis ir būdais. Todėl teismo medicinos specialistų išvados nėra išsamios ir pakankamos padaryti išvadą apie besąlygišką D. Andriulaičio mirties priežastį.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Diana Baltrūnaitė-Petkevičienė (toliau ir – vyriausioji prokurorė  D. Baltrūnaitė-Petkevičienė) 2014 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutarimą patenkinti advokato R. Andrikio skundą – panaikinti prokuroro J. Petuchov nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad neišsamiai ištirtos reikšmingos tyrimui aplinkybės ir būtina atlikti tam būtinus proceso veiksmus.

Prokuroras J. Petuchov 2014 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras padarė išvadą: “D. Andriulaitis po konflikto su (…) bandė iškviesti taksi automobilį, nepavykus išėjo iš sodybos. Tiksliai negalima nustatyti, kodėl jis nuėjo prie Pakalnės upės, tekančios šalia sodybos, galėjo stipriai girtas tamsoje prarasti orientaciją, nuėjo aplankyti kitų pažįstamų Pakalnės kaime, arba po gulėjimo ant žemės norėjo upėje apsiplauti rūbus ir rankas ir pan. Atlikus visus ikteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje negauta jokių duomenų, kad prieš D. Andriulaitį buvo panaudotas smurtas, nustatyta, jog jis pats nuskendo Pakalnės upėje 2014-03-28 būdamas stipriai girtas, t.y. įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių”.

Nutarime taip pat nurodyta, kad  “2014 m. liepos mėn. bendraujant telefonu su Z. Andriulaitiene pastaroji bandė (…) prokurorą įtikinti, jog nužudymą galėjo organizuoti sugyventinė su meilužiu siekiant užvaldyti D.Andriulaičio turtą. Minėta Z. Andriulaitienės iškelta versija tyrimo metu nepasitvirtino”. Ar tirta?

Advokato Rimo Andrikio skundai atmetami

Advokatas R. Andrikis 2015 . vasario 2 d. pateikė skundą dėl prokuroro J. Petuchov minėtojo nutarimo. Skunde nurodyta, kad prokuroro 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimo turinys iš esmės tapatus 2014-07-14 nutarimo, kuris buvo panaikintas, turiniui, duomenys, gauti atnaujinus ikiteisminį tyrimą, nėra išdėstyti, todėl nutarimo išvada apie D. Andriulaičio nesmurtinę mirtį tėra deklaratyvi, papildant ikiteisminį tyrimą nebuvo apklausta papildomai nukentėjusioji Z. Andriulaitienė, turinti duomenų apie smurtinės D. Andriulaičio mirties priežastis, neapklausta liudytoja A. A., kurią pripažino reikalinga apklausti vyriausioji prokurorė D. Baltrūnaitė-Petkevičienė savo nutarime.

Advokatas Rimas Andrikis

Nutarimo išvados grindžiamos nenustatytomis ikiteisminio tyrimo metu aplinkybėmis, nes Z. Andriulaitienės nurodytos aplinkybės iš esmės nebuvo tiriamos. Pakartotinai atkreiptas dėmesys į teismo medicinos specialistų išvadų nepilnumą, prieštaringumą, nors šios išvados – apie žmogaus mirties priežasčių nustatymą.

Nukentėjusioji Z. Andriulaitienė savo skunde-pareiškime Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2015 m. vasario 3 d. pabrėžė, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą ji nebuvo apklausta, nepriimti jos skundai, pareiškimai.  Vyriausioji prokurorė  D. Baltrūnaitė-Petkevičienė savo 2015 . vasario 17 d. nutarimu netenkino nukentėjusiosios D. L. atstovo advokato P. Jablonskio, nukentėjusiosios Z. Andriulaitienės ir jos atstovo advokato R. Andrikio skundų ir 2014-12-10 prokuroro nutarimą paliko galioti.

Šiuo nutarimu pripažinta, kad prokuroras J. Petuchov padarė pagrįstą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad D. Andriulaitis mirė dėl kitų asmenų smurtinių veiksmų ir pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Pažymėta, kad nukentėjusioji pateikė jai žinomus duomenis raštu, kurie prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau jokių ikiteisminiam tyrimui svarbių duomenų nepateikė.

Advokatas R. Andrikis 2015 m. kovo  12 d. apskundė vyr. prokurorės  D. Baltrūnaitės-Petkevičienės nutarimą. Skundas motyvuotas tuo, kad ikiteisminis tyrimas nėra išsamus, išvados grindžiamos prielaidomis ir abejonėmis.

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė 2015 m. balandžio  28 d. atmetė advokato R. Andrikio skundą. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, prokurorų nutarimuose padarytos išvados pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Nutartyje išdėstyti  nukentėjusiosios Z. Andriulaitienės paaiškinimai dėl  D. Andriulaičio smurtinės mirties galimų priežasčių ir aplinkybių. Advokatas R. Andrikis 2015 m. gegužės 3 d. apskundė teisėjos D. Zimantienės nutartį. Skunde nurodyta, jog teisėjos D. Zimantienės nutarties išvados grindžiamos nekonkrečiais bylos duomenimis, o prielaidomis. Teisėjos nutartyje išvados padarytos nesiremiant konkrečiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, ignoruojant teismo medicinos specialistų išvadų prieštaravimus.

Tai išsamiai ar neišsamiai atliktas tyrimas?

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Dalia Kursevičienė, 2015 m. birželio 3 d. savo nutartimi atmetė advokato R. Andrikio skundą. Konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, naikinti prokurorų nutarimus bei skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Nutartyje taip pat pažymėta dėl skundo argumentų, jog “teismas neatsakė į visus skundo argumentus, pažymėtina, kad nors nebuvo detalizuoti atsakymai į kiekvieną argumentą, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog buvo pasisakyta dėl esminių skundžiamo nutarimo aplinkybių pagrįstumo, ir tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą nutartį”.

Todėl nukentėjusiosios Zosės Andriulaitienės atstovo advokato Rimo Andrikio skundą atmetė. Nors D. Andriulaičio lavono spalvotos fotonuotraukos leidžia abejoti aplinkybe, kad D. Andriulaičiui nebuvo padaryti kūno sužalojimai, byloje yra duomenų, jog viena akis buvo išdurta.

Teismo medicinos specialistų išvadose nėra išsamių duomenų, patvirtinančių, jog D. Andriulaičio lavono kūne kaulų lūžimai buvo tirti ir jie nenustatyti. Kaulai lūžo, akis išdurta, nagai nulupti pačiam įkritus į upę ir paskendus?

Prokuroras rėmėsi prielaidomis?

Teisėja D. Kursevičienė ignoravo ir tai, kad prokuroro J. Petuchov nutarimuose išvados dėl D.Andriulaičio mirties aplinkybių grindžiamos išimtinai prielaidomis: ”galėjo stipriai girtas tamsoje prarasti orientaciją, nuėjo aplankyti kitų pažįstamų Pakalnės kaime, arba po gulėjimo ant žemės norėjo upėje apsiplauti rūbus ir rankas, ir pan.”

LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas 2015 m. birželio 26 d. informavo nukentėjusiąją Z. Andriulaitienę, kad jos skundas, pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui, dėl D.Andriulaičio mirties aplinkybių neištyrimo nepagrįstas.

Nukentėjusioji Zosė Andriulaitienė 2015 m. rugpjūčio 13 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Skundas argumentuotas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtos visos įvykio aplinkybės, kurias ji pateikė ikiteisminiam tyrimui, prašoma patikrinti R. N. vaidmenį, ištirti galimo D. Andriulaičio pinigų užvaldymo faktą, etc.

Ir vėl – taps pats skundus atmesdavęs prokuroras

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas persiuntė Z. Andriulaitienės skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Skundą nagrinėjo ir atsakymą davė vėl tas pats nepakeičiamasis prokuroras J. Petuchov, kurio nutarimai buvo skundžiami.

Prokuroras J. Petuchov 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu nutarė atmesti nukentėjusiosios Z. Andriulaitienės skundą motyvuodamas tuo, kad byloje nepaaiškėjo esminių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, visi Z. Andriulaitienės skunde paminėti motyvai ir aplinkybės jau buvo aptartos ir atmestos paminėtuose prokurorų nutarimuose ir teisėjų nutartyse.

Advokatas R. Andrikis  2015 m. spalio 2 d. apskundė prokuroro J. Petuchov 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimą, nurodydamas ir tai, kad nukentėjusiosios Z. Andriulaitienės skundo argumentai prokuroro J. Petuchov nutarime ne tik nevertinti, bet net neišdėstyti, o prokuroro išvados nepagrįstos. Tarp tokių Z. Andriulaitienės pateiktų argumentų buvo tai, kad D. Andriulaičio smurtinė mirtis galimai susijusi su bandymu užvaldyti jo pinigus, taip pat D. G. sūnaus tėvystės užginčijimu. Šios aplinkybės visiškai nebuvo tirtos, o teiginiai, kad jos nepasitvirtino, yra niekuo nepagrįsti.

Vyr. prokurorė  D. Baltrūnaitė-Petkevičienė savo 2015 m. spalio 21 d. nutarimu nutarė netenkinti advokato R. Andrikio skundo ir palikti prokuroro J. Petuchov nutarimą galioti. Pripažinta, kad nėra pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Advokatas R. Andrikis  2015 m. lapkričio  17 d. apskundė vyr. prokurorės  D. Baltrūnaitės-Petkevičienės nutarimą. Skundas motyvuotas tuo, kad ikiteisminis tyrimas iš esmės netyrė visų aplinkybių, turinčių reikšmę D. Andriulaičio mirties aplinkybėms nustatyti. Tarp jų –  nukentėjusiosios Z. Andriulaitienės nurodytų D. Andriulaičio smurtinės mirties priežastis galimai patvirtinančių aplinkybių – D. Andriulaičio pinigų užvaldymo, 2014 m. D. Andriulaičio pradėto vaiko tėvystės nuginčijimo procedūros įtakos, etc.

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė 2015 m. gruodžio 3 d. atmetė advokato R. Andrikio skundą. Konstatuota, kad nepaaiškėjo esminių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Tėvystės klausimas

Su D. Andriulaičio smurtinės mirties galimų aplinkybių tyrimu betarpiškai susijęs  D. Andriulaičio tėvystės Titui Andriulaičiui nuginčijimas, nagrinėtas visose teismų instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 17 d., išnagrinėjęs  Z. Andriulaitienės kasacinį skundą pagal  Z. Andriulaitienės ieškinį atsakovei D. L. dėl tėvystės nagrinėjimo, Z. Andriulaitienės kasacinio skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad  Z. Andriulaitienė į teismą su ieškiniu dėl mirusio D. Andriulaičio tėvystės Titui Andriulaičiui kreipėsi praleidusi nustatytą terminą. Tokį kreipimasi sąlygojo D. Andriulaičio mirtis. Tokiu būdu šis teismo sprendimas patvirtina Z. Andriulaitienės  ikiteisminiame tyrime pateiktus argumentus dėl galimų D. Andriulaičio mirties priežasčių.

Šioje byloje nepadėjo pasiekti teisingumo nei Lietuvos Respublikos Prezidentė, nei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, nei Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat Z. Andriulaitienei pareiškė, kad “pareiškimas neatitinka priimtinumo kriterijų” (…), nes: “Jūs neišnaudojote vidaus teisinių gynybos priemonių prieš pateikdama pareiškimą Teismui”. Kaip gali išnaudoti gynybos priemones, kurioms iš anksto įvairių Lietuvos institucijų pareigūnai vienareikšmiškai užkerta kelią?

Anuo metu Donato Andriulaičio teises (po mirties) gynė ir atstovavo nukentėjusiąją motiną Z. Andriulaitienę advokatai: Rimas Andrikis, Tomas Leščinskas, Jurgita Mikučionienė. Rezonansinėse bylose advokatų bandymas įrodyti, jog žmogus turi teisę turėti realią teisinę gynybą dažnai baigiasi nesėkme. Nepaisant to, žmogaus teisių gynyba – tai vienintelis Lietuvos kelias būti teisine ES valstybe, kurioje siekiama išaiškinti, o ne slėpti nusikaltimus.

Teisėsaugininkų, advokatų, žurnalistų apmąstymuose gali išdygti klausimas, ar tikrai neįmanoma ištirti šio nusikaltimo? Prokurorų ir teisėjų sprendimai, nutartys ir nutarimai neįtikinami. D. Andriulaičio tėvystės nustatymo byloje visų instancijų teismų sprendimai sklidini teisinio nonsenso ir prieštarauja Lietuvos įstatymams. O gal šis nusikaltimas tiesiog tobulai “užglaistytas”?

Skundai atmetami valstybės vardu

Tame ikiteisminiame tyrime blogį įžvelgiame todėl, kad šis tyrimas buvo daromas valstybės pareigūnų ir valstybės vardu. Didžiausias blogis – tai būtent tas veidmainiškumas.

Advokatas Antanas Bartusevičius, šios analizės autorius

Donatas Andriulaitis tapo neatskleisto nusikaltimo auka, galimi žudikai – išvengė teisingumo. Tariamai nesant leistinų, pagristų ir teisėtų įrodymų. O gal dėl jų tendencingo ignoravimo ir sąmoningo procesinio nenoro ištirti?

Tokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokuratūros, policijos, ikiteisminio tyrimo teisėjų) veiksmus, nutarimus, nutartis savo seminare Lietuvos Mokslų Akademijoje 2016 m. vasario 12 d. Lietuvos advokatams kritiškai įvertino prof. dr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas:

“Objektyvios priežastys: baudžiamųjų įstatymų kokybės stoka – neinformatyvios, beribės, interpretacijoms pasiduodančios nusikalstamų veikų definicijos; į darbo rodiklių gerinimą orientuota procesinė veikla ir, – subjektyvios priežastys: dalies tyrėjų, prokurorų gana formalus požiūris į teisę, įstatymo teksto absoliutizavimas, darbo mechaniškumas, profesinis nuovargis ir profesinio elgesio deformacija”.

Lietuvos Respublikos Seimo narys, advokatas Rimas Andrikis yra teisingai pastebėjęs, kad teismai Lietuvoje atitolsta nuo žmogaus. Dar daugiau: ne kiekviename teisme gali stebėti, kad teismas jaučia kaltinamojo ar ieškovo bei atsakovo širdies, jo dvasios virpesius. Dirbama mechaniškai. Kitaip tariant, išsivysto procesinis negatyvizmas. Pridėkite prie šio procesinio negatyvizmo dar dirbtiną dekriminalizaciją, subjektyvų, piktą požiūrį ir mes gausime tai, kad teisė netgi civilizuotoje visuomenėje blogo žmogaus, blogo teisininko rankose gali tapti tirono įrankiu.

Tokie dalykai apskritai yra sunkiai suderinami su demokratinės valstybės požymiais. Advokatų skundai gali kažkam patikti arba nepatikti. Tačiau, jeigu Lietuva yra teisinė valstybė, kaip skelbiama LR Konstitucijoje, tai taip ir turėtų būti elgiamasi, kaip teisinėje ir demokratinėje valstybėje. t.y., visi įvykdyti nusikaltimai turi būti tiriami ne pro forma, o iš tikrųjų ir visapusiškai.

Mūsų nuomone, teisingumas D. Andriulaičio byloje, anksčiau ar vėliau, bus atkurtas.

2017.07.21; 06:30

slaptai.lt

 

Peržiūros: 787

Komentarai   

+3 # jeronimas 2017-07-22 16:59
Nejau prokuroras Petuchov del neprofesionalumo visus iki vieno skundus atmeta?Panasu ,kad tu skundu aplamai jis net neskaite? O gal ir bylos net nemates ja tyre??? labai panasu,kad kazkieno zodziai ten aprasyti yra tikslus.pagrindinis zudikas turi kietus rysius su tuo petuchovu ,ir todel zudikas ramus kaip belgas,nes prokuroras jo sketis ir gynejes.O kaip gali prokuroras tapti zudiko bendrininku? Ogi visai paprastai.karta zudikas padares gal net lengvesni nusikaltima,su prokuroru rado "bendra" kalba.O toliau toks prokuroras ar teisejas jau yra nusikaltelio pakabintas.Ir jau netgi dykai tokie "teisininkai" toli i ateiti tampa nebe teisininkais,bet nusikalteliu globejais,ir bendrininkais.Ypac paprasta nusikalteliams rasti bendra kalba su prokurorais ir teisejais,kurie turi dideli potrauki alkoholiui.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti