Ginkluotą apiplėšimą organizavusiam plėšikui teismas priteisė žalą aukos

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.38 (4 Votes)

Ginkluotą apiplėšimą organizavusiam plėšikui teismas priteisė žalą iš aukos

Aurimas Drižius

 

Šiaulių gyventojas Vilmantas Povilaitis, kuris ginkluoto užpuolimo Šiauliuose metu buvo sunkiai sužeistas, ir per stebuklą liko gyvas, iki šiol negali atsitokėti nuo lietuviškos „teisėsaugos“ – teismas priteisė iš jo atlyginti žalą nusikaltimo organizatoriui.

2003 metų sausio 25 dieną po kaukėmis paslėpę veidus D. Drąsutis, G. Žiogas, E. Šimkus ir J. Mikalauskas įsibrovė į Šiauliuose, Vilniaus gatvėje esantį butą. D. Drąsutis konflikto metu dviem pistoleto šūviais sunkiai sužalojo čia tuo metu buvusį V. Povilaitį. Vyrui kulkos pataikė į kairiąją krūtinės pusę ir dubens sritį. Įsiveržėliai butą apiplėšė - pagrobė kompiuterį, mobilųjį telefoną, pinigus. V. Povilaitis patyrė ir kitų užpuolikų smurtą - nuo smūgių vyrui lūžo žandikaulis, sužalota galva. Šių išpuolių metu nukentėjęs V. Povilaitis įsitikinęs, kad abu pastarieji užpuolimai - susidūrimo su „vanaginiais“ tąsa. Vyras neabejoja, kad peršautas ir sumuštas jis buvo siekiant įbauginti. Pirmąkart į policijai žinomos vanaginių grupuotės nemalonę V. Povilaitis papuolė 2002-ųjų spalį. Nuo smūgių ir spyrių į įvairias kūno vietas žmogus prarado sąmonę. Į atsipeikėjusios aukos galva buvo įremtas pistoletas, „vanaginiai“ reikalavę tūkstančio „žalio“. Nespėjęs atsakyti V. Povilaitis vėl pajuto smūgių krušą.

Nesyk teistiems „vanaginiams“ tuomet skirtos netgi teisėsaugininkus nustebinusios bausmės - po trejus metus nelaisvės, bausmės vykdymo laiką atidedant trejiems metams. Nukentėjusiajam priteista turtinės ir neturtinės žalos kompensacija. Žala neatlyginta iki šiol.

Tačiau Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad nusikaltėlių sunkiai sužalotam V. Povilaičiui moralinę žalą privalo kompensuoti tik vienas iš penkių nuteistųjų. Maža to, kulkų suluošintas vyras, teismo nutartimi, iš vieno nuteistojo net tik nepagrįstai reikalauja nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, bet jam dar ir privalo kompensuoti bylos nagrinėjimo metu  patirtas išlaidas.

Žalos - tik penktadalis

Verslininkui V. Povilaičiui Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sprendimu už sunkų kūno sužalojimą vietoje jo prašytų 250-ies tūkstančių litų už patirtus skausmus, ilgą gydymą, prarastą darbingumą priteista 50 tūkstančių litų. Pinigus sumokėti turės tik vienas iš penkių šioje baudžiamojoje byloje figūravusių nuteistųjų - Šiaulių rajono Meškuičių gyventojas, 25-erių Donatas Drąsutis.

Civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjęs teismas taip pat nusprendė „priteisti iš ieškovo (nukentėjusiojo) atsakovui (nuteistajam) Edvinui Šimkui 600 litų atstovavimo išlaidų ir beveik 37 litų pašto išlaidų“.

Toks teismo sprendimas vyrą sukrėtė. Nuosprendį priėmęs Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Petras Povilaitis, sunkiai sužalotam ir dėl to 45 procento darbingumo praradusiam vyrui, skirdamas penkissyk menkesnę moralinės žalos kompensaciją, nutartyje akcentavo atsižvelgiantis „į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus“.

Vadovaudamasis šiais kriterijais teisėjas greičiausiai atsižvelgė į nuteistojo D. Drąsučio tvirtinimą, jog neturtinės žalos atlyginti jis negalėsiantis - neturintis jokio turto ir lėšų.

Kaip rašė „Vakarų ekspresas“, teisėjo sprendimas priteisti iš nukentėjusiojo 600 litų kompensaciją už advokato paslaugas nuteistajam, pasiturinčių tėvų sūnui E. Šimkui, verčia abejoti, ar Temidė iš tiesų palankesnė aukai.

„Prašydamas bent dalinai kompensuoti patirtą moralinę žalą, turėsiu nusikaltėliui dar ir susimokėti?“, - retoriškai klausė teismo nutarties akivaizdžiai sutrikdytas kalbėjo 33-ejų V. Povilaitis. Toks teismo sprendimas šokiravo ne tik iki šiolei darbingumo neatgavusį ir varginančių skausmų vis dar kamuojamą V. Povilaitį, bet ir jo advokatą. Teisininkas sakė, jog nutartis, kai sunkiai sužalotas asmuo turi atsilyginti nuteistajam, jo praktikoje - pirmoji.

 

Dviem nelegaliai laikomo pistoleto šūviais aukštelkiškį sunkiai sužalojusį D. Drąsutį Šiaulių rajono apylinkės teismas nuteisė kalėti šešerius metus ir aštuonis mėnesius. Už plėšimą iš to paties buto, kuriame buvo sušaudytas V. Povilaitis, teisiamas E. Šimkus realios laisvės atėmimo bausmės išvengė. Jam skirta trejų metų kalėjimo bausmė tokiam pat laikui atidėta. G. Žiogui, perdavusiam nelegalų ginklą su šaudmenimis, kaip ir už plėšimą teisiamam J. Mikalauskui, laisvės atėmimo bausmės atidėtos trejiems metams. Neteisėtai šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis disponavusio V. Stanulevičiaus byla, suėjus senaties terminui, nutraukta.

 

Teisėjai atvirai tyčiojosi iš nukentėjusio

 

 „2002 spalio 18 dieną užpultas ir sumuštas organizuotos nusikalstamos grupuotės veikėjų, - pasakoja Šiaulių gyventojas Vilmantas Povilaitis, - šis nusikaltimas buvo išaiškintas greitai ir kokybiškai, jį ištyrė tuometinės ONTT Šiaulių pareigūnai, kuriuos labai gerbiu ir esu Jiems labai dėkingas, už ne tik gerai atliktą darbą, bet ir už palaikymą ir psichologinę pagalbą. Šio skyriaus pareigūnai, turėtų būti pavyzdžiu, visiems pareigūnams. Bet vos bylai atsidūrus teisme, prasidėjo keisti dalykai. Teismuose akivaizdžiai buvo palaikoma ne tiesa ir teisingumas, bet organizuotos nusikalstamos gaujos, kuri vadinama “vanaginiai”, veikėjai. Kurie įvykdė prieš mane įžūlų smurtinį nusikaltimą vidurį baltos dienos, Šiaulių miesto centro gatvėje, kur pilna žmonių. Šio nusikaltimo metu, man buvo grasinama nužudymu, į mane nustačius revolverį. Šio prieš mane įvykdyto nusikaltimo metu buvau keletą kartų stipriai sumuštas. Šį nusikaltimą įvykdė nusikalstamo pasaulio “autoritetai” Renatas Simonenko, Gediminas Baravykas, kuris ir grasino mane nužudyti į mane nustatęs revolverį, bei dar vienas nenustatytas veikėjas. Nors nusikaltimas buvo gan įžūlus, padaręs didelę žalą mano sveikatai, bei sukėlęs grėsmę mano gyvybei, dėl ko išgyvenau ne tik fizinį skausmą ir patyriau didžiulį stresą ir baisius išgyvenimus. Nes buvau, ne tik žiauriai ir negailestingai sumuštas, bet ir buvo grasinta, mane nužudyti. Nusikaltimo metu nusikaltėliai iš manęs reikalavo tūkstančio JAV dolerių, grasindami išmesti mane iš mano automobilio, jeigu tos pinigų sumos jiems nesumokėsiu. Kas pilnai atitinka, turto prievartavimo sąvoką. Nežiūrint į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei į nusikaltimo pasekmes ir nusikaltimą padariusių asmenų gyvenimo biografiją, tuometinis Šiaulių Miesto apylinkės teismo teisėjas Roščiankovas šiems įžūliems ir pavojingiems nusikaltėliams skyrė labai humaniškas bausmes  kurios net buvo skiriamos lygtinai, neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Keisti dalykai dėjosi ir su Kalėjimo departamento pareigūnų elgesiu, nes nusikaltėliai buvo teigiamai vertinami, nors neatlygino man teismo priteistos žalos. 2003 sausio 25 dieną, vėl patyriau ginkluotų ir gerai organizuotų nusikaltėlių išpuolį, kurio metu buvau keletą kartų peršautas ir sunkiai sužeistas. Tik laimingo atsitiktinumo ir medikų atliktos pagalbos dėka, likau gyvas. Aš ne tik buvau sunkiai sužeistas, bet kadangi sužalojimai buvo rimti, buvo iškilusi didžiulė grėsmė mano gyvybei“.

„Šį nusikaltimą įvykdė, kaukėti , gerai organizuoti nusikaltėliai, todėl jį išaiškinti buvo sudėtinga, - pasakojo V.Povilaitis, - bet maždaug po dviejų su puse metų, šis nusikaltimas buvo išaiškintas ir nusikaltimo organizatorius, bei vykdytojai, buvo išaiškinti.

Bylai atsidūrus teisme, vėl prasidėjo keisti dalykai. Teismai neatstovavo nei tiesai, nei teisingumui, bet akivaizdžiai tyčiojosi iš manęs nukentėjusiojo ir savo sprendimais mane žemino ir žeidė, taip žlugdė mane psichologiškai. Nors būdamas ir taip nukentėjęs nuo baisių nusikaltimų ir tapęs neįgaliuoju, turėjau kęsti teismų priimamų sprendimų patyčias ir pažeminimus. Tiek Šiaulių apygardos, tiek Lietuvos Apeliacinis Teismas iš manęs nukentėjusiojo, buvo priteisęs nusikaltimą organizavusio Edvino Šimkaus naudai jo teisines išlaidas 600 litų. Tai buvo didžiulis pažeminimas sukėlęs man, mano Šeimai, Tėvams ir artimiesiems didžiulį stresą ir išgyvenimus. Tai visiškai sunaikino pasitikėjimą Lietuvos teisėsauga, nes priimti sprendimai buvo ne tik neteisingi, bet įžūlūs, žeminantys, keliantys stresą ir visiškai priešingi teisingumo vykdymui bei teršiantys teisėsaugos vardą. Tokius sprendimus vertinu kaip nusikalstamą veiką, nes tai visiškai nepanašu į teisingumo vykdymą ir netelpa į jokius protingumo, teisingumo rėmus. Tai spjūvis į nukentėjusįjį ir jo sąmoningas žlugdymas ir paniekinimas.

Ištisus 10 metų buvau kankinamas neteisingų ir teisingumo sąvokai stipriai prieštaraujančių teismų sprendimų, dėl kurių patyriau didžiulius moralinius bei dvasinius išgyvenimus. Neteisingi teismų sprendimai ilgus metus man darė labai stiprų psichologinį poveikį, žemino mano garbę ir orumą, bei vertė jaustis nežmoniškai. Visa tai verčia manyti, kad Lietuvos teisėsauga (ypatingai Šiaulių teisėsauga) yra labai korumpuota ,visiškai neginanti teisingumo, bei stipriai nukentėjusio žmogaus.

2003-01-25 dieną buvau kelis kartus peršautas grupinio ginkluoto apiplėšimo metu, kurio organizatorius buvo Edvinas Šimkus, gerai žinomų Šiauliuose ir prieštaringai vertinamų turtuolių sūnus. Dėl šio nusikaltimo Edvinas Šimkus ne tik nebuvo nubaustas laisvės atėmimo bausme, bet dar iš manęs, nuo šio nusikaltimo nukentėjusio žmogaus, prisiteisė 600 lt. Edvino Šimkaus naudai, jo teisinių išlaidų kompensavimui.

Kurias jis perdavė išieškoti antstolės V. Šimkienės antstolių kontorai. Net nesulaukęs teismo nutarties apskundimo termino pabaigos.

Antstolė, nuteistojo bendrapavardė, Vaiva Šimkienė priėmė šį vykdomąjį raštą ir nedelsdama ėmėsi aktyvaus darbo, siusdama man laiškus ir reikalavimus sumokėti tariamą skolą, kuri gali būti užginčyta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Būtent taip ir įvyko, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas priėmė teisingą ir visiškai, teisingumo vykdymui atitinkamą sprendimą, kuris man sugrąžino viltį, kad teisingumas gali būti pasiektas ir Lietuvoje. Bet eilinį kartą atsitikus keistam dalykui, šis teismo sprendimas buvo apskųstas, nors jis buvo net neskundžiamas ir byla atsidūrė Lietuvos Konstituciniame Teisme, nors ir taip nuo 2003.01.25 dieną įvykdyto nusikaltimo ši byla senai patenka į per ilgų teismo procesų apibrėžimą. Taigi akivaizdu, kad ilgus metus besitęsiantys teismai lydimi mano giliu įsitikinimu, įžūliai nusikalstamų sprendimų, yra vilkinami specialiai ir apgalvotai.

Aš taip pat turiu piktybinių skolininkų, kuriuos esu padavęs antstoliams ir visada prieš priimdami vykdomąjį raštą antstolių kontoros darbuotojai visada manęs paklausdavo ar teismo nutarties apskundimo terminas yra pasibaigęs, kadangi tuo metu , kai antstolė V. Šimkienė pradėjo iš manęs aktyvų, tariamos skolos, išieškojimą aš gyvenau ir dirbau Airijoje. Apie siunčiamus V. Šimkienės laiškus ir reikalavimus sumokėti (tariamą skolą) kuri po Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo buvo panaikinta, mane informavo mano Mama telefonu.

Sužinojęs apie antstolės V. Šimkienės reikalavimus,  tuojau nusprendžiau paskambinti į šią antstolių kontorą. Man paskambinus atsiliepė moteris, man prisistačius, kad esu Vilmantas Povilaitis ji pradėjo su manimi kalbėti šiurkščiai ir nepagarbiai. Ji buvo pasipiktinusi mano skambučiu, nes aš paskambinau šeštadienį. Moteris, kuri su manimi kalbėjo gan šiurkščiai ir akiplėšiškai, pasakė , kad antstolių kontora šeštadieniais nedirba. Manau kad telefonu kalbėjausi su pačia antstolė Vaiva Šimkiene. Nors ji pakėlė ragelį ir su manimi kalbėjo. Aš bandžiau jai paaiškinti, kad ši visiškai teisingumui ir logikai prieštaraujanti teismo nutartis bus skundžiama, nes nebuvo pasibaigęs teismo nutarties apskundimo terminas, bet ji metė ragelį ir nutraukė pokalbį. Man grižus iš Airijos į Lietuvą atostogoms, kurias pasiėmiau, kad galėčiau sudalyvauti viename teismo posėdyje, kuris mano giliu įsitikinimu, buvo specialiai atidėtas, kad negalėčiau jame dalyvauti ir apginti savo interesus.

Grįžus į Lietuvą iš antstolės V. Šimkienės padėjėjo Eimanto Valiuškos, gavau laišką.

Laiške buvo reikalaujama apmokėti (tariamą skolą) bei antstolio vykdymo, išlaidas. Aš nedelsiant paskambinau į antstolės V. Šimkienės antstolių kontorą ir pageidavau pasikalbėti su antstolės padėjėju E. Valiuška , kuris ir pakėlė ragelį. Vos man prisistačius, kad esu Vilmantas Povilaitis E. Valiuška pradėjo kalbėti su manimi įžūliai ir nepagarbiai, taip manęs negerbdamas ir žemindamas mano garbę ir orumą.

Savo kalboje naudojo kalinių žargonus kas vertė mane jaustis labai prastai ir nejaukiai. Pamatęs, kaip su manimi elgiamasi supratau, kad čia susikalbėti ir išsiaiškinti bus tikrai nelengva, 

todėl įvertinęs situaciją, pasiėmiau vaizdo kamerą ir nuvažiavau į šią antstolių kontorą. Man atvykus į antstolės V. Šimkienės kontorą su E. Valiuška susitikti nepavyko, nes jo tuo metu nebuvo, todėl besikalbant su kitomis šios kontoros darbuotojomis antstolė V. Šimkienė iškvietė policija ir reikalavo man , kad nefilmuočiau. Atvykę policijos pareigūnai jokių mano nusikaltimų neįžvelgė, nes nebuvau jų ir padaręs.

Lietuvos Antstolių kontorose yra filmuojami tiek kontorų darbuotojai tiek lankytojai, neatsiklausus nei vienų nei kitų nuomonės ar jie įnori būti stebimi ir kontroliuojami. Todėl atvykus policijos pareigūnams nebuvo galimybės atrasti, jokių įstatymų pažeidimų nes jų aš nepadariau .

Kadangi apsilankymo pas antstolę metu nepavyko išspręsti man rūpimo klausymo, todėl kitą dieną pasirašęs pretenziją ir pasiėmęs savo senė skolininko vykdomąjį raštą 2010-01-20 vėl atvykau į antstolės V. Šimkienės kontorą, kadangi žinojau jų neetišką ir gan įžūlių elgesį vėl pasiėmiau vaizdo kamerą ir vos išlipęs iš mašinos pradėjau filmavimą atvykęs į antstolės kontorą norėjau įteikti savo parašyta raštišką pretenziją ir savo skolininko vykdomąjį raštą, tačiau antstolės kontoros darbuotojai, dėl man visiškai neaiškių priežasčių akivaizdžiai sutriko ir ėmė elgtis neadekvačiai. Aš priėjau prie dokumentų priėmėjos staliuko ir norėjau paprasčiausiai įteikti pretenziją, bei įteikti savo skolininko vykdomąjį raštą, kad ši antstolės kontora išieškotų skolą iš mano skolininko. Tada prie priėmėjos stalo atėjo ir antstolės padėjėjas, kurio dar nepažinojau, kaip E. Valiuškos.

Prie manęs priėjęs, E Valiuška, pradėjo kabinėtis dėl filmavimo tyčiojosi iš manęs, įvairiausiais būdais bandydamas mane išprovokuoti, konfliktui. ( Esu įsitikinęs, kad tiek kalbant telefonu tiek atvykus į antstolės kontorą buvau provokuojamas specialiai ir buvo bandoma sukelti man stiprias emocijas, kad aš , neatlaikęs patyčių, griebčiausi savigynos, panaudojant smurtą, nes buvau akivaizdžiai žeminamas ir įžeidinėjamas. Tai buvo daroma suplanuotai todėl, kad vėliau pavykus provokacijai, jie būtų galėję mane apkaltinti ir taip su manimi susidoroti, nes jie mano manymu tai darė pagal Edvino Šimkaus tėvų užsakymą, kurie mano giliu įsitikinimu, turi pinigų, bet nebeturi sąžinės ir kitų Žmonėms būdingų vertybių. Nekartą man pažystami žmonės yra sakę, kad Edvino Šimkaus tėvai nori mane sunaikinti. Taip pat nekartą iš pažystamų žmonių, kurie nenori būti įvardinti, nes taip pat bijo susidorojimo, esu girdėjęs, kad būsiu išmestas iš savo namo, kurį pirkome gavę būsto kreditą. )

Kadangi buvau ir esu psichologiškai tvirtas ir nesu linkęs į jokius nusikaltimus, juo labiau smurtą ir jokių psichinių problemų gyvenime neturėjau, todėl jam manęs išprovokuoti nepavyko. Antstolių kontoros darbuotojai pateikiau raštiškai pretenziją ir tada norėjau, kad būtų priimtas mano vykdomas raštas, skolos iš mano skolininko išieškojimui.

Antstolės kontoros darbuotojai vietoj to, kad tiesiog pagal teisės aktų nustatytas procedūras, ir antstolių kontoros tvarką priimtų dokumentus nuolat reikalavo nutraukti filmavimą, sakydami, kad tada galėsime “normaliai pasišnekėti” ( kas dėl jų elgesio su manimi, man kėlė labai didelių abejonių ir leido manyti, kad vos tik išjungęs kamerą būsiu užpultas ir sumuštas).

Vienu metu E. Valiuška klastingai sėlindamas bandė apeiti mane iš nugaros, kas leido man suvokti, kad būsiu puolamas. Kadangi šis jo elgesys man priminė prieš mane 2002-2010 metais nusikaltėlių išpuolius, aš emociškai sutrikęs, išreiškiau savo nuomonę, pavadindamas jį banditu ir paprašiau jo atsitraukti. Aš visą laiką bendravau normaliai, nepasidaviau jo provokacijoms, bei neprovokavau kitų , aš pate buvau išprovokuotas atvykimui į šią antstolių kontorą su vaizdo kamera, nes jų įžūlus ir neadekvatus elgesys tiek kalbant telefonu tiek pabendravus su šios antstolių kontoros darbuotojais prieš tai, man nepaliko nieko kito kaip viską filmuoti, kad galėčiau įrodyti jų įžūlų ir nepagarbų elgesį, užfiksuodamas vaizdo kamera , kaip bus priimami vykdymui dokumentai.

Buvau pasirengęs sumokėti nustatytą mokestį ir atlikti kitas privalomas procedūras. Bebandant įtikinti, jog nepaisant įjunktos kameros darbuotojai turėtų atlikti ir užregistruoti pateiktus dokumentus. į kontorą įėjo du asmenys aš jų nefilmavau nes man jie jokio įtarimo tada dar nekėlė. Tuo metu antstolės padėjėjas E. Valiuška ėmė elgtis dar agresyviau ir jis pradėjo mane pulti dengdamas kameros objektyvą, bandė ją išjungti. Pradėjo spardytis. Visa tai yra užfiksuota mano padarytame vaizdo įraše, kuriame aiškiai matyti, kad smurtautojas mane puola, spardo, bando išplėšti kamerą ir aš šaukiu , kad atėję žmonės iškviestų policiją.

Būtų nelogiška jog aš, siekdamas padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis buvau vėliau apkaltintas, būčiau pats filmavęs ir dar prašęs iškviesti policiją. Nuo E. Valiuškos smūgių nugara griuvau ant priėmimo stalo. Man griūvant sudužo priėmimo staliuko stiklinė apdaila. Griūnant išsijungus kamerai, mano atžvilgiu iš E. Valiuškos ir kito asmens kuris šaukdamas, kad reikia atimti iš manęs kamerą, pasipylė smūgiai rankomis ir kojomis. Po to, kai atvyko Policijos pareigūnai iš jų sužinojau, kad antrasis mane puolęs veikėjas yra Gintautas Šimkus, Antstolės Vaivos Šimkienės sutuoktinis. Po prieš mane įvykdyto nusikaltimo, nuvykome į policijos nuovadą ir surašėme pareiškimą. Nors nukentėjau nuo smurtinio nusikaltimo ir buvau sumuštas, pareigūnai nedavė siuntimo, teisinei medicininei ekspertizei.

Tai buvo pirmasis mano pastebėtas pažeidimas, kuris kėlė įtarimų. Po pareiškimo surašymo, nuvykome į Šiaulių respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur mane apžiūrėjęs gydytojas išrašė man medikamentų ir įtvarą stuburui ir krūtinės ląstai. Kitą dieną kreipiausi į Savo Šeimos gydytoją, bei Teismo medicinos ekspertizę ir savo lėšomis ją atlikau. Vėliau paskambinau į policijos nuovadą ir sužinojau, kad byla, perduota kitai nuovadai. Vėliau po patikslintos apklausos, buvau šokiruotas, nes pareigūnas pareiškė, kad ikiteisminis tyrimas, pagal mano pareiškimą net nebus pradėtas.

Kadangi, visada anksčiau po patirtų smurtinių nusikaltimų, pareigūnai visada buvo sąžiningi ir supratingi ir niekada nebuvau jų apgautas, nors niekada neskaitydavau, kaip jie surašo apklausą, nes tai mane po patirto smurto, labai vargina.

Surašytų pareiškimų ir apklausų neskaičiau ir po šio įvykio, nes būdamas teisingu, doru ir sąžiningu žmogumi, pasitikėjau pareigūnų sąžiningumu, todėl visus jų surašytus dokumentus pasirašiau, neperskaitęs. Vėliau, paaiškėjo, kad jie iškraipė tai ką sakiau. Kadangi, turėjau bilietą ir turėjau išvykti į Airiją, kur toliau turėjau tęsti gydymą, nebeturėjau galimybių siekti teisingumo Lietuvoje. Todėl siunčiau elektroninius laiškus į įvairias institucijas. Vėliau gavau, atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas. Todėl nusiraminau ir maniau, kad ikiteisminis tyrimas pasieks teismą ir mano skriaudikai bus nubausti.

Bet vėliau, vėl grįžus į Lietuvą buvau priblokštas, nes iš nukentėjusiojo, buvau padarytas kaltinamuoju, nors visa bylos medžiaga , bei mano filmuota medžiaga akivaizdžiai rodė, kad esu nukentėjusysis.

Ikiteisminio tyrimo tyrėja, naudodama psichotropinio montažo principus sufabrikavo bylą ir iš nukentėjusiojo, mane padarė kaltinamuoju, tuo mane įžūliai apšmeižė ir apjuodino, labai mane pažemino ir suteršė mano garbę ir orumą.

Taip mane įžeidė ir pažemino, bei sukėlė didelius psichologinius išgyvenimus. Bylą sufabrikavę pareigūnai šnipinėjo, mano gyvenimą, mano migracijos maršrutus, mano turimą turtą, bei išvertė į anglų kalbą man sufabrikuotus kaltinimus ir manau, juos perdavė kitų valstybių teisėsaugos įstaigoms.

Nuo tada, man skrendant lėktuvais ar , einant per kitus pasų patikros postus, prasidėjo mano paso skanavimas ir užlaikymai, pasų patikros punktuose, kai tuo tarpu, kiti žmonės tik parodo pasą ir būna praleisti. Manau, kad buvo ir yra klausomi, mano telefono skambučiai. Manau, kad antstolė Vaiva Šimkienė visą tai įtakojo nes ji teisėsaugos sistemoje dirba ilgus metus ir turi gan geras pažintis ir įtaką.

Kadangi, minėtas „skolos“ išieškojimas, nuteistajam Edvinui Šimkui, buvo apskųstas aukštesnei institucijai.

Antstolė, Vaiva Šimkienė, turėdama geras pažintis, su bankais ir jų atstovais. Mano giliu įsitikinimu, juos įtakojo ir susiorganizavo sau naują galimybę terorizuoti ir žlugdyti, ne tik mane, bet ir mano Žmoną . Nes mano įmonės“ Vilmantinas“ turėtos skolos, DnB banke, reikalai, skubiai atsirado teisme ir buvo skubiai išnagrinėti, man nedalyvaujant, nors skolos grąžinimas, buvo įmanomas ir be teismų, bei juo labiau antstolių įsikišimo. Bet viskas buvo sprendžiama taip, kad padaryti kuo didesnį spaudimą man ir mano Šeimai. Todėl teismas nedelsiant išnagrinėjo bylą, priėmė bankui palankius sprendimus, o banko atstovai, nedelsiant vykdomąjį raštą, perdavė antstolės Vaivos Šimkienės kontorai.

Antstolė Vaiva Šimkienė, prie mano akių, skambino, DnB banko atstovei, reikalaudama, kad banko darbuotoja parašytų dokumentą, kuris suteiktų antstolei V.Šimkienei daugiau galių, susidorojimui ne tik su manimi, bei mano įmone, bet ir mano Žmona, nes išieškojimas buvo vykdomas ir jų atžvilgiu.

Esu giliai įsitikinęs, kad atlikus nuodugnų , objektyvų bei nešališką tyrimą, visa tai pasitvirtins.

Prieš mane, sufabrikavus kaltinimus, pirmiausiai buvau nuodugniai šnipinėjamas ir analizuojama mano padėtis gyvenime. Aiškinamasi mano Šeimyninė padėtis, kaip aš gyvenu, ką mėgstu, kur lankosi, kokį turiu turtą, kokius turiu įsipareigojimus bankams, fiziniams ir juridiniams asmenims. Buvo iššnipinėjami mano migracijos maršrutai, klausomi telefono pokalbiai ir tt.

Toliau sekė veiksmas. Viskas buvo daroma, kad aš neturėčiau pajamų, arba, kad būtų bent kiek galima jos sumažintos. Kadangi turėjau ir turiu įsipareigojimų bankams, bankai pradėjo daryti spaudimą ir reikalauti to ko įvykdyti neįmanoma, užuot įvertinę situaciją priimtų kompromisinį ir protingą sprendimą, kurį būtų įmanoma vykdyti. Toliau buvau perduotas teismui, šis vienašališkai priima palankius sprendimus bankams, toliau keistom aplinkybėmis, skolos išieškojimas atsiduria antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje, kuri ir vėl imasi intensyvaus puolimo, darant didžiulį psichologinį spaudimą, areštuojant visą mano ir mano IĮ “ Vilmantinas” turtą, nors skola bankui tesiekia, tik 30000 litų. Areštas visam turtui buvo uždėtas, mano manymu tik todėl, kad negailėčiau parduoti, neužstatyto bankui turto ir nesugrąžinčiau bankui priteistos sumos, kad neišsivaduočiau iš taip vadinamos „teisėsaugos“ ir Antstolės Vaivos Šimkienės vykdomo susidorojimo.

Man ne tik buvo areštuotas visas mano, bei mano IĮ turtas, bet ir atimama pusę neįgalumo pensijos, nors ji buvo tik 318 litų .

• 668 straipsnis. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma

KEISTA:

2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1480 (nuo 2011 1101)

(Žin., 2011, Nr. 85-4126)

1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (AAMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.

3. Išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.

^ Buvome akivaizdžiai žlugdomi ir naikinami, taip buvo siekiama susidoroti su manimi ir mano Šeima.

Netikėtai ir įžūliai, buvau paverstas piktybiniu skolininku ir kriminaliniu nusikaltėliu, tam sufabrikavus baudžiamą bylą. Antstolė Vaiva Šimkienė ir jos darbuotojai sąmoningai bandė mane išprovokuoti ir kurstė emocijas, kuriomis mane priverstų nusikalsti, griebiantis smurto, o provokacijai nepavykus buvau sumuštas o vėliau kad ir būdamas nukentėjusiuoju, buvau paverstas užpuoliku.

Šiauliuose neradau nei vieno advokato, kuris apsiimtų mane ginti, nuo mano manymu didelius ryšius turinčios ir įtakingos Antstolės Vaivos Šimkienės. Todėl kreipiausi į advokatą Aidą Venckų, kuris surašė priešpriešinį skundą, kurį Jis pateikė prieš pat Teismo posėdį, atimdamas man galimybę su juo susipažinti. Aidas Venckus padavė tik tiek dokumentų, kiek turėjau atiduoti teismui, todėl neturėjau galimybės su juo susipažinti, netgi teismui skyrus pertrauką. Po teismo posėdžio išsireikalavau iš advokato Aido Venckaus Jo surašyto priešpriešinio skundo kopiją ir perskaitęs ją buvau šokiruotas, nes jame buvo surašyta, tiesos neatitinkanti medžiaga. Visa tai, taip pat, sukėlė didžiulį stresą. Būtent dėl šios priežasties ir nutraukiau gynybos sutartį su Aidu Venckumi. Pagal mano didelę ir nepavydėtiną gyvenimo patirtį, galima teigti, kad Jūsų pasamdytas advokatas neatstovaus Jūsų, bet iš arčiau jus šnipinės ir bandys atrasti Jūsų silpnų vietų, kuriomis pasinaudos, mano giliu įsitikinimu, išsigimusi sistema.

Visa teisėsauga muš įvarčius būtent į Jūsų vartus, priiminės neteisingus ir Jūsų garbę ir orumą žeminančius sprendimus, kad Jus palaužtų psichologiškai.

Tai yra sistema, sistema kuri naikina Valstybę ir Mūsų gyvenimus. Visą tai esu nuodugniai ištyrinėtas ir patyręs savo paties gyvenime.

Norėdami su jumis susidoroti, darys viską, kad Jus sunaikintų finansiškai, fiziškai ir psichologiškai.

Bus siekiama Jus palaužti ir išprovokuotu arba savižudybei arba savarankiško teisingumo vykdymui. Nes tai du variantai sunaikinti Žmogų taip, kad atrodytų dėl to niekas nekaltas, tai senai taikoma metodika, kuria siekiama susidoroti su nepalankiais sistemai Žmonėmis.

Vienu atveju Žmogus atsiduria kape, kitu kalėjime.

Taigi, iš paprasto ir Doro Žmogaus išsigimusi sistema sukuria, "savižudį", "nusikaltėlį", "piktybinį skolininką". Taip paprasta visus paversti, "savižudžiais", "nusikaltėliais"," piktybiniais skolininkais".

Kiti Žmonės žudomi imituojant nelaimingus atsitikimus ir savaiminę mirtį. Pasitaiko, kad Žmonės paspringsta savo skrandžio turiniu.

Kiti bando nusišlapinti pro daugiaaukščio viešbučio langą ir "netyčia" pro jį iškrenta ir žūva.

Kai kurie skęsta pelkėse.

Tiesiog pakanka Žmogui atimti pajamas ir jis palaipsniui pradeda klimpti skolose, nes neturint pajamų, materialiame Pasaulyje neįmanoma išgyventi.

Taigi, kažkas labai lengvai sprendžia Mūsų likimus, bet tai nesitęs amžinai ir ateis atpildo valanda.

Dvidešimt septyni metai, tariamos “nepriklausomybės” padarė skolininkais ne tik Mus, bet ir paskandino skolose Mūsų Valstybę kuri pateko į gudriai paspęstus spąstus.

Visą tai galime pakeisti ir sustabdyti, nes tai nusikaltimas prieš Valstybę, Tautą ir Žmoniją. Mūsų pareiga atmerkti akis tiesai ir atsisakyti Mūsų Valstybę ir Mūsų gyvenimus griaunančių nedorėlių" paslaugų"

Parodykim savo vietą tiems, kurie Mus ištisus du dešimtmečius naikina ir žlugdo, kabindami mums “ makaronus“ ir žadėdami Mums tai, ko niekada jie nesuteiks.

Pažvelkime kur Mus atvedė prieš du dešimtmečius ant melo pamatų suformuotas kelias, kelias į pasaulinę vergovinę santvarką. Kurioje nebėra nei laisvės, nei tiesos nei teisybės.

Nuo 2002-2012 prieš mane įvykdytų smurtinių ir ginkluotų nusikaltimų, ištisą dešimtmetį tęsiasi protu nesuvokiami dalykai.

Ištisą dešimtmetį Lietuvos „teisėsauga“, kurią vadinti teisėsauga, mano giliu įsitikinimu, nebegalima.

Prieš mane ir mano Šeimą, buvo vykdomas psichologinis susidorojimas. Ištisą dešimtmetį nesibaigiantys teismų procesai, lydimi absurdiškų, teismų sprendimų, kurie ne tik buvo absurdiški ir nelogiški, žeminantys ir iškraipantys teisingumo sąvoką, bet žeminantys Mano, bei mano Šeimos garbę ir orumą. Todėl visą tai laikau, gerai organizuoto susivienijimo, gerai organizuotų nusikaltimų prieš mane ir mano Šeimą, veikla.

Teismų sprendimai ar teismų procesų trukmė besitęsianti dešimtmetį kėlė ir vis tebekelia grėsmę ne tik mūsų Šeimai, bet ir Tėvams ir kitiems artimiems Žmonėms, kurie yra susipažinę su šia ilgus metus besitęsiančia problema . Ilgi neteisybės metai žlugdė ir žemino Mūsų daugiavaikę Šeimą ir kėlė grėsmę ne tik Mūsų sveikatai, bet ir gyvybei, nes tokį ilgą laiką besitęsiančios patyčios ir pažeminimai, bei finansinis žlugdymas, galėjo privesti ne tik prie šeimos iširimo, bet ir prie savižudybių, bei savavališko teisingumo vykdymo, nes visiškai prarastas pasitikėjimas Lietuvos teisėsauga, kuri sąmoningai ištisą dešimtmetį Mus niekino ir žlugdė. Kadangi Mums buvo daromas didžiulis finansinis , bei psichologinis spaudimas, kas ir toliau tebesitęsia, Mes vertiname tai, kaip bandymą su Mumis susidoroti. Nors buvau ir esu, ginkluotų ir smurtinių 

nusikaltimų auka, ištisą dešimtmetį buvome kankinami ir žlugdomi. Nors civilizuotame Pasaulyje, tokių nusikaltimų aukom, Valstybės suteikia pagalbą ir rūpinasi nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiais Žmonėmis, teikdami Jiems tiek finansinę , tiek ir kitokią pagalbą, siekdami padėti Žmonėms, po patirtų išgyvenimų ir sukrėtimų. Mūsų atveju atsitiko priešingai. Negana to, kad nukentėjau, nuo baisių ir įžūlių smurtinių ir ginkluotų nusikaltimų, kurių dėka patyriau baisius išgyvenimus, bei praradau sveikatą ir tapau neįgaliuoju. Turėjau išgyventi ir ištverti neteisingų ir didelius pažeminimus ir psichologinį stresą sukeliančių teismų sprendimų, kurie vyko ištisą dešimtmetį.

Susidarius tokiai situacijai, reikalauju:

1. Nedelsiant sudaryti komisiją ir iš naujo nuodugniai ištirti visas, su manimi susijusias bylas, nuo pat 2003 metų, bei nubausti visus, kurie vykdė susidorojimą tiek su manimi, tiek su mano Šeima. Žmonės, dirbdami teisėsaugos institucijose, privalo elgtis dorai ir teisingai, nepamiršdami teisingumo ir padorumo principų. Bet jokiu būdu nesityčioti ir nevykdyti susidorojimo, su jau ir taip nuo nusikaltimų nukentėjusiais žmonėms.

2. Ištirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, kuriuose psichotropinio montažo būdu, buvau padarytas nusikaltėliu ir netgi nuteistas, bei vėl įpareigotas sumokėti pinigų sumas, mane talžiusiems veikėjams.

3. Ištirti prokurorų veiksmus, nes psichotropinio montažo būdu, buvau paverstas nusikaltėliu ir nuteistas, bei vėl įpareigotas sumokėti pinigų sumas, mane talžiusiems veikėjams

4. Ištirti, Antstolės Vaivos Šimkienės veiksmus ir jos pažinčių dėka, susikurtus naujus skolų išieškojimus, kurių vykdomas išieškojimas, tikrai neatsitiktinai pateko, Vaivos Šimkienės antstolių kontorai, su kuria vyko teisminiai procesai.

4. Atleisti iš pareigų susikompromitavusius ir nusikalstamus sprendimus priėmusius pareigūnus ir teisininkus. Kurie vietoj turimo vykdyti Teisingumo, vykdė įžūlius ir mano giliu įsitikinimu, nusikalstamus veiksmus, norėdami su sudoroti su manimi ir mano Šeima.

5. Viešinti, per visas žiniasklaidos priemones, prieš mane ir mano Šeimą vykdytų nusikaltimų medžiagą, bei į šiuos nusikaltimus įsivėlusių pareigūnų pareigas, vardus ir pavardes.

5. Kadangi buvau iš nukentėjusiojo paverstas „nusikaltėliu“, reikalauju, kad būtų viešai atsiprašyta ir iš juodųjų sąrašų ištrinti, mano duomenys Vardas ir Pavardė.

6. Kadangi, dėl Lietuvos teisėsaugos neteisingų ir mano giliu įsitikinimu, nusikalstamų veiksmų, besitęsiančių patyčių ir pažeminimų kurie atėmė man, bei mano Šeimai, mano, Tėvams ir artimiesiems dešimtmetį normalaus ir pilnaverčio gyvenimo.

Reikalauju 1000000 EURŲ kompensacijos

7. Taip pat informuoju, kad prieš mane sufabrikuotoje byloje, parodymus davė tuo metu Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Po ko,, mano giliu įsitikinimu ir jiems buvo sufabrikuota byla. Taip pat, man yra žinoma, kad prieš mane sufabrikavusi bylą, tyrėja, po to, kai sufabrikavo Įbylą prieš mane, tapo imuniteto skyriaus tyrėja. O mano teisme, dalyvavę ir teisingus parodymus davę pareigūnai, buvo apkaltinti protu nesuvokiamais kaltinimais. Todėl, esu giliai įsitikinęs, kad ir ši byla, privalo būti ištirta iš naujo.

Visą informaciją ir gautus laiškus viešinsiu visais įmanomais būdais. TEISINGUMAS privalo atitikti šio žodžio reikšmę, bet neturi tyčiotis ir dešimtmečius trypti ir naikinti dorų ir sąžiningu Žmonių gyvenimo.

Pridedu straipsnių iš laikraščių, bei interneto kopijas

Straipsniuose yra netikslumų , kurie išaiškės nuodugniai išnagrinėjus ir ištyrus visas su manimi susijusias bylas :

1 .Vietoj kario uniformos- kalinio drabužiai

Gintaras Šiuparys, Dienraštis “Lietuvos Rytas”, 2006 09 12

2. Temidė: auka skolinga nuteistajam

2009m. Balandžio 15 d. Edita Karklienė laikraštis “Šiaulių kraštas”

3. Peršautas vyras skolos užpuolikui atsikratė tik teisme

Rita Gečiūnaitė, Alfa.lt 2011 02 02

4. Teisėtvarka teisingesnė nusikaltėliui

Edita Karklelienė 2008 Balandžio 30d, laikraštis “Šiaulių kraštas”

5. Priteistų pinigų laukti iki mirties..Tomas BERŽINSKAS 2005 metų, gegužės 20d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"

6. Dveji metai banditų taikiklyje. Tomas BERŽINSKAS 2004 m. Gruodžio 8 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"

7. Teisinė pornografija vyksta netgi Aukščiausiame Lietuvos teisme ir apskundžiami to paties aukščiausiojo teismo sprendimai, kurie yra net

neskundžiami. http://www.delfi.lt/news/daily/law/article.php?id=51748539&category!D=18759

PS. Kadangi esu nekartą rašęs Prezidentei Daliai Grybauskaitei, bet realios pagalbos nesulaukiau ir gavau atsakymą, kad Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, ką aš ir pats gerai žinojau, kad bent jau taip turėtų būti.

Bet mūsų išgyvenimai ir patirtis, aiškiai parodė, kad Lietuvoje, Teismai nevykdo jokio teisingumo, bet priima nusikalstamus sprendimus ir ilgus metus bando susidoroti jau ir taip nuo sunkių nusikaltimų nukentėjusiu Žmogumi ir jo Šeima.

Taigi, jeigu Lietuvoje Teismai vykdytų TEISINGUMĄ, o ne TYČIOTŲSI iš TEISINGUMO, tokių skundų aš neturėčiau dėl ko ir rašyti.

Kadangi dauguma čia mano išvardintų asmenų yra Valstybės ir tuo pačiu Tautos tarnautojai, reikalauju nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų ir atstatyti TEISINGUMĄ atitinkantį šio žodžio reikšmę. Esu pasiruošęs jums talkinti ir paaiškinti iškilusius klausymus ir neaiškumus, bei pateikti papildomos informacijos ir įrodymus.

 

 

 

Peržiūros: 2545

Komentarai   

+14 # zka 2017-07-06 11:19
kiekviena auka,jei kreipiasi i teisesauga -gauna atkirti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+15 # Atas 2017-07-06 12:18
Labai kietai ir šustrai parašytas straipsnis, ir, jeigu visa tai yra tiesa, kas čia parašyta apie banditinio teisngumo fokusus, tai čia tegali padėti tik Kalašnikovo automatas. Kito kelio nėra
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+17 # Vilmantas Povilaitis 2017-07-06 13:01
Čia yra šiokių tokių netikslumų, bet esmė yra tiesa. Jeigu teisėsauga tapo gerai organizuotas nusikalstamas susivienyjimas, teisingumą vykdyti teks patiems. Nes tokius nusikaltimus darantys netikėliai, privalo būti nubasti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # vytenis 2017-07-07 11:50
Vaiva Šimkiene tai banditu darymo įrankis. Pas ja kreipiasi tik nusikaltėliai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # juozas 2017-07-13 11:20
manau, kad siuo atveju samduti snaiperi butu efekyyviau, neu advokata Vencku.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # juozas 2017-07-13 11:29
nuo pat teismu atsiradimo, teisinuma vykdo tik piningai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # valenyinas 2017-07-13 12:04
manau,snaiperio isikisimas, leistu suprasti teisejams, kad jie dirba ne turgije, bet ykdo teisinguma.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti