Vilniečiai stoja ginti Kalnų parką nuo išniokojimo

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Lietuvos Respublikos vyriausybės

Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

2017 m. kovo 09 d.

Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos skelbto Vilniaus pilių

valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) atšaukimo

Gerbiamas Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke,

 2016 m. sausio mėn 4 d. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija savo

tinklalapyje http://www.vilniauspilys.lt paskelbė pristatanti parengtus specialiojo plano –

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) sprendinius

ir pradedanti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano viešinimo etapą.

Planavimo schemos rengėjas: UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Planavimo

tikslas: Planavimo schemoje nustatytais sprendiniais užtikrinti Vilniaus pilių, pilių teritorijos ir

joje esančių kultūros ir gamtos paveldo vertybių išsaugojimą. Su parengto plano sprendiniais

visuomenė galėjo susipažinti minėtajame tinklalapyje ir pateikti pastabas nuo 2016 m. sausio

mėn 4 d. iki 2016 m. sausio mėn. 15 d. Minėtasis planas (53 psl. teksto) yra nekonkretus,

daugelis planuojamų atlikti darbų išdėstyti aptakiai, nepateikiamos vizualizacijos, maketai, kaip

Pilių rezervato teritorija atrodys po pertvarkos, kaip ši pertvarka pakeis visą miestovaizdį.

 

Todėl Lietuvos arboristikos centras, Lietuvių etninės kultūros draugija, susivienijimas

Žali.lt, įvairių sričių specialistai, visuomenės veikėjai, studentai, Vilniaus miesto gyventojai, šiuo

atviru laišku išsakome savo susirūpinimą dėl Vilniaus valstybinio pilių rezervato teritorijos

tvarkymo plano nekonkretumo bei ypatingai trumpo termino - 11 kalendorinių dienų, - skirto

viešinimo etapui pakankamai siauroje informacinėje erdvėje – Vilniaus pilių direkcijos

tinklalapyje ir remdamiesi žemiau išdėstytais teiginiais, prašome šio plano netvirtinti.

Vilniaus valstybinio kultūrinio pilių rezervato (toliau – Kultūrinis rezervatas) teritorija –

svarbi Vilniaus miesto dalis, gausi joje esančiais kultūros paveldo objektais bei gamtos

vertybėmis. Pažymėtina, kad Kultūrinis rezervatas yra valstybės saugoma teritorija, įtraukta į

UNESCO paveldo sąrašą. Toks išskirtinis Kultūrinio rezervato statusas lemia ir egzistuojantį

visuomenės interesą dalyvauti su šios teritorijos keitimu, tvarkymu, plėtojimu susijusioje

valstybinių institucijų veikloje, nes saugoma teritorija yra laikoma reikšminga visuomenine

vertybe. Lietuvos Respublikos teismai yra ne kartą pažymėję, kad „teritorijų planavimas – tai

fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį

interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu.“.

1/5

Susipažinus ir išanalizavus Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos (toliau

– ir Pilių direkcija) parengtą Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo planą

(planavimo) schemą (toliau – ir Tvarkymo planas), pateiktą http://www.vilniauspilys.lt/pradedamasvilniaus-piliu-valstybinio-kulturinio-rezervato-tvarkymo-plano-viesinimo-etapas/

kyla abejonių, ar šiuo atveju

nėra pažeidžiamas viešasis interesas ir, ar tikrai racionaliai bus panaudojama Tvarkymo plane

nurodyta teritorija – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija Vilniaus

senamiestyje tarp T. Vrublevskio, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, B.Radvilaitės ir Šventaragio

gatvių. Be to, viešojo intereso svarba teritorijų planavimo procese pabrėžiama ir Lietuvos

Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 8 straipsnyje, kuriame yra įtvirtintas

nagrinėjamu atveju ypatingai svarbus aspektas, kad visuomenės (viešasis) interesas planuojant

teritorijas yra ir visuomenės informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus, kuris

įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems

planavimo organizatoriams. Tai reiškia, kad šia norma turėjo vadovautis ir Pilių direkcija, visgi,

atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Tvarkymo planas jau yra pateiktas tvirtinti Lietuvos

Respublikos Vyriausybei, t. y. jau yra pasiekta baigiamoji Tvarkymo plano tvirtinimo stadija, o

duomenų, kad buvo tinkamai laikytasi TPĮ 32 straipsnyje numatytų teritorijų planavimo

viešinimo procedūra, nepateikiama, teikiame šį raštą, kuriame išdėstome argumentuotą poziciją,

pagrindžiančią, kad, patvirtinus Tvarkymo planą tokiu statusu, būtų ne tik pažeistas

ekonomiškumo principas neracionaliai panaudojant skiriamas lėšas, bet ir itin nukrypta nuo

vieno pagrindinių Tvarkymo plano tikslų, t. y. pritaikyti Kultūrinį rezervatą kultūriniam

pažinimui ir rekreacijai, nes bus sudarkytas Vilniaus miesto veidas, jis praras savo unikalų

identitetą ir taps nepatrauklus tiek turistams, tiek Vilniaus miesto gyventojams.

Visų pirma, pažymėtina, kad Tvarkymo plane gausu teiginių ir nuostatų, prieštaraujančių

vieni kitiems. Tai rodo, kad Tvarkymo planas yra paruoštas skubotai, neįvertinus visų aplinkybių

ir rizikų. Daug kur pateikiamos tik bendros frazės, juntamas konkretumo trūkumas, nes

vadovaujamasi hipotetiniais dalykais. Tai patvirtina ir pačiame Tvarkymo plane pateikiama

Kultūrinio rezervato teritorijos archeologinių duomenų analizė bei joje esantys tokio pobūdžio

teiginiai, kad „tyrimo mastas nedidelis, dauguma išvadų hipotetinės“, „Vilniaus pilių valstybinio

kultūrinio rezervato teritorijos archeologinių tyrimų apibendrinimą reikia tęsti”. Nepaisant to,

remiantis netiksliais ir hipotetiniais duomenimis, pripažįstant archeologinių tyrimų trūkumą,

buvo parengtas Tvarkymo planas, kurio pagrindu bus pertvarkoma Kultūrinio rezervato teritorija.

Antra, labai svarbu akcentuoti, kad Tvarkymo plane nėra pateikiami argumentai,

koncepcija, kuo tokio pobūdžio pertvarka bus vertinga miestui ir jo gyventojams. Nagrinėjant

Tvarkymo planą, galima daryti išvadą, kad svarbiausia idėja yra „išryškinti pilių gynybinę

sistemą“, tačiau tuo pačiu metu pripažįstama, kad duomenys apie pilių gynybinę sistemą iš

esmės yra tik hipotetiniai, o visa rytinė Kultūrinio rezervato pertvarka ir yra skirta pagrinde šiam

tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad siekiant išryškinti pilių gynybinę sistemą, be abejonių bus

kertami medžiai ir želdynai ir taip darkomas per ilgą laiko tarpą susiformavęs žaliuojantis

2/5

Vilniaus senamiesčio vaizdas. Galima paminėti, kad net ir šiuo aspektu matomas Pilių direkcijos

neapsisprendimas. Štai Tvarkymo plano 2.4.5. punkte yra akcentuojamas Kultūrinio rezervato

kraštovaizdžio ir urbanistinės situacijos išskirtinumas, nepaisant to, Pilių direkcijai užteko ryžto

imtis veiksmų, kurie palaipsniui, siekiant „išryškinti pilių gynybinę sistemą“, sunaikins gamtinę

Kultūrinio rezervato aplinką, o kartu ir Vilniaus, kaip miesto, savo širdyje, t. y. senamiestyje,

išsaugojusio gamtos užuoveją, veidą. Manytina, kad būtent tai ir žavi tiek gyventojus, tiek

Vilniaus miesto svečius, o ne „ryški pilių gynybinė sistema“. Taigi, tokia pagrindinė idėja yra

priimta ne tik neatsižvelgus, bet net ir nesiaiškinus visuomenės poreikių bei norų.

Trečia, paminėtina, kad labiausiai bus pakeistas Trijų kryžių kalno vaizdas, o jis yra

lankomiausia rytinės Kultūrinio rezervato teritorijos dalis, labiausiai „įsirėžia“ į miestovaizdį iš

centrinės miesto dalies, Žaliojo tilto pusės, yra neatsiejama miesto žaliosios ašies dalis. Būtent

didžiausią susirūpinimą ir kelia Pilių direkcijos siekis naikinti žaliąsias zonas Vilniaus miesto

senamiestyje, kas yra didelė vertybė, kurios šiuo metu siekia visi urbanizuoti pasaulio miestai.

Labai svarbu akcentuoti, kad toks Pilių direkcijos siekis nepagrindžiamas jokiais rimtais

argumentais ar tyrimais. Priešingai, Tvarkymo plane ir šį aspektą liečiantys teiginiai formuojami

ir dėstomi padrikai, trūksta nuoseklumo ir aiškumo.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plane deklaruojama, kad „darbai,

susiję su poveikiu Vilniaus miesto panoramoms bei kultūros paveldo objektų autentiškumui, gali

būti vykdomi tik pagal kompleksinius projektus, pagrįstus tyrimais ir prisilaikant viešumo

principo“. Tame pačiame rašte teigiama, kad „papildoma tekstinė ir grafinė esamos būklės

analizės medžiaga yra ataskaitoje, pateiktoje užsakovui – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio

rezervato direkcijai“. Deja, būtent šių dviejų dedamųjų dalių ir pasigendame Pilių direkcijos

veiksmuose: tikslių techninių projektų (kas ir kaip bus tvarkoma), parengtų maketų, kaip atrodys

sutvarkytos teritorijos miesto architektūros perspektyvoje bei jų viešo aptarimo visuomenėje.

Norime atkreipti dėmesį, kad išryškinus „gynybinę pilių sistemos funkciją“, t.y. nuskutus

medžius nuo Trijų kryžių kalno, kardinaliai pasikeis Senamiesčio veidas, bus nuskurdintas viso

Vilniaus vaizdas. Dabar susiformavęs kraštovaizdis – nuoseklus perėjimas į parko teritoriją, yra

puiki atsvara urbanizuotai šiuolaikiškai miesto daliai – namams iš stiklo ir betono, iškilusiems

dešiniojoje Neries pusėje. Šios žaliosios miesto zonos svarba išaugo, kai buvo iškirsti medžiai

ant Gedimino kalno ir „sutvarkyta“ krantinė, iškirtus senąsias guobas, Vilniaus panoramoje

atsivėrė nejauki plynė. Todėl iškirtus medžius dar ir kairėje Neries pusėje, ant Trijų kryžių

kalno, turėsime nejaukią sukultūrintą – militarizuotą, gąsdinančią vietą. Techniniame plane

pateikiami Vilniaus panoramos vaizdai XVII-XIX a. graviūrose ir nuotraukose, nėra stiprus ir

tinkamas argumentas kalnų skutimui nuo medžių – nuo to laiko labai pasikeitė Vilniaus miesto

panorama (pvz., dešinėje Neries pusėje iškilo stikliniai dangoraižiai), pakito ir miestiečių

poreikiai bei gyvenimo būdas, o daug amžių čia stūksančios kalvos ne visada atliko gynybinę

funkciją ir ne visada atrodė taip, kaip minimose graviūrose ir nuotraukose.

3/5

Ketvirta, apželdinti piliakalniai ne tik formuoja žaliąjį miesto gamtovaizdį, bet yra ir

galima gamtosauginė priemonė siekiant išvengti šlaitų erozijos. Iškirtus želdinius (krūmus,

savaiminius medžius) gali prasidėti šlaitų erozijos procesai, kaip atsitiko Gedimino kalno

šlaituose. Tvarkymo plane nėra detaliai apibrėžta ir išskirta eroduojamuose šlaituose augančių

augalų rūšys, jų išplitimas, šaknų sistemos įtaka geomorfologiniams procesams. Šioje

planuojamoje tvarkyti teritorijoje taip pat yra ir kertinės miško buveinės, kuriose galima aptikti

nykstančių, pažeidžiamų, retų ir saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Tvarkymo plane tik

rekomenduojama jas išskirti , tačiau jos yra ypač svarbios ekosistemai ir aplinkos tvarkymas

jose turi būti atliekamas labai atsakingai. Planuojami vykdyti tvarkymo darbai pažeis natūralios

gamtos ekosistemą, ir neišvengiamai pakeis Vilniaus miesto žaliąjį veidą. Taip pat visiems

žinomas faktas, kad medžiai ir parkai – šiuolaikinio miesto plaučiai. Automobilių skaičius

Vilniuje kasmet auga geometrine progresija, todėl neišvengiamai didėja aštri modernaus miesto

problema – kamščiai. Vilniaus senamiestis kiekvieną rytą ir vakarą skendi begalinėse spūstyse,

dūsta nuo išmetamų dujų. Smarkiai išretinus, ar visai iškirtus medžius ant Trijų kryžių ir

aplinkinių kalnų, Vilniaus senamiestis ir centras liktų visiškai be žaliosios zonos. Todėl šioje

miesto dalyje kritiškai išaugs užterštumas ir triukšmas. Mažai tikėtina, kad miesto valdžia

artimiausiu metu ras efektyvų būdą kaip pažaboti ir sumažinti transporto priemonių skaičiaus

augimą mieste – tai nacionalinio lygio problema. Miesto parkai – ne tik žmonių rekreacijos

zonos, bet ir gyvūnų namai. Unikalu, kai šiuolaikinio miesto viduryje yra susiformavęs gamtos

kampelis su savo gyventojais. Dėl šio reiškinio Kalnų parkas yra virtęs viso miesto ekologiniu

turtu. Šį faktą pripažįsta ir juo pagrįstai didžiuojasi Vilniaus pilių rezervato direkcija, savo

internetiniame puslapyje http://www.vilniauspilys.lt/rezervatas/gamta/ skelbianti: „Bebrai miesto

centre – retas atvejis. Todėl nors jie ir graužia medžius, šių graužikų buvimas puošia miestą. Juo labiau jog jų

graužiami medžiai dažniausiai būna sergantys, pažeisti ar kitaip nusilpę, todėl bebrai netgi atlieka sanitarų

vaidmenį /.../ Šių gyvūnų buvimas dar kartą įrodo, kaip unikalu, jog Vilniaus miesto centre yra santykinai

natūralus miško plotas – Kalnų parkas. Šiaip jau bebrams miestas nėra palanki vieta gyventi, bet tikėtina, kad

aplink nėra geresnės vietos. /.../ Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame

rezervate Vilnios upės atkarpoje tarp Neries ir Dailės akademijos galima matyti žiemojančią porelę didžiųjų

dančiasnapių (lot. Mergus merganser, angl. Common Merganser). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.”

Penkta, pažymėtina, suprantame, jog šiuo metu yra vykdomas baigiamasis Tvarkymo

plano patvirtinimo etapas. Visgi, manome, kad Pilių direkcija nesilaikė TPĮ nuostatų ir

netinkamai įgyvendino viešinimo procedūras. Buvo pažeistas TPĮ 33 straipsnis, numatantis

informacijos teikimo būdus. Pilių direkcija pasirinko teikti informaciją elektroninėje erdvėje,

tačiau atliko tai netinkamai, visuomenė nebuvo informuota apie viešo svarstymo laiką ir vietą,

todėl ne visi suinteresuoti asmenys galėjo pateikti savo nuomonę, pasiūlymus ar prieštaravimus.

Tai sudaro pagrindą abejoti, ar viešinimo procedūros iš viso buvo atliktos.

4/5

Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais prašome Tvarkymo plano netvirtinti ir

grąžinti jį Rezervato direkcijai neskubant tobulinti. Siūlome pirmiausia rūpestingai ištirti vietovę

įvairiais aspektais - aplinkosauginiu, geologiniu, archeologiniu, paveldosauginiu ir kt. Ir tik

tuomet, pasitelkus įvairių sričių specialistus, formuoti rezervato teritorijos pertvarkymo viziją,

užtikrinant realias galimybes visuomenei dalyvauti šiame procese - skiriant pakankamai laiko

išsakyti savus pasiūlymus, pastabas, idėjas, pamatyti plano maketus bei vizualizacijas.

Priedai:

1. Priedas prie 2017 m. kovo 09 d. laiško LR Vyriausybės Ministrui Pirmininkui dėl

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos skelbto Vilniaus pilių

valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) atšaukimo

(3 lapai su parašais).

2. 2017-01-26d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės aplinkos ir

energetikos komisijos išrašas iš Visuomeninės Aplinkos apsaugos pakomisės posėdžio.

Laiško su priedais kopijos:

Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai

 Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai

Lietuvos Respublikos Kultūros ministrei Lianai Ruokytei Jonsson

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministrui Kęstučiui Navickui

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei Dianai Varnaitei

............................................................

5/5

Peržiūros: 419

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti