Visvaldas Račkauskas mano, kad kaltinimai D.Kedžiui dėl dviejų nužudymų atrodo nerimtai

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.75 (2 Votes)

Visvaldas Račkauskas mano, kad kaltinimai D.Kedžiui dėl dviejų nužudymų atrodo nerimtai

 

Prokuroras Ramutis Jancevičius skęsta melo liūne

 

Aurimas Drižius

 

Buvęs generalinis policijos komisaras Visvaldas Račkauskas, prieš teismo posėdį, kuriame jis yra teisiamas kartu su savo kolegomis, “Laisvam laikraščiui” prisipažino manantis, kad  kaltinimai Drąsiui Kedžiui ir surinkti jo kaltės įrodymai dėl dviejų žmonių nužudymo atrodo “nerimtai”.

 

LL šaltiniai dar anksčiau yra išsakę nuomonę, kad visas Kriminalinės policijos biuras buvo sutriuškintas Mindaugo Žalimo parodymais ir policininkams iškeltomis bylomis būtent todėl, kad šis biuras jau buvo užčiuopęs tikruosius Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės žudikus, ir tada Generalinei prokuratūrai reikėjo bet kokia kaina išsukti tikruosius šių žudynių organizatorius. Tada ir buvo pasinaudota Mindaugo Žalimo parodymais – jis galimai sutiko duoti reikiamus parodymus prieš policininkus mainais už tai, kad prokuratūra jam nutraukė bylą dėl sunkaus žmogaus kūno sužalojimo. 

 

Nors visi teismo posėdyje balandžio 11 d. apklausti liudininkai – aukšti buvę Generalinės prokuratūrios vadovai vienu balsu kalbėjo įsitikinę, kad būtent D.Kedys yra kaltas dėl teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės mirties. Eksprokurorai ir ekskomisarai įtikinėjo, kad D.Kedys nuo pat pradžių buvo vienintelis įtariamasis, niekam net nekilo mintis patikrinti, iš kur pas nužudytą teisėją Joną Furmanavičių atsirado 300 tūkst. litų grynųjų pinigų, kuriuos teisėjas buvo paskolinęs vienam sukčiui ir juos prarado. 

 

Tik vienas buvęs ONTT skyriaus vyr. Prokuroras Algimantas Kliunką suabejojo, ar galėjo D.Kedys bandyti nužudyti savo vaiko motiną, t.y. L.Stankūnaitę. Kart A.Kliunka sielvartavo, kad net jo telefoninius pokalbius prokurorai įrašė ir panaudojo šioje byloje  - “bijau bendrauti su pareigūnais”. “Iš tų įrašytų D.Kedžio telefoninių pokalbių, kuriuos mes išklausėme po žudynių supratau, kad jis turėjo draugą, kuriam guosdavosi dėl savo nesėkmių ir dėl pedofilijos bylos, - pasakojo A.Kliunka, - D.Kedys bendravo su R.Ivanausku, tačiau sakyti, kad nepasakyčiau, kad tų pokalbių metu man būtų užsifiksavę tai, kad D.Kedys rengiasi ką nors nužudyti, ir kad R.Ivanauskas yra bendrininkas. Tokių dalykų šiuose pokalbiuose nebuvo. 

 

Kaip žinia, V.Račkauskas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai kaltinami nuslėpę garsiojo liudininko Mindaugo Žalimo parodymus apie D.Kedžio pasirengimą žudynėms, ir neužkirtę tam kelio.

 

Tačiau šis teismo procesas jau virsta farsu – aiškėja vis daugiau aplinkybių, kuriuos demaskuoja tuos pačius Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros vadovus. Nors prokurorai kaltina policininkus, kad šie jų neinformavo apie M.Žalimą, tačiau pasirodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro R.Jancevičiaus parodymai visiškai nesutampa su G.P. ONTT skyriaus vyr. Prokuroro Irmanto Mikelionio parodymais.

 

Pvz., R.Jancevičius praeitame posėdyje, prisiekęs kalbėti tiesą, sakė, kad iki šios tragedijos jis nieko nežinojo apie D.Kedžio pasirengimą nužudyti D.Kedį, o pats I.Mikelionis paliudijo, kad R.Jancevičius jam dar prieš žudynes sakęs, kad “yra informacijos, kad D.Kedys ne tik planuoja nužudyti Furmanavičių, tačiau ir ieško žmogaus, kuris sutiktų tai padaryti, t.y. vykdytojo”. Teisiami policininkai tuojau pat pareikalavo, kad minėti liudininkai – R.Jancevičius ir I.Mikelionis – būtų apklausiami akistatoje. 

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas į balandžio 11 d. posėdį iškvietė buvusį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, jo pavaduotoją Vytautą Barkauską, buvusį Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą Algimantą Kliunką ir šias pareigas šiuo metu užimantį tuometį Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Irmantą Mikelionį. 

Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pateikusi iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.

I.Mikelionis teisme patvirtino, kad iš Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus buvo gavęs informacijos, jog į prokuratūrą atvykęs tuometis LKPB viršininko pavaduotojas T. Ulpis pranešė gavęs informacijos apie planuojamą Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą. Anksčiau apie tai, kad D. Kedys ieško galimo žudiko, teisme niekas nebuvo prabilęs.

„R. Jancevičius mane informavo, kad pas jį į kabinetą buvo atvykęs T. Ulpis ir informavo, jog D. Kedys rengiasi nužudyti J. Furmanavičių, taip pat minėjo, kad kažkas turi ginklą ar ketina jį įsigyti ir ieško asmenų, kas galėtų įvykdyti nužudymą, – sakė I. Mikelionis. – Supratau, kad ši informacija gali būti priskirta prie valstybės paslapties, todėl ja su niekuo nesidalinau“.

Kaip žinia, anksčiau apklaustas R.Jancevičisu neigė žinojęs, kad bus bandoma nužudyti teisėją Joną Furmanavičių. 

Liudytojas neslėpė, kad per televiziją buvo matęs D. Kedžio pasisakymus, iš kurių atrodė, jog jis gali susidoroti su buvusia drauge Laimute Stankūnaite, suprato, kad jis turi didelių psichologinių problemų. „Pernelyg daug agresijos iš jo sklido net televizijos ekranuose“, – pažymėjo jis. 

Prokuroras teigė nežinojęs, kad po J. Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo LKPB pareigūnai vykdė slaptą D. Kedžio sekimą ir kurį laiką budėjo prie sodo namelio, kuriame po žudynių turėjo slėptis galimas žudikas. 

I. Mikelionis teisme pripažino, kad iš šiuo metu teisiamų LKPB pareigūnų 2010-ųjų balandį gavo informaciją apie D. Kedžio bičiulių Raimondo Ivanausko Eglės Barauskaitės galimą bendrininkavimą nužudant J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. 

„O dabar mes esame už tai teisiami“, – Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E. Damukaitis liudytojui replikavo, kad R. Ivanausko ir E. Barauskaitės namuose buvo įrengta slapto sekimo aparatūra. 

Tuo metu buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas V. Barkauskas prisipažino, kad būtent jis vadinamąją pedofilijos bylą iš Kauno apygardos prokuratūros perdavė kolegoms į Vilnių, nes “matėsi, kad Kaunas nesusitvarko”. 

„Kaip tik tuo metu buvo padaryta ekspertizė, kurios išvada – mergaitės parodymai įtakoti pašalinių asmenų, – sakė V.Barkauskas, - tada padariau išvadą, kad Kaune vaikui neužtikrina apsaugos, todėl priėmiau sprendimą perduoti bylą tirti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Jeigu trumpai sakant, nusprendžiau, kad ten nesusitvarko su tyrimu“. 

V. Barkauskas sakė, kad kartais domėjosi pedofilijos byla, todėl kartą R. Jancevičius jam užsiminė apie iš LKPB pareigūnų gautą slaptą informaciją. 

„Betarpiškai su pareigūnais nekalbėjau, tačiau vieno pokalbio metu R. Jancevičius paminėjo, kad buvo atėję policijos pareigūnai ir minėjo, jog D. Kedys ieško įsigyti nelegalų perdirbtą šaunamąjį ginklą, – kalbėjo liudytojas. – Dėl to buvo surašytas trumpas tarnybinis pranešimas ir buvo kreiptasi į teismą, prašant pradėti D. Kedžio telefoninių pokalbių kontrolę, siekiant išsiaiškinti galimai daromą nusikaltimą. Tačiau ne už ilgo Kaune įvyko žudynės, kai buvo nužudytas J. Furmanavičius – įvykiai tada pasisuko kitaip“. 

Jis neslėpė, kad po J. Furmanavičiaus nužudymo iš karto pamanęs, jog teisėją nušovė būtent D. Kedys, nors prokurorai tyrė ir jo darbinę veiklą. Bylą nagrinėjančio teisėjo paklaustas, ar jo versija pasitvirtino, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas sakė: „Manau, kad taip. Iš karto po nužudymo sakiau, jog reikia ieškoti D. Kedžio“. 

A.Kliunka: po J.Furmanavičiaus nužudymo apsaugojome A.Ūso advokatą

Buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Kliunka prisipažino, kad apie D. Kedį ir vadinamąją pedofilijos bylą žinojo tik iš žiniasklaidos. 

„Spalio 5 d. buvau darbe, kai sužinojau, kad nužudytas teisėjas J. Furmanavičius – buvo pranešta, kad jis figūravo D. Kedžio byloje dėl tvirkinimo, – sakė liudytojas. – Su tuomečiu generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu išvykome į Kauną, pakeliui paskambino advokatas Valiulis, kuris teisme atstovavo Andriui Ūsui byloje dėl D. Kedžio šmeižto. Advokatas sakė, kad po vieno posėdžio D. Kedys atsekė jį iki jo darbo vietos, todėl baiminosi dėl savo saugumo. Daviau nurodymus jį apsaugoti“. 

Pasak jo, nuvykus į Kauną buvo sužinota, kad namuose nebėra D. Kedžio ir jo namuose legaliai laikytų ginklų. „Tuo metu jau buvo pasirūpinta L. Stankūnaitės ir A. Ūso apsauga, V. Račkauskas organizavo prokurorų, kurie tyrė tvirkinamųjų veiksmų bylą, apsaugą“, – sakė jis. 

Tuo metu, pasak jo, telefonu pranešta, kad nužudyta V. Naruševičienė. 

„Pasakė, kad ji taip pat yra toje byloje, jos pavardę išgirdau pirmą kartą“, – tikino A. Kliunka,. Jis prisipažino, kad iš pradžių jam pasirodė neįtikėtina, jog „asmuo, kuris yra priešiškuose santykiuose, nužudytų žmones“. 

Pasak jo, tiriant nužudymus iš Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio sužinojo, kad yra tiriama versija apie galimą perdirbto dujinio ginklo panaudojimą. 

„Tada parašiau raštą policijos generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui, kurio klausiau, ar nebuvo gauta informacijos apie rengiamą nužudymą, tačiau V. Račkauskas atsakė, kad nebuvo gauta informacija, nebuvo jokios kalbos ir apie M. Žalimą“, – tikino jis. 

Pribloškiantis laiškas iš Prezidentūros

Vėliau, A. Kliunkos teigimu, Generalinę prokuratūrą iš Prezidentūros pasiekė anoniminis laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog apie D. Kedžio planuojamas žudynes žinojo Policijos departamento pareigūnai. 

„Buvo išvardytos trys pavardės – policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, LKPB viršininkas Algirdas Matonis ir V. Račkauskas, – sakė buvęs vyriausiasis prokuroras. – Manęs tai labai nenustebino, nes po kiekvieno rezonansinio nusikaltimo gauname įvairių skundų“.

Vis dėlto A. Kliunka prisipažino, kad anoniminis laiškas jam nedavė ramybės. 

Teisme apklausinėjant A. Kliunką taip pat paaiškėjo, kad šiam išėjus iš darbo Generalinėje prokuratūroje buvo legaliai klausomasi jo telefoninių pokalbių. Vieno jų metu buvo užfiksuota, kaip tuo metu jau advokatu dirbęs A. Kliunka kalbėjosi su LKPB viršininku A. Matoniu apie pradėtą tyrimą dėl slaptojo informatoriaus M. Žalimo liudijimo. 

„Be reikalo buvo žiūrima pro rakto skylutę“, – sakė A. Kliunka, pabrėžęs, jog apie slaptąjį informatorių M. Žalimą jis sužinojo tik 2011-ųjų lapkritį, kai apie tai paviešino žurnalistas Virginijus Gaivenis.

 

Tiesa, A.Kliunka papasakojo, kad po nužudymo K.Betingis jam pasakęs, kad “tegul dabar pasako, ką nuslėpė irk o nepasakė”. K.Betingis neva atsisakė šiuos dalykus išdėstyti telefonu, o kai susitiko su A.Kliunka, jam papasakojo, kad dar 2009 m. slapio 5 d. jam skambino V.Barkauskas ir R.Jancevičius ir klausė, ar nužudant paminėtus asmenis, buvo panaudotas ginklas su duslintuvu. “Tuo metu ginklas dar nebuvo rastas, todėl nežinau, iš kur jie galėjo žinoti, kad tas ginklas buvo su duslintuvu”, - stebėjosi A.Kliunka. Vėliau klausiamas R.Jancevičius taip jam nieko konkretaus ir negalėjo pasakyti

A.Valantinas: V.Naruševičienės prašymas keliavo tol, kol neliko žmogaus

Buvęs generalinis prokuroras A. Valantinas teisme sakė, kad jam nieko nebuvo žinoma apie slaptąjį informatorių M. Žalimą. Jis atvirai tyčiojosi iš bylą tiriančio prokuroro: “Jūs čia ką, tiriate man teisines žinias?”. Į kvailokus prokurorų klausimus A.Valantinas atkirto :”Mes čia nagrinėjame ne emocijas, o faktus”. Tiesa, keista, kad posėdžio metu nei prokuroras nei advokatai nepaklausė A.Valantino, kodėl jis neleido saugoti savo kurso draugo Jono Furmanavičiaus, kuris jautė, kad bus nužudytas ir prašėsi apsaugos. 

„Mano credo buvo toks, kad viską apie bylą žino ją kontroliuojantis prokuroras“, – patikino 2010-ųjų vasarį iš pareigų atsistatydinęs A. Valantinas. 

Liudytojas prisipažino, kad dar prieš žudynes pas jį į darbo kabinetą atvyko L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė. 

„Žodinio pokalbio metu, kad sakytų, jog man didžiulė grėsmė, kad saugokite, to nebuvo, o pareiškime toks sakinys buvo, – sakė jis. – Išeidamos jos paliko pareiškimą, o tuo metu buvo įdomios aplinkybės – viena pusė kalbėjo savo, kita – kitą tiesą, todėl buvo tokia pozicija, kad tos tiesos turi ieškoti tie, kurie dirba tą darbą“.

Šis skundas buvo perduotas vadinamąją pedofilijos bylą tyrusiam prokurorui Nerijui Bieliauskui, kuris telefonu pasikalbėjęs su V. Naruševičiene jį persiuntė Kauno pareigūnams. „Dabar žinau, kad tas skundas labai ilgai keliavo iki tos vietos, kol žmogus neliko“, – teigė A. Valantinas.

Buvęs generalinis prokuroras sakė, kad prieš žudynes buvo klausomasi D. Kedžio pokalbių, tačiau iš jų nepavyko užfiksuoti jokių bylai reikšmingų duomenų. 

„Tuo metu buvo tokia situacija, kad dėl tų įvykių buvo kalčiausia prokuratūra“, – patikino jis.

V.Račkauskas: I.Mikelionio parodymai absoliučiai visus nustebino 

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas V. Račkauskas po posėdžio žurnalistams neslėpė, kad buvo nustebintas I. Mikelionio liudijimo. 

„Manau, tokie parodymai nustebino absoliučiai visus, nes tokių parodymų nedavė nė vienas iki šiol šioje byloje apklaustas liudytojas, netgi garsusis M. Žalimas, – sakė jis. – Praėjo pakankamai laiko ir kiekvieno sąmonę veikia informacija, kuri sklando aplinkui, todėl švelniai išsireiškus aš tai laikyčiau kaip informacijos srautų nesuvaldymą ir savotišką prifantazavimą“. 

Pasak jo, pareigūnai ėmėsi maksimalių veiksmų, kad išsaugoti žmones, kuriems bent minimaliai galėjo grėsti pavojus. 

„Tai buvo daroma ryžtingai ir nedelsiant, todėl jeigu būtų buvę bent minimali informacija, arba kaip išsireiškė A. Kliunka, bent intuityviai būtų galima išskaičiuoti, pajausti, kad yra tokia pilietė, toks žmogus V. Naruševičienė, mes būtume ją išsaugoję“, – sakė V. Račkauskas. 

Kadangi nesutapo I. Mikelionio ir R. Jancevičiaus liudijimai, teismo bus prašoma tarp jų surengti akistatą. 

A.Valantinas taip pat pripažino, kad įkalbinėjo pasilikti prokuratūroje išeiti iš darbo susirengusį prokurorą Nerijų Bieliauską, kuris tyrė pedofilijos bylą, ir vėliau pasakė, kad dėl savo viršininkų spaudimo ir įtakos jam nutarė, kad negali dirbti šioje sistemoje. 

“Nieko nėra lengviau, kaip pradėti ikiteisminį tyrimą, o kas toliau, kokios perspektyvos?”, - klausė A.Valantinas.

"Laisvas laikraštis, 2012 m.

 

Peržiūros: 1819

Komentarai   

+18 # ko 2017-04-21 10:37
gero sioj vietoj Rackauskas neklysta,kaip retai pas policininkus buna
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-4 # Pastabus 2017-04-21 21:54
Perskaiciau iki tos vietos, kad " iki šios tragedijos jis nieko nežinojo apie D.Kedžio pasirengimą nužudyti D.Kedį.." ir nusispjoviau... :(((((((((
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Holmsas 2017-04-23 22:10
Uj,Tamstos,dahrosi pas jus Lietuvoj įdomu gyventi.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # nuomonė 2017-04-25 01:55
baisiau negu rusijoje..........tikriausiai nesulauksim DEMOKRATINĖS TEISINĖS LIETUVOS...nes valdžia nenori ,kad ji būtų,jei prezidentė būtų norėjus teisinės ir demokratinės lietuvos-niekada gyvenime nebūtų paskyrusi generaliniu-VALIO ir teisėju Valantino......juk tik ji gali iįvalyti sistemą,juk be jos niekas jų neskiria...GAL TYČIA TAI DARO-kad lietuva būtų panaši į -MAŽAJĄ RUSIJĄ.....TODĖL JAUNI ŽMONĘS IR -IŠVAŽIUOJA,KAS NOIRI GYVENTI VALSTYBĖJE-KURIOJE NĖRA TEISINGUMO............O TIK PAVADINIMAS
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti