Seimas bandė paslėpti tiesą - rusų grėsme valdžios gąsdinami žmonės tuo netiki

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

Tyrimas, kuris vos nenugulė Seimo stalčiuose: tokia visuomenės reakcija gali pasinaudoti Kremlius

Šiandien delfi.lt korespondentas gynybos temomis pranešė, kad tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojams visiškai nerūpi rusų grėsmė.

Gavęs tokias išvadas, Seimas nusprendė jas paslėpti.

Tačiau kai kurie dalykai iškilo - svarbiausios Lietuvos saugumo problemos yra vidinės socialinės ir ekonominės, o ne Rusijos grėsmė. Kilus karui, šalį gintų mažiau Lietuvos gyventojų, nei prieš 2 metus, dauguma būtų pasyvūs, o jei ir norėtų ginti – nežinotų kaip. Tai – vienas būdų, kaip galima būtų primityviai ir paviršutiniškai vertinti naują grėsmių suvokimo tyrimą. Teigiama, kad pabūgus būtent tokių interpretacijų mokslinio tyrimo viešinimas užtruko.

Galimos Rusijos pajėgų puolimo kryptys

Prieš porą savaičių Seime net trys komitetai surengė bendrą posėdį, kuriame buvo aptartos priešiškos propagandos keliamos grėsmes nacionaliniam saugumui ir būdai kovoti su ja. Į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako suorganizuotą posėdį buvo pakviesti Seimo švietimo ir mokslo, kultūros komitetų atstovai, universitetų, suinteresuotų, atsakingų institucijų specialistai. Tarp jų buvo ir Lietuvos Socialinių tyrimų centro (LSTC) tyrėja, mokslų daktarė Diana Janušauskienė. Ji yra tyrimo „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos“ vadovė. Šį tyrimą ji su Egle Vileikiene, Laima Nevinskaite bei Ingrida Gečiene parengė ir LSTC pristatė dar pernai.

Tyrime, kuris parengtas remiantis 2016 metų vasarį atlikta 1009 gyventojų reprezentatyvia apklausa, 30 kokybinių pusiau struktūrizuotų interviu bei žiniasklaidos turinio analize, analizuojamas subjektyvaus saugumo suvokimas. Autorės taip pat parengė tyrimą pristatantį straipsnį, kuris buvo publikuotas naujausiame leidinio „Filosofija. Sociologija“ numeryje. Straipsnyje teigiama, kad tirtas ne objektyvaus, o būtent „subjektyvus Lietuvos gyventojų saugumo suvokimas“.

Kitaip sakant, respondentų atsakymai paremti psichologiniu įsitikinimu, žmonių jausmais, o nebūtinai objektyvia tikrove. Būtent todėl atsakymai gali pasirodyti ypač intriguojantys, netikėti, o kai kam – ir pernelyg aštrūs. Baiminosi pernelyg jautrių temų? Tad kai Seime buvo pirmą kartą viešai pristatinėjamas šis tyrimas, nedaug kas atkreipė dėmesį, kad kai kurie parlamentarai dokumentą regėjo jau ne pirmą sykį. Seimo NSGK nariams šis tyrimas buvo pristatytas dar gegužę. Tačiau ne viešame, o uždarame posėdyje. Be to, aiškėja, kad buvo noras šio tyrimo iš viso neviešinti – esą kai kurie duomenys pernelyg jautrūs ir gali būti tyčia ar netyčia neteisingai interpretuojami. Kad tokių norinčiųjų, jog tyrimas tyliai nugultų stalčiuose, netrūko, pripažino ir pats V. Bakas. Tačiau jis teigė nesutikęs su tokiu požiūriu.

„Buvo tokių nuomonių, kad čia per daug jautru, reikia neskubėti. Bet aš manau, kad reikia atvirai kalbėti apie problemas, kurios įvardijamos tyrime: tai ir socialinė, ir informacinė atskirtis, kurios gali kelti grėsmę, negalima to slėpti, nes yra duomenų, kad tokius tyrimus Lietuvoje, ypač regionuose atlieka tam tikra nedraugiška valstybė, ji puikiai žino apie nuotaikas, padėtį. Mes tai irgi privalome žinoti, norėdami spręsti problemas. Juk panašu, kad iki šiol politikai net nežinodavo apie panašius tyrimus“, – teigė V. Bakas. Tai, jog iš pradžių atvirai LSTC pristatytas dokumentas vėliau pateko į uždarą svarstymą, pripažino ir tyrimo vadovė. „Tikrai nebuvo bandoma slėpti, tiesiog taip gavosi, nes Seime pasiūlyta pristatyti tarsi privačiai. Tame tyrime yra tam tikrų momentų, kai ištraukus „plikus“ duomenis iš konteksto, galima prirašyti įvairių išvadų. Pavyzdžiui, galima ištraukti vien tautinių mažumų klausimą ir prikurti istorijų, o to mes nenorėtume, nes mes nerašome, kad tos tautinės mažumos yra grėsmė, jos tiesiog pažeidžiamos“, – tikino D. Janušauskienė. Ji pabrėžė, kad net Seime sulaukta įvairių reakcijų. „Skirtinga auditorija mato skirtingus dalykus – tą pusę, kuri atitinka jų išankstines nuostatas ir netgi sustiprina“, – apie interpretacijų grėsmę lakoniškai kalbėjo D. Janušauskienė. Gyventojai įvardijo problemas ir grėsmes Kelių dešimčių puslapių apimties tyrime aptariamos tokios jautrios temos, kaip Rusijos švelnioji galia ir nepalankūs Lietuvai stereotipai, požiūris į Rusiją ir kaimynines šalis, Lietuvos kariuomenę ir pilietiškumą, svarbiausios saugumo problemos Lietuvoje ir ES. Uždavus pastarąjį klausimą pagal svarbą išrikiuoti atsakymai, kuriuos, ištraukus iš konteksto galima interpretuoti taip, kad labiausiai lietuviai nerimauja dėl socialinių ir ekonominių problemų, o ne dėl Rusijos grėsmės. Pavyzdžiui, didžiausiomis problemomis respondentai įvardijo emigraciją ir nedarbą – net 90 proc. Nedaug nuo šių problemų atsilieka nusikaltimai, energetinio saugumo užtikrinimas, prasta ekonominė situacija, skurdas ir diskriminacija bei alkoholizmas. Tuo tarpu iš 21 įvardytos problemos su Rusija siejama grėsmė – hibridinis karas tėra 16-oje vietoje.

Svarbiausios problemos

 D. Janušauskienė neslėpė, kad tokie tyrimo rodikliai gali tapti „lobiu“ Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai. Pastaroji, norėdama pabrėžti „nevykėlės Lietuvos, kurios valdžia kalba apie išgalvotą Rusijos grėsmę, o gyventojai įžvelgia visai kitas problemas“ stereotipus, gali interpretuoti pateiktus duomenis savaip. Tyrimo vadovė sakė, kad lentelės su didžiausiomis, Lietuvos gyventojų manymu, problemomis nereikėtų interpretuoti tiesmukai. Mat pirmąsias pozicijas ir hibridinį karą skiria vos 16 proc. „Čia buvo klausta apie kiekvieną dalyką atskirai, ar tas punktas svarbus? Tai respondentams viskas atrodė svarbu“, – teigė pašnekovė. Tačiau ji pabrėžė, kad sugrupavus atsakymus paaiškėjo ir kitas dalykas: Rusijos karinės invazijos grėsmė 2016 m. buvo suvokiama kaip pati didžiausia asmeniniam saugumui – taip manė 21 proc. respondentų. Tiesa, spontaniškiems respondentų atsakymams galėjo turėti įtakos tai, kad šis klausimas anketoje buvo pats pirmas, o pristatydami tyrimą apklausos atlikėjai galėjo paminėti, kad šalia kitų klausimų tiriamas ir Rusijos keliamos grėsmės suvokimas, tai galėjo turėti įtakos tyrimo rezultatams. Autorės rekomenduoja šiuos duomenis interpretuoti atsargiai. Grėsmės asmeniniam saugumui© LSTC nuotr. Paklausus apie jausmus Rusijos atžvilgiu, 15 % respondentų teigė bijantys agresyvios šios šalies politikos. Ir tik po to respondentai įvardijo kitas grėsmes - nusikaltimus ir kriminogeninę padėtį (15 proc.), saugumą gyvenamoje aplinkoje (14 proc.), pragyvenimo lygį ir ekonominę situaciją (12 proc.), sveikatos problemas (6 proc.), pabėgėlių krizę ir tarptautinį terorizmą (po 3 proc.). Be to, iš pirmų penkių atsakymų į klausimą „koks pirmas žodis ar sąvoka ateina į galvą, išgirdus žodį Rusija?“, du susiję su neigiamais dalykais – konfliktais bei agresija. Grėsmių, susijusių su Rusija, suvokimas taip pat išskirtas dar vienoje atskiroje lentelėje. Dėl to, kad Rusija gali užpulti Lietuvą ir kils karas, nerimauja 29 proc. Energijos išteklių (naftos, dujų) priklausomybę nuo Rusijos įvardija 13 proc. Draudimas įvežti lietuviškas prekes į Rusiją ir kiti prekybos apribojimai rūpėjo 11 proc., o Rusija įtaka Lietuvos vidaus politikai – 9 proc. apklaustųjų. Žala gamtai iš Kaliningrado srities (atominė elektrinė, upių tarša) įvertinta 6 proc., Rusijos įtaka Lietuvos tautinėms mažumoms – 4 proc.

 

 

Peržiūros: 689

Komentarai   

+7 # jeronimas 2017-07-18 13:23
Rusija ,kremlius ir prezidentas Putinas pasidare pavojingi tik valdzioje esantiems nieksams,ypac po ivykdytu milijardiniu afioru;skokinimasis is amerikos zydu fondu penkiskart brangiau valstybes vardu,negu is TVF.Cia idomiausias momentas,kad skolintasi penkiskart brangiau vien todel,kad nereikes kiekvieno pasiskolinto dolerio ar jevro panaudoti tikslingai ir viesai,kitaip ,nei pasiskolinus is TVF.Antra afiora snoro banko uzgrobimas ir isvogimas,Trecia -independenco geldos ypac slaptas sandoris.Aisku,yra ir daugiau ivykdytu valstybes apvogimo momentu.Va tuomet ir prasidejo "baimes" rusai puola,va nuo tu ivykdytu nusikaltimu.ir tik karas tokiuos irodymus sunaikintu,ir tai puikiai supranta dabartiniai valdzios nieksai.Jie to ir siekia.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # jeronimas 2017-07-18 13:31
Bet prezidentas Putinas jau keleta metu,nors ir provokuojamas ivairiausiais budais,to karo nepradeda ir ,manau,neprades.O ta isterija valdzios nieksu,panasu dar ilgai nepraeis.Kaltina ,jog rusu armija salia baltijos valstybiu sienu.Nejau tikejotes ,kad rusija nesiims atsakanciu priemoniu,kai pagal Rusijos sienas tiek sutraukta Nato armijos ir t.t.???Juk Putinas valdo didziule valstybe,kur rusai reikalauja is jo ir atsakomybes?? Lietuvoj valdzios nieksai priesingai,ne tik negirdi Tautos,taciau spjauna ir i svarbiausia irvieninteli Tautos Dokumenta-KONSTITUCIJA. As ir vadinu valdzioje tunancius valdzios nieksais,nes kitaip vadinti Lietuvos Konstitucijos niokotojus nerandu zodziu.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Munas Launis 2017-07-20 22:22
Tikra teisybė ! Anuočias užsukau į Kremlių ant 100 gr arbatos, tai Vladimirivičius net apsiašarojo: kiek gi jūs litovcai galite mane provokuoti įvairiausiais iškreiptais būdais, net savo Konstitucijos nežiūrite, turėkite sąžinės ... Senai jau laikas į pensiją, bet negaliu - motušė Rusija pražus be manęs, koks gi čia dar karas :((
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # gediminas 2017-07-20 23:43
jus gi patys lietuviai persiseme rusiskuoju mentalitetu ,tik dar slykstesniu nei rusai nes patys sau esate nekrofilai,nes dziaugetes ir svaigstate is palaimos del kazkieno mirties o aplink regis tik debilu valdymas -tai liudija fiziognomikos mokslas o beje paaiskinu debilas -tai stokojantis kairiojo smegenu pusrutulio veiklos ,atsakingos uz logini ,racionalui mastyma
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti