Liberalų aferas toliau tirs ir tvarkys liberalai

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Liberalų aferas toliau tirs ir tvarkys  liberalai

 

Šiandien Seimas po pateikimo pritarė liberalo Simono Gentvilo teiktoms Žemės įstatymo pataisoms, kurios numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijos būtų perduotos šalies savivaldybėms. Pagal projektą, savivaldybių žinion perleidžiamos valstybinės žemės patikėjimo teisės ir su tuo susijusios funkcijos.

 

Kaip žinia, Vilniaus meras Liberalų sąjūdžio pirmininkas  E.Šimašius sukėlė didžiulį triukšmą, ir apkaltino Nacionalinę žemės kyšininkavimu dėl to, kad NŽT bandė susigražinti valstybės nuosavybę - didžiulę žemės sklypą Vilniaus centre, esantį griaunamo "Žalgirio" stadiono vietoje.

T.y. NŽT dar vasario 27 d. informavo valstybinės žemės sklypo, esančio adresu Rinktinės g. 3, Vilniuje, kuriame yra sugriuvęs Vilniaus „Žalgirio“ stadionas,  nuomininkus – UAB „Hanner“ ir jos savininką, multimilijonieriumi prisistatantį Arvydą Avulį, apie nuomos sutarties nutraukimą.

 Pranešama, kad šis  žemės sklypas „Hanner“ buvo išnuomotas ne aukciono būdu. Tokiu būdu išnuomota valstybinė žemė gali būti naudojama tik pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu Rinktinės g. 3, Vilniuje, buvo įregistruotas pastatas-stadionas, todėl išnuomotas žemės sklypas privalėjo būti naudojamas tik stadionui eksploatuoti.

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarime konstatuojama, kad stadionas ir jo priklausiniai buvo perduotas Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, tačiau, kaip matyti iš vėliau parengtų teritorijų planavimo dokumentų, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, UAB „Žalgirio sporto arena“ ir UAB „Promola“ neturėjo ketinimo atstatyti pastatus ir vykdyti jų eksploataciją. Tai lemia, kad įsigijus stadioną ir jo priklausinius buvo siekiama sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teises ne aukciono būdu. Todėl 1999 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir ją iš dalies 2012 m. ir 2015 m. keitę susitarimai turi būti nutraukti. Prokuroro teigimu, susitarimai dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo sudaryti jau patvirtinus teritorijos detalųjį planą, numatantį šioje vietoje komercinės, gyvenamosios paskirties pastatų statybą, tai yra, veiklą, nesusijusią su stadiono eksploatavimu. Taip pat pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas nugriauti šešis sporto paskirties pastatus, akivaizdžiai prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos be aukciono socialinei paskirčiai.     

„Laisvas laikraštis“ jau rašė apie tą schemą, kai Vilniaus savivaldybė suformuoja didelį sklypą aplink kokią nors griuveną Vilniaus mieste, parduoda tą griuveną už skatikus „Hanner“, ir „Hanner“ toje vietoje pristato dangoraižių, net nepirkdamas valstybinės žemės.

Tokiu būdu didžiulėmis sumomis apvagiamas miesto ir nacionaliniai biudžetai, kai valstybinė žemė pereina privačion nuosavybėm už simbolinį nuomos mokęstį.

Kilus triukšmui, liberalai ėmė skubiai tvarkytis, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuri pirmą kartą ryžosi ginti valstybės interesus, būtų sunakinta.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Simono Gentvilo pristatytas Žemės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-401(2), kuriomis siūloma savivaldybėms perduoti dalį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų.

Pagal teikiamą projektą savivaldybėms patikėjimo teise būtų perleidžiamos valstybinės žemės, esančios savivaldybių ribose. Tokiu būdu savivaldybėms būtų sudaroma galimybė įgyvendinti žemės tvarkymo ir administravimo politiką vietiniu lygmeniu.

Kaip teigiama dokumento aiškinamajame rašte, šiuo metu Nacionalinės žemės tarnyba patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, tačiau dėl netinkamos vadybos veiksmų, nekompetencijos, tinkamai neužtikrina žemės valstybinės kontrolės.

Įstatymo autorius Simonas Gentvilas vertas savo tėvo Eugenijaus Gentvilo, kuris būdamas Klaipėdos meru, miesto turtą pardavinėjo už "balus"

 

„Valstybinės žemės patikėjimo teisę perleidus savivaldybėms, būtų skaidresnės, supaprastintos, operatyvesnės žemės naudojimo būdo keitimo procedūros, nes visa tai atliktų viena institucija. Toks procesas būtų patrauklesnis investicijoms ir pagyvintų ekonomiką“, – pažymima dokumente.

 

Po pristatymo už projektą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 13 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados ir Specialių tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 8 d.

 

„Susikompromitavusi NŽT nebegali atlikti savo tiesioginio darbo. Šiandienos Seimo sprendimas – svarbus pirmasis žingsnis, kad iš skandalų neišbrendančios institucijos funkcijas perimtų šalies savivaldybės. Kaip matome, NŽT įkaitais jau tapo paprasti piliečiai, verslas, pačios šalies savivaldybės. Dėl aplaidžios ar galimai nusikalstamos NŽT veiklos valstybei gresia milijoniniai ieškiniai. Todėl grąžinti su valstybine žeme susijusių sprendimų priėmimą į savivaldybių rankas, žinoma, prieš tai užtikrinant, kad jie būtų maksimaliai skaidrūs ir vieši, yra geras sprendimas. Savivaldybės dirbs greičiau, efektyviau ir mažesniais kaštais“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, įstatymo pataisų iniciatorius S. Gentvilas.

 

Žemės įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad būtent savivaldybės administruotų ir tvarkytų savo ribose esančią valstybinę žemę, iš NŽT perimant įstrigusią žemės grąžinimo procedūrą, taip pat – nuomos, pardavimo ir žemės perleidimo panaudos pagrindais klausimus.

 

S. Gentvilo teigimu, priėmus Žemės įstatymo pataisas savivaldybėms atsivertų galimybės paspartinti žemės grąžinimo procedūras. Valstybė taip pat sutaupytų lėšų naikindama išsikerojusį biurokratinį aparatą – NŽT ir jos padaliniuose dirba per 950 darbuotojų, kurių dalis dubliuoja savivaldybių žemėtvarkininkų pareigas. Po pertvarkos sutrumpėtų procedūrų dėl žemės derinimo terminai, nebereikėtų atskirai kreiptis į NŽT.

 

Liberalai dar 2016 m. gruodį kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, prašydami NŽT funkcijas kuo greičiau perduoti šalies savivaldybėms.

 

Peržiūros: 1187

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti