Ar mūsų laikų „Marytės Melnikaitės“ ant svetimų tankų su pirštų kombinacijomis sulaikys rusą?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Ar  mūsų  laikų  „Marytės  Melnikaitės“ ant  svetimų  tankų  su   pirštų  kombinacijomis sulaikys  rusą? Ką  kalba  Apreiškimas  apie  Rusiją?

 

 Kunigas Alfonsas Bulotas

 

Kai žlugo LTSR, ir TSRS, atrodė, kad viskas Laisvoje  Lietuvoje  toliau eis laisvės ir demokratijos keliu.  Taip mes galvojome  laisvės  kovotojai.  O tie  kurie valdo  pasaulio  tautas,  jau  žinojo ką  daryti  su  skaisčia  Lietuvos  laisve. Už  dirbtino  skurdo,  atimant  pensijas  ir  skalbimo  miltelių  dėžutę  ir  su  Vakarų  pasaulio  globalistų   pagalba  įviliojo Lietuvą  į  kitą  Eurosojūzą ,kuris  yra  sujungtas  manau  tik  ekonominių faktų pagrindu -  organizacija o ne  žmogiškomis  Europos  vertybėmis  sukurta  tautų  bendrija.  Kadangi  Lietuvos  komunistai  apie vertybes  suprato tik tiek  ką  pasakė  Maskva ,  tai  dabar  jų  vertybės - ką  pasako  Briuselis iš  kurios  garbingos  valstybės  jau  traukiasi  ir  kalba  apie  pačios ES  kritinį  stovį.  Sovietinius  karius  išlydėjome  be  šūvio - su  gėlėmis.  Savanorių  entuziastų  tarnauti  Lietuvos  kariuomenėje buvo tiek daug,  kad  pasirinkti  buvo  iš ko. Pasiaukoję  jaunuoliai  tarnauti  Lietuvai, auskarus  keitė  į  karinę  uniformą. O to meto politikai  juos  visiškai  atstūmė  nuo pareigos  tarnauti  Tėvynei  ir  apmaudo  nuvilti, neįvertinti  emigravo.    Tuomet dar  buvo  nenutrūkę  mano glaudūs,  daugelio  metų  sielovadiniai  pogrindžio ryšiai  su  Kaliningrado, Baltarusijos,  Ukrainos (Užkarpatės) tikinčiaisiais. Dar  buvo  galima  laisvai  keliauti  po  šias  valstybes ir mačiau jų laisvės siekius,  sekant mūsų pavyzdžiu. Mačiau  ir  girdėjau   mane  areštavusių  iš  tų  šalių   tarybinių  pareigūnų  tardymų, kaip jie bijo sąmoningų  tikinčiųjų. Ne  tankų  ar  raketų.  

 

 

 

Mano keliai  vedė  apaštalauti ten,  kur  tarybinio   rėžimo  buvo  sunaikintos  bažnyčios  ir  cerkvės,  kaip stipriausia  pilietiškumo  ugdymo  sistema,  kur  sovietmečiu  tikintieji  meldėsi  tik  namuose,  kur  kunigas  negalėjo viešai dėvėti  jam  priklausančių  liturginių  rūbų, nebent slaptai.  Tos sielovadinės kelionės leido man  atitrūkti  nuo  Lietuvoje  vykstančio dvasininkų  persekiojimo,  sekimo, sielovados  žlugdymo. Tai prasidėjo nuo Kunigų  Seminarijos  studijų  laikų. Jei  esi  kunigas, tai tu  mūsų  priešas.  Taip  įspėjo  kegebistas.  Kas netarnavo kagėbistiniam, komunistiniam, komjaunuoliškam  ar net spaliukiniam (lenininio  anūko)  režimui, tas buvo pasmerktas problemoms (bet tai būtų atskira tema).  

 

Su Lietuvos  nepriklausomybės  atgavimu  ir  komunizmo  žlugimu,  prasidėjo pokyčiai ir  kitose  sąjunginėse  respublikose. Bet pirmiausiai  ne  riaušėmis, o  religijos  laisve.  Antai kaimyninėje  Baltarusijoje  vienas  pirmųjų  laisvės  reiškinių  buvo religijos laisvės atgavimas. Iki tol milijoninis Minsko miestas neturėjo  katalikų  bažnyčios. Tada  pogrindžio  sąlygomis vienas lietuvis kunigas įrengė koplyčią vieno daugiabučio namo bute, kurios savininkė buvo buvusi  partizanė. Koplyčia  sėkmingai  veikė iki pat  Baltarusijos  nepriklausomybės  paskelbimo ir atsiskyrimo  nuo  TSRS. Senoji katedra  buvo  paversta  kino ir kultūros namais, bet tapo gražinta tikintiesiems, kurie pakvietė mane  į  katedros atšventinimo pamaldas, kaip  vienu išlikusiu  gyvu  kunigu, patarnavusiam  Minsko tikintiesiems. Vėliau buvo  prisiminta  ir  organizuota  nužudytų  už laisvę Baltarusijoje (Červenėje) pagerbimas. Toje vietoje,  kur  buvo sušaudytos aukos delegacija iš Lietuvos pagerbė jų atminimą. Tuomet aukojau tenai už žuvusių sielas šv. Mišių auką. Dalyvaujant  įvairių  tikybų  dvasininkams,  pastatytas  ir  pašventintas  kryžius. Laisvė  prasidėjo  nuo  maldos,  nuo  Dievo  grąžinimo  į  visuomenę. 

 

 

 

Karaliaučiaus ( Kaliningrado  sritis )  tikintieji  žvelgė su pavydu  per  Nemuną  į  Laisvą  Lietuvą.  Jie matė ir girdėjo  maldas  Sausio 13-ąją  prie  Aukščiausios  tarybos  pastato  barikadų,  matę  per  televiziją  lietuvį  P.  Ciziką,  nešusį  kryžių  aplink  Kremlių. Jie  troško  tokios  laisvės, bet ne  ginklu,  bet  Sausio 13-osios stebuklu. Karaliaučiaus  tikintieji  suorganizavo   maldos  akciją prie  apgriautos   M. Mažvydo laikus menančios  katedros

 

                                                                  

 

durų.  Aukoti  Šv. Mišias  mane pakvietė  disidentas  P. Cizikas. Atvykus  nustatytam  laikui,  katedra  buvo  aptverta  milicijos  STOP  juosta  ir  pranešta, kad  katedra  yra  užminuota.  Susirinkusieji  laukė  kol  baigsis  „išminavimo“ darbai, kurie buvo tyčia vilkinami ilgai, laukiant  kol  išsiskirstys  žmonės.  Tos milicininkų  paskelbtos  „minos“ – argi tai ne 

 

                                                                                                                

 

žmonių  laisvės  troškimas, be  riaušių  ir  be  brolžudystės?  Žmonės  nesiskirstę  nuo  11 val.  iki  14 val.  Policijai  vis  „neišminuojant“   katedros,   ant  šaligatvio  priešais  katedra  buvo  pastatytas  altorius  ir  aukojamos  Šv. Mišios  už  Kaliningradiečių  laisvę  ir  tikėjimo  laisvę  šiame  Lietuvai  brangiame  krašte,  kuriame  gerbiami  Kristijonas  Donelaitis  ir  Martynas  Mažvydas. Šių  dienų  varganų, pasak K. Donelaičio, būrų į  Šv. Mišias  susirinko  tiek daug,  kad užėmė  didelę  dalį  važiuojamo  kelio.  Daugelis  nežinojo, kokia vyksta akcija,  bet  praeiti  pro šalį  negalėjo  nepasidomėję ir neprisijungę prie kitų dalyvaujančių.  Šv. Mišios  buvo  aukotos  tradicine  lotynų  kalba,  Dievo  žodis skelbiamas  Lietuvių  ir  rusų  kalbomis.  Pamaldoms  niekas  netrukdė.  Nuo to įvykio Kaliningrade  buvo  leista veikti  Romos  katalikų  bažnyčios  parapijai (daugiau žiūrėti Vikipedijoje).

 

 

 

 

 

 

 

 PIRMIEJI   TAIKOS   AMBASADORIAI   1990  09  26   KALININGRADO 

 

           SRITYJE   DAR   ESANT  TSRS  TANKAMS  LIETUVOJE.

 

 

 

Beje, įdomi detalė. Rusijos prezidento Jelcino  valdymo metu tarp  Kaliningrado  gyventojų  sklandė kalbos, kad  tapusi  laisva Lietuva tikriausiai pareikalaus, kad Mažoji  Lietuva - Karaliaučius  bus prijungta prie Lietuvos respublikos. Tai buvo palankus metas. Ką  mąstė  Lietuvos  politikai, nežinau. Tuomet stebėjau,  kaip buvo grobstoma  Lietuva,  išvežant į  Lenkiją metalo laužą, paskutinį  dar likusį  sovietinį  plaktuką  ar lygintuvą, nekalbant apie gamyklas. Dabar  iš  Lenkijos  vežamės  atgal  pigesnes  prekes.  Iš tų  pačių  Kaliningrado  gyventojų  sužinojau, kad Lietuva nenori  prisiimti  „ubagų“,  nes neišlaikys  minios alkanų  rusų.   Ar tai tikrovė, ar ne,  gali tik politikai atsakyti, bet kad buvo palankus metas

 

                                                                     

 

deryboms, tai  faktas. Manau,  šiandien  nereikėtų  Lietuvos  pensininkų,  sveikatos  priežiūros,  švietimo  sąskaita  telkti  dėl  kaimynų,   pilnumoj  nesukurtą  savo  ir svetimą  kariuomenę, neįvertinant  pačios Lietuvos  jaunimo.  Šiandieną  šis  jaunimas  politikų  pažemintas -  emigrantu.  Pasaulio  istorijoje  niekur  nėra  pastebėta,  kad  iš  mūšio  lauko 

 

būtų  pabėgęs  Lietuvos  karys. Panašiai  buvo  kalbų  Suvalkų  kraštą  Lenkijoje sugrąžinti  Lietuvai, bet tai tik kalbų ir norų  lygyje. Kodėl tai neišsipildė, tegul atsakys išmanantys.

 

 

 

Bet  noriu  dabar paklausti, kodėl laisvos, demokratiškos Europos valstybės lipa  ant  skaudaus  istorinio  „grėblio“ - smurto? Kad  Europa  eina  karų ir  aneksijos  keliu nusistebėjo net ir pats prof. V. Landsbergis. (Pasisakymas  “Baltijos-Juodosios jūrų  forume“ ) Kai   kryžiuočiai neva nešė tikėjimą su ginklu į Europą, kaip žinome, Žalgirio mūšis sustabdė religijos priedangoje vykstančią smurto  invaziją. Dabar viskas vyksta kitaip: Europoje  krikščionys yra slopinami, o ją užtvindančios emigracinės  bangos  atneša smurtingą religiją. Pačios  Rusijos  valstybės sekretorius  G. Burbulis   Forume  skelbė,  kad  karinės  agresijos  jau  praranda  prasmę  spręsti  taikos  problemas. Europos  Sąjungos  konstitucijoje  išvengta žodžio „Dievas“ ir „krikščionybė“, todėl keičiasi ir bendras supratimas bei tvarka, kad, remiantis Šv. Raštu, kas nori būti  viršininku, pirma turi būti visų  tarnu. Suteikiant laisvę ir puoselėjant krikščioniškąją religiją, atsiranda prielaidos tikrajai laisvei.

 

Šiuo  straipsniu  noriu patvirtinti  faktus, kad  draugystę  kaimynams  reikia nešti ir iš jų to reikalauti ne tankais, bet gerais  darbais, pirmiausiai  patiems  rodant  draugystę. ( Gal manau  ir  ne taip kaip  politinių kalinių ir tremtinių  vadovai, kad  persistengdami  genocidinės  komunistinės  ideologijos paveldėtojams, Ariogaloje dovanojant savo žyminius  ženklus kaip padėką. Prieš  pat  mirtį  legendinis  partizanas  ir  šios  organizacijos  ilgalaikis  pirmininkas  Antanas  L., atsisveikindamas  mane vis  dejavo:  “Už ką,  už  ką  jie taip pasielgė...?)  Krikščionišku  požiūriu  negalima  tyčiotis iš nelaimingų  kaimynystės  žmonių, bet  jiems padėti. Politikei, manau  lipti  ir   dar  ant  svetimo  tanko  rodant „špygas“  kaimynams, manau  tai  turgaus  bobos  elgsena. Kilnus  ir  išdidus  žmogus  visada  pirmas  ieško  taikdariškų  kelių  kaip kitiems padėti. 

 

 

 

Kitas  pavyzdys - buvusi Jugoslavija. Tai dirbtinio  karo  sukiršintų  tautų  skaudūs  likimai.  Kad prasilenktų  Lietuvos  taikdarių  karinis  konvojus  Bosnijos  užminuotuose  keliuose,    teko  sustoti  prie  vienos  sodybos  ir  laukti,  kol bus  galima  pravažiuoti.  Tos  sodybos  gyventojas  musulmonas,  pamatęs  mano  karinėje  uniformoje  maskuojančios  spalvos  juodą  kryželį,  pamojo  man kad  nori pasikalbėti.  Ėjau  atsargiai artyn  pasiruošęs  bet  kokiems  musulmono  netikėtumams.  Jis  ištiesė  raką  ir, rodydamas  į  kryželį, pasakė, kad  va  su  šituo  ženklu  jūs  eikite  į  pasaulį,  o ne  su  automatais.  Tai suprato   nuoširdus  musulmonas, politikų  neišauklėtas   savižudžiu.   5  Dievo  įsakymas  -  NEŽUDYK.

 

 

 

200  metų iš  carinės  priespaudos  į  laisvą Lietuvą  vedė lietuviškas  raštas, kalba, religija  ir  tautos  blaivintojas  Vysk.  M. Valančius.  Kun. A. Mackevičius pabandė  su dalgiais  ir  šakėmis tautą  vesti į laisvę  - atsidūrė  kartuvėse. Prisiminus  bažnyčios ir tautų istoriją, visus  taikius  būdus  pasiekti  laisvei, labiausiai  laimėdavo  gerbdama  kryžių ( ne  kitus  kryžiuojant )  ir vadovaudamasi  krikščionybės principais.  Pagarbiai  kun. A. Bulotas  

 

 P.S.  Kadangi  komunistinė,  fašistinė,  kapitalistinė  moralė  nepripažįsta  aukščiausių dieviškų moralinių  vertybių,  piliečių  problemas  sprendžia  smurtu,  prievarta,  gulagais  CŽV kalėjimais,  diktatūra,  okupacijomis, smurtinėmis  revoliucijomis, provokacijomis, tankais, raketomis, nuodingomis  dujomis, žiniasklaidos melo informacija,  nepripažindamos  žmogiško  protų  argumentų, dialogo, tad pabaigai  pateiksiu  dieviškų  minčių  iš „Beginklė  tiesa“ ir  argumentų  apie  tą  pačią  dažnai  linksniuojamą  NATO  ir  Lietuvos  buvusių komunistų  pareiškimus  apie  Rusiją,  ir  kad  „rusai  puola“- santykio su  Apreiškmu. Tai  atsitiko  1929 m. birželio  13  Tuy  vienuolyne  Ispanijoje. Apreiškime  Fatimos  Šv. Mergelė  Marija  regėtojai  Liucijai  apreiškė: “ Atėjo  akimirka, kurią  Dievas  skatina  Šventąjį  Tėvą  vienybėje  su  viso  pasaulio  vyskupais  atlikti  Rusijos  paaukojimą  mano  Nekaltajai  širdžiai. Jis  pažada  šiuo  būdų  ją  išgelbėti.“( Iš  pripažintų  Bažnyčios  apsireiškimų  seseriai  Liucijai  Fatimoje ) Ar gelbėsis  NATO  ir  Lietuva  iš  Rusijos  grėsmės  pagal „Beginklės  tiesos“ argumentus, ar eis  ginklų  prekybos, provokacinių valstybių  griovimo,  gyventojų  skurdinimo,  ir  vadinamos  karinės  taikdarių  misijos keliu?

 

                                                                                                                 

Peržiūros: 1135

Komentarai   

+5 # ji 2017-05-15 10:54
tvirtai suspaudus rankoj ginkla -tartum klausia-kas jos zygi tes.
taip-pavyko-nugaleti lietuviu tauta
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Prostitutka kgb 2017-05-16 03:27
Na tanke nato.....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # jeronimas 2017-05-17 00:23
Atsakant i rasinio pavadinimo klausima,galima butu sekanciai: kaip ir marytes m,su tanku nieko nesulaikys,nebent su iszergtais tarpkojy taikiniais...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # re kre 2017-05-19 00:08
idomiai ir teisingai parasyta, bet jau klaidu klaidu, tarsi pirmokelis rasytu
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti