Jacekas Glombas: „Keisčiausia erdvė statyti spektaklį Panevėžio siaurojo geležinkelio garvežinė“

Peržiūros: 695
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Jacekas Glombas: „Keisčiausia erdvė statyti spektaklį – Panevėžio siaurojo geležinkelio garvežinė“

 

Juozo Miltinio dramos teatro spektaklių gerbėjai bus maloniai nustebinti: modernaus ir išskirtinio lenkų režisieriaus Jaceko Glombo spektakliu „Stotelė“, kuris sukurtas čekų literatūros klasiko Bohumilo Hrabalo prozos kūrinių motyvais. 

 

Žiūrovai turės puikią progą ne tik žiūrėti ir įvertinti gerai vakarų Europoje žinomo režisieriaus Jaceko Glombo spektaklį, bet ir susipažinti su istorine įžymybe – Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu, panevėžiečių meiliai vadinamu Siauruku.

 

Pjesė „Stotelė“ – dramaturgės, teatrologės, teatro kritikės Katarzynos Knychalskos kūrinys sukurtas pagal garsaus čekų rašytojo Bohumilo Hrabalo (1914–1997) aštuonių novelių „Ypatingai sekami traukiniai“, „Kirpimas“ , „Aš aptarnavau Anglijos karalių“ ir kitų motyvais. 

 

Režisierius Jacekas Glombas pastatymu kuria teatrinę fantaziją, o spektaklis „Stotelė“ žiūrovus veda į netipišką erdvę – Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį. Spektaklio scenografijai gyvybingumo suteikia ne tik autentiškos herojų istorijos, bet ir tikri traukinio vagonai, autentiškos drezinos, garvežiai.

 

Spektaklio statytojas Jacekas Glombas juokauja, kad šis spektaklis – internacionalinis projektas: lenkų režisierius stato čekų literatūros klasiko motyvais paremtą kūrinį su lietuvių aktoriais. 

 

Apie tai ir kalbamės su režisieriumi Jaceku Glombu ir spektakliui muziką parinkusiu kompozitoriumi Bartošu Strabužynskiu.

 

– Kas paskatino statyti spektaklį „Stotelė“, ar Jiržio Menzelio sukurtas kino filmas „Ypatingai stebimi traukiniai“, o gal rašytojo Bohumilo Hrabalo apysakos?

 

– Gal daugiausiai įtakos turėjo vieta – Aukštaitijos siaurojo geležinkelio garvežinė. Nebūtų tokios unikalios garvežinės, nebūtų ir spektaklio. Dažnai statau spektaklius neįprastose vietose, erdvėse. Seniai pažįstu J. Miltinio dramos teatro vadovą Liną Marijų Zaikauską ir žinojau, jam svarbu, kad spektaklis vyktų toje vietoje. Neradau kitos vietos, kuri tiktų statyti spektaklį pagal kultinę knygą „Ypatingai sekami traukiniai“. Bohumilas Hrabalas labai populiarus Lenkijoje. Galima sakyti, kad tai – kultinis rašytojas. Perskaičiau tą knygą ir supratau – ji viena nėra spektaklio atitikmuo, todėl spektakliui panaudota daugiau Bohumilo Hrabalo apysakų fragmentų. Jos sujungtos į vieną visumą, o jas apjungia „Ypatingai sekami traukiniai“. Bohumilas – liaudies rašytojas, kuris rašė žemiškas, paprastas ne filosofines istorijas žmonėms. 

 

– Galima Bohumilą Hrabalą lyginti su rašytoju Jaroslavu Hašeku ir jo „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiais“?

 

– Bohumilui Hrabalui J. Hašekas buvo geriausias XX amžiaus rašytojas. Jis Hašeką laike savo dievaičiu, savo mokytoju. O kas įdomiausia šioje istorijoje? Tai, kad lenkas režisierius stato spektaklį pagal čekų rašytojo apysakas su lietuviais aktoriais lietuviškoje senove dvelkiančioje garvežinėje. Antra vertus tokie tarptautiniai ryšiai nestebina, nes Legnicos miestas, kurio teatre dirbu, yra visai netoli Čekijos ir tarptautiniai kultūriniai ryšiai su čekais tamprus.  

 

– Kodėl spektaklio pavadinimas „Stotelė“? Juk galėjote palikti pavadinimą „Ypatingai sekami traukiniai“?

 

– Kadangi spektakliui panaudoti Bohumilo Hrabalo kelių apysakų fragmentai, palikti apysakos „Ypatingai sekami traukiniai“ pavadinimą nelabai tikslu. Be to, tuo pavadinimu yra ir kitų kūrinių. Ieškojome žodžio, kuris apjungtų visas apysakas ir tiktų spektakliui. Pasirinkome mažybinį ir jaukų pavadinimą „Stotelė“, kuris atspindi spektaklio prasmę. 

 

– Sakėte, kad spektakliams statyti pasirenkate įvairias erdves ir tai nebūtinai teatro scena. Kokiose keisčiausiose erdvėse teko statyti spektaklius?

 

– Pati keisčiausia ir yra Panevėžyje siaurojo geležinkelio garvežinė (juokiasi). Tai galima sakyti debiutas statyti spektaklį tokioje netradicinėje erdvėje. Teko dirbti scenoje su automobiliais, dviračiais, arkliais. Spektaklius stačiau sename fabrike, parduotuvėje, sandėliuose, bažnyčiose, pilyse. Beje, kai kurie sandėliai prieš 2-ąjį pasaulinį karą buvo teatrais. Prieš karą Legnica buvo vokiškas miestas, kuriame veikė 14 teatrų. Juose buvo statomi vodeviliai, miuziklai, varjetė spektakliai. 

 

– Kaip būtų su spektaklio gastrolėmis? Ar pavyktų jį parodyti kitoje erdvėje?

 

– Labai sudėtinga būtų jį išvežti kitur. Jis pritaikytas Aukštaitijos siaurojo geležinkelio garvežinės erdvei. Kita vertus, spektaklį būtų galima nufilmuoti ir parodyti per televizijas. Tiek per Lietuvos, tiek per Lenkijos. 

 

– Kaip pasirinkote aktorius spektakliui?

 

– 2016 metais buvau atvažiavęs į J. Miltinio dramos teatro jubiliejinį renginį ir žiūrėjau spektaklį „Lietaus dievas“, taip pat mačiau kolegos Andro Enukidzės pastatytą spektaklį „Chanuma“. Be to, tariausi su teatro vadovu L. M. Zaikausku, su Andro Enukidze ir, žinoma, bendravau su pačiais aktoriais. Intuityviai jaučiau, kokie aktoriai labiausiai tinka vaidinti spektaklyje. Šiaip intuicija manęs dar nepavedė. Žinoma, pradžioje buvo abejonių, kaip aktoriai įsilies į spektaklį, bet tik pradžioje. 

 

Į pokalbį įsijungia spektakliui muziką parinkęs kompozitorius Bartošas Strabužynskis. 

 

– Kuriate muziką kino filmams, spektakliams. Kaip parinkote muziką šiam spektakliui?

 

– Kartu su režisieriaus Jaceko Glombo kūrybine grupe dirbu jau seniai, todėl žinau, ko reikia režisieriui. Žinome ir jaučiame vienas kitą, todėl nėra sudėtinga parinkti tinkamą muziką spektakliui. Šitam spektakliui rinkdamas muziką labai daug klausiausi traukinių ūkavimo, dundėjimo. Internete yra daug įrašų, rinktis tinkamus nebuvo sudėtinga. Dar radau įrašą, traukinio švilpuko garsą, padarytą Šveicarijos kalnuose. Kai jį išgirdau, supratau, tai ko reikia spektakliui. Simfonijos traukiniams nekūriau. Šiam spektakliui reikėjo muzikos, kuri apibūdintų ir padėtų spektakliui. Padėtų atskleisti personažų charakterius. 

 

– Kaip sekasi dirbti su Jaceku Glombu? Griežtas jis?

 

– Dirbu su įvairiais režisieriais, buvo ir nesėkmių. Tačiau su Jaceku dirbti sekasi puikiai, o galutinis rezultatas – nuostabus. Mus pavadinčiau – sėkmingu duetu. 

 

– Jūsų paties kūryba skamba tik spektakliuose, kino filmuose?

 

– Kuriu muziką ne tik spektakliams, kino filmams, bet ir atskiriems atlikėjams.

 

Spektaklio „Stotelė“ premjera gegužės 12, 13 dienomis. Spektaklio režisierius Jacekas Glombas.

 

Inscenizacijos autorė Katažyna Knychalska; scenografė ir kostiumų dailininkė Malgožata Bulianda; kompozitorius Bartošas Strabužynskis; choreografas Vitoldas Jurevičius.

 

Vaidina: Jonas Čepulis, Antanas Venckus, Asta Preidytė, Raminta Paukštytė, Vytautas Kupšys, Margarita Bareikytė, Laimutis Sėdžius, Toma Razmislavičiūtė-Juodė, Gintarė Kulikauskytė, Albinas Kėleris, Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė, Marius Cemnickas. 

 

Spektaklis rodomas Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje (Geležinkelio g. 23).

 

Parengė Raimonda MIKUČIONYTĖ

 

Spektaklio „Stotelė“ repeticijos nuotraukų autorius Tadas POVILONIS

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: BRIGITA KULBYTĖ, JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti