Skandinavai siūlo nebetikėti oficialia Lietuvos žiniasklaida

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.33 (3 Votes)

Skandinavai tęsia paramą nepriklausomos rusiškos žiniasklaidos vystymui Baltijos šalyse

 

Tyrimai rodo, jog daugumai Lietuvos, Latvijos ir Estijos rusakalbių gyventojų rusiški televizijos kanalai yra pagrindinis kasdienės informacijos šaltinis. Nepriklausomos rusiškos žiniasklaidos vystymas Baltijos šalyse reikalingas subalansuotam tautinių bendruomenių informavimui ir demokratijos tvarumui užtikrinti. Balandžio 20 d. Šiaurės ministrų tarybos Bendradarbiavimo komiteto nutarimu pritarta įsteigti finansavimo programą, skirtą nepriklausomos rusiškos žiniasklaidos veiklai Baltijos šalyse.

 

Tai yra antroji Šiaurės ministrų tarybos programa Baltijos šalyse, susijusi su nepriklausomos rusakalbės žiniasklaidos vystymu. Pirmoji du metus trukusi programa pradėta 2014 metais Lietuvoje buvo nukreipta į tautinių bendrijų jaunimo medijų raštingumo ugdymui.

 

Šiaurės ministrų tarybos Generalinis sekretorius Dagfinn Høybråten įsitikinęs, jog Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą šioje srityje būtina tęsti. „Ankstesni darbai parodė, jog Šiaurės šalių patirtis yra naudinga, - sako D. Høybråten. – Tikime, kad ši programa tai patvirtins.”

 

Naująja programa bus siekiama remti žurnalistiką, į politinių ir socialinių temų lauką įtraukiančią rusiškai ir lenkiškai kalbančias tautines bendrijas. Kita numatyta veiklos kryptis – tęsti žurnalistinės etikos ir žiniasklaidos ekonomikos mokymus, bus išleistas teisinis žurnalistinio darbo vadovas.

 

Tai pat Šiaurės šalių bendradarbiavimo komiteto nutarimu parama bus skiriama žiniasklaidos turinio rusų ir lenkų kalbomis kūrimui Lietuvoje. Šią sritį Lietuvoje koordinuos Rytų Europos studijų centras. Pratęsti finansavimą nutarta ir Estijoje įsteigtam kanalui rusų kalba ETV+ bei radijo laidų kūrimui Latvijoje.

 

Skelbiama, kad vienas svarbiausių šios programos tikslų – skatinti žurnalistus, mokytojus ir turinio vartotojus kritiškai vertinti įvairius žiniasklaidos ir žiniasklaidos turinio aspektus.

 

Programos įgyvendinimas patikėtas Šiaurės ministrų tarybos biurams Baltijos šalyse bendradarbiaujant su vietos partneriais. Bendras programos biudžetas – 4,8 mln. Danijos kronų (645 tūkst. eurų). 80 proc. finansavimo programai skiria Šiaurės ministrų taryba.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: MARTYNAS SNIEGANAS, ŠIAURĖS MINISTRŲ TARYBOS BIURAS LIETUVOJE

Peržiūros: 475

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti