Ubagų elitas (dešovkių fenomenas)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.56 (8 Votes)

Ubagų elitas (dešovkių fenomenas)

 

 

Lietuvos viešoje erdvėje yra labai įdomi sąvoka „Įsisavinti lėšas“. Lietuvą valdantys neobolševikai pastoviai įsisavina mūsų mokesčių pinigus ir įvairias EU „paramas“ kurios realybėje tėra kyšiai neišsivysčiusių bendruomenių elitui už teisę besarmatiškai apiplėšti jų valdomus žmones. 

 

  Jei tiems žmonėms kurie valdo Lietuva tektu gyventi kuriant ką nors, o ne vagiant iš Evropos sojūzo fondų ir iš pavaldžių žmonių, jie labai greitai sėdėtų ištiesę ranką. Jie juk nieko nesugeba. Per du dešimtmečius nustekeno valstybę visiškai, padarę didžiąją dalį mūsų bendruomenės priverstiniais pabėgėliais arba ubagais, o ir patys elitiniai nabagėliai sėdi įsiskolinę žydų (Lietuvoje jie maskuojasi čiukčių/skandinavų vardu) bankams. 

 

  Kažkada kai griuvo sovietai, per panorama kalbėjo laisvais patapę mūsų naujieji valdytojai. Man įsiminė tokia frazė: „Mes Lietuvos gamyklose laisvai galime gaminti net raketas kosmosui užkariauti, bet kam jų reikia?“. 

 

  Tik tapę nepriklausomi, mes turėjome neįtikėtiną ekonominį potencialą, o kas iš jo liko? 

 

  Turėjome didžiausią pasaulyje žvejybos laivyną, Lietuva užvaldžiusi gauja jį sunaikino, nes pasirodo "niekam pasaulyje tos žuvies ne reikia", turėjome didžiausius pasaulyje jūrinius keltus, įrašytus į Gineso rekordų knygą, pusglušiai pardavė Danams už vieno sraigto kainą, kartu su visa infrastruktūra ir apyvartinėmis lėšomis. Turėjome didžiausią Europoje atominę elektrinę kuri gamino elektrą po 4 centus (Lietuviškus) už kilovatą, Auštrevičiniai mulkiai ją uždarė ir dabar perka elektrą iš tos pačios Rusijos keliasdešimt kart brangiau. Didžiausią regione naftos gamyklą  pradžioje padovanojo Rusijos chazarų Oligarchų Bumgardnerių šeiminėlei, nusipirkusiai WILJAMS pavadinimo frančizę už 10 000 dolerių (neseniai vienas iš Bumgardnerių buvo pasodintas Baltarusijoje už machinacijas, ten jis atstovavo Rusijos kalio pramonę), vėliau chazarų banditėliui Chodorkovskiui, o  kai šie viską iš šios įmonės (ir mūsų bendruomenės) išspaudė, tada kaip nereikalingą skudurą pametė lenkams. Mūsų žemės ūkio efektyvumas, nepriklausomybės pradžioje, nedaug nusileido Danijos žemės ūkio efektyvumui, dabar liko fermų griaučiai ir tušti Lietuvos kaimai.

  Kodėl visa tai atsitiko? 

 

  Karta iš Rygos važiavau traukiniu. Taip nutiko, kad kupė buvome tik trise. Aš, mano buhalterė ir profesorius iš Danijos. Danas vyko iš Rygos į Vilnių nes turėjo paskaitas Vilniaus universitete. Danas pasirodė labai kalbus žmogus. Ištraukė konjako ir pasiūlė prisidėti. 

 

  Pokalbio metu jis pradėjo pasakoti apie savo darbo specifika. Pasirodo jis buvo vienas iš ekspertų, kurie konsultavo Pabaltijo šalių vyriausybes privatizavimo klausimais. Konjakas daro savo darbą, todėl danas darėsi vis atviresnis. Jis pradėjo pasakoti, kad Lietuvoje gali nusipirkti viską ką tik nori, nes kaimiečiai, kurie valdo šią šalį, yra tokie buki, kad už grašius gali ir savo mama parduoti. Jis sakė, kad jie tiki viskuo, ką jiems sako užsienio ekspertai. Todėl po ekspertų išvadų, didžiausius pasaulyje jūrinius keltus (LISCO), su visa infrastruktūra, apyvartinėmis lėšomis ir veikiančiomis linijomis, pusdurniai kaimiečiai padovanojo danams už vieno kelto kaina, t.y. 80 milijonų eurų. O visa tai kainavo tik aštuoni milijonai eurų kyšių. Jis dar juokėsi, kad durni kaimiečiai (aišku danas taip tiesmukai ne vadino, mus valdančius nomenklaturščikus, aš tiesiog tokį įvardinimą skaičiau jo akyse) yra malačiai, nes taip užsitikrina ateitį savo vaikams. 

 

   Telekomas, Lietuvos dujos, Mažeikių nafta, tai tik trupiniai iš to, ką mes praradome per tą laiką kai Lietuvą administruoja kolūkiečių nomenklatūra (ir kairė ir dešinė). 

 

  Totali kontrolė ir reglamentavimas, tikrintojų kariauna ir biurokratiniai ribojimai, štai ką sugebėjo sukurti kiaulidžių ir karvidžių viršininkų valdžia. Per dvidešimt metų nesukurta nieko, išskyrus švogerišką biurokratų rojų. 

 

   „Už Petrą, už Pertą, už Petrą“, iš gausių plakatų šūkavo įvairios daržovės. O tuo tarpu Petras su kitais kolūkiečiais, lengva ranka atsisakė vištos nešančios auksinius kiaušinius – atominės Elektrinės. 

 

  Belarusai, Rusai, Latviai, visi džiaugėsi šios elektrinės pigia elektra. 4 centai už kilovatą. O mes, kolūkiečių valdžios dėka, visada mokėjome brangiausiai. 

 

  Gėlytės paršiukai, karvutės, samagonas ir ilgakasės, štai karvidžių viršininkų akiratis. Tai, kad jie prisipirko diplomų nepadarė jų protingesniais, todėl didžiosios įmonės jiems kelią tik alergiją. Žmogus visada stengiasi atsikratyti ir šalinasi to ko nesupranta. 

 

  Mes per visą nepriklausomybės laiką brangiausiai mokėdavome, už elektrą, dujas, benziną vien dėl to, kad mūsų valdžia pigiausiai nuperkama. Užtenka kolūkiečiams pametėti porą skatikų ir jie leidžią savo tautą apvaginėti už milijonus. 

 

  Mus valdantys kolūkiečiai yra „Dešovkos“, nes labai pigiai save yra įvertinusios. Būtent dėl mažų įkainių, kiekvienas prašalaitis juos sugeba įpirkti. O nupirkęs įgauna teisė atsiimti savo įmoką su solidžiais procentais iš mūsų visų. Kuo didesnė valdžios vertė, tuo mažesnis ratas tų, kurie gali nupirkti jų palankumą. 

 

  Ką mes galime su tokia padėtimi padaryti? O gi nieko. Atsakykite sau, o ką jus darytumėte būnant mūsų valdžios vietoje? Ne kartą aš uždavinėjau tokį klausimą aplinkiniams. Dažniausiai (jeigu atsakinėdavo nuoširdžiai) sakydavo – „vogčiau, ką aš durnas neišnaudoti tokios galimybės“. 

 

  Todėl reikia pagaliau suvokti, kad valdžia yra tiesiog mūsų pačių atspindys. Nereikia keikti veidrodžio, jeigu snukis kreivas. Mums reikia tiesiog pradėti keisti save ir nuoširdžiai melstis už mūsų valdžią. Kokia ji be būtų, ačiū Dievui, ji kol kas yra mūsų valdžia. Tauta kuri nenori maitinti savo valdžios, labai greitai bus priversta maitinti svetimą. 

 

Biblija moko: „Neužrišk kuliančiam jaučiui nasrų“. Ten kalbama apie tai, kad darbininkas vertas savo užmokesčio. Jeigu mus valdantis žmogus, sugeba sukurti mums kaip visuomenei pridėtinę vertę, kuria mes visi naudojamės, tuomet jis turi gauti prideramą atlygį. Nenormalu, kad pav. Ričerdas Malinauskas, Artūras Zuokas, Viktoras Uspaskih kurie tikrai sugebėjo kurti pridėtinę vertę yra ujami ir persekiojami. O štai nieko gero Lietuvai nesukūręs praporščikas šlovinamas ir garbinamas. 

 

  Mums reikia keisti požiūrį į žmonės. Reikia juos pradėti vertinti ne pagal diplomą, kilmę, išvaizdą ar iškalbą, ir „gerus norus“, bet pagal naudingumą mums kaip bendruomenei. Jeigu mūsų bendruomenės lyderis yra elementari, drovi ir naftalinu kvepianti „dešovka“ tuomet jo ir darbai yra tokie pat pigūs. O pigus dalykas (kaip žinoma) paskiau mums visiems labai brangiai atsieina. 

 

 

Vladimiras Troščenka

Peržiūros: 2172

Komentarai   

+15 # jeronimas 2017-04-19 00:22
Po tuomi kas cia parasyta,prideti galima butu nebent sarasa to ,ka valdzios nieksai per 27 metus sunaikino.Patinka trumpai parasyta,bet aiskiai ir suprantamai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti