I.Strazdauskaitės byloje - prokurorų susiskaldymas ir rūpestis, kaip užčiaupti "Laisvą laikraštį"

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.38 (12 Votes)

I.Strazdauskaitės byloje - prokurorų susiskaldymas ir  rūpestis, kaip užčiaupti "Laisvą laikraštį"

Slepiami net įtariamųjų advokatai

Aurimas Drižius

 

Generalinės prokuratūros (GP) prokurorai, tiriantys Ievos Strazdauskaitės pagrobimą ir nužudymą, yra susiskaldę, tiria skirtingus šio nusikaltimo motyvus. Be to, galvoja, kaip užčiaupti prokuratūrai nepatogias versijas keliantį "Laisvą laikraštį". Tai pripažino ir tyrimui vadovaujantis GP prokuroras Gintas Ivanauskas.

Kitas šią bylą tiriantis prokuroras Urbelis pripažino, kad gali būti, kad vienas prokuroras "gali kalbėti vienaip , kitas - kitaip". "Pagrindinis šioje byloje yra Gintas Ivanauskas, todėl jo ir klauskite, - sakė Urbelis, - todėl jokių komentarų šioje byloje neteiksiu. Yra sutarta, kas gali tą informaciją teikti - tai G.Ivanauskas arba viešųjų ryšių skyrius. Be to, informacija apie įtariamųjų gynėjus apskritai nėra teikiama - nei apie gynėjus, nei apie proceso dalyvius, nei apie nukentėjusiųjų atstovus, nei apie nieką. Tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir kalba baigta". 

Prokuroras G.Ivanauskas atsakė į LL klausimus:

 

Nuotr. : prokurorai A.Urbelis ir G.Ivanauskas

- Urbelis sakė, kad jūs vadovaujate šiam tyrimui?

- Taip, nors dirbame kartu su kolegomis. 

- Tuomet norėjau pasiteirauti - ar tyrime lieka ta pati anksčiau išsakyta versija, kad neva I.Strazdauskaitė buvo pagrobta ir nužudyta dėl mašinos Audi?

- Šiandien galiu pasakyti tik tiek - ir policijos pareigūnais, kurie dirba šiame tyrime, yra aptarta tiek - komentarų žiniasklaidai mes šiandien neteikiame šia tema. Todėl, kad yra per daug spekuliacijų, tame tarpe ir iš jūsų pusės. Manau, kad elgiatės negražiai. Pagalvokite apie artimuosius. Tai kad jeigu norite gauti kažkokią informaciją, kreipkitės per mūsų komunikacijos departamentą. Gausite oficialius atsakymus. Tačiau elgiatės negražiai su savo straipsniais.

- Ką konkrečiai jūs turite omenyje?

- Jūsų keliamas versijas, laužtas iš piršto, ir visą kitą. Taip kad aš galiu tik tiek pasakyti - komentarų nebus, kadangi šiai dienai negalime komentuoti. Iš artimųjų esame sulaukę nuoskaudų dėl tokių straipsnių. Ir ateityje spręsime, ką tokiais atvejais reikėtų daryti. O jūs patys irgi pagalvokite, ar jūs elgiatės gražiai. O šiaip norėdami gauti bet kokią informaciją, kreipkitės į Komunikacijos skyrių.

- Ką mes negražiai darome - keliame versijas ir kritikuojame policijos darbą. Kas čia negražaus?

- Aš tik pasakiau, kokių nuoskaudų esu sulaukęs iš artimųjų. Ir noriu pasakyti, kad tos nuoskaudos yra pagrįstos. O jūs patys galvokite, ar pagrįstai keliate savo versijas. Taigi, jeigu norėsite informacijos, kreipkitės į mūsų komunikaciją, o šiaip - pasistenkite būti moralūs. Jūs patys kitus kaltinate, tačiau patys elgiatės labai nemoraliai. Tik tiek galiu pasakyti. Gerų darbų. 

 

Matyt, kad prokuratūrą labai nervina tai, kad niekas netiki jos versija apie tai, kad I.Strazdauskaitė nužudyta dėl jos prabangaus Audi A7. 

Matyt, kad prokuratūrą įsiutino nuo pat nusikaltimo pradžios LL iškeltos versijos, kad policija klaidina visuomenę sakydama, kad nusikaltėliai tenorėjo pagrobti prabangų I.Strazdauskaitės automobilį Audi A7.

Tokias policijos versijas iš karto sumalė buvusi prokurorė ir teisininkė Daiva Guobienė:

Kovo 18 d. • 

Keista reakcija į mano pasisakymus LL...Sulaukiu ir grasinimų, ir pažadų, kad baigsiu, kaip Rūta Gajauskienė. Ne itin lindau su savo įžvalgomis, bet, jei klausia, dalinausi, dalinuosi ir dalinsiuos. Ir nėra čia ko mūsų gąsdinti ;-)

Tad pabaigai - policija nutarė pasalos prie rasto AUDI, nes žinojo, kad prie automobilio niekas negrįš, vadinasi žinojo, kad ne AUDI yra tikslas, vadinasi, žinojo ir pačius nusikaltėlius.

Ir nereikia dabar aiškintis, kad kelios dešimtys policijos ekipažų, atvažiavusių į AUDI radimo vietą galėjo išgąsdinti pagrobėjus, todėl nebuvo prasmės laukti jų pasaloje. Galėjo/negalėjo - kažkoks  būrimas iš kavos tirščių... Pagaliau jau tenka pripažinti ir tai, kad Ieva buvo nužudyta ne prie Žeimių. AUDI radimo vietoje turėjo būti rasta daug kraujo, gal net ir išmuštų dantų - teko matyti tokių egzekucijų vietas. Tokie "radiniai" nepalieka vilties rasti auką gyvą...

Ir aišku, kad niekas nežudo aukos, o vėliau jos lavoną slepia vos ne po savo namo langais. Paprastai elgiamasi atvirkščiai.

Tai kodėl mus bandė įtikinti, kad Ieva nužudyta būtent Žeimiuose?

Gal todėl, kad, jei būtų pasakyta, jog, palikus automobilį, ji buvo išvežta kitur ir nužudyta, niekas nebetikėtų, jog AUDI buvo nusikaltimo tikslas? O gal tam, kad niekas nekaltintų policijos už tai, kad nespėjo Ievos išgelbėti...

P.S. Ievos egzekucijos vietoje deginamos žvakės. Egzekucijos. Prie duobės, kurioje buvo rastas jos kūnas.

Turbūt tai bus vienintelis atvejis Lietuvos (o gal ir ne tik) kriminalinėje istorijoje, kai, grobiant automobili, auka nuvežama keliasdešimt kilometru, kad mirtinai uždaužyti, o pati grobi 'užmiršti'.... Sumušimai pravirkdė pareigūnus?

Mane taip pat. Sistemos įžūlumas, kvailinant visuomene!

 

Daiva Guobienė : "Prokuratūros tikslas - įbauginti žmones"

 

Daiva Guobienė mano, kad tokiais pareiškimais, kaip G.Ivanausko, prokuratūra tiesiog siekia įbauginti žmones. Ji atsakė į LL klausimus:

- Prokuratūra sako, kad elgiamės nemoraliai, ir versijos laužtos iš piršto?

- Iš to, ką aš paskaičiau spaudoje, man susidarė toks įspūdis, ir aš juo pasidalinau su visa Lietuva. Ir ką tu man padarysi? Nieko. Įsivaizduok - vyksta kažkoks tarnybinis pasitarimas, ir visi kelia savo versijas. Tai gal reikia kleti bylas tiems tyrėjams, kurie kelia "nemoralias" versijas? Negali būti morali versija apie nemoralų dalyką. Nėra kriterijų, pagal ką reikėtų kelti versijas - nei įstatymais numatytų, nei praktikos suformuotų.

- Suprantu, kad tai juokingas gąsdinimas, ir prokuratūra dabar nežino, kaip elgtis - prieš dvi savaitės 'Lietuvos rytas" vėl paskelbė, kad Strazdauskaitės nužudymą neva organizavo kažkoks čigonų baronas?

- Lyg ir kažką girdėjau, tačiau manau, kad dabar jie negalės nieko padaryti bent jau iki tol, kol nebus įsiteisėjęs nuosprendis tų vaikinų, kurie pagrobė I.Strazdauskaitę, byloje, tu negali nubausti žmogaus už jo "nemoralias" versijas. Už tokių versijų kėlimą jau galima bausti jau turint įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Ir todėl žmonės gali kelti tas versijas laisvai ir nebaudžiamai, nes kol įsiteisės įtariamųjų žudikų nuosprendis, tai tol sueis bet kokios senatys bausti net ir už tokius "pamąstymus".

- Tačiau Ievos Strazdauskaitės byloje keliama kita versija, kad jos pagrobimas ir nužudymas kažkaip susijęs su Šiaulių ONTT (kuri 15 metrų kontroliavo visą narkotikų prekybą šiame regione) veikla. Dabar visas ONTT sėdi teisme už narkotikų prekybą. Neįtikėtina, kad policijos generalinis komisaras Skvernelis nieko apie tai nežinojo, nors visi Šiaulių gyventojai ir žurnalistai žinojo. 

- Aš tai suprantu, ir matau, kad jie dabar stengiasi bet kokiomis, net ir labai drastiškomis priemonėmis, užgniaužti visas tokias istorijas ir versijas. Paimkime net ir tą pačią Skaistą Rakauskienę (policijos pareigūnė, kuri Kaune pasiskundė, kad jos kaimynystėje gaminami narkotikai, ir už tai buvo pasodintą į "psichuškę", ten metus "gydoma", ir pamačius, kad ji jau miršta, išleista į laisvę, kur po kelių dienų mirė - aut. pastaba). Ji buvo mano klientė. Gal ji nebuvo beprotė, tai tiktai, tik gal panaudojo ne tuos metodus demaskuoti narkotikų gamintojus. Turėjo gerą tikslą, tačiau ėjo ne tuo keliu.  Dabar aš matau, kai tik tokie žmonės ima artėti prie organizatorių, jie imami drastiškai naikinti. Kad tik nepraslystų žinia, kas per struktūra yra ta policija ir teisėsauga. Nes juk žinoma - kad policijos kovos su narkotikų skyrius pats platino narkotikus, kuriuos konfiskuodavo. Ir kai tik užčiuopi tą tinklą ir pradedi artėti prie organizatorių - prasideda grasinimai ir žmonės pradeda bijoti. Didžiausia Lietuvos problema - kad žmonės čia yra žiauriai įbauginti. Jie gal ir drąsūs kokį komentarą parašyti, tačiau policijai tikrai nieko nepasakos. Nes net ir Ievos Strazdauskaitės byloje tie žmonės, kurie pranešė policijai apie įtariamuosius, pas juos pačius užgriūdavo policija su kratos orderiais ir grasinimais. Tai kuo stebėtis, kad žmonės tokie įbauginti. Todėl jie tik pamėto tokių siaubingų nusikaltimų, kaip pvz., ten, kur sūnus iššaudė visą savo šeimą, detalių, žmonės tik pasikolioja, ir tada laukia sekančio veiksmo. O Lietuva tuos siaubingus nusikaltimus gamina konvejeriu - tokio baisaus nusikalstamumo, kaip dabar, nebuvo dar niekada. Tu atsimeni, kad tada, kai Audrius Nakas mane atleido, buvo kilęs toks konfliktas tarp manęs ir kito jo padėjėjo, kad jis buvo atleistas ne tuo pagrindu, kaip praradęs politinį pasitikėjimą. Aš ir tas padėjėjas padavėme į teismą, kad būtų pakeistas tas atleidimo motyvas.  Tada pasirodė tas straipsnis delfyje. Manęs klausė, ar atsakiau, kad tai bylos reikalas ir nieko nepasakosiu, tik teismui pateiksiu įrodymus. Dabar gaunu šaukimą į teismą . Pasirodo, kad Nakas pradėjo privataus kaltinimo bylą prieš tą Delfi žurnalistę. Man tai buvo šokas, nes Nakas puikiai žino, ką jis daro - žurnalistė nurodys pirminį šaltinį, ir nieko jai nebus. Kad tos istorijos pirminiai šaltiniai yra mano į teismą paduoti dokumentai, tai ar tai reiškia, kad aš tampu kaltinamąja? Nejaugi Nakas šito nori ir ar jis supranta? juk turėtų suprasti, kad jis mane už tą straipsnį turės kaltinti ir kad aš būsiu kaltinama šmeižtu. Nors aš turiu visus garso įrašus ir visą kitą, iš kuriu tikrai matosi, kad jis mus atleido todėl, kad tuos pinigus gautų kitas padėjėjas, o jis juos pasiimtų. Nejaugi Nakas nori, kad visa ta istorija būtų dar kartą aprašyta? Tuo labiau, kad aš laimėjau Nakui bylą Apeliaciniame teisme jau ir po to, kai buvau atleista. Keistas vaikinas. Dar vienas pastebėjimas - dėl Razmino. Juk faktiškai yra dokumentai Seime, patvirtinantys, kad saviškiai susprogdino tą Bražuolės tiltą.

 

 

LL versija : Ieva Strazdauskaitė važiavo į susitikimą su ją nužudžiusiais čigonais, policija pati sugalvojo, kad ji nužudyta dėl "Audi"?

 

Buvusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė ir teisininkė Daiva Guobienė mano, kad policija nuo pat pirmos dienos žinojo, kas yra Ievos Strazdauskaitės grobikai, tačiau tikėjosi, kad jie merginą tik pagrobė, o ne užmušė. Kitas dalykas, tampa akivaizdu, kad policijos vadovai slepia tikrąjį nusikaltėlių motyvą – jiems tikrai nereikėjo minėto „Audi“ automobilio, kurį jie numetė miške. Tikrasis jų tikslas buvo Ieva Strazdauskaitė, kuri važiavo į susitikimą su savo žudikais net neįtardama, koks likimas jos laukė. Koks šio susitikimo tikslas ir kodėl mergina buvo žvėriškai uždaužyta kastuvu – tai policija ir prokuratūra slepia.

 

Visų pirma neįtikina policijos išgalvota pasaka apie tai, kad plėšikai inscenizavo avariją greitkelyje - susidūrusios apie 130 km. greičiu važiuojančios mašinos tikrai atsidurtų griovyje ant stogo. Kita vertus, tokia avarija greitkelyje iš karto sudarytų transporto spūstį - joje užpuolikams niekaip nepavyktų nepastebėtiems pagrobti ir į bagažinę įgrūsti merginos. Tuo labiau, kad ta Audi, dėl kurios neva mergina ir buvo nužudyta, buvo numesta miške niekam nereikalinga.  

 

Šį tyrimą, kaip neištirtus Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Andriaus Ūso ir Drąsiaus Kedžio nužudymus, atlieka liūdnai išgarsėjęs Kriminalinės policijos biuras. 

 

D.Guobienė atsakė į LL klausimus:

 

- Ar gali taip būti kad pvz., teisme paaiškės visai kitas Ievos Strazdauskaitės pagrobimo ir nužudymo motyvas, o ne banalus noras pagrobti jos automobilį?

 

- Jeigu iš tiesų yra kiti šio nusikaltimo motyvai, tai aš abejoju, ar įtariamiesiems būtų naudinga apie tai kalbėti teisme. Paimkime kad ir pvz., Algimantą Vertelką ("tulpinių" lyderį - aut. pastaba) - juk daug ką žmogus galėtų papasakoti, ar ne. Tada susidėliotų aiškesnis paveikslas, kodėl buvo pagrobtas ir nužudytas Kiesus. Tačiau jie gi nekalba. O galėtų prabilti ir daug pasakyti. Tačiau jie nekalba. O kodėl? Todėl, kad nori gyventi. Todėl ir šioje byloje aš manau, kad net jeigu ir yra kitas nužudymo motyvas (o aš manau, kad jis tikrai yra), tai tiems įtariamiesiems nebus naudinga jį pranešti. Nes jiems padėtis nuo to nepagerės, o kad pablogės, tai tikrai. 

 

 

 

- Tai tu manai kad mes taip niekada ir nesužinosime, kas ten įvyko ir kodėl?

 

- Kai žurnalistai užduoda kokį nors klausimą Pernavui, Kiškiui, ar bet kuriam kitam prokurorui, ir tas klausimas yra logiškas ir abejojantis policijos versija, pastarieji iš karto sako, kad "tai ikiteisminio tyrimo duomenys, mes nekomentuojame". Tačiau tuo pačiu metu jie atskleidžia to pačio tyrimo duomenys, kurie jiems yra naudingi, ir ką jie patys nori perduoti visuomenei. Jie kalba apie nusikaltėlių motyvą, kad tai yra spontaniška, jie perduoda informaciją apie jo teistumus ir t.y.

 

- Tačiau iš kur policija žino, kad nusikaltėliai veikė spontaniškai - nejaugi jie patys tai pripažino? Ar tai policijos interpretacija?

 

- Manau, kad interpretacija. Jeigu stebi policijos generalinio komisaro pasisakymus, tai gali matyti, kad jo pozicija jau pasikeitė. Jau vakar jis sakė, kad visko gali būti, ir kad tai galėjo būti ir ne spontaniškas nusikaltimas. Tada pradeda kitus išvedžiojimus - nusikaltėliai turėjo tokį tikslą. Tačiau ir taip aišku, kad jeigu tu rengiesi atlikti kažkokį veiksmą bent savaitę tai aišku, kad tai ne spontaniška. Spontaniškas veiksmas - kai pamatai ir užsinori to, ką matai. Dabar Pernavas jau kalba apie tai, kad tam nusikaltimui buvo rengiamasi, tačiau ne pusmetį, ir todėl jie jį vadina spontanišku. Tada prasideda kiti išvedžiojimai. Atsiranda moteris, kurią neva taip pat vijosi, norėjo atimti automobilį, blokavo kelią. 

 

- Tačiau Lietuvoje jeigu pristabdai, ir kažkas todėl taip pat turi stabdyti, tai jis tave vejasi, blokuoja ir taip pat stabdo - tai normali praktika mūsų šalyje?

 

- Sakyčiau, kad kelių chuliganizmas tampa norma, tai ko čia stebėtis. Jeigu tai moteriai blokavo kelią, ir ji skundėsi policijai, ar yra kažkokia ikiteisminio tyrimo medžiaga? Ar tai tik Lietuvos ryto antis, kad mes galvotume, kad mašinų atiminėjimas jau normali praktika Lietuvoje? Jeigu tai pateikiama kaip ne atsitiktinumas, o verslas, ir dar tame pačiame rajone, tikrai gali pagalvoti, kad nusikaltimo motyvas buvo automobilis. Nors tokių faktų nėra, ir joks tyrimas nepuvo atliekamas, tačiau nuomonė jau suformuota. Svarbu sudaryti tokį foną, ir tada tu jau pradedi tikėti, kad tikrai  buvo būtent taip. Tačiau atkreipk dėmesį į kitą dalyką - kaip taip atsitiko, kad Ieva tapo pirma jų auka? jeigu patikėti, kad tai yra mašinos pagrobimas. O iki to jie to nedarė? Aš kažkaip negirdėjau, kad iki Ievos atvejo Lietuvoje kažkas būtų grobęs žmones, ir atiminėjęs mašinas. 

 

- Tačiau jau paskelbta, kad vienas įtariamųjų jau buvo teistas dėl žmogaus nužudymo?

 

- Siūlau pasirinkti  vieną kartą ir galutinai - arba mes sakome, kad labai gerbiame teismo sprendimus (jeigu pasakė, kad reikia atimti mergaitę iš Venckienės, tai tą sprendimą ir turime gerbti), arba mes teismo sprendimus kvestionuojame. Jeigu tas teismas pasakė, kad žmogus nekaltas, ir jį išteisino, vadinais, taip ir yra. Todėl sakau - arba gerbiam, arba abejojam.

 

- Galime ir gerbti, ir abejoti?

 

- mes su tavimi galime, tačiau oficialioji žurnalistika negali tuo abejoti ir sėdėti ant dviejų kėdžių. Reiškia, jeigu man patogu - aš gerbiu, o jeigu ne - abejoju. 

 

- Kaip manai kaip toliau klostysis scenarijus su tais keturiais Ievos pagrobėjais? Ar vienas iš jų nuoširdžiai prisipažins, ir taip išsipirks nuo bausmės?

 

- Aš manau, kad vienas iš tų keturių ir bus tas su kastuvu rankose. ir greičiausiai čia bus tas, kuris buvo jau išteisintas dėl nužudymo. nes sudaroma tokia nuomonė, kad būtent jis galėjo taip pasielgti. Visi kiti bus tik kvailai prisidėję, neįsikišę, nesustabdę. Kalti, tačiau aišku, kad ne dėl nužudymo, todėl tvarkingai išsivynios per kokius nors lygtinumus.  nes jie nebus padarę sunkaus nusikaltimo.

 

- Kitaip sakant, viską suvers tam, kuris daužė auką su kastuvu?

 

- 100 proc. Nes kiti kaip ir tvarkingi, o šis jau buvo teistas dėl nužudymo. Nes man sunku įsivaizduoti tą Karolį su kastuvu rankose. Tuo labiau, kad visi kaimynai ir klasės draugai pasakoja, kad tai yra normalus vaikas. Todėl manau, kad jis tikriausiai bus ne tas su kastuvu. 

 

- tai tu manai, kad jeigu jie pradėtų pasakoti ko jie važiavo į tą susitikimą su ieva, tai jiems būtų labai pavojinga?

 

- Taip, aš manau, kad taip. Nes mes turėjome nemažai ne tik kriminalinių nusikaltėlių, bet ir pareigūnų, kurie buvo teisiami, ir kaip jie "pasikardavo" tardymo izoliatoriuose. Nes matėsi jų ryšiai, kurie eidavo link kitų pareigūnų ar politikų. Todėl manau kad ir šioje byloje jiems neleis pasakyti, kad įvyko ir kodėl. Juos "apšvies", kad neverta apie tai kalbėti.

 

- O jeigu tu būtum jų advokatė, ką tu jiems patartum, kaip elgtis?

 

- Įvertinus teisėsaugos girnapusę su laiku ateina suvokimas ir išmintis. Ant svarstyklių guli du dalykai - vienoje noras žinoti objektyvią tiesą, kitoje - kliento saugumas ir gerovė. ir kadangi tas tiesos troškimas yra labai subjektyvus dalykas, tai aš labiau galvočiau apie kliento saugumą. Jeigu nežinočiau, kiek ta girnapusė gali sumalti, gal ir galvočiau, kad galima ir klientą išsaugoti, ir nustatyti objektyvią tiesą. Dabar, kai matau, kas darosi, nepriimčiau nuodėmės patarti klientui : "sakyk tiesą, nebijok, viskas bus gerai". nes žinau, kad greičiausiai bus tik blogai. 

 

- Kitaip sakant, patartum prisipažinti ir gailėtis?

 

- Jeigu žinočiau, kad jis tai padarė, tai bandyčiau ieškoti bent tokių motyvų, kad jis gautų kuo mažesnę bausmę.  jeigu matyčiau, kad yra 100 pos. įrodymai, ir kurių negali paneigti, sakyčiau, kad reikia užimti tokią poziciją - prisipažinti, atgailauti, sumažinti savo vaidmenį. Spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo ir pan. Tačiau šiuo atveju nebandyčiau jo "ištraukti", jeigu įrodymai būtų neginčijami. 

 

- O kaip tu galvoji, kaip policija juos identifikavo ir pagavo labai greitai, kokiu būdu?

 

- Esmė tokia, kad policija nuo pat pradžių žinojo, kas yra merginos pagrobėjai. Juk tą Audi jie labai greitai atsekė (pagal GPS signalą), ir surado. Juk buvo labai lengva pamatyti, kas ja važinėjo, nes regionas nedidelis. nes jeigu atmestume tokią galimybę, kad policija nežinojo, kad turi įvykti šis susitikimas (tarp Ievos ir čigonų - aut. pastaba), tai vis tiek jie labai greitai galėjo tai nustatyti. nes techninių galimybių tai padaryti yra masė. Kodėl prireikė trijų - keturių dienų ieškoti nusikaltėlių ir sugauti, aš nežinau. Aš manau, kad policija tuos nusikaltėlius tuo metu tiesiog stebėjo vildamiesi, kad jų auka dar yra gyva, ir bus galima nustatyti, kur ji laikoma. Kartu per televiziją buvo transliuojamas prašymas ją gražinti, tikintis, kad ji dar gyva. Manau, kad policija tiesiog stebėjo nusikaltėlius, galvodami, kad jie atves iki pagrobtos merginos. Kai pamatė kad nėra jokio judėjimo link žmogaus, kuris galimai kažkur įkalintas ir uždarytas, tada suprato, kad reikia juos suimti. Nes šiaip jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip jie surado būtent šiuos žmones, nėra. Nes dažniausiai jie pasako , kad "nustatėme, nes...". Arba per kokį nors žmogų, arba telefoninių pokalbių pagalba. O šioje istorijoje policija elgėsi taip - vieną dieną skelbė, kad nežino, kas jie yra, o kitą dieną bėgo į darbo biržą suimti ten esančio įtariamojo. 

 

- O tai kodėl tie čigonai numetė savo grobį - "Audi" ir negrįžo jos pasiimti?

 

- Tik vienas paaiškinimas - kad tiems čigonams minėtos "Audi" nereikėjo, ji nebuvo užpuolimo tikslas. Policija stebi internetą, ir žmonių nuomones ir reaguoja. Tik vakar pakalbėjome, kad tai neįtikėtina, kad "Audi" buvo pagrobta, inscenizuojant avarija važiuojant didžiuliu greičiu, nes neįmanoma, kad galima taranuoti automobilį greitkelyje, važiuojantį 130 km. per valandą greičiu, ir tikėtis, kad jos abi nenulėks į griovį. O sudaužyta mašina, net ir prabangi, niekam neįdomi, net vagims. Ir iškarto po to delfyje atsirado straipsniai, kurie paaiškina tokį neįtikėtiną dalyką. Todėl manau, kad policija stebi, ir bando reaguoti formuoja visuomenės nuomonę, ir teikia savo versijas. Todėl aš manau, kad užpuolimo tikslas buvo ne Audi. Tuo labiau, kad jeigu užpuolikai būtų taboro čigonai, o čia - Karolis, kuris pats važinėjo prabangiomis mašinomis, ir puikiai žino, kad toks automobilis turi sekimo sistemą, ir jo grobti neverta. O jeigu pagrobia, tai ne mažesniu kaip 150 km. greičiu varo į kitas valstybes. dar vienas dalykas - jeigu tie čigonai norėjo tą Audi pagrobti, galėjo tiesiog ją pasekti, pažiūrėti, kur ji statoma, palaukti, kol vairuotojas ją pastatys ir nueis. Juk prabangios mašinos dažniausiai ir būdavo grobiamos tokiu būdu - palaukiama, kol sustos, tada vairuotoją meta lauk, sėda į mašiną ir nuvažiuoja. Nereikia nieko daužyti ir nieko inscenizuoti, jokių avarijų. Nes policija vienaip ieško pagrobtos mašinos, o visai - kitaip - pagrobtos mašinos su pagrobtu žmogumi. Tam metamos visai kitos pajėgos ir visa kita. Rusijoje viena garsi dainininkė taip buvo nužudyta, kai ją taip išmetė iš mašinos, ji atsitrenkė į asfaltą, ir numirė. Tačiau niekas vairuotojų neuždaužydavo mirtinai kastuvu. 

 

- O ką galvoji, kad prokuroras Ramutis Jancevičius baigė karjerą ir nuėjo dirbti pas Darių Mockų?

 

- Sakyčiau, kad jis ne baigė karjerą, o ją pratęsė. Juk jo kontrolėje ir buvo tokios bylos, kaip D.Mockaus. Juk pas mus prokurorai, baigę karjerą, išeina dirbti pas tuos kuriuos visai neseniai patys tyrė, būdami prokurorais. Tai yra taip akivaizdu ir aišku, kad nors turėtų sukelti pyktį ir nepasitenkinimą, tačiau mums sukelia tik juoką. nes mus pripratino, kad politikai nėra teisiami, o tik atstatydinami ir nušalinami, išmetami per apkaltas.

 

- O kaip dėl Eligijaus Masiulio?

 

- Tempiama guma žaidžiami kažkokie žaidimai. Juk prokuratūra gali atiduoti teismui bent vieną epizodą dėl jo kyšininkavimo. Nes kontroliuoti prokuratūrą pas mus nėra jokio mechanizmo 

Tai tikrai nėra "varymas ant policijos". Aš tikrai esu sužavėta, kaip greitai jie rado tuos nusikaltėlius. Nes pagrobimai atskleidžiami labai sunkiai, o kartais - ir apskritai lieka neatskleisti. O dabar policija taip greitai visus rado, ir nukentėjusių daug surado, ir įtariamuosius. Todėl jie šaunuoliai. Tačiau nereikia daryti tokių pareiškimų, kaip kad padarė komisaras Kiškis, kad jie nepaliko pasalos prie Audi, nes ten suvažiavo visas pulkas policijos ir visas kaimas juos matė. Tai mano klausimas - tai kodėl jūs tai padarėte? Gal reikėjo ten pasiųsti dar 240 policininkų, kaip Garliavoje? Jie galėjo pasiųsti vieną mašiną, ir dubliuoti kitus ekipažus? kam reikėjo sirenų ir pulko mašinų. kad paskui, kaip sako Kiškis, neliktų prasmės pasalai?

 

- Tačiau kodėl toliau teigiama, kad plėšikai tik norėjo pagrobti Audi, nors buvo keturiese, ir vienas jų tikrai galėjo tą automobilį kurs nors nugabenti. Tačiau visi keturi nuvežė merginą į egzekucijos vietą Kėdainių rajone, ten ilgai kankino ir daužė, kol užmušė. Kodėl?

 

- Kad jiems reikėjo ne tos mašinos, tai ir taip aišku. Kam jiems ją reikėjo vežti gyvą į Kėdainius, nors iš pradžių buvo aiškinama, kad ten vežė lavoną. Paskui paaiškėjo, kad ten nuvežė gyvą auką. Ją užmušė ten, kur ir užkasė. Todėl man ir kyla klausimai, kuriais aš dalinuosi. Nuo Elektrėnų iki Žeimių yra 30 km. - kam reikėjo merginą taip toli vežti, kai aplinkui pilna vietų? Dar į pajūrį būtų nuvežę. Dabar, kai policija pamatė, kad žmonės netiki jų versija, ėmė kelti naujas - dabar jau "Lietuvos rytas" rašo, kad plėšikai pas ievą pamatė labai brangų žiedą, gal panorėjo jos papuošalų?

- Tačiau kam auką vežė 30 km. ir ten nukankino?

- Kad taip žmogų nužudyti, turi būti asmeninis motyvas. Juk ją uždaužė kastuvu, išmušė dantis. Jau pradedama kalbėti, kad tuo kastuvo vos ne kūnas buvo pusiau padalintas. Tuo nelabai tikiu, tačiau faktas tas - auka uždaužyta kastuvu, jai išmušti dantis. Jeigu nusikaltėlių tikslas yra ne tas konkrečiai žmogus, juo paprastai atsikratoma - nušaunama ar nuduria. Tokiu žmogumi greitai atsikratoma. Su Ieva buvo visai kitaip. 

 

- Pernavas sako, kad gaujos vadas norėjo pasirodyti prieš kitus, daužydamas auką kastuvu? O visi kiti čigoniukai sako, kad tik sėdėjo mašinoje ir nieko nedarė?

 

- Taip prieš ką jis bandė pasirodyti? Tokios istorijos tinka pilkai masei, kuri viską suryja ir suvirškina. Dar kartą sakau - nužudymo būdas rodo asmeniškumą. Kodėl buvo iškastos dvi duobės - aiškinama, kad viena netiko, tai pradėjo kasti antrą. Todėl jie mus painioja ir verčia galvoti. Tada tegul nepyksta.

 

Prokuroras Gintas Ivanauskas - vienintelis principingas toje irštvoje, kuri vadinasi Generalinė prokuratūra

Tai, kad I.Strazdauskaitės bylą nagrinėja prokuroras G.Ivanauskas - gera žinia. Nes jis turi stuburą - prieš dvejus metus G. Ivanauskas Aukščiausiajame Teisme iškėlė klausimą dėl būtinumo apklausti šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę valstybės paslapties nutekinimo arba, paprasčiau, prezidentės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės byloje.

"Prokuroro G.Ivanausko ir teisėjo E.Šileikio atvejai rodo (nesiimsiu spręsti dėl tų bylų turinio), kad teisėsaugoje yra profesionalų, kurie gali eiti prieš srovę, pasielgti pilietiškai, - komentavo Povilas Gylys, - tokią profesinę drąsą reiktų įvertinti ir paremti. Ypač suvokiant, kad nomenklatūra gali kontratakuoti, bandydama pastatyti išdrįsusius „į vietą“. Visi, ypač žiniasklaida, turėtų palaikyti tokius pilietiškumo, profesionalumo blyksnius teisėsaugoje. Deja, kol kas deramo žiniasklaidos dėmesio šiems atvejams nėra. Atvirkščiai, jie pasitikti beveik visiška tyla. Iškyla klausimas, ar neatsiras norinčių atakuoti E.Šileikio ir ypač G.Ivanausko? Juk išdrįsta rimtai tirti skandalingą, su prezidentūra susijusią valstybės paslapties nutekinimo istoriją. Primenu, kad tose šalyse, kur veikia teisės viršenybės principas, prieš įstatymą lygūs visi – nuo šalies vadovo iki eilinio piliečio. Pas mus to dar nėra. Tačiau siekti šio tikslo būtina".

 

Kaip žinia, D.Ulbinaitę Aukščiausias teismas išteisino dėl valstybės paslapties atskleidimo, nors ji pati prisipažino, kad ji tai padarė ir tuo didžiuojasi.  Po tokio LAT sprendimo prokuroras G.Ivanauskas išdrįso net pakomentuoti "Koks teismas, toks ir teisingumas". 

 

Visiška priešingybė - prokuroras Urbelis

Kaip žinia, prokuroras Urbelis darbavosi Kiesų pagrobimo ir nužudymo, VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo bylose - visi šie nusikaltimai liko neišaiškinti.

 

 

Tokios pat nuomonės laikosi ir Algimantas Vertelka, su kuriuo LL kalbėjosi Lukiškių kalėjime.

 

Interviu LL du kartus iki gyvos galvos nuteistas ir “tulpinių” gaujos vadeiva įvardijamas Algimantas Vertelka neigė savo kaltę ir sakė, kad tikrųjų buvusio „Mažeikių naftos“ direktoriaus Gedimino Kiesaus žudikų reikia ieškoti tarp politikų, privatizavusių minėtą įmonę. Jis atkreipė dėmesį, kad G.Kiesaus žudikus buvo galima nustatyti pagal dienraščio „Lietuvos ryto“ straipsnį apie tai, kad rasti jo, jo sūnaus ir vairuotojo kūnai, ir kad šis straipsnis pasirodė likus dviem dienoms iki to, kada šie kūnai buvo iškasti. 

 

2001 m. lapkričio 24 d., kada pasirodė šis "Lietuvos ryto" straipsnis, Kiesų lavonai dar nebuvo rasti – pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, kūnai buvo surasti ir iškasti tik lapkričio 25 d. Todėl gal galit pasakyti, iš kur “Lietuvos rytas” lapkričio 23 d. (kada parengė spausdinimui laikraštį ir nusiuntė maketus į spaustuvę) žinojo, kad lapkričio 25 d. bus rasti Kiesų kūnai, ir kad tie kūnai bus be galvų?”. “ Šitą straipsnį “Lietuvos ryte” užsakė ir išspausdino tas, kas žinojo, kur yra užkasti lavonai, ir kas žinojo, kad jie yra be galvų”, - įsitikinęs A.Vertelka.

 

“Teismas atmetė mano prašymą išsiaiškinti, kas parašė šį straipsnį, nes pasakė, kad „špargalkėmis“ nesivadovausime, - pasakojo A.Vertelka, - tada paprašiau, kad iškviestų dienraščio vyr. redaktorių, kuris pasakytų, iš kur jie gavo tą informaciją, ir kas parašė tą straipsnį. Teisėjas Žukauskas tą laikraštį prijungė prie bylos, nes iš pat pradžių jis tą bylą normaliai nagrinėjo. Tačiau bylai įpusėjus, teisėjui buvo pasiūlyta tapti Apeliacinio teismo teisėju. Ir bylos nagrinėjimas baigėsi”.

 

A.Vertelka sakė matantis daug paralelių tarp G.Kiesais nužudymo ir vadinamosios Kauno pedofilijos bylos ir sakė manantis, kad tikrieji G.Kiesaus žudikai paaiškės tada, kai jie tarpusavyje “išsipjaus dėl pinigų”.

 

 A.Vertelka pats atsakė į LL klausimus:

- Ką žinote apie garsųjį policijos “darbo” planą su “tulpinių” gauja, pagal kurį policija turėjo išduoti nusikaltėliams ginklus neva savigynai?

 

- Aš galiu pasakyti, kaip buvo. Kai Panevėžyje prasidėjo žmonių šaudymas (tuos nužudymus dabar nori ant mūsų “nurašyti”), nors tuos dalykus atliko tie patys žmonės, apie kuriuos aš ir klausiau. Tuo metu buvo Lietuvoje grupė žmonių, kurie buvo suinteresuoti žinomesnius žmones nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tas sėkmingai ir buvo padaryta Panevėžyje. Tiek su Baltušiu, tiek ir su Krivicku. Prokuroras man net teisme pasakė, kad “aš tavęs nekaltinu, kad tu “padarei” Kavaliauską ar Paužą (“tulpinių” gaujai priskiriamos aukos). O jau kiti nužudymai tai atsieit mūsų rankų darbas. Tai kai prasidėjo tie šaudymai, tie žmonės, į kuriuos buvo kėsinamasi, parašė policijai prašymus, kad jiems būtų išduoti ginklai savigynai. Ir tie leidimai buvo išduoti, trys ar keturi žmonės įsigijo šautuvus “vinčesterius”. Oficialiai buvo parašyti prašymai, ir oficialiai išduoti leidimai. Tačiau tuos šautuvus leido turėti ne ilgiau dviejų mėnesių – iš pradžių policija juos išdavė, o paskui iš visų surinko. Ir viskas, daugiau jokių kontaktų su policija nebuvo. 

- Tame plane policija buvo numačiusi įgyti “tulpinių” gaujos pasitikėjimą, organizuoti susitikimus konspiraciniuose butuose ir t.t.?

- Tai yra melas iš didžiosios raidės. Paklausk nors vieną tuo metu dirbusį pareigūną, ar iš tikrųjų taip buvo. Tik paksui prasidėjo visos tos nesąmonės, o policijos komisaras Poliakas parašė pažymą apie mane, kurioje mane kaltino, kad aš darau nusikaltimus beveik pagal visus BK straipsnius (ši pažyma yra mano byloje), nors tuo metu aš nebuvau nei teistas, nei man pareikšti kokie nors įtarimai. Neturėjau problemų su policija iki 2000 m. vasaros, kai man policija Nidoje pakišo narkotikus ir sulaikė.

- Tuo metu kaip tik buvo dingę Gediminas Kiesus su sūnumi ir vairuotoju, ir pradžioje jūs buvote įtariamas jų pagrobimu. Tačiau policija neturėjo jokių įrodymų, todėl pakišo narkotikų į kelnes, ir jus sulaikė, vėliau teko gėdingai paleisti. Kodėl išsirinku jus, o ne ką nors kitą?

- Todėl, kad aš tuo metu dirbau su “Mažeikių nafta”, ir jie nieko daugiau negalėjo pasirinkti. Aš tarpininkavau vienai rusų firmai, kuri atgabendavo naftą į Mažeikius, ten ją perdirbdavo, ir išsiveždavo naftos produktus. Kiekiai buvo nemaži, ir aš gaudavau procentus už tarpininkavimą, Aš suvedžiau tuos rusus su “Mažikių naftos” direktoriumi G.Kiesumi.

- Tai su G.Kiesumi jus turėjote kontaktų?

- Pirmas mano kontaktas buvo tada, kai atvažiavau į “Mažeikių naftą”, mano vizitas buvo įregistruotas, apsauginiai mane palydėjo iki G.Kiesaus kabineto. Jam išdėsčiau minėtos rusų firmos pasiūlymą, tačiau G.Kiesus atsakė, kad jis tų klausimų nesprendžia, o tai daro jo tuometinis pavaduotojas Kličmuradovas. Susitikau su Kličmuradovu, išdėsčiau jam pasiūlymą. Kitą kartą į Mažeikius atvažiavau jau su minėtos rusų firmos atstovais. Susitikime dar dalyvavo ir “Mažeikių naftos” vyr. Finansininkė. Tai vyko 1994-1996 m. Dar kartą buvau susitikęs su G.Kiesumi “Mažeikių naftos” atstovybėje Vilniuje, kai viena rusų kompanija norėjo pirkti Būtingės terminalą. Tačiau tame susitikime buvo tik iš tuščio į kiaurą papilstytą, ir viskas tuo baigėsi. 

- Tai kas turėjo motyvą pašalinti G.Kiesų?

- Motyvas buvo tai, kas Rusijoje įvardijama kaip “čiornoje reiderstvo”, kai įmonę perki su suklastotais dokumentais, žudai konkurentus ir privatizuoji įmones. Būtent taip ir vyko “Mažeikių naftoje”. Tu pats gi viską žinai, “Laisvas laikraštis” apie tai rašė, pagal tą suklastotą pažymą gi ir vyko “Mažeikių naftos” privatizavimas.

- Turite omenyje suklastotą pažymą, kurią V.Landsbergis pristatė kaip Didžiosios Britanijos Sandhersto karo akademijos studiją apie grobstymus “Mažeikių naftoje”?

- Taip. Reikia tik atsekti, kas klastojo tą pažymą, ir bus žinoma, kas privatizavo “Mažeikių naftą”, ir G.Kiesų. Toje akademijoje mokėsi ir Audrius Butkevičius, kuris vėliau iš manęs “perėmė” tą žmogų, kuris norėjo pirkti Būtingės terminalą. Man jis nieko nesakė, kad susitikinėja su A.Butkevičiumi, tik kai pasakė, kad susitinka, aš nuvažiavau pažiūrėti, galvojau tuo metu, kad jis po stalu palis. 

- Taip, tačiau V.Landsbergis niekam nesako, kas jam davė tą suklastotą pažymą?

- Prie ko čia tas V.Landsbergis? Atsimink, kai “Williams” privatizavo “Mažeikių naftą”, V.Landsbergis tuo laiku buvo išsiųstas į užsienį. Kai jis grįžo, ėmė kelti vėją, kaip čia viskas įvyko be manęs. Tada jam pinigėlių į burnytę įkišo, ir V.Landsbergis užsičiaupė. Tokių dalykų, žinoma, neįrodysi, tačiau aš girdėjau, kad toks faktas įvyko. 

- Tai kas tada tikrasis “Mažeikių naftos” pirkėjas?

- Nežinau, gal tas kuris pasiėmė tuos 70 mln. dolerių, kuriuos “Williams” atsiet sumokėjo už “Mažeikių naftos” akcijas. Tačiau niekas nesako, į kokią sąskaitą tie pinigai nuplaukė. O kas paksui darėsi “Mažeikių naftoje” (kai buvo išplauta dar 700 mln. litų valstybės garantuotų užsienio kreditų), tai jau kita istorija, ir ten jau sukosi visai kiti žmonės. Tačiau ar kas nors matė tuos 70 mln. dolerių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės pirkėjas? Tai buvo žmonės, kurie tuo metu buvo valdžioje, ir kurie pasidalino pinigus, kad neišlįstų galai. O G.Kiesus viską matė, ir kai jį iškvietė į Mažeikių prokuratūrą, ten apklausė, tai po apklausos G.Kiesus savo draugui, pavardė Rapolas, kuris tai ir paliudijo, pasakė, kad “jeigu jie su manimi taip, tada aš viską klosiu ant stalo”. Po to jį pradėjo sekti ir pagrobė.

- O tai ką G.Kiesus galėjo žinoti, kad jį pagrobė ir nužudė?

- Jis viską žinojo, nes buvo “Mažeikių naftos” generalinis direktorius. Jis turėjo visus dokumentus apie privatizavimą. Dėl ko prokuroras Stepučinskas norėjo įpiršti mintį tam mūsų “ožiukui” Stačkauskui, kad jam reikia pasakyti, kad jie būtinai tarp G.Kiesaus daiktų ieškojo “diplomato” su dokumentais. Mačiau tą filmuotą medžiagą, vos nenugriuvau iš juoko. Prokurorai sukūrė motyvą, kad neva Kiesus turėjo konspiracinį butą Vilniuje, kuriame laikė 3 mln., ir mes neva norėjome juos pagrobti. Byloje yra toks dokumentas.

- Tačiau toks dalykas niekur nebuvo paviešintas?

- Tačiau toks motyvas yra byloje. Paskui mums inkriminavo, kad paėmėme pinigus iš Kiesaus banko kortelių Latvijoje, tačiau teisme rodė tik filmuotą medžiagą, kurioje matosi bankomatas, gatvė, tačiau jokių žmonių net nesimatė..Filmavimo kameros nenufilmavo nė vieno žmogaus, imančio pinigus iš bankomato. Teisme tik buvo parodytos iš toli nufilmuotos gatvės ir pasakyta, kad ten ir ten stovi bankomatai. Tačiau jokių žmonių, imančių iš jų pinigus, nebuvo nufilmuota.

- Ir vis tiek jums inkriminavo, kad „tulpiniai“ paėmė pinigus iš G.Kiesaus sąskaitų?

- Inkriminuoti gali ką nori. Mums inkriminavo ir G.Kiesaus nužudymą, nors pagal teismo medicinos ekspertizę jo mirties priežastis yra nenustatyta. Skačkauskas sako, kad Baltušis nukirto G.Kiesui galvą su kirviu, tačiau ekspertizės išvadoje parašyta, kad jo galva yra nupjauta su kažkokiu įrankiu, o ne nukirsta. G.Kiesaus byloje ir daugiau tokių „vėjų“, nes įsivaizduok tokį paprastą dalyką – mus kaltina, kad mes nužudėme G.Kiesų ir užkasėme jo kūną. Tačiau tu man pasakyk – ar aš esu durnas, ar ką? Įsivaizduok, kokio dydžio yra Krekenavos miškai. Mus kaltina, kad mes nepaslėpėme G.Kiesaus kūno Krekenavos miškuose, kur net velnias koją nusisuktų, o vežėme dešimt kilometrų nuo sodybos, kur jie neva buvo laikomi, ir užkasėme lavonus prie vieškelio, kur juos ir atrado.  Dabar pasakyk – kam mums reikėjo užkasti lavonus dešimt metrų nuo vieškelio? Ar tam, kad juos kas nors surastų? Prokurorai sako, kad aš nužudytųjų galvas kažkur paslėpiau, nes taip neva liudijo Skačkauskas.  Tik jis nežino, kiek galvų buvo nukirsta, nežino, kad kūnai buvo nurengti, nežino, kaip kūnai buvo suguldyti. Skačkauskas nieko to nežino, tačiau liudija, kad aš neva tas galvas kažkur paslėpiau. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad kai aš pradedu jam uždavinėti klausimus, Skačkauskas prisipažįsta, kad su manimi jis apskritai nebendravo, nei planavo, nei kažką darė. 

- Tai reiškia, kad Kiesus nužudė kažkas kitas, o ne „tulpiniai“?

- Dabar tu man pasakyk – jeigu prokurorai būtų norėję sąžiningai ištirti šį nusikaltimą, ar jie būtų uždavę klausimą – kiek laiko kūnas išbuvo po žeme ir koks yra tikslus jų mirties laikas? Kuris klausimas yra svarbesnis? Tačiau atsakymo į šiuos klausimus nėra. Ir kai ekspertas Paliulis (tas pats, kuris „nustatė“, kad D.Kedys mirė nesmurtine mirtimi – aut. pastaba), ir aš pradedu jam uždavinėti klausimus pagal aukų kūnų supuvimo laipsnį, jis apsakė, kad gali pasakyti, kada jie buvo nužudyti, mėnesių ir savaičių tikslumu, tačiau negali pasakyti tikslios datos, kada Kiesai buvo nužudyti. 

- Ką tuo norite pasakyti?

- Kad toks neva tyrimas ir buvo atliekamas ir kad aš labai abejoju, ar ten tikrai G.Kiesaus kūnas. Ekspertai pasakė, kad jie negali patvirtinti tokių dalykų. Yra tomografinė ekspertizė, kuri po mirties parodo, kokios operacijos žmogui buvo darytos. Išvadoje parašyta, kad aukoms jokių operacijų nebuvo atlikta. O aš tiksliai žinau, kad G.Kiesui buvo padaryta menisko ir dar kažkokio organo operacija. Tai buvo surašyta jo ligos istorijoje, tačiau tomografinė ekspertizė tų operacijų ženklų nepastebėjo.  Paliulis irgi nepastebėjo tų operacijų požymių, tačiau savo išvadose parašė, kad jos buvo padarytos. Ir kodėl tada DNR tyrimai buvo perduoti  Policijos departamento Kriminalinių tyrimų biurui?

- Ar jums prokurorai siūlė prisipažinti dėl Kiesaus nužudymo, ir už tai mainais ką nors siūlė?

- Siūlė tą pačią pirmą dieną, kai buvau sulaikytas, pakišus narkotikus Nidoje. Man į kelnes policininkai įdėjo narkotikus, sulaikė, tačiau byloje narkotikų laikymo dar nebuvo.  Tuomet jie man pasakė – čia slypi dideli pinigai, tu mums patvirtink, ką mes pasakysime, ir būsi laisvas. 

- O ką reikėjo patvirtinti?

- Jie man to nesakė. Du policininkai – vienas buvęs STT darbuotojas, dabar advokatas Saulius Žentelis man pasakė, kad jeigu aš neprisipažinsiu, tai man bus tas pats, kas nutiko Kiesui.  Paskui  į areštinę paskambino komisaras Alijevas, ir pasakė, kad jeigu jis nesutinka prisipažinti dėl Kiesaus nužudymo, tai mes jam sukursime bylą dėl narkotikų.  Jie mane „naglai“ sekiojo po Nidą, ten kur aš sustodavau, išbėgdavo toks „frajeris“ ir mane fotografuodavo.  Paskui aš sužinojau, kad tai Sadecko žmogus, kad jo sūnus buvo prisidirbęs milicijoje, ir kad Sadeckas jam padėjo. Paskui, kai mane paleido, aš vėl nuvažiavau į Nidą, pradėjau domėtis, kas kaip ir ką, tai sužinojau, kad vienas žmogus už pagalbą sūnui dirbo Sadeckui. Visi apie tai žinojo.

 

- Ar galvojate, kad pavyks apsiginti nuo kaltinimų nužudžius Kiesus?

- Baikite (juokiasi). Kaip aš galiu apsiginti? Atnešiu kaltinamąjį aktą ir nuosprendį – jie yra vienodi, tekstas surašytas pažodžiui. Nors teisme toks liudininkas Degutis sakė, kad jis taip nesakė, kaip surašė prokurorė, ir jam visą laiką buvo sakoma, kad tuos nusikaltimus padarė pati žiauriausia grupuotė – „tulpiniai“. Dėl kitų liudininko – Ivanausko  aš įrodžiau, kad jis meluoja, tačiau teismui tai neužkliuvo. 

- Tačiau jūs, matyt, vis tiek planuojate savo ateitį ir turite kažkokių vilčių, nors ir būdamas beviltiškoje situacijoje?

- Kokių aš galiu turėti vilčių? Viskas priklauso nuo įstatymų ir požiūrio. Dabar D.Grybauskaitė „užlipo“ ant tų teisėjų, gal kažkas ir pasikeis į gerą pusę.

- Manau, kad teisėjai nebegalės daryti tokių nesąmonių, kaip anksčiau?

- Kaip negali? Jie ir toliau daro tokias pat nesąmones.  Jeigu aš jiems sakau, kad parašyta kitaip, nei jie perskaito, jie man atsako, kad „nebūk gudrus“.  Dabar norėjau nušalinti visą Apeliacinio teismo kolegiją, kuri nagrinėja mano skundą dėl Kiesų nužudymo, tačiau ji nenusišalino, nors ir pasakė, kad „žiūrėsim, mes viską matome“.  Rugsėjį bus skelbiamos baigiamosios kalbos, ir išgirsime verdiktą. Priėjome iki tokio absurdo, kad nors ekspertizės akte parašyta, kad Kiesaus mirties priežastis nenustatyta, tačiau prokuroras Urbelis, kaip geras ekspertas, pasakė, kad buvo šauta su tokiu ir tokiu ginklu, parodo ginklą, ir jo kalibrą, į galvą G.Kiesui, buvo sužalota jo kaukolė.

- Kaip jis gali tai sakyti, jeigu aukų galvos net nerastos?

- Prokuroras Urbelis sako, kaip viskas vyko, nežinau, iš kur jis žino. Kai mano byla dar buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, teisėjas Žukauskas gal ir būtų ją išnagrinėjęs objektyviai, tačiau kai prokurorai pamatė, kad jis per daug gilinasi į tą bylą, jam pasiūlė karjerą – eiti dirbti į Apeliacinį teismą.  O Seime tuo metu surengė spektaklį – viena teisėja taip pat buvo siūloma į Apeliacinį teismą, tačiau jam prikišo EBSW bylą, ir nepatvirtino. O Žukauskas buvo paskirtas į šį teismą, ir kai tik tai įvyko, ir baigėsi Kiesų nužudymo bylos nagrinėjimas. Žukauskas apklausė visus liudininkus, viską matė ir girdėjo, prijungė prie bylos ‚Lietuvos ryto“ straipsnį apie nužudytus Kiesus, parašytą tada, kai tie kūnai dar net nebuvo rasti.  2001 m. lapkričio 24 d. “Lietuvos rytas” parašė: “Lietuvos rytui” pavyko sužinoti, kad pareigūnai Lietuvoje rado žiauriai sudarkytus trijų vyriškių lavonus. Oficialiai dar nepatvirtinta, jog surasti būtent šių praėjusių metų liepą dingusių mažeikiškių kūnai, mat jie – be galvų”. Tačiau – lapkričio 24 d., kada pasirodė šis straipsnis, lavonai dar nebuvo rasti – pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, kūnai buvo surasti ir iškasti tik lapkričio 25 d. Todėl gal galit pasakyti, iš kur “Lietuvos rytas” lapkričio 23 d. (kada parengė spausdinimui laikraštį ir nusiuntė maketus į spaustuvę) žinojo, kad lapkričio 25 d. bus rasti Kiesų kūnai, ir kad tie kūnai bus be galvų?”. “ Šitą straipsnį “Lietuvos ryte” užsakė ir išspausdino tas, kas žinojo, kur yra užkasti lavonai, ir kas žinojo, kad jie yra be galvų”. Pažiūriu, kas šito “ekstrasensinio” straipsnio autorius – jo nėra. Straipsnis pasirašytas kaip “Lietuvos ryto” informacija”. „Lietuvos rytas“ žinojo, kur užkastos aukos, kad jos be galvų, nuogos, ir visas kitas detales vieną dieną anksčiau, nei tie lavonai buvo iškasti. Iki to momento, kol nebuvo iškasti kūnai, šių detalių byloje nebuvo. Tik po to Skačkauskas pasakė, kad jam atrodo, kad galvos aukoms buvo nukirstos kirviu. Tuomet man ir kyla klausimas – kas tuomet žinojo vietą, kur paslėpti kūnai? Kūnai neiškasti, o spauda jau žino visas detales ?

- Ir ką teismas dėl tokio  „Lietuvos ryto“ straipsnio?

- Teismas atmetė mano prašymą išsiaiškinti, kas parašė šį straipsnį, nes pasakė, kad „špargalkėmis“ nesivadovausime. Tada paprašiau, kad iškviestų dienraščio vyr. redaktorių, kuris pasakytų, iš kur jie gavo tą informaciją, ir kas parašė tą straipsnį. Tada ir žinosime, kas jam suteikė tas žinias. Prokuroras šoko prieš : „Mes ne su spauda bylinėjamės“. Likau nesupratęs. Teisėjas Žukauskas tą laikraštį prijungė prie bylos, nes iš pat pradžių jis tą bylą normaliai nagrinėjo. Tačiau bylai įpusėjus, teisėjui buvo pasiūlyta tapti Apeliacinio teismo teisėju. Ir bylos nagrinėjimas baigėsi. Turėsiu laiko, parašysiu knygą apie tai, kur pateiksiu visus faktus.  Viduryje bylos teisėjas Žukauskas padarė karjerą ir bylos nagrinėjimas baigėsi. Tik prokurorai perdavė kitam teisėjui kompaktinį diską su kaltinimu, šis parašė, kad tai nuosprendis, ir išspausdino nieko nekeisdamas.  Tiek kaltinamasis aktas, tiek ir nuosprendis sutampa žodis žodin.

- Tai kas tada siautėjo Panevėžyje tuo metu, jeigu ne „tulpiniai“, kuriems buvo priskirta apie 30 žmogžudysčių?

- Aš nežinau, ar prisipažins toks žmogus, kuriam buvo siūlyta, tačiau jis atsisakė. Ta tema reikėtų pakalbėti su tokiu Panevėžio apygardos vyr. prokuroru Pupka. Tuo metu jis buvo apylinkės  prokuroras, ir tada atvažiavo iš Vilniaus, aš nevardinsiu pavardžių, su ta nuostata, kad reikia nuo žemės paviršiaus nušluoti atitinkamus asmenis, kad įbauginti visą Lietuvą, ir kad daugiau nebūtų nei grupuočių, nei kokių nors susivienijimų.  Tada Pupka ir pasakė „ne“ kai kuriems Generalinės prokuratūros atstovams, kurie šiuo metu jau nebedirba. Ir tada prasidėjo šaudymai. Žiedį  kaip nušovė – per Motinos dieną jis stovėjo parke, kur buvo pilna žmonių. Policijos ekipažas stovėjo tiesiai prieš įvažiavimą į parką, kur įvyko šaudymas. Žiedis tik atvažiavo, apsisuko, o policijos ekipažas pastovėjo ir nuvažiavo.  Po to į tą pačią vietą atvažiavo žudikas su automatu, sušaudė Žiedį, ir nuvažiavo į tą pačią pusę, į kurią nuvažiavo policijos automobilis. Gal tai sutapimas?

- O ką žinote apie Rimo Okuličiaus bylą?

- O kas jis toks? Man jis neįdomus.

- O prokuroras Sereika?

- Nežinau, man buvo keista, kad ir mane norėjo į tą istoriją „pripaišyti“. Tačiau manęs tuo metu nebuvo Lietuvoje, todėl nurašė ant Blinkevičiaus, kuris po kiek laiko kalėjime pasikorė. Tačiau taip pasikorė, kad jo nagai net buvo nulupti.  Pats pasikorė, o paskui nagus nusilupo. Aš norėjau į teismą kviestis  vieną Panevėžio rajono policininką, kuris prižiūrėjo Baltušį, ir matydavo, kokį apsvaigintą Baltušį atveždavo į policiją. Tai tas policininkas irgi netyčia pasikorė, tik išgirdęs, kad aš jį noriu kviesti liudininku. Kai tai sužinojo, tas žmogus baigė darbą, paskambino žmonai, kad eina namo, ir ant turėklų pasikorė.  Tačiau mes čia tuščiai kalbamės. Norint tau kažką parašyti, reikia dėti dokumentus ant stalo. Čia viskas susiję su buvusiais atstovais, kurie šiandien sėkmingai tebedirba, kraunasi pinigėlius ir t.t.

- O kaip manote, ar kada nors paaiškės, kodėl buvo nužudytas Kiesus?

- Aš manau, kad ta tiesa vis tiek kada nors paaiškės, kada jie tarpusavyje susipjaus. Šiuo metu viskas remiasi jų bendru pinigų katilu. Tačiau kai jie pradės nepasidalinti pinigais, tada pradės viskas ir lįsti.

- Aš manau, kad viskas pradės keistis po Seimo rinkimų, nes ta pati publika yra įsivėlusi ir į Kauno pedofilijos bylą?

- Tuo aš net neabejoju. Stebėjau visą Kauno pedofilijos bylą – tie patys ekspertai, tokios pat ekspertizės nuorodos. Tie patys prokurorai. Viskas sutampa. Netgi tokia kvalifikuota teisininkė, kaip Neringa Venckienė, ir ji nieko negali padaryti. Dėl to, kad yra klanai, ir prieš tą sistemą tu niekaip nepakovosi.  Jie patys supranta, kad kitaip elgtis jie negali. Jeigu jie padarys ką nors kitaip, nei reikia klanui, juos pačius suvalgys. Toks teisėjas Birštonas nebebuvo reikalingas – pasiūlė jam išgerti, tas ir nukrito girtas nuo laiptų. - Nieko nebus. Turi praeiti mažiausiai dešimt – penkiolika metų, kad atsirastų kažkokie pokyčiai. Jie turi vienas kitą suvalgyti. Ir kai jie pradės vienas kitą valgyti, tada gal ir bus pokyčių. Vyras advokatas, žmona teisėja arba prokurorė. Kaip galima tokiais atvejais nagrinėti bylas? Todėl tų pokyčių greitu laiku ir nenusimato, nes prokurorai yra „prisirišę“ praktiškai visus teisėjus.  Visi žino – teisėjai gauna kažkokias pajamas, prasuka kokius biznelius, prokurorai sužino, atneša, padeda jam ant stalo įrodymus ir sako „štai, mes nufilmavome, dabar dirbsi mums“. Ir viskas. Kas nepapuola ant tokio kabliuko, tą paskatina, padeda lipti karjeros laiptais. Už tai tas teisėjas jaučiasi skolingas. Reikia paklausti, kaip ekskomisarai įsitvirtino į „Mažeikių naftą“, kaip iš ten išstūmė vietinius apsauginius. Nors Kiesaus draugai sakė, kad jis buvo nusistatęs prieš ekskomisarų biurą. Daug ką apie Kiesus galėtų pasakyti jo žmona. Ji buvo užsakiusi kažkokį detektyvą, kuris prisikapstė prie kažkokios spec. tarnybos. Tada Kiesaus žmonai pasakė, kad už visą darbą reikia ar tai 100 tūkst. Litų. Tačiau ji atsakė, kad jai to darbo jau nebereikia, nes ją perspėjo, kad jeigu ji ir toliau ieškos teisybės, tai neturės nei namų, nei mašinų, nei verslo. Todėl teisme ji man ir pasakė: „Algi, aš tikiu tavimi, o ne prokurorais“. Ir išėjo. Dėl ko iš Galminienės reikėjo imti jos kraują?  Todėl ir klausiau Paliulio – ką turi bendro vyras ir žmona, ir kam reikėjo imti žmonos kraują. Tai yra užfiksuota byloje. Jis man nieko nepasakė. Tačiau aš suprantu, kam to reikėjo – kad suklastoti ekspertizę ir pateikti teismui. Netgi prokuroras Urbelis, ir tas bylos pabaigoje paneigė, kad toje vietoje, kur neva buvo laikomi pagrobti žmonės, buvo kraujo.  Neva toje vietoje ant šviesaus parketo buvo rasta Galmino kraujo. Atseit toje vietoje, ant šviesaus parketo, po pusantrų metų rado didelę kraujo dėmę. Nors šeimininkė tas grindis per savaitę plaudavo du kartus. Ir galiausiai pats Urbelis pripažino, kad tikriausiai tos kraujo dėmės nebuvo. Jo klausiau – jeigu pats pripažįsti, kad tos kraujo dėmės nebuvo, iš kur tada ekspertizės aktas? Paprašiau iškviesti į teismą Galminienę, kad ji pasakytų, kam iš jos buvo paimtas kraujas. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip prokuroras Stepučinskas klausią Skačkausko  - ten buvo daug kraujo, ar ne? Skačkauskas sako: „jo, gal ir buvo ten daug kraujo“. Prokuroras pasakinėja, ką turi pasakyti liudininkas. Prokuroras sako, kad Skačkauskas neturi motyvo manęs apkalbėti, tačiau nė viename epizode jis nėra pasakęs, kad aš kažką dariau. Yra pasakyta, kad jis kažkur buvo ir aš jį mačiau. Imame visus epizodus iš eilės – pvz., prokuroras sako, kad Vertelka išbėgo iš priekio automobilio ir pradėjo šaudyti. Sakau, kad teisingai. Tada teisėjas klausia, ar aš prisipažįstu. Sakau, kad taip, ir pasiūliau atsiversti teismo medicinos ekspertizės išvadas, kur pasakyta, kad nors aš neva šaudžiau iš aukų priekio, tačiau visos kulkos į kūnus susmigo iš nugaros pusės. Sakau – kaip čia gali būti, gal vamzdis buvo užlenktas? Kita liudininkė, kuri mane pažįsta visą gyvenimą, pasakoja tokį epizodą. Viskas vyksta liepos 23 d. Prokurorai sako, kad aš, neva pasikabinęs automatą, po gyvenamojo namo kiemą vaikščiojau pusantros valandos, ir niekas manęs nepamatė, nors dar tik dešimtą vakaro. Ir kad aš neva paskui tą Krivicką pirmą valandą nakties aš ir nušaunu. Ir ta liudininkė, kuri teisme pasakojo, sakė, kad tą naktį iš teisiamųjų nebuvo nė vieno panašaus, o šaudė visai kiti žmonės. Ji juos matė iš dviejų metrų atstumo, papasakojo, kaip jie atrodo. Ekspertizė paneigė viską, ką sakė prokuroras. Tačiau tai niekam neįdomu. Baltušis papasakojo, kad šaudė Vertelka, ir tada mašina atsitrenkė į sieną. Nors iš tikrųjų pagal dokumentus automobilis atsitrenkęs į kitą mašiną, 5 metrai nuo sienos. Jeigu bent vienas teisėjas išdrįstų patempti už bent vieno bylos siūliuko. Bent vieno siūliuko, ir ta byla subyrėtų. Tačiau tada ta medžiaga išlįstų į paviršių, ir tada prokurorams tektų atiduoti ir butus, ir ordinus, ir žemės sklypus, ir premijas. Kada Baltušis neva nušovė Žydrių 1994 m. gegužės 1 d., tai tuo metu Baltušis buvo taip stipriai sužeistas, kad niekas negalvojo, kad jis gali išgyventi. Jis tris dienos buvo komoje, aštuonias valandas darė operaciją. Ir paskui, balandžio 23 d. jį iš Panevėžio išvežė gydyti į Vilnių. Prokuroras pateikia teismui gydytojų pažymą tiki iki balandžio 23 d., kad jis tą dieną buvo išrašytas iš Panevėžio ligoninės. O kitos pažymos, kad Baltušis tą dieną buvo pervežtas į Vilnių, prokuroras jau bijo. Prašome iškviesti gydytojus, kurie tomis dienomis gydė Baltušį Vilniuje. Teismas nekviečia, nes supranta, kad jeigu mes įrodysime, kad tuo metu, kai Žydrius buvo nušautas, Baltušis buvo ligoninėje Vilniuje, visa byla subyra.

 

 

 

 

Peržiūros: 11680

Komentarai   

+11 # Atas 2017-05-03 22:28
Šaunu, kai taip rutuliojasi įvykiai. Panašu, kad kaip ant Daktaro, taip ir ant tulpinių verčiamos visos šiškės, juk reiklia rasti atpirkimo ožius, kad bylos nekabėtų
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti