Teisėjo V.Kažio kreditorius R.Balevičius toliau kankinamas kalėjime, suklastojus jam bylos įrodymus (pildom)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.63 (4 Votes)

Teisėjo V.Kažio kreditorius R.Balevičius toliau kankinamas kalėjime, suklastojus jam bylos įrodymus

Aurimas Drižius

 

Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio kreditorius – antikvarinių automobilių restauratorius Romas Balevičius – Veisiejuose Lazdynų rajone savo įmonę turėjęs vyras prakeikė tą dieną, kai sutiko restauruoti antikvarinę Apeliacinio teismo teisėjo, Teisėbų garbės teismo nario Viktoro Kažio “Volgą”.

Beveik 10 mėnesių prie tos lūženos dirbęs R.Balevičius ir ją visiškai atrestauravęs ne tik kad negavo nė cento už savo darbą, tačiau tas pats minėtas V.Kažys dar iškėlė bylą “dėl turto pasisavinimo”. Pats R.Balevičius pasakoja, kad jis jautė, kad teisėjas nesumokės už remontą, todėl šiam atvykus pasiimti “Volgos”, bandė ją užblokuoti garaže kitu automobiliu.

“Sutartą dieną V.Kažys su draaugais neatvažiavo, vakare skambinau, pažadėjo, kad kažkas sumokės, tačiau niekas nemokėjo, - LL pasakojo R.Balevičius, - vėl pasakė, kad „mes sumesime“. Vakare paskambinau, tai teisėjas paklausė, gal aš galiu tą automobilį atvaryti į Vilnių. Kai jo paklausiau, o kaip pinigai, tai teisėjas su tokiu sarkazmu man atsakė (labai gerai įstrigo į atmintį) – „tai pats žinai, kaip pinigai“. Iš karto pajutau, kad kažkas negerai, tačiau nenorėjau parodyti nepasitikėjimo klientu, todėl pažadėjau, kad atvešiu, nors žinojau, kad to nedarysiu”.

Jau tada R.Balevičius pajuto, kad klientas nemokės už darbą, todėl pasitarė su Veisiejų policijos įgaliotiniu Rimu, kuris patarė nuimti ratus. 

„Nesutikau – kaip atrodys, jeigu klientas atvažiuoja, o automobilis be ratų, - pasakojo R.Balevičius, - kitą dieną jie atvažiavo dviese – V.Kažys ir advokatas Vytas Baura. Jie iš karto mane užsipuolė, kodėl neatvežiau į Vilnių, paskui teisėjas sako, kad „dabar Vytas pavažiuos su „Volga“, pažiūrės, kaip ji važiuoja“. Tada atsakiau, kad jau išbandėte automobilį, ir viskas buvo gerai. Lyg žinodamas, kad jie bandys tą automobilį pagrobti, buvau dirbtuvėse „Volga“ užstatęs kitu automobiliu. Tada ir sakau teisėjui: „dėkite pinigus ant kapoto, ir galite važinėti, kiek norite“.

 „Ne, - atsakė teisėjas, - taigi čia mano daiktas“. Tada jie pradėjo mane gąsdinti – „mes tave gaidžiu padarysime“, „uždarysime į kalėjimą“, „į ežerą stačia galva įmesime“. 

„Aš teisininkas, ir tave pasodinsiu“, - sakė teisėjas V.Kažys. “Klausiau ir stebėjausi – ne tik, kad taip šneka teisėjas ir advokatas, tačiau ir dėl ko kito – kad jie mane grasino pasodinti į kalėjimą už nieką, - pasakojo R.Balevičius, - neįsivaizdavau, kad tai įmanoma Lietuvoje. Todėl juokiausi iš tokių grasinimų“.

Lemtingąją dieną „teisininkai“, ilgai keikę meistrą, galų gale kažkur nuėjo. Nors abu buvo atvažiavę su Bauros BMW automobiliu. „Prieš tai jie man aiškino, kad gal čia ne jo automobilis, - pasakojo R.Balevičius, - parodžiau technikinį pasą, kad tai tikrai jo automobilis. Jie man toliau rėkė, kad mane gaidžiu padarys, ir uždarys. Tada aš uždariau garažo duris, kad negalėtų pagrobti automobilio, kol neatsiskaitė.  Sėdau į savo automobilį „Fiestą“, įjungiau atbulinę pavarą, ir išvažiavau, pasiėmęs „Volgos“ dokumentus. Paskambinau policijos įgaliotiniui, tačiau jis nekėlė ragelio. Privažiavau Veisiejų bažnyčią – žiūriu, stovi V.Kažys su kažkokiais vyrukais. Privažiavau arčiau, paklausiau teisėjo, ar jis žada mokėti pinigus. Jis man nieko neatsakė. Tada nuvažiavau tolyn, ir galvoju, ką daryti.“

 

Grįžęs į dirbtuves, R.Balevičius pamatė už „Volgos“ vairo jau sėdi Baura, o V.Kažys laiko garažo duris. Jie išvažiavo, o aš teisėjui taip pasakiau: „nu gerai, mašiną pasiėmei, o pinigus tai atvežk, nes vėl Grinevičiūtė tave rodys“. Tačiau jis man tik tylėdamas parodė vidutinį pirštą, ir nuėjo. Taip susinervavau – galvoju, ką daryti. Kai paskambinau tam policijos įgaliotiniui, tas nustebo, ir sakė, kad stebisi, kad tokie žmonės taip „šūdeliaus“. Policininkas man patarė palaukti kelias dienas, gal teisėjas susimokės. Tačiau po kelių dienų gavau šaukimą į policiją – teisėjas V.Kažys parašė pareiškimą, kad aš buvau pasisavinęs jo turtą. Jis suprato, kad aš netylėsiu, ir apie tą patį faktą parašė net tris pareiškimus, kurie skyrėsi“.

Tačiau nekaltą žmogų teisė teisėjo V.Kažio “chebra” – nuteisė Kauno apygardos teismas, atmetęs visus jo prašymus,  ir galiausiai R.Balevičiaus  skundą atmetė tas pats Apeliacinis teismas, kuriame dirba V.Kažys.

“Teisme aš prašiau mane teisusio Kauno apygardos teismo „teisėjo“ Romo Švirino, kad tegul teisėjas V. Kažys pateikia savo pajamų deklaraciją, - pasakojo R.Balevičius, - jeigu jis sako, kad 2009 m. pavasarį man davė 10 tūkst. litų, o rudenį – dar 3 tūkst. eurų, tai visa tai turi būti nurodyta jo, kaip valstybės pareigūno, pajamų ir turto deklaracijoje. Tačiau teisėjas Švirinas tą klausimą apėjo kaip velnias kryžių“.

Niekada su teisėsauga problem neturėjęs žmogus po “teisėjo” automobilio remonto pasidarė itin pavojingas recidyvistas – prokuratūra jam iškėlė kelias bylas, buvo paskelbta paieška, jis galiausiai suimtas pernai per Kalėdas ir iki šiol laikomas Lukiškių kalėjime.

Druskininkų apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė paskelbė jam nuosprendį – vieneri metai kalėjimo. Už ką?  Nuosprendyje rašoma, kad R.Balevičius neteisėtai apsiribojo laisvę kitam piliečiui, ir neva su savo nepilnamečiu sūnėnu ji kankino.  

 

Teisėja Nina Butnorienė savo nuosprendyje rašo : „Kaltinamasis R. Balevičius, veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2014 m. balandžio 26 d., apie 18.00 19.00 val., Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), D. B. įsėdus į automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neteisėtai atėmė D. B. laisvę, tai yra, prieš jo valią laikė ir gabeno jį automobilyje, taip suvaržydamas jo judėjimo laisvę panaudojo fizinį ir psichinį smurtą, pakeliui paėmė D. B. turėtą mobilaus ryšio telefoną, nuvežė jį į mišką, esantį Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur nepilnametis asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, iš salono paėmęs laidą prijungė vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikė priglaudęs prie D. B. kūno (dešinės rankos dilbio), tuomet R. B. pasukus automobilio variklio užvedimo raktelį ir įjungus variklio starterį apie penkis kartus, privertė D. B. kūnu tekėti elektros srovę, tuo nukentėjusiajam D. B. sukeliant fizinį skausmą, jį baugino ir laikė miške prieš jo valią apie 1 val. laiko, ribojo jo judėjimo laisvę gabendami automobiliu iki 21.30 val. 

Be to, kaltinamasis R. B., žinodamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, yra vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini), įtraukė nepilnametį asmenį į nusikalstamą veiką, tai yra, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdamas su šiuo nepilnamečiu asmeniu bendrai, tarpusavyje pasiskirsčius vaidmenimis, savo interesais nurodė apriboti D. B. laisvę naudojant psichinį ir fizinį smurtą, laikant ir gabenant D. B. R. B. vairuojamu automobiliu, nepilnamečiui asmeniui paimti laidą, buvusį R. B. automobilyje „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), prijungti vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikyti prie D. B. kūno (dešinės rankos dilbio), kad R. B. galėtų pats nukentėjusįjį D. B. paveikti elektros srove, ir taip įtraukė nepilnametį asmenį į nusikalstamą veiką“.

 

Romas Balevičius kreipėsi pagalbos į “Laisvą laikraštį”. Aplankiau jį kalėjime, žmogus vis dar bandė juokauti, tačiau matėsi, kad jis jau baigia palūžti. 

Patariau kreiptis į advokatą A.Novikovą. Pastarasis, tik paskaitęs bylą, nurodė, kad bylos įrodymai galimai suklastoti.

Mat nuosprendyje rašoma, kad “nukentėjusysis parodė, kad automobilis nebuvo užvestas, o tik pasuktas raktelis ir įjungtas degimas”. “Pagal nuteistojo ir mano turimas žinias, tekėti srovė pradeda tik užvedus automobilio variklį, - teigia advokatas A.Novikovas, - šiuo klausimu ekspertas parašė išvadoje, kad tekėjo kintanti srovė, tačiau automobiliuose kintamoji srovė neteka, ji yra impulsinė, tačiau ekspertas į posėdį nebuvo kviestas ir jam nebuvo galima užduoti klausimų, tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą”.

“Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, - teigia A.Novikovas, - abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Esu įsitikinęs, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo nurodytą baudžiamąją bylą, skiriant ekspertizę ignoravo teisiamojo prašymus dėl ekspertizei pateiktinų klausimų, atsisakė atlikti eksperimentą dėl laido kirpimo ir dėl tariamo srovės tekėjimo, pagal kaltinamajame akte suformuluotas aplinkybes, be pagrindo atsisakė iš mobiliojo tinklo operatoriaus išreikalauti duomenis apie mobiliųjų telefonų judėjimo kryptį. Vertinant pirmos instancijos teismo motyvus dėl atsisakymo tenkinti gynybos pateiktus prašymus, galima padaryti išvadą, kad   teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuostatą dėl Romo Balevičiaus nuteisimo.

 

Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo  senato  nutarimo  Nr.  40  „Dėl  teismų  praktikos  taikant  Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“  3. 1. 8 punkto nuostatas, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes teismas nesistengė objektyviai išsiaiškinti, kada pradeda tekėti elektros srovė automobilyje, nes nukentėjusysis parodė, kad automobilis nebuvo užvestas, o tik pasuktas raktelis ir įjungtas degimas. Pagal nuteistojo ir mano turimas žinias, tekėti srovė pradeda tik užvedus automobilio variklį.   Šiuo klausimu ekspertas parašė išvadoje, kad tekėjo kintanti srovė, tačiau automobiliuose kintamoji srovė neteka, ji yra impulsinė, tačiau ekspertas į posėdį nebuvo kviestas ir jam nebuvo galima užduoti klausimų, tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą.

 

Pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 val.

 

Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė objektyviais įrodymais nė vienos aplinkybės, nurodytos minėtame straipsnyje, o rėmėsi tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais, taip pat asmenų, kurie jau yra   anksčiau apkalbėję nuteistąjį, parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai.

 

Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y,. kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią, perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to norint. Taigi, šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan. Todėl pirmos instancijos teismo nurodyti motyvai, kad nuteistajam reikėjo iš nukentėjusiojo informacijos apie trečiuosius asmenis yra niekuo nepagrįsta, todėl ir nėra įrodyta nusikaltimo subjektyvioji pusė.

 

Atsižvelgiant į tai, kad Romas Balevičius  nuteistas pagal LR BK 159 str. neobjektyviais liudininkų parodymais, nesant kitų objektyvių įrodymų, tai dėl šio nusikaltimo taip pat turi būti išteisintas.

 

Kad teismas turėjo išankstinę nuostatą nuteisti Romą Balevičių, patvirtina ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal  BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi naujoji BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d., numato galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti bausmės vykdymą.

 

Esu įsitikinęs, kad šioje byloje turėtų būti atnaujintas įrodymų tyrimas, skirta papildoma ekspertizė su klausimais, kuriuos buvo nurodęs nuteistasis, išreikalauti iš mobiliojo tinklo operatorių mobiliųjų telefonų judėjimo kryptis tariamo nusikaltimo dieną, iškviesti į posėdį ekspertą, atlikti eksperimentą dėl srovės tekėjimo tokiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos kaltinamajame akte.

 

 Redakcija gavo Romo Balevičiaus laišką iš Lukiškių kalėjimo:

 

 Romo Balevičiaus atviras laiškas socialdemokratų partijos „bičiuliams“

Gerbiamieji, rodos gyvendami ne pirmą dešimtmetį nepriklausomojoje Lietuvoje, turėjome pakankamai laiko atsikratyti valdiškų politinio banditizmo, korupcijos, teisinio nihilizmo ligų. Tačiau įvykiai ir faktai rodo priešingai – tuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, ir jie visi apvalūs. Labai gaila, kad ir jūsų partijos tai neaplenkė, ir netgi priešingai – jūs tapote lyderiais šioje srityje.

Gal tie žodžiai jums atrodo kaip ir ne jums adresuoti, tačiau prisiminti savus partijos „bičiulius“ – Juozą Bernatonį, Julių Pupojų, Justą Pankauską, o kur dar gerbiamas A.Butkevičius?. Tik neskubėkite aiškinti, kad tai gerbiami partijos „bičiuliai“, tačiau įsiklausykite kad ir į šiuos gerbiamo Bernatonio žodžius : ‚..aš ne stukačius“. Kaip išsamiai ir tiksliai žmogus įvardino savo moralines, politines ir teisines normas. Belieka pagirti šį „bičiulį“ už labai savikritišką požiūrį į save, o turint omenyje, kad jis tai ištarė būdamas Teisingumo ministru, suprantam, kad tokiais žodžiais jis sukompromitavo ne tik savo partiją, bet ir visą Teisingumo ministeriją, suteikdamas galimybė vešėti korupcijai, net neslepiant savo korupcinių tikslų. 

Čia reikėtų prisiminti, kad niekas, įskaitant ir „reikliąją“ prezidentę, neįvertino Bernatonio žodžių, nes tai tiesiogiai susiję su A.Pogojaus epopėja. Būtų malonu išgirsti prezidentės poziciją, reikalaujant patraukti Bernatonį baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau šiuo klausimu turiu partijos „bičiulius“ nuraminti – kol kas prezidentė nesupranta, apie ką čia eina kalba, o „špargalkės“ ta tema jai dar niekas neparašė. 

Nejaugi niekam iš socdemų neapsireiškė Juliaus Pogojaus „šventasis praregėjimas“ – kokia partijos atsakomybė už tai, kad slėpė nuo visuomenės, kad viceministras vairavo girtas? Tikri „bičiuliai“, slėpdami tokius skandalus ir kiekvieną jos narį, stumia partiją į gėdingą sistemą „ranka ranką plauna“.  Nes apie A.Pugojaus „vojažus“, ir netgi artimai, nes juodu artimai bendrauja, žinojo ir Justas Pankauskas, tačiau nieko neinformavo, kadangi kartu su Pogojumi bėgo prie lovio, ką galima matyti TV siužetuose vyriausybės formavimo laikotarpiu. Pats J.Pankauskas nė kiek ne geresnis už minimus asmenis

2010 m. Justas Pankauskas, pasinaudodamas tuo, kad yra socialdemokratų partijos narys, užima aukštas pareigas (kuravo partijoje jaunimo reikalų sektorių), panaudodamas LSDP Lazdijų skyrių ir jo vadovą R.Aponavičių, įgyvendino savo seną tikslą – užgrobti Ančios ežero pakrantę. Tada jis pasirodė kaip įžūlus, nejaučiantis elementaraus padorumo, netgi savigarbos. Negana to, jis netgi paruošė šmeižikišką pareiškimą policijai, neva aš jam grasinau fiziniu susidorojimu, net jo šeimai (žmonai). Ir tik todėl, kad J.Pankauskas yra visiškas žioplys, nes netgi nepasitikrino, ar aš buvau jo nurodytoje vietoje tuo laiku (J.Pankausko nurodytu laiku, kai aš neva jam grasinau, buvau Kaune, mane matė daugybė liudininkų, netgi nufilmavo vaizdo kameros), man pavyko įrodyti, kad J.Pankausko teiginiai melagingi ir nepagrįsti. Gaila, kad savo kėslams įgyvendinti J.Pankauskas panaudojo savo užimamas pareigas ir padėtį socialdemokratų partijoje. 

Čia reikėtų paminėti ir kitus dalykus – kuo užsiima spec. tarnybos, jeigu jos, rašydamos pažymas, pamiršta parašyti, kad kandidatas į viceministro postą vairavo girtas?

Negirdime ir prezidentės reakcijos į šiuos dalykus, nes ji tiesiogiai atsakinga už spec. tarnybas.

Gerb. socialdemokratų bičiuliai, juos palaikantys žmonės. Mano mintys tikrai nėra pikdžiugiškos, o noras, kad partija atsistotų ant kojų, eitu tvirtu ir padoriu keliu. Jūs būsite stiprūs tik tada, kai sugebėsite negerovėms partijos viduje užkirsti kelią patys, nes blogis klesti tada, kai gėris nieko neveikia...o jūsų partijoje tikrai daug šaunių ir teisingų žmonių. Kadangi partija rinkimų išvakarėse, tai įpareigoja rimtiems sprendimams.

Su didele pagarba. Romas Balevičius 

 

Teisingumo viceministro J.Pankausko laiškas 'Laisvam laikraščiui":

 

Interneto tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt ir laikraštyje „Laisvas laikraštis“ (2017-02-11) pateikta melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija apie mane.

Lina Butnorienė nėra mano uošvė, nepažįstu šio asmens, kaip ir kitų tekste su manimi siejamų asmenų – Viktoro Kažio ir Mariaus Mickevičiaus.

Sklypas, apie kurį minima tekstuose, yra suformuotas dar 2000 m., apsvarstytas įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl prašau interneto tinklapyje ir laikraštyje nedelsiant paneigti žemiau nurodytus teiginius - šmeižtą. To nepadarius, kreipsiuosi į Žurnalistų etikos inspektorių bei teismą.

„Teisingumo viceministras Julius Pankauskas kaltinamas sunkiais kriminaliniais nusikaltimais“

[...]suėmimą jam paskyrė Druskininkų apylinkės teismo teisėja Lina Butnorienė, Teisingumo viceministro Juliaus Pankausko uošvė.“

[...]kurį jūsų uošvienė uždarė į kalėjimą, sako, kad jūs melagingai kreipėtės į policiją, nurodydamas, kad neva Balevičius jums grasino susidorojimu.“

[...]o visa ši istorija yra Teisingumo „viceministro“ J.Pankausko kerštas už tai, kad Veisiejų gyventojai  pasipriešino viceministro norui užgrobti  Veisiejų ežero pakrantę.“

„Viskas prasidėjo dar 2010 m., kai J. Pankausko žmona perėmė valdyti senelių palikimą – jos mamai Ninai Butnorienei paliktą butą Veisiejų miestelyje“.

„Tada Pankauskai nusprendė  prie savo buto užgrobti kuo daugiau žemės, įskaitant ir paežerę, taip uždarant kitiems miestelio gyventojams priėjimą prie ežero.“

„Kad pasiektų savo tikslą, Pankauskai įtraukė net vietinio socialdemokratų skyriaus vadovą R.Aponavičių, per jį siekė paveikti miestelio administraciją, rajono tarybą. Vieną kartą jis sukvietė kaimynus į socialdemokratų būstinę, siekė juos paveikti, žadėjo socialdemokratų paramą (įskaitant ir centrinės valdžios ir ministerijų). Tai jis sakė atvirai.“

„Nepavykus šiam planui užgrobti ežero pakrantę, J. Pankauskas su žmona parašė pareiškimą Lazdijų policijos komisariatui, neva vietos žmonės jį terorizavo, ir kad aš neva jam grasinau susidorojimu“.

„savo pareiškime J.Pankauskas nurodė, kad neva aš grasinau susidoroti su juo ir sunaikinti jo turtą.“

„Paaiškėjus, kad būsimas Teisingumo viceministras sąmoningai parašė melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, policija nutraukė tyrimą. Tačiau tyrimas J. Pankauskio atžvilgiu nebuvo pradėtas.“

„J. Pankauskas nurodė vietą ir laiką, kada aš jam neva grasinau, [...]“

„Aktyvaus žmonių pasipriešinimo dėka J. Pankauskui nepavyko užgrobti ežero pakrantės.  Tačiau, pasak R. Balevičiaus, jis užgrobė šalia esantį sklypą, kur buvo žydų tautybės asmenų namas, per karą suniokotas. To namo pamatus Pankauskienės senelis buvo užkasęs, tačiau jų kontūrai vis tiek matėsi. Pankauskai, pažeisdami įstatymus, tą sklypą užgrobė, nes sklypo pamatai – turtas – nebuvo pripažinti bešeimininkiai.“

 „Be to, tie pamatai, pasitelkiant net kranus, buvo aktyviai ardomi, o saugomoje teritorijoje tai daryti be archeologinio tyrimo  griežtai draudžiama. Nors ežero pakrante galėjo naudotis visi miestelio gyventojai, dabar ta galimybė sumažėjusi, praktiškai atimta.“

 „Tačiau pasirodo, kad J. Pankauskas, būdamas labai kerštingas, rengė savo keršto planą.“

[...] maždaug 2012 m. J. Pankauskas sužinojo, kad Romas Balevičius turi didelių problemų su Apeliacinio teismo teisėju Viktoru Kažiu.“

[...] ėmė duoti parodymus, kurie buvo labai naudingi tiek tam pačiam teisėjui V. Kažiui, ir tiek „Teisingumo viceministrui“ Juliui Pankauskui.“

„J. Pankauskas, bendraudamas su Mariumi Mickevičiumi,“

„2012 m. per Seimo rinkimus visą tai sužinojo J. Pankauskas, kuris galimai pažadėjo būti „stogu“ M.  Mickevičiui, Pankauskui siekiant  neteisėtai paveikti rinkėjus.“

[...] Vienoje iš bylų (kurioje jis J.Pankausko uošvienės teisėjo Ninos Butnorienės sprendimu suimtas)“.

Justas Pankauskas

 

 

Peržiūros: 2021

Komentarai   

+2 # Atas 2017-04-19 23:04
Reiškia, pasipriešinęs teisėsmaukos banditui, žmogus tebepūdomas kalėjime. Tai dar kartą įrodo, kokia valstybė, tokia ir tesėsauga...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti