Gerb. Grybauskaite,

Peržiūros: 716
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.00 (2 Votes)

Gerb. Grybauskaite,

Skausmo, pažeminimo, žalos nenusinešė laikas - ji gyva.

„Ir nusinešė saulę miškai...“ - prisiminiau patį realiausią ir mėgstamiausią lietuvių tautos poetą a.a. Paulių Širvį. Taip, brangusis a.a. Pauliau, saulę tavo gyvenime nusinešė miškai. Gal likimas, o gal dar kažkokios skaudžios gyvenimo jėgos nusinešė, tik kodėl gyvenimas, laikas ar kitos jėgos nenusinešė lietuvių skausmo, vargo ašarų ir pavadinimo „cham litovec“. Kodėl aš šiandien taip rašau? Gi visiškai neseniai lankiausi sostinėje ir teko keltis liftu į šeštą aukštą. Staiga mane ir dar vieną moterį pastūmė jaunuolis, maždaug 20-ies metų, ir sušuko: „Prakeikti litovcai. visur lenda!“ Jam patalkino kita ponia: „Cham litovec, visur cham...“ Ką tai reiškia? Niekada iš „okupanto ruso“ nepatyrėme tokio pažeminimo. Net vokiečiai visos tautos nevadino chamais, nors ir matė kai kurių žiaurų elgesį, šaudant žmones - matyt, matė ir tautos nuoširdumą žmogui. O čia, lenkų akyse, mes chamai likome nuo bajorystės laikų, gal dėl to. kad visiškai jiems nepasidavėme, kad kartu su „okupantų armija“ atsiėmėme Vilnių. Ir tie „okupantai“, palikdami Lietuvą, pirmaujančią tarp 15 respublikų, darbščių žmonių šalį, niekada neištarė „Yilnio naša“.

 

Sutinku, nereikia isterijos, tik norisi atsiskaitymo su tikraisiais okupantais, kurie visą gyvenimą tiesia rankas į pasaulio žvaigždelę - Lietuvą. Tas absurdiškas lenkų noras nors menka įtaiga po truputį teisiškai įsitvirtinti Lietuvoje - Lenkijos valstybės statusu. Kodėl mes tylime, stengiamės nepastebėti jų įžūlumo? Tai jiems reikia ypatingo statuso mūsų Seime, tai nori privilegijų pavardžių rašymo įstatyme, tai autonomijos užsigeidė Vilniaus krašte. Tie jų pigūs, menkavertiški produktai - tai vilionė, kad gera gyventi Lenkijoje - viskas pigu ir jūs to norėkite tokio gyvenimo. Tai mūsų nusiblusinėjusios tautos papirkinėjimas. Bet kur Vyriausybė, kur prezidentė, kodėl jie nebylūs ir sustingę prieš tikrąjį okupantą? Gal, kaip „nacionalinė vertybė“ D.Teišerskytė, renka dokumentus bajorystei pateisinti? Ne, mes ne bajorai. Mes - lietuviai, pagonių vaikai, darbštūs, protingi, drąsūs lietuviai. Mes turime turėti savąjį „Aš“ ir didžiuotis, kad esame tikri lietuviai, o ne bajorai.

O dabar - pokalbis su panele gerb. Prezidente. Taigi, kodėl pamiršome baisiausią okupantą - lenką, kuris daugiau kai dvidešimt metų valdė Vilniaus kraštą, uždarinėjo lietuviškas mokyklas, vartė kryžius, smaugė žmones ir neleido melstis lietuviškai. Visur vyravo lenkų kalba, joks kultūrinis įvykis nebuvo leidžiamas lietuviškai. Žmonės buvo baudžiami, sodinami į kalėjimus, šaudomi, kariami. Prisimenu tėvo pasakojimą, kaip jis kalbėjosi su bendražygiu Bingeliu, kuris pro vienutės langą matė, kaip lenkų korikas baltomis pirštinėmis nėrė kilpas lietuviams. Rodė likusius kankinimo randus, kai jam ant galvos buvo pilamas karštas vanduo. Kalbėjo apie kankinį Vidzbelį, kuriam užpjudžius šunimis buvo išplėšti viduriai. Pasakojo, kaip buvo mušamos moterys, kurios gulėsi po kryžiais ir neleido okupantams lenkams jų daužyti. Oi, skaudu...

Daug kas parašyta V.Uždavinio knygose, bet tie didvyriai pamiršti, jų net istorija nemini. Gal šalia „šventojo“ Matulionio galėtų būti minimos ir lietuvių kovojusių už Vilnių ir jo kraštą, pavardės? Tame krašte jie kentėjo ir kovojo už kiekvieną žemės pėdą. Prezidentė negirdi mūsų balso, apako prieš tikruosius okupantus, bet keršija rusams, kurie padėjo atkovoti Lietuvos širdį - Vilnių. Gal taikosi išbraukti iš gyvenimo Lietuvą...

Mūsų „Moterų klubas“ parašėme prezidentei, kad ji ne prašytų o pareikalautų atlyginti Lenkijos okupantų padarytą žalą Lietuvai. Iš rusų reikalauja, nors jie po karo atstatė Lietuvą ir, beje, gana gerai atstatė... Tapome žydinčia šalimi: gyvenome be konteinerių be nuodų valgėme savo kaimiečių žemdirbių išaugintų duonų kaime laikėme karvių kriuksėjo paršeliai. O dabar — nyku. Kur darbštieji žemdirbiai? Kur pramonė? Kodėl mirusios gamyklos? O dabar beliko laisvė bėgti nuo sugrįžusios vergijos, todėl vaikai palieka Lietuvą. Nauja okupacija - amerikonų vokiečių lenkų o mes su prezidente linkčiojam ponams bučiuodami Briuselio vėliavą. Ar čia ne imperija?

Bet grįžkime prie žalos atlyginimo. Nors prezidentė pasiūlė skudurų ir kruopų jeigu maža pensija, bet ir iš to nepragyvensi. Tą patį tvirtino ir ponas Pranskietis. Tik gerb. Kirkilas kalbėjo pagarbiai ir siūlė taikų gyvenimą su lenkų tauta. Mes irgi nesiūlome pyktis, bet skriaudą ar žalą būtina atlyginti ir draugui, ir priešui. Nežinau, ar gerb. Prezidentė neraštinga, ar kas nors su sveikata, kad nesupranta, ką reiškia lenkų padaryta žala Lietuvai. Ir aš rašau kartu su „Motinų klubo“ narėmis, jog privalote susiderinti su Vyriausybe, jeigu mumis netikite, ir išsireikalauti iš Lenkijos žalos atlyginimą už 23 metus, per kuriuos buvo kankinama Lietuva - konkrečiai Vilniaus kraštas. O iš Lenkijos gautus pinigus paskirkite pensininkams, nes jų tėvai kentėjo, kovojo 

ir žuvo Vilniaus krašte. Skirkite ligoninėms, kad nebūtų atmestinai gydomi žmonės, kad būtų išlaikytas transportas, skirtas sergančių žmonių pagalbai.

Taigi, prezidente, jūsų skudurų man nereikia, dar turiu iš tarybinių laikų. Net Pakruojo valdžia neatvyko su manimi pasikalbėti. Tyla ir po skambučio, nors jūs siūlėte. O gaila. Būtų radę beveik aklą vyrą, kurio viena akis pašalinta, o kitą gydytis važinėjasi į Kauną Jo pensija 295, mano 220. Ot gyvename gerai, be akių, be dantų- nematai - nepasiimsi, neturi dantų - nevalgysi. Greičiau galas visiems pensininkams, jaunimas išlėks vergauti į kitas šalis. O Leninas taip negalvojo: atidavė Lietuvą su Vilniumi ir auksą iš ten. O keikiame „okupantus“, kad leido Lietuvai nepriklausomai gyventi.

Nenurimsime, prezidente. Skųsimės laikraščiams. Ir gal tiesos sakymas išgelbės nuo jūsų melo ir noro pribaigti mano Tėvynę!

Siunčiu ir panelės Prezidentės atsiliepimą - pasiteisinimą man. Žala Lietuvai turi būti atlyginta. Skausmo ir pažeminimo nenusinešė laikas.

O žalos atlyginimo prašau ne sau - valstybei, kuri ją atgavusi pati nuspręs, kam skirti ar panaudoti.

Pagarbiai Birutė Dilpšienė Ir „Motinų klubas“

 

Komentarai   

+16 # jeronimas 2017-07-13 15:06
Kiek tokiu laisku gaisrininko dukteriai reiktu pilieciams parasyti,kad bent kazkas atkreiptu demesi is valdzios nieksu??Is likusiu dvieju milijonu Lietuvoje,penktadalis tikrai turetu ka parasyti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # paprastai 2017-07-16 10:55
ji tu laisku neskaito,o patiki vidutiniokams be ipatingo issilavinimo darbuotojams,ir jokio efekto nebuna
lengviau buidavo is tremties pasiekti kOSIGINA IR GAUTI TEIGIAMA ATSAKYMA,NEI I MUSU laborantus,kurie cia atlieka labai simbolini vaidmeni-uzlenkt paskutinius sveikus tautos daigus
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti