Parduoti įmonę, turinčią 11 hektarų žemės problema

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Parduoti įmonę, turinčią 11 hektarų žemės – problema

Seime svarstomos „žemės saugiklių“ įstatymo pataisos įtvirtina nelogiškus apribojimus verslui ir stabdo Lietuvos ekonomikos plėtrą, teigia Lietuvos finansų rinkų institutas („Lithuanian Financial Markets Institute“).

 

Institutas šiandien kreipėsi į Seimo narius, siekdamas atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projekto pataisas. Anot instituto vadovo Marijaus Kalesinsko, pataisos gina neaiškių grupių interesus ir sukuria dirbtines kliūtis finansų rinkos plėtrai.

 

„Natūrali verslo logika reikalauja, kad įmonės savininkai turėtų galimybę visiškai laisvai disponuoti savo nuosavybe. Kai savininkai nori perleisti savo verslą kitam, pavyzdžiui, parduoti akcijas, jie privalo turėti teisę tai padaryti. Tačiau Lietuvos įstatymai riboja šią įmonių savininkų teisę ir nepagrįstai apsunkina investicijų plėtrą“, – piktinasi instituto vadovas.

 

Pagal skubotai dar 2014 metais Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (kitaip vadinamo „žemės saugiklių“ įstatymu) įvestą reguliavimą, bet kokia įmonė, turinti kad ir 11 hektarų žemės ūkio paskirties (ŽŪP) žemės, patenka į nepavydėtiną situaciją. Akcininko teisės yra suvaržomos, nes parduoti akcijas jis gali tik arba labai ribotam pirkėjų ratui, arba „išrasdamas“ įstatymą apeinančias gudrybes.

 

Situacijos nekeičia šiemet Seimui pateiktos pataisos, nes projekte palikta nuostata, kad žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandoriui yra prilyginamas daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės valdančio juridinio asmens perleidimo sandoris.

 

M. Kalesinskas įsitikinęs, kad taip nepagrįstai apribojama galimybė tiek įgyti, tiek ir perleisti įmonės, besiverčiančios su žemės ūkiu susijusia veikla (ir dažniausiai nuosavybės teise valdančios žemės ūkio paskirties žemę), akcijas. Atskira problema su bendrovėmis, kurios kotiruojamos biržoje.

 

„Visame pasaulyje įprasta, kad savo turte žemės turinčių įmonių akcijomis būna prekiaujama vertybinių popierių biržose. Lietuva nėra išimtis. Tačiau tik Lietuvoje biržoje kotiruojamos ir žemės valdų turinčios bendrovės „džiaugiasi“ tokiu reguliavimu, kuris faktiškai užšaldo jų galimybes pritraukti kapitalo plėtrai ir apsunkina sandorius jų akcijomis“, – sako jis.

 

„Manome, jog siūlomas reguliavimas nepagrįstai apsunkina daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandorius, o sandorius, kuriais būtų perleidžiamas juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis daugiau kaip 500 hektarų ŽŪP žemės, padaro neįmanomus, nes tokie sandoriai būtų prilyginami ŽŪP žemės perleidimo sandoriui ir, iš esmės, draudžiami“, – rašoma Lietuvos finansų rinkų instituto rašte Seimo nariams.

 

Seimas pataisas  buvo užsimojęs svarstyti net ypatingos skubos tvarka, mat Lietuvai už neatitikimą ES teisei gresia apie 600 tūkstančių eurų bauda. Deja, pataisų rengėjai ir vėl pamiršta, kad „saugikliai“, kuriuos jie pasišovė palikti, ne tik varžo įmonių teisę, bet dar ir prieštarauja Europos Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo principui. Vadinasi, baudų galimybė išlieka, mano instituto vadovas.

 

„Mūsų žmonės nori laisvai judėti, laisvai dirbti ir gyventi Europos Sąjungos erdvėje. Turime suprasti, kad toks pats noras yra ir įmonių atveju“, – sakė Marijus Kalesinskas.

 

***

 

Kontaktai:

 

Marijus Kalesinskas

Peržiūros: 493

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti