vienas teismas nepripažino Drąsiaus Kedžio žudiku

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (5 Votes)

Nė vienas teismas nepripažino Drąsiaus Kedžio žudiku

Aurimas Drižius

Nors Vilniaus apygardos ir Apeliacinis teismai jau pasiuntė 8 metams į kalėjimą aklą žmogų Raimondą Ivanauską už tai, kad jis neva padėjo Drąsiui Kedžiui nužudyti du žmonės, tačiau iki šiol nė vienas teismas nėra pripažinęs pačio D.Kedžio žudiku.

Todėl visi tie išvedžiojimai apie tai, kad kažkas jam padėjo tai padaryti, yra nieko neverti. Būtent taip mano teisininkė Daiva Guobienė (nuotr. apačioje) : „Teisėjai priima nuosprendžius pagal savo vidinį įsitikinimą ir diskrecijos teisę. Todėl tokiuose bylose net nereikia kodekso, o užtenka teisėjo „vidinio įsitikinimo“ tam, kad ką nors nuteisti. Vis dėlto šioje Kauno pedofilijos byloje aš matau didesnę problematiką, apie kurią ne vieną kartą kalbėjau – pirmiausiai teismas turi pripažinti žmogų kaltu, o tik paskui teisti jo pagalbininkus, kurstytojus ir visus kitus, kurie kažkaip prisidėjo. Ir kol neturime tokioje rezonansinėje byloje – juk Lietuvoje teisėjus žudo ne taip dažnai – įsiteisėjusio nuosprendžio, kad Kedys yra žudikas, tol negalima teisti ir jo tariamų padėjėjų“.

- Tačiau Apeliacinis teismas nuosprendyje parašė, kad D.Kedys nušovė du žmonės?

- Tai nėra joks pripažinimas, o tik prokuratūros nutarimas. O tam, kad pripažinti žmogų ką nors nužudžius, turi būti teismo nuosprendis.

- Tačiau jeigu įtariamasis miręs, tai kaip tada – jis juk nebegali būti teisiamas?

- Netiesa, tačiau šiuo atveju mes susiduriam su kita problema, tačiau tada jau nelabai gražiai atrodo Venckienė ir jos artimieji. Mat jie galėjo nesutikti su tokia prokuratūros pozicija, kad D.Kedys yra žudikas, ir reikalauti, kad ta byla būtų išnagrinėta. Ir kad teismas arba jį pripažintų kaltu, arba nutrauktų bylą, jam mirus. Juk jau buvo toks precedentas – buvęs ekonominės policijos komisaras Mindaugas Silickis buvo rastas pasikoręs kalėjime, tačiau jo artimieji pasiekė, kad teismas vyktų ir po jo mirties. Artimieji nesutiko, kad byla būtų nutraukta, jam mirus, ir teismas turėjo nagrinėti jo bylą. Beje, garsusis advokatas Andrikis atstovavo Silickio artimuosius, ir teismas aiškinosi jo kaltę. Galiausiai teismas pripažino, kad Silickis kaltas, ir pripažino tai po jo mirties, ir tada bylą nutraukė, kaltinamajam mirus. Tačiau visos teismo procedūros buvo atliktos, o D.Kedžio byloje, turint omenyje, kad tai labai rezonansinė byla, artimieji galėjo pakovoti, ir pareikalauti įrodyti, kad D.Kedžio kaltė būtų įrodyta teisme. Turint nuosprendį, galima teisti ir pagalbininkus. O kol kas yra tik prokuratūros nutarimas, kad žudė D.Kedys. Tada atsiverskime Konstituciją, kur parašyta, kad žmogaus kaltę nustato tik teismas. Kol Kedžio verdikto nėra, visi kiti nuosprendžiai dėl padėjimo yra neįmanomi. Todėl aišku, kad yra pažeista konstitucinė D.Kedžio teisė.

- Tačiau kiek aš supratau, tai R.Ivanausko nuteisimas buvo reikalingas sistemai tam, kad pasakyti tautai, kad neva Joną Furmanavičių ir V.Naruševičienę nužudė D.Kedys? ir taip užčiaupti visus, kurie tuo netiki?

- Šita situacija, aš tai pavadinčiau situacija, o net ne byla, nes šioje istorijoje jau vyksta dešimtys, gal šimtai bylų – turint omenyje, kad teisiami visi Garliavos istorijos dalyviai dėl įvairiausių kaltinimų – ir visa tai vyksta tam, kad tauta pritiltų ir pritųptų. Nes jeigu sistema sako „ša“, tai ir turi tylėti. Šiose bylose sistema demonstravo visus savo raumenis.

- Tačiau sistema perlenkė lazdą – Kedytės senelius apkaltino tuo, kad jie tvirkino anūkę?

- Tokių bylų yra, tačiau ne tokiais atvejais, kai seneliai pasakojo apie lytinius nusikaltimus. Jeigu D.Kedžio tėvai būtų teisiami už tai, kad jie skatino anūkę meluoti arba įtakojo ją, tai dėl to būtų galima ginčytis. Tačiau tvirkinimo esmė yra tokia – kai tu vaiką bandai paveikti taip, kad jis savo seksualumo prasme formuotųsi neteisingai. O dabar mes galime kratyti kiekvieną šeimą, ir ieškoti, ar jie netvirkino savo vaikų, pvz., tuo, kad leido žiūrėti kažkokias reklamas ar TV laidas. Tai gali būti tvirkinimo analogija. Tačiau kadangi sistema viską supainiojo, tai man žymiai baisiau yra tai, kad Kedienė yra teisiama už tai, kad anūkas išdarkė Lietuvos himną. Sistema gali trypti tuos, kurie jai priešinasi, tačiau turi būti ribos. Juk negalima teisti žmogaus už tai, ko nėra ir kas nenumatyta kodekse. Kodėl, jeigu Venckienės sūnus neva išdarkė Lietuvos himną, už tai teisiama jo močiutė, o ne tėvai? Todėl tai absurdas, tačiau jo tikslas yra vienas – užtildyti žmones. Ir kai aš kalbu, matau, kaip pasikeičia žmonių mąstysena, pozicija – ta baimė iš tikrųjų veikia. Tautos sąmonėje įvyko didžiulis lūžis, kai jie pamatė, kad pas kiekvieną šeimą gali būti atsiųsti 240 policininkų, blokuoti keliai, visi mušami ir draskomi. Visi pradėjo bijoti, ir taip sistema pasiekė savo tikslą. Tam, kad galutinai įbauginti tautą, reikia damušinėti senelius – nuolat rodoma, kaip tie tampomi teisme ir kaip verkia. Pabandyk surasti priemonę, kaip įbauginti visuomenę – tai tiesiog unikaliai sugalvota ir išnaudota situacija. Žmonės prityla ir nieko nebando sakyti. Net www.laisvaslaikrastis.lt  straipsniuose apie tai, kad policija iškėlė bylą dėl straipsnių apie Strazdauskaitę, iš statistikos matosi, kad žmonės skaito tuos straipsnius, tačiau bijo komentuoti. Komentarų liko nedaug ir tai taip pat rodo žmonių baimę – pasirodo, kad net už keliamas versijas gali būti keliamos bylos.

 

Teisėjų Reginos Gaudutienės, Aloyzo Kruopio ir ElenosVainienės nuosprendis Raimundui Ivanauskui pagal "patologinio melagio" Mindaugo Žalimo parodymus

 

paprastas vaikinas - paliudys bet ką, kas ant seilės užeis

 

Kaip žinia, M.Žalimas kreipėsi į policiją, praėjus trims metams po to, kai Kaune buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. M.Žalimas papasakojo Virginijui Gaiveniui, kad jis buvo susitikęs su policijos generaliniu komisaru Visvaldu Račkausku ir kitais policijos vadovais, kuriems neva papasakojo, kaip Drąsius Kedys neva rengiasi žudyti pedofilus.

V.Račkauskas buvo išvarytas iš pareigų, teisiamas kartu su kitais kolegomis už tariamą pareigų neatlikimą. Teisme paaiškėjo, kad M.Žalimas yra melagis, daug ką pats išgalvojo, policininkai buvo išteisinti.

Tačiau tam, kad nuteisti Raimundą Ivanauską, jau pripažinta melagiu, Apeliacinio teismo teisėjams M.Žalimo parodymų pakako.

Kita vertus, atrodo, kad M.Žalimas yra prokuratūros "pakabintas" liudininkas - jis sako tai, ko reikia prokurorams, nes pats M.Žalimas tuo metu buvo kaltinamas vieno baltarusio sumušimo iki komos. Baltarusis M.Žalimą atpažino kaip savo užpuoliką, tačiau prokuratūra pasistengė, kad dėl to būtų apkaltintas kitas žmogus. Tokiu būdu M.Žalimas buvo išgelbėtas nuo kalėjimo, ir toliau šoko pagal mafijinės prokuratūros dūdelę:

 

 "LIUDININKAS" M.ŽALIMAS - ŠALTAKRAUJIS BANDITAS, KAIMO SENUKŲ SIAUBAS, SULUOŠINĘS IKI INVALIDUMO SAVO AUKAS, DĖL MENKAVERČIŲ DAIKTŲ AR SKURDŽIOS PENSIJOS, APVOGĘS NET JĮ GYNUSĮ KUNIGĄ

 Kas yra šis linksmas vaikinas iš Plungės rajono, kur besisukantis ten sukeliantis įvykių verpetą? Laidose ir Lietuvos ryto publikacijose -tai labai doras pilietis, nenoromis įpainiotas į Kauno žudynių istoriją dviejų anot jo žodžiais tariant žulikų- R. Ivanausko ir D. Kedžio. Kaip padorus žmogus M. Žalimas kreipėsi į policiją, bandydamas užkirsti kelią žudynėms spalio 5 dieną, 2009. Jo jautrią ir švelnią lyg ėriuko vilna siela sužeidė brutalus D. Kedžio pasiūlymas padovanoti milijoną litų už pagalbą likviduojant J. Furmanavičių, A. Ūsą, L. Stankūnaitę, V. Naruševičienę, Kauno apygardos teismo pirmininką A. Milinį, Agurkinių gaujos lyderį S. Velečką-Agurką bei šviesiaplaukį verslininkėlį, vardu Aidas. Pastarojo nežinojo nei pavardės nei adreso nei detalios išvaizdos – bet sušaudyt planavo…

 Primename, kad tuometinė  VTAT kontrolierė R. Šalaševičiutė taip pat buvo taikinyje. Jai netgi buvo skirta valstybės apsauga 6. 45 min, spalio 5, 2009.   Kažkodėl vėliau R. Šalaševičiutė iškrito iš ratų ir uždulkėjo užmaršties dulkėse.  Pasimiršo, lyg tai  būtų buvęs koks gandas, o ne rezonansinė, Lietuvą sudrebinusi, byla. Tad nuo ko VTAT kontrolierei buvo skiriama valstybės apsauga? Kam buvo taškomi pinigai? Kas kitas galėjo kėsintis į pareigūnę, jei dabar ji jau iškritusi iš D. Kedžio žudynių plano? Ar tai neegzistuojančio pedofilų klano ranka taip siekė užčiaupti VTAT kontrolierę, nes D. Kedys ją pristūmė prie pat klano iršvos? 

 Klausimas lieka atviras ir opus. Nors ir primirštas. Primiršta ir tai, kad M. Žalimo brolis kali už pedofiliją. 

 ,,Mindaugo Žalimo brolis Algirdas Daukša 2006 m. buvo nuteistas 11 metų kalėti už mažametės prievartavimą. Jo motinai bei broliui ir po nuosprendžio atrodė, jog šis nusikaltimas tėra jų šeimos reikalas.Žagintojo poelgis atrodo dar kraupesnis žinant, kad nukentėjusioji – specialiosios mokyklos mokinė.

 Taigi, pedofilija M. Žalimo šeimos aplinkoje nėra svetima ar itin smerktina. Beje tais pačiais metais M. Žalimas ir išdygo R. Ivanausko  bei D. Kedžio gyvenimo kelyje. Sutapimas?

 Kuo ypatingas  dar M. Žalimas šioje rezonansinėjė byloje? Visų pirma tuo, kad įvardintas kaip patologinis melagis, asmuo pliauškia teismo salėje, kas jam ant liežuvio užėjo. Neretai nušneka negudriai ir visiškai į lankas. Gruodžio 5 liudijimuose M. Žalimas liudija apie tai, kad D. Kedys, neva pardavęs butą Kauno mieste gavo milijoną litų ir šį milijoną pažadėjo M. Žalimui už pagalbą žudant. Patiksliname, kad ne D. Kedys kažkada buvo pardavęs butą Kauno mieste, L. Kedienė. Tiesa, tai buvo apie 2001 metus, kai nei  jokia pedofilija, nei Žalimu net nekvepėjo. Ir dviejų kambarių butai Kauno senamiestyje tikrai milijono nekainuodavo. Toks liudijimas tokios pat vertės, kaip girdėjo, kad kažkur zvon, no niznajet gde on. Kaip porina šis slaptas liudininkas -jo milijonas nesuviliojo. Nors pono, paniekinančiai žvelgiančio į milijoną praeitį puošia apiplėšimai ir senukų žalojimai iki neįgalumo dėl kelių pensijinių litų.

 Kam skamba įtikinimai, kad šaltakraujis banditas, kaimo senukų siaubas, suluošinęs iki invalidumo savo aukas,  dėl menkaverčių daiktų ar skurdžios pensijos, apvogęs net jį gynusį kunigą, staiga ims ir atsisakys milijono? Kalbinti vietiniai ne tik tuo netiki, bet ir priduria, kad už tokius pinigus, taip teismų vertintas ir spaudos liaupsintas liudininkas, genocidą visoje europoje padarytų. Be skrupulų.

 Tarsi iš fantastikos srities skamba ir pati žudymo pagalbos kaina. Milijonas litų -eiliniam plūgui iš Žemaitijos, kai nusikalstamame pasaulyje profesionalaus snaiperio kaina yra apie 20 000 dolerių...  Dažniausiai tai būna kileriai iš Rusijos, nepaliekantys po savęs jokių pėdsakų. Taigi 20 000 dolerių kainuoja likviduoti mafijos vadeivą, apsistačiusį keliais apsauginiais, o paprastą žmogų, kokie ir buvo išvardintieji – iki 10 000 litų. M. Žalimo paminėtas milijonas skamba labai kvailai  ir nerealiai. Dar neįtikinamiau skambėtų tik tai, kad tas snaiperis dar buvo aklas. Ar pasisiseks prastumti šitą patologinio melagio pasakojimą teismams už gryną pinigą?  O gal abu? Ar  ir vėl pasitikėjimas teisėsauga smuktels dar kartą, lyg kelnės be gumos?

 Ponas liudininkas, nevengia paatvirauti teisme, kad savo liudijimuose yra  ir primelavęs. Na, kad ir dėl V. Račkausko, kurį šiaip buvo įvėlęs į savo kaltinimų laviną.

 ,,Beje, Mindaugas Žalimas laikosi tvirtos linijos, jog esą jį kažkas vertė duoti parodymus prieš V.Račkauską. Tuo sunku patikėti, nes visus savo parodymus M.Žalimas, kaip teigia, davė laisva valia, niekieno neverčiamas, po to, kai jam esą Vitalij Vitkovskij nepadėjo „susitvarkyti“ vienoje muštynių byloje, ir dar neva pridūręs, jog „springsi ir tu skrandžio turiniu, kaip tavo draugas Drąsius Kedys“.

 Kai vienas gynėjų paprašė pakomentuoti šį tariamo bendravimo su Vitalij Vitkovskij epizodą, Mindaugas Žalimas gana emocingai paaiškino: “Žinai, vaikšto legendos, kad kriminalistai patys ten Kedį… tai ir kreipiausi į žurnalistą“.

 Peršasi išvada, kad pats svarbusis liudininkas M. Žalimas yra kažkieno tampoma marionetė. Kodėl M. Žalimas papuolė į šią nepavydėtiną situaciją? Kieno krauju dar yra suteptos šio plungiškio rankos? Iš spaudos žinome, kad kažkokių senukų Žemaitijoje, baltarusio Vilniuje. O kiek dar nežinome?Mįslingos tiek D. Kedžio, tiek A. Ūso, tiek V. Milinio mirtys.

 Ar teisėja, naiviai o gal privalomai patikėjusi M. Žalimo paistalais bei nuteisusi greičiausiai visiškai nekaltus mažo  berniuko tėvus padarys visuomenę saugesnę? Nuteisusi pagal patologinio melagio, su ilgu kriminaliniu šleifu liudijimus, kurį kažkas tampo lyg marionetę. Ar nuteisus šią porą sumažės praskeltų baltarusiškų kaukolių? Ar bus saugūs Žemaitijos senoliai? Ar miške sumažės sumuštų, sulaužytom krūtinėm jaunuolių lavonų? Panašu, kad bele ką, dėl vaizdo, nuteisus visuomenė nebus saugesnė.

 O kas jei M. Žalimas po metų ar kitų vėl išlys į ekraną ir plačiai šypsodamasis praneš: Tai R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė nekalti. Aš primelavau, įkišau juos šiaip sau į šią istoriją. Na, kaip ir V. Račkauską. O, ką man dabar daryt? Verkti dėl to?

 Myra Kovalski

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Gaudutienės, Aloyzo Kruopio ir Elenos Vainienės

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Nuteistasis R. I. ir jo gynėjas advokatas A. Blaževičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendį R. I. nuteisimo dalyje ir R. I. išteisinti.

Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų R. I. kaltumo įrodymų. R. I. apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, todėl toks teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantai nesutinka su R. I. nuteisimu už padėjimą D. Kedžiui nužudyti J. F. ir V. N. bei pasirengti nužudyti A. Ūsą ir L. S.. 

Apeliantai teigia, jog D. K. yra miręs ir jo atžvilgiu nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriame būtų konstatuota, kad D. K. nužudė J. F. ir V. N. bei rengėsi nužudyti A. Ū. ir L. S.. Nesant D. K. atžvilgiu priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, nėra galimybės spręsti ir dėl padėjėjo baudžiamosios atsakomybės, nes padėjėjas atsako už vykdytojo padarytą veiką.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje nurodydamas teiginius apie D. K. neva tai padarytas nusikalstamas veikas ir jo kaltumą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principus ir išėjo iš kaltinimo ribų. Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje kaltinimai D. K. nebuvo pareikšti, todėl teismas negalėjo ir neturėjo spręsti D. K. kaltės klausimo. Todėl skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės apie neva tai D. K. atliktus nusikalstamus veiksmus yra nepagrįstos. 

Baudžiamojoje byloje nėra nei vieno procesinio dokumento, kuris neginčijamai patvirtintų, kad D. K. nužudė ir/ar rengėsi nužudyti kaltinime nurodytus asmenis, todėl visos byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su D. K. inkriminuojamais veiksmais, yra tik prielaidos, kuriomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pasisakydamas dėl D. K. kaltės pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą. 

Be to, skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės yra nelogiškos ir prieštaringos. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nustatytas faktines aplinkybes dėl M. Žalimo kurstymo, nurodė, kad esą M. Žalimas, „nežinant R. I., D. K. ir E. B., 2009-09-26 kreipėsi į policijos pareigūnus, pranešdamas apie D. Kedžio rengiamą nusikalstamą veiką“, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja teismo sprendimui dėl šio kaltinimo E. B. išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. R. I. inkriminuotoje veikoje dėl padėjimo D. K. nužudyti du asmenys ir rengiantis nužudyti du asmenis, nurodyta, jog R. I., žinodamas, kad „D. K. ieško bendrininkų, galinčių jam padėti nužudyti šiuos asmenis, kartu su E. B. pritarė D. K. sumanymams ir veiksmams“, šiuo atveju teismas vėl gi mini E. B., kurią tas pats teismas išteisino.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. I., išskirtinai rėmėsi liudytojo M. Žalimo parodymais, laikė juos patikimais, nepaisant to, kad nustatė, jog tam tikrose dalyse jie nesutampa, tačiau teismas tokius nesutapimus nevertino kaip melagingus parodymus. 

Apeliantai pažymi, kad iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio neaišku, kokius nesutapimus M. Ž. parodymuose teismas nustatė ir kuriuos iš jų nevertino kaip melagingus. Tačiau, apelianto nuomone, jau pats faktas, kad teismas konstatavo, jog M. Ž. parodymuose yra nesutapimų, leidžia  abejoti tokio liudytojo parodymų patikimumu.

Naujausioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apklausiant teismo posėdyje asmenis, kurie duoda parodymus ir apie kitų asmenų padarytas veikas, už kurias jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokie asmenys neprisiekia ir neįspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tokiu būdu užtikrinant jų konstitucinę teisę neliudyti prieš save (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Nagrinėjamoje byloje pirmą kartą apie J. F. ir V. N. nužudymą bei rengimąsi nužudyti kitus asmenis M. Žalimas viešai papasakojo 2011-11-08 žurnalisto V. G. laidoje (duomenys neskelbtini). Šioje laidoje M. Ž. plačiai papasakojo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką - bendrininkavimą rengiantis ir nužudant J. F. ir V. N.. Apeliantų nuomone, po tokios televizijos laidos prokurorai privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą M. Ž. atžvilgiu dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, apklausti jį įtariamuoju, patikrinti jo parodymus, palyginti visete su kitais bylos duomenimis, ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės arba atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio numatytais pagrindais, ir tik po to jis galėjo būti apklausiamas liudytoju, neįspėjant jo dėl baudžiamosios atsakomybės. Tačiau to nebuvo padaryta. M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dešimtis kartų buvo apklausiamas liudytoju įvairiose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo tiriamos nusikaltimų dėl J. F. ir A. Ū. nužudymo ir kitų nusikaltimų aplinkybės. Visų procesinių veiksmų su M. Ž. atlikimo metu jis buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ar vengimą duoti parodymus, o per ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamas apklausas ir bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose buvo dar ir prisaikdinamas, nors kaltinamajame akte M. Ž. įvardintas kaip nagrinėjamų nusikaltimų bendrininkas (padėjėjas) ir byloje nėra jokio įsiteisėjusio procesinio dokumento dėl jo procesinio statuso išsprendimo ir kaltinime aprašytų jo nusikalstamų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Todėl apeliantai teigia, kad šioje byloje egzistavo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas, draudžiantis M. Ž. apklausti kaip liudytoją, todėl jo parodymai negali būti pripažinti teisėtais būdais gautais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011). Todėl liudytojo M. Ž. parodymais, gautais neteisėtais būdais, t.y. apklausiant jį liudytoju apie jo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, grasinat baudžiamosiomis sankcijomis bei prisaikdinus, negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis R. I..

Be to, liudytojo M. Ž. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Jis skirtingų apklausų metu davė skirtingus parodymus, todėl pagrįstai sukėlė abejones nagrinėjant bylą, kurioje buvo kaltinami policijos pareigūnai. Toje byloje, siekiant patikrinti M. Ž. parodymų atitikimą tikrovei, buvo atliktas jo psichofiziologinis tyrimas ir šį tyrimą atlikęs specialistas V. S. išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kad M. Ž. yra patologinis melagis. Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-536/2014, įvertinęs psichofiziologinio tyrimo išvadą, specialisto paaiškinimus atskirai ir visete susiedamas juos su kitais bylos įrodymais, padarė vienareikšmišką išvadą, kad M. Ž. parodymai apie paruoštą automobilį, apie nužudymo valandą, laiką, D. K. planuojamus nužudyti konkrečius žmones, turimą pistoletą, apie tai, kur slapstysis D. K. po nužudymų, yra melagingi. Toks nuosprendis yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę reikšmę šioje baudžiamojoje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių apie M. Ž. parodymų nepatikimumą nevertino, o tai lėmė neteisingą liudytojo M. Ž. duotų parodymų vertinimą ir neteisingo apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priėmimą.

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad M. Žalimo pateikta policijos pareigūnams informacija apie D. K. slapymąsi sodų bendrijoje esančiame namelyje nepasitvirtino. Kol pareigūnai pagal M. Ž. pateiktą melagingą informaciją ieškojo D. K., šis sėkmingai pasislėpė visai kitoje vietoje ir nebuvo surastas. Patikėjus M. Ž. pateikta versija, iš viso nebuvo tiriamas paties M. Žalimo vaidmuo nusikaltimų padaryme, nebuvo ieškoma M. Ž. pėdsakų ant transporto priemonių, ginklų, įvykio vietose, jo fotonuotrauka nebuvo rodoma atpažinimui asmenims, mačiusiems J. F. žudikus, asmenims, iš kurių D. K. pirko automobilius VW LT ir VW Golf.

Apeliantai teigia, kad M. Ž. ne tik padėjo pasislėpti D. K., bet galimai dalyvavo nusikaltimų padaryme, nes pagal byloje nustatytas V. N. ir J. F. nužudymo aplinkybes matyti, kad D. K. veikė ne vienas, o su bendrininku, kurį neabejotinai žino M. Ž., tačiau slepia. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. Ū., J. F., V. N., L. S., V. M., M. buvo ilgą laiką ir nuolat sekami, buvo renkama informacija apie jų privatų gyvenimą. Apeliantų nuomone, vienas D. K. negalėjo organizuoti ir vykdyti tokio masto slapto sekimo, todėl turėjo būti pasitelkta nemažai bendrininkų. M. Ž. turėjo ir turi automobilį tamsintais stiklais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių patikrinti, ar M. Ž. turimu automobiliu nebuvo sekami numatyti nužudyti asmenys. Pokalbio su žurnalistu V. G. metu M. Ž. pasakojimai apie V. N. ir L. S. leidžia daryti išvadą, kad pats V. Ž. sekė V. N. ir L. S., tiksliai žinojo jų gyvenamąją vietą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir jų nevertino.

Apeliantai nesutinka ir su R. I. nuteisimu už M. Ž. kurstymą. Apeliantų teigimu, pagal baudžiamosios teisės doktriną, kurstymas yra galimas tik nusikaltimo vykdytojo atžvilgiu, todėl nuosprendis dėl M. Ž. kurstymo, kuris net ir nebuvo nusikalstamos veikos vykdytoju, yra nepagrįstas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas, kuris baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2011 pasisakė, kad kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų - sudėtinga bendrininkavimo forma, kai be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys pvz., kurstytojas, kuris neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstytojo veiksmai turi sukelti sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką. 

Asmuo, sukurstytas ir vėliau padaręs nusikalstamą veiką, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikaltimo vykdytojas. Todėl kurstymas yra galimas tik nusikaltimo vykdytojo atžvilgiu, kuriuo M. Ž., atsižvelgiant į jo parodymus, nebuvo. Todėl R. I. inkriminuota nusikalstama veika dėl M. Ž. kurstymo neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl kurstymo, todėl skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir R. I. turi būti išteisintas.

Apeliantų teigimu, R. I. nepagrįstai nuteistas ir už padėjimą nužudyti bei rengimąsi nužudyti. Tiek teismų praktikoje, tiek baudžiamosios teisės doktrinoje suformuotos nuostatos, jog, kvalifikuojant padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis) veiksmus, būtina labai aiškiai ir tiksliai nustatyti, kokius patarimus, nurodymus, priemones teikė, kokias kliūtis šalino, kaip saugojo ar pridengė kitus bendrininkus, kaip iš anksto pažadėjo paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat, kokiu būdu iš anksto pažadėjo realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus, t. y., kokiais veiksmais, priemonėmis buvo padedama, kokių konkrečių tikslų ir neigiamų padarinių siekė padėjėjas, ar jo ketinimus suprato vykdytojas, ar vykdytojo atliktos nusikalstamos veikos atlikimas palengvėjo būtent dėl padėjėjo veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra konstatavęs, kad bendrininkavimas yra kelių asmenų ryšis, kurį jungia objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai, kuriuos teismas privalo nustatyti. Tam svarbi kiekvieno kaltinamo bendrininkavimu asmens apklausa (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2014).  Šioje byloje asmuo, su kuriuo tariamai bendrininkavo R. I., t.y. D. K., neapklaustas, todėl negalima daryti jokios patikimos išvados apie tokių asmenų bendrininkavimą. Be to, asmuo, su kuriuo R. I. tariamai bendrininkavo ir kuris skundžiamame teismo nuosprendyje įvardinamas vykdytoju – D. K. nepripažintas kaltu už kvalifikuotą nužudymą, kadangi pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas baudžiamasis procesas jo atžvilgiu negalimas. 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-02 nutartyje priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2014 suformuluotą išaiškinimą, nesant teismo sprendimo dėl nusikaltimo vykdytojo veiksmų teisinio vertinimo, neįmanoma įvertinti bendrininkų veiksmų, nes bendrininkų veiksmai yra susiję, ir kiekvieno bendrininko veiksmų vertinimas priklauso nuo kitų bendrininkų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. I. veiksmus kaip D. K. padėjėjo, nesant pastarojo atžvilgiu įsiteisėjusio sprendimo, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisingą nuosprendį.

Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esatys garso įrašai pilnai patvirtina R. I. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Apklaustas teisme R. I. parodė, kad jis negali pasakyti apie ką kalbėjo užfiksuotuose įrašuose, nes tuo metu buvo labai girtas, pavartojęs vaistų, todėl neatsimena ką kalbėjo. Tokie R. I. parodymai byloje nepaneigti. R. I. girtumas objektyviai byloje nenustatytas, todėl teismo išvada, kad R. I. pokalbio metu buvo paprasto girtumo būsenoje, yra nepagrįsti objektyviais įrodymais. Be to, apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė ir iš pokalbių išrinko pavienes frazes, kurias susiejo su M. Ž. parodymais. 

Dėl nuteistojo R. I. ir jo gynėjų apeliacinių skundų argumentų

Teismas nustatė tokius R. Ivanausko kaip M. Žalimo kurstytojo veiksmus: R. I., iš anksto pažadėjęs D.K. surasti bendrininką, kuris padės jam padaryti rengiamą nusikaltimą bei slapstytis po nusikaltimo, 2009-09-06 suorganizavo D. K. ir M. Ž. susitikimą Vilniaus mieste ir pats jame dalyvaudamas, prašė ir įtikinėjo M. Ž. padėti D. K. nužudyti J. F., V. N., L. S. ir A. Ū., susitarė su M. Ž., kad jis padės D. K. slapstytis po jo planuojamų nužudyti asmenų nužudymo, suras patikimą slapstymosi vietą bei sutartu laiku besislapstančiam D. K. atveš maisto produktus ir kitus slapstymosi metu reikalingus daiktus, taip pat susitarė, kad M. Ž., iš žiniasklaidos ar telefonu sužinojęs apie D. K. planuojamų nužudyti asmenų nužudymą, atveš D. K. į numatytą jo slapstymosi vietą iš sutartų vietų (duomenys neskelbtini). 2009-09-06 vakare R. I. kartu su D. K. ir M. Ž. grįžus į pastarojo namo požeminę stovėjimo aikštelę, M. Ž. suabejojus nužudymų tikslingumu, R. I. įtikinėjo ir prašė M. Ž. padėti D. K. nužudyti J. F., V. N., L. S. ir A. Ū.. Tokie R. I. veiksmai įvardinti kaip aktyvūs M. Ž. įtikinėjimai ir prašymai padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Nuteistasis R. I. apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė kurstęs M. Ž. padėti D. K. žudyti žmones. Nuteistasis parodė, kad jis su M. Ž. susipažino apie 2006 m., o su D. K. 2007 m., tuo metu D. K. ir M. Ž. jau buvo pažįstami. 2009 m. pradžioje jis sužinojo, kad D. K. turi problemų dėl dukros, D. K. apie savo žmoną sakė, kad ji prostitutė, pardavinėja vaiką A. Ū. ir apie pastarąjį atsiliepė neigiamai ir užgauliai. Tačiau jam D. K. problemos buvo neaktualios. Nuteistasis patvirtino, kad 2009-09-06 kartu su savo sugyventine E. B. ir D. K. buvo nuvykę į Vilnių ir susitikę su M. Ž., tačiau kategoriškai neigė, kad jiems būnant kartu D. K. būtų kalbėjęs apie planuojamus nužudymus ir tvirtino, kad jokio pokalbio apie nužudymus nebuvo, jokių sodų jis nematė, su M. Ž. ir D. K. nei (duomenys neskelbtini), nei miške išbandyti neperšaunamos liemenės ir ginklą nebuvo, taip pat negirdėjo duslaus ar garsaus šūvio. Jis jokių pokalbių nei apie planuojamus nužudymus, nei apie ginklus negirdėjo ir nieko nežino apie D. K. perduotus tris krepšius M. Ž.. 

Šioje byloje pagrindinis liudytojas dėl R. I. pateikto kaltinimo – kurstymo nužudyti, yra M.Žalimas. Šis liudytojas buvo tiesiogiai ir išsamiai apklaustas pirmosios instancijos teisme. 

Liudytojas M. Ž. parodė, kad jis iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių buvo pažįstamas tiek su R. I., tiek su D. K. ir abu juos laikė draugais, gyvendamas Kaune su abiem jais bendravo kiekvieną dieną. 2009 m. vasarą jis iš D. K. išgirdo, kad pedofilai prievartauja jo dukrą. 2009 m. rugsėjo pradžioje pas jį atvyko R. I., pastarojo sugyventinė E. B. su vaiku. E. B. su vaiku pasilikus jo namuose, pas jo sugyventinę, R. I. pasakius, kad jam reikia nusipirkti batus, jie išėjo iš namų ir tada jis sužinojo, kad kartu su R. I. ir E. B. kartu yra atvykęs ir D. K.. Jis, R. I. ir D. K. nuvyko už Vilniaus į nuošalią vietą pasikalbėti ir šio pokalbio metu R. I. pasakius, kad jis jį (M. Ž.) garantuoja kaip patikimą žmogų, galintį D. K. padėti, D. K. smulkiai papasakojo visą istoriją, kaip pedofilai prievartauja jo dukrą, ir išdėstė planus, kaip jis ruošiasi žudyti bei nurodė būsimų įvykių scenarijų. D. Kedys jam (M.Ž.) pažadėjo milijoną už tai, jei jis padės visus nužudyti. D. K. atskleidus visas planuojamo nusikaltimo detales, tiek D. K., tiek R. I. paklausė, ar jis (M. Ž.) sutinka padėti. Jis, matydamas, kad D. K. už diržo turi pistoletą, kurį visada nešiojosi, būdamas nuošalioje vietoje – miške, suprato, kad negali nesutikti, todėl pasakė, kad padės. Tą pačią dieną buvo pradėta ieškoti gyvenamojo ploto, kur D. K. galėtų po įvykdytų nužudymų slėptis. M. Ž. pasiūlė draugo, kuris tuo metu buvo išvažiavęs į užsienį, sodo namelį, kurį tą pačią dieną visi trys apžiūrėjo ir įsitikinę, kad tai yra tinkama vieta, kelis kartus mokė D. K. kaip atrasti sodo namelį. Be to, tą pačią dieną važiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo apžiūrėtos vietos, kuriose būtų galimas M. Ž. ir D. K. susitikimas po D. K. planuojamų nužudymų. 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo M. Ž. parodymus, kuriuos patvirtina kiti iš skirtingų šaltinių gauti bylos įrodymai, vertinti kaip nepatikimus nėra teisinio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo M. Ž. nurodytos jo, R. I. ir D. K. 2009-09-06 įvykusio susitikimo aplinkybės ir jų pokalbio turinys neduoda pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad R. I. kurstė M. Ž. įvykdyti dviejų ir daugiau žmonių nužudymą. 

 

Peržiūros: 3991

Komentarai   

+56 # Zenonas Priekuliškis 2017-06-16 10:04
Aiškiausiai pažeistas pagrindinis įstatymas Konstitucija. Turi būti teisiami M.Žalimas ir teisėjai nuteisę R.Ivanauską, kurį privalėtų nedelsiant paleisti ir sumokėti už padarytą žalą.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+28 # Holmsas 2017-06-16 13:02
Uj,Tamstos kokia įdomi teismų praktika pas jus Lietuvoj užaugo.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+21 # Atas 2017-06-16 23:18
Ivanauskas nuteistas ne dėl to, kad ,,padėjo" Kedžiui, o todėl, kad šito norėjo klanas. Argi ne taip pat buvo ,,nuteistas" Michailovas ir daugelis kitų Lietuvos žmonių.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-19 # g 2017-06-17 16:02
Teismai mirusiu neteisia ,bet ,kad Kedys zude ta pripazino pati mama ,...Juk visi girdejome per tv.kaip sake ,,zude velnius o ne zmones,,,..o dabar dekite minusus ir kurkite toliau savo versijas
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # nuomonė 2017-06-17 19:43
baisiausia,kai užsakovai valdo viską-KOMPROMATUS.......TODĖL VALSTYBĖS VARDU IR VISKAS VYKO,kai paskaitai visi taip galvoja...todėl ir NORISI,KAD VALDŽIOJE BUVĘ 27 METUS -PASIKEISTŲ,JIE TIK TARPUSAVYJE RIEJASI,O LIETUVAI JOKIOS NAUDOS......KUR IŠTRATINTI VALSTYBĖS MILIJARDAI,AR YRA TOKIA ORGANIZACIJA AR PAREIGŲNAI ,KURIE TURĖTŲ TAI TIRTI??????kai vyskta viskas,viskas tas pats ,kaip rusijoje,tik reikia melsti dievą ,kad kgb\_istus pašalintų iš kreemliaus,......isitikinusi ,kad pedofilijos byloje,ir karininko Pociųno išstųmimo iųš 9 aukšto Breste,baltarusijoje -užsakovai tie patys......manau eteis laikas patys išsiduos.....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # J.Radovičius 2017-06-18 12:53
Prašau tikslios nuorodos?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti