Kažkodėl "žaliaisiais valstiečiais" pasivadinę nusikaltėliai slapta Seime stūmia "skalūnų dujų" įstatymą

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (5 Votes)

Kažkodėl "žaliaisiais valstiečiais" pasivadinę nusikaltėliai slapta Seime stūmia "skalūnų dujų" įstatymą

 

 

Kol vyksta visas šis šou apie neva rastą Vasario 16-osios akto originalą, Seime grupė nusikaltėlių, pasivadinusių "žaliaisiais valstiečiais", baigia prastūmti įstatymą, pagal kūrį, pvz., derinant skalūninių dujų išgavimo projektą, jo nebereikės derinti su savivaldybėmis ir gauti jų leidimo.

 

 Iki šiol tiek naftos bendrovės Lietuvoje, tiek ir skalūnų dujų žvalgyba užsiimančios įmonės savo veiklai pradėti turėjo gauti Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Net ir tie patys naftos gavėjai daug metų nesėkmingai pramušinėjo įstatymus, kad nereikėtų savo naftos išgavimo projektų derinti su vietos gyventojais.

"Taip, tai liečia ir stambaus kapitalo interesus - jau anksčiau LL sakė Seimo narys Linas Balsys, - tačiau minėtas įstatymas yra labai platus, jame yra sudėta daugybė dalykų, ir pvz., toks pasiūlymas išimti mūsų dar praeitoje kadencijoje įdėtą saugiklį dėl skalūninių dujų gręžinių. Pagal tą saugiklį yra numatyta, kad Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) yra reikalingas ir atliekant žemės gelmių žvalgybą. Tačiau dabar tas saugiklis išimamas, ir norint, pvz., žemės gelmėse ieškoti skalūnų dujų, ir atlikti "žvalgybą", o ne "gavybą", tai PAV jau nebereikia. O Lietuvoje skalūnų dujų gavyba ir žvalgyba vis dar nėra atsietos - to iki šiol nepavyko padaryti. Todėl dabar bet kuri dujų ar naftos bendrovė galės atlikti žemės gręžimo darbus, pateikiant, kad tai yra žemės gelmių žvalgyba, o ne gavyba. Nors iš esmės tai tas pats procesas. Žodžių, šiuo įstatymo projektu išimamas dar vienas saugiklis. Kitas dalykas, kad projekte yra numatyta, kad PAV reikės tik išgaunant iš gręžinio daugiau nei 500 tonų per dieną naftos. Šis skaičius yra labai didelis pagal Lietuvos naftos kompanijų išgaunamos naftos kiekius. Ką tai reiškia?  Tai, kad naftos bendrovės galės susitvarkyti savo skaičiavimus taip, kad iš vieno gręžinio jie niekada neviršys 500 tonų per dieną skaičiaus, ir plėsdami savo gręžinius, jie galės niekada nebedaryti PAV. O tai reiškia, kad vietos žmonės neteks bet kokius galimybės dalyvauti sprendimuose, kai šalia jų namų atsiras naftos verslovės". 

Seimo pranešimas apie tai buvo labai dezinformuojantis : Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PŪVPAVĮ) Nr. XIIP-4804 su lydinčiuoju Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIP-4805 po pateikimo Seime rudens sesijoje jau iki šios dienos posėdžio buvo nuodugniai aptartas papildomais paskirtuose Seimo komitetuose bei Aplinkos apsaugos komiteto klausymuose. Šiandien Aplinkos apsaugos komiteto nariai balsavo dėl komiteto išvadų šiems įstatymų projektams bei visų gautų valstybės institucijų, asocijuotų struktūrų ir Seimo narių pasiūlymų. Daugiausiai diskusijų sukėlė iš dabar galiojančio PŪVPAV įstatymo išbraukiama savivaldybių tarybų teisė sustabdyti planuojamus ūkinės veiklos projektus, vadinamoji „savivaldybių veto“ teisė. Išklausę gausių savivaldos ir investuotojų atstovų pasisakymų, Specialiųjų tyrimų tarnybos specialisto argumentų, komiteto nariai minimalia balsų persvara nepritarė kelių Seimo narių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui sugrąžinti „veto“ į įstatymą.

Gana išsamiai buvo aptartas 2-asis įstatymo priedas, reglamentuojantis planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašą. Komitetas iš dalies pritarė Seimo nario siūlymui nustatyti žemesnius ribinius dydžius veikloms, susijusioms su intensyviu gyvūnų ir paukščių auginimu. Tačiau ir šie nauji ribiniai dydžiai bus didesni nei galiojančiame įstatyme. Tai reiškia, kad bus leidžiama auginti didesnį skaičių paukščių ir gyvūnų, neatliekant atrankos dėl PAV procedūrų.

 

Šis PŪVPAV naujos redakcijos įstatymas parengtas, atsižvelgiant į Vyriausybės ir investuotojų pasiūlymus mažinti administracinę naštą bei į kaimyninių šalių patirtį šioje srityje. Įstatymo projekte maksimaliai sutrumpinta PAV procedūrų trukmė.

 

Po svarstymo komitete patobulintus įstatymo projektus svarstys Seimas plenariniame posėdyje.

 

Pramoninkai išsidavė kad jie stūmia šį projektą :

 

Poveikio aplinkos vertinime – daugiau objektyvumo

 

Šiandien Seimo Aplinkos komitetas svarsto Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektą, kuriame gali nebelikti savivaldybių veto teisės. Iki šiol savivaldybėms buvo suteikiama absoliuti teisė be objektyvių kriterijų priimti sprendimus, draudžiančius planuojamą ūkinę veiklą dar iki pradedant poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Tai užkirsdavo kelią į regionus ateiti investuotojams ir kurti naujas darbo vietas. Tokio teisinio reguliavimo nėra nei vienoje ES valstybėje narėje.

 

„Dabartiniame įstatymo projekte aiškiai atskiriamos ir apibrėžiamos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančių institucijų, ypač savivaldybių, funkcijos būtų svarbus žingsnis, siekiant išvengti nemotyvuotų ir kartais politizuotų vietos valdžios sprendimų“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė.

 

Pasak G. Švedienės, dabartinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl galimai kylančių korupcijos apraiškų: procesą, už kurį atsakinga valstybinė institucija ir kurį atlieka aplinkosaugos ekspertai, politinis savivaldybės sprendimas gali paversti niekiniu.

 

„Kyla klausimas, kuo remiantis gali būti priimami tokie sprendimai, kai politiniu lygmeniu nemotyvuotai prieštaraujama ekspertų išvadoms. Dėl šios teisinės nuostatos prarandama nemažai žmogiškųjų resursų tiek iš valstybinių institucijų pusės, tiek iš investuotojo, dėl šios procedūros regionai praranda darbo vietas ir investicijas“, – pabrėžia LPK vykdomoji direktorė.

 

Įstatymo pakeitimai turėtų padidinti PAV kokybę ir optimizuoti patį procesą: tai leis greičiau ir efektyviau atlikti reikiamus veiksmus, bus nustatomi konkretūs reikalavimai, aiškiai apibrėžiamos dalyvaujančių valstybės, savivaldybių institucijų kompetencijos. Visa tai leis padidinti proceso efektyvumą, mažinti administracinę naštą, taip pat užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ekonominės veiklos vykdytojams, planuojantiems ūkinę veiklą.

 

„Planuojami įstatymo pakeitimai padidins investicinės aplinkos patrauklumą ir vietos bei užsienio investuotojų pasitikėjimą, bet svarbiausia, kad poveikio aplinkai vertinimo procese nebeliktų prielaidų objektyviais duomenimis nepagrįstų bei galimai politizuotų sprendimų priėmimui, ir būtų užtikrinta, jog poveikį aplinkai vertins kompetentingi, profesionalūs savo srities žinovai, turintys specialių žinių, susijusių su aplinkos vertinimu, kurie remsis pagrįstais ir objektyviais aplinkos apsaugos motyvais ir duomenimis“, – teigia G. Švedienė.

 

Lietuvos investuotojų apklausos rodo, kad 2017 metais net 56 proc. įmonių susidūrė su iššūkiais, kreipiantis dėl aplinkos apsaugos leidimų išdavimo, rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimus ir kitose aplinkosaugos srityse. Net 47 proc. PAV dokumentacijos rengėjų teigia susidūrę su atvejais, kai savivaldybės taryba priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. 87,5 proc. investuotojų įvardino, jog sprendimas nebuvo atšauktas, 75 proc. – kad savivaldybė priėmė neigiamą sprendimą po PAV programos viešinimo visuomenei.

 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) dar 2015 m. Lietuvai rekomendavo ypatingą dėmesį sutelkti į PAV procedūrų reformavimą. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš šios Vyriausybės prioritetų 2018 m. yra stojimas į EBPO, planuojamos Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektas yra vienas iš esminių pokyčių svarstomų šios pavasario Seimo sesijos metu.

 

Būtinybė keisti teisinį reguliavimą, įtvirtintą šiuo metu galiojančio įstatymo LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 8 str. 9 d., lemia ir šio reguliavimo nesuderinamumas su ES direktyvoje 2011/92/ES įtvirtintais tikslais bei Konstitucinio Teismo suformuota doktrina dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo.

 

Naujausios Pasaulio konkurencingumo ataskaitos duomenimis, pagal valdžios sektoriaus sukeliamą reguliavimo naštą Lietuva užima 105-ą vietą tarp 144 šalių, tuo tarpu Estija yra 10-oje vietoje, Latvija – 75 vietoje. 

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: IEVA PETUŠKAITĖ, LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJA

Peržiūros: 1736

Komentarai   

+9 # su 2017-03-30 23:18
juda susirinke i seime parduos Lietuvos gamta
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti