Kaip teisėja Rasa Augustė galimai vilkino bylą, manipuliavo, klastojo nutartis?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

AR VEIKIA KONSTITUCINĖS TEISĖS LIETUVOJE ?

(dėl prokuroro nutarimo)

 

‘‘...skundą ji grindžia spėjimais bei subjektyviu ir, teigtina, sąmoningai klaidinančiu faktinių aplinkybių vertinimu bei teisiniu kvalifikavimu, manytina, tokiu būdu siekiama ne tik klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir pakenkti asmenims, kurie vykdydami pareigines funkcijas priima jai asmeniškai nepalankius sprendimus, taip pat asmenims, su kuriais ji ginčijasi teismuose...ir norėdama patenkinti asmeninius (privačius) interesus įtakoti vykstantį, jai nepalankiai besiklostantį teisminį civilinio ginčo nagrinėjimo procesą. ....pareiškėjai išaiškinta, kad naudojimasis procesinėmis teisėmis priešingais įstatymo numatytiems jų tikslams, t.y. siekiant inicijuoti baudžiamojo persekiojimo procesus prieš asmenis dėl įsivaizduojamai jų padarytų nusikalstamų veikų  (tame tarpe priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai) vien todėl, kad tirtose aplinkybėse jie, vykdydami savo profesines pareigas priima pareiškėją netenkinančius sprendimus, ar,  subjektyviu vertinimu, netinkamai atstovauja jos interesus, nėra pagrįstas ir teisėtas, o tam tikrais atvejais gali užsitraukti teisinę atsakomybę.“

 

2017-01-05 kreipiausi į Klaipėdos apygardos prokuratūtą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl organizuoto susivienijimo pagal tam tikrus straipsnius, kuomet mane atstovavusi advokatė Ona Kapliauskaitė nustojo mane tinkamai atstovauti, informuoti dėl bylos ir komunikuotis, o jos padėjėja Margarita Žadeikienė, suklastojusi mano parašą ir nesuderinusi su manim turinio, pateikė už mane man nenaudingą apeliacinį skundą. Kadangi gyvenu užsienyje, civ. bylą dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo 2015-04-20 pavedžiau advokatei O. Kapliauskaitei, kuri 2015-11-25 savarankiškai atsisakė už mane turtinių reikalavimų ir šią informaciją nuo manęs nuslėpė.

 

2016 m. gruodžio mėn. Klaipėdos apylinkės teisme, susipažinusi su bylos medžiaga, supratau, kad  nuo manęs buvo nuslepiama svarbi informacija, byla galimai klastojama, ginami ne mano interesai, o priešingai. Bylą vedusi teisėja Rasa Augustė ignoravo aukštesnės instancijos teismo sprendimą, kaip ir byloje esančius faktinius įrodymus ir du kartus atsisakė tenkinti mano prašymą.  

 

Prokuroras Jevgenij Michailovskij mano skundą persiuntė tirti STT (Stecialiųjų tyrimų tarnybai), kurios specialistė Rūta Žvirblytė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą dar kartą apskundžiau , o mano skundas prokuroro Aivaro Velučio pakartotinai  buvo atmestas, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Manęs nepanoro apklausti nei vienas iš trijų tyrusių skundą specialistų, nors dėl to keleta kartų atvykau iš užsienio.

 

Mano skundą nagrinėjusi STT specialistė Rūta Žvirblytė neišsireikalavo civilinės bylos, todėl negalėjo padaryti išvadų, remiantis tik suinteresuotos liudytojos Margaritos Žadeikienės,  apklausimu. Tyrėja taip pat nepatikrino ar Margarita Žadeikienė turėjo teisę atlikti veiksmus, susijusius su šia civ. byla, ar ji yra O. Kapliauskaitės juridinės kontoros darbuotoja. STT specialistė R. Žvirblytė nutarimą priėmė nesurinkusi ir visiškai nevertinusi nurodytų faktų ir įrodymų, kai baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai nustato pareigą pilnai, išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimą bei vertinti visetą tyrimo metu surinktų įrodymų. Apklausa buvo apsiribota tik tyrėjos surašytu tarnybiniu pranešimu, todėl galima teigti, kad padarytos išvados yra aiškiai neadekvačios.

 

M. Žadeikienė apklausos metu nurodė, kad aš jai davusi leidimą už mane pasirašyti (?!) M. Žadeikienė suklastojo mano parašą, tačiau tyrėja nemato tame jokio kriminalinio veiksmo, todėl, galimas dalykas, kad šiuos veiksmus advokatės padėjėja toleruos ateityje su kitais klijentais. Tyrėja nustatė, kad M. Žadeikienė skundą surašiusi bei ties D.M. vardu ir pavarde pasirašiusi nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Kad tai negali būti traktuojama kaip visuomenei pavojingo pobūdžio veika.

 

Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo surašyti  motyvuotą nutarimą. Prokuroro A.Velučio 2017-02-24 nutarimas taip pat nėra motyvuotas, nepagrįstas jokiais įrodymais ir faktais.  

Asmens teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmus ir sprendimus yra garantuojama Konstitucijos. Ši garantija yra būtina proceso teisėtumui, teisingumui, sąžiningumui ir kitiems proceso principams užtikrinti

Pasekoje minėto,  2017-03-06 dar kartą turėjau kreipis į Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydama panaikinti neteisėtą prokuroro nutarimą ir priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. 

 

Iš Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 164 straipsniu prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja. Taip pat pagal LR BPK 170 str. prokuroras duoda įgaliojimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Pagal LR BPK 168 straipsnį prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. 

 

BPK 169 str. numato, kad gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai.

 

Šiuo atveju nematyti, kad prokuroras būtų atlikęs reikalingas apklausas ir surinkęs duomenis ar dokumentus pagal pareiškėjos skundą. Prokuroras nenurodo, kad nors vienas skunde išvardintas faktas yra neteisingas, tačiau tuo pačiu mane įspėja dėl pasekmių: „...skundą ji grindžia spėjimais bei subjektyviu ir, teigtina, sąmoningai klaidinančiu faktinių aplinkybių vertinimu bei teisiniu kvalifikavimu, manytina, tokiu būdu siekiama ne tik klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir pakenkti asmenims, kurie vykdydami pareigines funkcijas priima jai asmeniškai nepalankius sprendimus, taip pat asmenims, su kuriais ji ginčijasi teismuose...ir norėdama patenkinti asmeninius (privačius) interesus įtakoti vykstantį, jai nepalankiai besiklostantį teisminį civilinio ginčo nagrinėjimo procesą. ....pareiškėjai išaiškinta, kad naudojimasis procesinėmis teisėmis priešingais įstatymo numatytiems jų tikslams, t.y. siekiant inicijuoti baudžiamojo persekiojimo procesus prieš asmenis dėl įsivaizduojamai jų padarytų nusikalstamų veikų  (tame tarpe priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai) vien todėl, kad tirtose aplinkybėse jie, vykdydami savo profesines pareigas priima pareiškėją netenkinančius sprendimus, ar,  subjektyviu vertinimu, netinkamai atstovauja jos interesus, nėra pagrįstas ir teisėtas, o tam tikrais atvejais gali užsitraukti teisinę atsakomybę.“

 

PROKURORAS  savo nutarime įspėjo mane dėl nepagrįstų kaltinimų. 

 

Prieš susipažindamas su skundo medžiaga, Prokuroras man išaiškino telefonu,  kad norint išreikalauti iš advokato dokumentus, privalau kreiptis į teismą civiline tvarka, nes tai ne prokuroro kompetencija. Matomai nutarimas jau buvi iš anksto numatytas.

 

PROKURORAS nepareiškė kaltinimų Margaritai Žadeikienei, o paliko galioti STT pareigūnės išvadą dėl klastoto parašo: „M. Žadeikienės veiksmai neatitiko baudžiamojo įstatymo reikalavimo veiklos pavojingumo kriterijaus, kadangi nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių bei nesukėlė  minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių.“ Vadinasi, pareigūnė toleravo advokatės padėjėjos M.Žadeikienės veiksmus, o prokuroras pagrindė tai išvada, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo 34 str. nuostatomis atstovaujantis advokatas gali “procesinių dokumentų pasirašymo teisę deleguoti padėjėjui“ (Ar tai reiškia padirbti klijento parašą?) Prokuroras nepatikrino pagal mano skundą, ar M. Žadeikienė yra O. Kapliauskaitės advokatų kontoros darbuotoja ir kokius ji turi įgaliojimus. Prokuroras M. Žadeikienės veiksmus, suklastojus mano  parašą, įvardija, kaip „netinkamu turimos teisės realizavimu, atsižvelgiant į veiksmų motyvą ir tikslą suspėti klijento interesais pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančio turinio ir formos apeliacinį skundą per įstatymo numatytą terminą“. 

 

PROKURORAS konstatuoja, kad ‘‘ vienu iš pirminiame ieškinyje pareiškėjos pateiktų reikalavimų buvo D. K. tekusio po tėvų mirties paveldėjimo teisėtumo ginčijimas. Vėlesniuose civilinės bylos nagrinėjimo etapuose šio reikalavimo buvo atsisakyta‘‘. Tai netiesa. Visų pirma, turto paveldėjimo liudijimas bylos pradžioje D. K. nebuvo išduotas, nes aš, kaip galima paveldėtoja, gindama savo teses į palikimą, paprašiau teismo atstatyti terminus palikimui priimti. Tačiau bylos manipuliavimo ir vilkinimo padariniai atnešė neatstatomą žalą, notarai nesiėmė veiksmų neišduoti D. K. paveldėjimo liudijimo, kaip prašiau savo pirmame pareiškime. O turtinių reikalavimų už mane atsisakė advokatė O. Kapliauskaitė bylos egoje man apie tai nežinant. Todėl ir turiu rimtą pagrindą teigti, kad grupė galimai prieš mane veikė vieningai.

 

Teikdama klaidingą informaciją dėl notaro, atsisakydama už mane turtinių reikalavimų, tinkamai neatstovaudama savo klijento interesų,  advokatė O. Kapliauskaitė grūbiai pažeidė mano konstitucines teises spręsti bylą teisingai, neatliko savo pareigų, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmisi, galimai klastojo bylą.

 

Advokatės padėjėja M. Žadeikienė, STT tyrimo medžiagoje įvardinta liudytoja, net nesigynė dėl mano parašo padirbimo po apeliaciniu skundu.  Ji nebuvo apklausta kaip Įtariamoji, nebuvo įspėta dėl dokumentų klastojimo, kaltinimai jai dėl suklastoto parašo nebuvo pateikti nei STT pareigūnės Rūtos Žvirblytės, nei prokuroro  Jevgenijaus Michailovsij, o vėliau -Aivaro Velučio.

 

M. Žadeikienė manęs neatsiprašė, jai įteiktų ir neįmokėtų pinigų 164 Eurų į VMI sąskaitą  už keturis žyminius mokesčius, kuriuos apylinkės teismas įpareigojo mane sumokėti, už mane nesumokėjo ir pinigų man negrąžino. Surašiusi su manim nederintą apeliacinį skundą su daugybe profesinių klaidų (datose, numeriuose, varduose, asmens detalėse ir adresuose) už mane pasirašė, suklastodama mano parašą. Apeliacinį skundą pateikė praleidusi terminą. Toliau klaidino mane, neatsakinėjo į elektroninius laiškus. Vėliau, man nutraukus su O. Kapliauskaitės kontora atstovavimo sutartį, niekaip apie savo veiksmus nepasiteisino, nesigailėjo, neatsiprašė.

 

BK 38 straipsnis numato, kad:      

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

 

Tačiau nepanašu, kad advokatė O. Kapliauskaitė ir jos padėjėja M. Žadeikienė jaustųsi kaltos, būtų norėjusios pasiteisinti, atsiprašyti, atsiskaityti, savanoriškai gražinti dokumentų orginalus bei surinktas už mane visas pažymas.  Todėl yra pagrindo manyti, kad visa, kas buvo atlikta, atlikta tyčia, norint sužlugdyti bylą kitų interesams. Minėtos teisininkės taip elgsis ir su kitais klijentais ateityje, o galbūt taps pavyzdžiu kai kuriems panašiems teisininkams, jei kelias tokiai nusikalstamai veiklai nebus užkirstas dabar.

Iš viso to matyti, kad PROKURORO Nutarimo išvados neteisėtos ir nepagrįstos, nėra paremtos jokiais objektyviais duomenimis. Nesurinkta informacija dėl O. Kapliuskaitės kontoros darbuotojų, jų pareigų ir įgaliojimų. Nepatikrinta kontoros apskaita, o man išrašytos popierinės sąskaitos vietoj pinigų pakvitavimų, kurias STT pareigūnė įvardija, kaip  „pirminius atsiskaitymo dokumentus‘‘, liko neištirtos. (Jau prokurorai pakankamai davė laiko advokatei šiuos trūkumus pašalinti).

 

Dėl teisėjos Rasos Augustės. 

2015-07-16 mano pateiktą ieškinį teisėja atsisakė priimti (o tai prieštarauja teisės aktams) konstatuodama, kad tėvystės nuginčijimui yra praleistas terminas, kuris neatstatomas, ir gražino su visais priedais mano atstovei advokatei O. Kapliauskaitei. Jos veiksmas buvo apskųstas. Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-15 nutartimi pasisakė, kad teisėja R. Augustė priėmė ‘‘neteisėtą ir nepagrįstą nutartį šioje byloje, todėl nutartis naikintina‘‘...‘‘ieškovė pateikė dvigubą reikalavimą- nuginčyti ir nustatyti tėvystę, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti šiuos reikalavimus kartu, atsižvelgiant į ieškovės interesus‘‘.  Tačiau teisėja Augustė (jau ne pirmą kartą savo patirtyje) ignoravo aukštesniojo teismo nutartį, vėliau galimai vilkino bylą, manipuliavo, klastojo nutartis dar kartą priimdama tokią pat nutartį dėl senaties terminų tėvystei nuginčyti. Toks teisėjo veiksmas neveda į bylos išsprendimą, o įsuka į  amžiną labirintą, kuomet advokatas gali būti garantuotas dėl ilgalaikės bylos pajamų, nes kiekvieną kartą prašoma gražinti bylą iš naujo nagrinėti į pirmos instancijos teismą,  ir byla gražinama vėl tam pačiam teisėjui. Dėl teisėjos nušalinimo O. Kapliauskaitė pasisakė, kad neturinti tam pagrindų.

 

Sąžiningas teisėjas privalo rūpestingai ir greitai vesti bylos procesą. Esminė proceso vilkinimo teorija tai piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kuris pažeidžia LR piliečio konstitucines teses ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Šioje byloje pažeistas operatyvumo bei sąžiningumo principas. Teismas nesilaikė LR CPK įtvirtintų koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų, neteisingai vertino įrodymus.

 

Užbaigiant priminsiu, kad:

 

Viena iš baudžiamojo proceso tikslų yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves (BPK 1 str.). Tikslui įgyvendinti būtina sąlyga yra visų pirma pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms ir jų užtikrinimui.

 

Belieka laukti Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo sprendimo dėl prokuroro Aivero Velučio 2017-02-24 nutarimo panaikinimo ir galimo ikiteisminio tyrimo pradžios.

 

 

 

P.S. Redakcijai straipsnio autoriaus pavardė žinoma

 

 

Klaipėdos apygardos prokuratūros

Klaipėdos apylinkės prokuratūrai

Vilties g. 12, Klaipėda, LT-92231

 

SKUNDAS

dėl 2017 m. sausio 20 d. Nutarimo Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą

   (Tyrimo medžiagos Nr. M-7-04-00002-17)

2017-01-26 d.

Klaipėda

 

 

2017 m. sausio 20 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Tyrimo medžiagos Nr. M-7-04-00002-17) (toliau – ir Nutarimas) el. paštu gavau 2017-01-21 dieną (1 priedas).

Nutarimu tyrėja nutarė: „atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.“

Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Tyrimas nešališkai, objektyviai, visapusiškai nebuvo atliktas ir Nutarimas turi būti panaikintas:

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 300 straipsnio 1 dalis nustato, kad „ Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“

Teismui pateiktas Apeliacinis skundas su daugybe įvairių klaidų. Jo išsamumas ir visapusiškumas kelia pagrįstų abejonių (tai yra išdėstyta ir pateiktajame skunde, kuris iš esmės ir liko neišnagrinėtas) – kurio atmetimas iš anksto nulemtas apeliacinės instancijos teismo.

2. Apeliacinį skundą, pateiktąjį teismui, surašė ir pasirašė asmuo, kuris apskritai neturėjo jokių įgaliojimų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad „Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje“.

LR CPK 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu.“

Pažymime tai, kad nei rašytinės sutarties su Margarita Žadeikiene, nei advokato rašytinio leidimo jai atstovauti mane apskritai nėra.

Dėl to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad specialistė Rūta Žvirblytė (toliau – tyrėja) Nutarime padarė visiškai neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad  „Atsižvelgiant į tai, nors M. Žadeikienė minėtą apeliacinį skundą surašė bei ties D. M. vardu ir pavarde pasirašė, bet toks M. Žadeikienės elgesys negali būti traktuojamas kaip visuomenei pavojingo pobūdžio veika.“

3. Pabrėžiu tai, kad Margaritai Žadeikienei nedaviau leidimo už mane pasirašyti. M. Žadeikienė pateikdama apeliacinį skundą su jo turiniu manęs nesupažindino, suklastojo mano parašą bei pateikė man nepriimtiną apeliacinį skundą nagrinėjimui. Tačiau tyrėja nemato tame jokio kriminalinio veiksmo, todėl, galimas dalykas, kad ji tokius veiksmus toleruos ir atliks ateityje kitų asmenų atžvilgiu.

Tyrėja nustatė, kad M. Žadeikienė Apeliacinį skundą surašė bei ties D. M. vardu ir pavarde pasirašė, bet padarė visiškai neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad ji nepadarė jokios nusikalstamos veiklos ir kad tai negali būti traktuojama kaip visuomenei pavojingo pobūdžio veika.

4. Liudytoja Margarita Žadeikienė tyrimo metu galimai pateikė civilinės bylos medžiagą, kurią turėjo advokatė O. Kapliauskaitė. Šioje medžiagoje turėjo būti notarų kontoros susirašinėjimas, registro ir hipotekos svarbios pažymos, gautos mano vardu.

Pažymiu tai, kad visų šių dokumentų teismo byloje nėra.

Nutraukus sutartį, advokatė O. Kapliauskaitė nurodytųjų man priklausančių dokumentų negrąžino.

Neturi likti nepastebėta tai, kad advokatė O. Kapliauskaitė savarankiškai atsisakė už mane turtinių reikalavimų ir šią informaciją nuo manęs nuslėpė. Tokiu būdu pažeidžiamos ir mano teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

5. Mano skundą nagrinėjusi specialistė Rūta Žvirblytė neišsireikalavo civilinės bylos, todėl neturėjo teisės padaryti išvadas, remdamasi tik suinteresuotos liudytojos Margaritos Žadeikienės apklausimu.

Neturi likti nepastebėta tai, kad Margarita Žadeikienė pateikė „pirminius O. Kapliauskaitės kontoros buhalterinius dokumentus“, neva patvirtinančius mano sumokėjimą, bet ne pinigų sumokėjimo kvitą, kurį advokatė privalėjo išduoti.

Tyrėja taip pat nepatikrino ar Margarita Žadeikienė turėjo teisę atlikti veiksmus, susijusius su šia civ. byla.  Be to, nėra ir tikslių duomenų, ar ji yra O. Kapliauskaitės juridinės kontoros darbuotoja.

6. Neišreikalavus iš teismo civilinės bylos jokie tyrimai buvo absoliučiai negalimi.

7. 2017-01-12 dieną prisistačiau į Klaipėdos apygardos prokuratūrą (Vilties g. 12, Klaipėdoje). Sužinoti dėl mano 2017-01-05 d. skundo, išsiųsto iš Londono dėl civ. bylos Nr. 2-1543-769/2016. Man buvo nurodyta, kad mano skundas perduotas organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Jevgenijui Michailovskij. Kitą dieną pasiskambinus nurodytu numeriu vyriausiajam prokurorui J. Michailovskij, sužinojau, kad mano skundas persiunčiamas į STT. Paprašiau teikti man informaciją ant skundo nurodytais galimais kontaktais ir apklausti mane, kol esu Lietuvoje. Sausio 19 d. 15:05 man buvo išsiųstas el. laiškas, kuriame nurodyta, kad turiu atvykti kitą dieną 11 val. dėl liudytojo apklausos. El. pašto neturėjau galimybės patikrinti ir jo nepatikrinau laiku. Į apklausą atvykti nesuspėjau. nes buvau apsistojusi Palangoje. Pabrėžiu tai, kad taip operatyviai sureaguoti į kvietimą atvykti mažai kas turi galimybę. Kitą dieną, nors yra akivaizdu, kad visi procesiniai veiksmai dar buvo neatlikti, man buvo išsiųstas Nutarimas.

Yra akivaizdu, kad toks iškvietimas apklausai ir skubus Nutarimo priėmimas,  neapklausus manęs, pažeidžia mano teises ir yra šiurkštus įstatymo pažeidimas.

8. Tai, kas išdėstyta, akivaizdžiai rodo tai, kad specialistė Rūta Žvirblytė Nutarimą priėmė nesurinkusi ir visiškai nevertinusi nurodytųjų įrodymų.

Pažymime tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai nustato pareigą pilnai, išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimą bei vertinti visetą tyrimo metu surinktų įrodymų, o šiuo konkrečiu atveju apklausa buvo apsiribota tik tyrėjos surašytu tarnybiniu pranešimu, dėl ko galima teigti, kad padarytos išvados yra aiškiai neadekvačios.

9. LR BPK 168 str. 1 d. imperatyviai nustato, kad pradėti ikiteisminį tyrimą galima atsisakyti tik tada, kai pareiškime (prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą) nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Mano skunde nurodytos aplinkybės (faktai) sudaro pagrįstą pagrindą įtarti nurodytą grupę žmonių įvykdžius nusikalstamą veiką. Todėl būtina nurodytas aplinkybes ištirti. Dėl šių asmenų veiksmų teisėtumo daryti išvadą galima tik atlikus ikiteisminį tyrimą.

10. LR BPK 168 str. 1 d. bei 2 d. numato, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą.

11. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėjos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis).

12. Prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl to, kas aukščiau išdėstyta,

prašau Jūsų: 

panaikinti 2017 m. sausio 20 d. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Tyrimo medžiagos Nr. M-7-04-00002-17),

pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pateiktojo skundo ir

prokurorui pačiam atlikti tyrimą dėl visų Nutarime nurodytųjų (pagal visus Nutarime nurodytuosius LR BK straipsnius) galimų nusikalstamų veikų.

 

PRIDEDAMA:

2017 m. sausio 20 d. Nutarimo Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Tyrimo medžiagos Nr. M-7-04-00002-17) kopija, 7 lapai.

El. iškvietimas – 2 lapai.

 

 

 

 

D. M.

 

 

 

Peržiūros: 800

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti