Kaip korumpuota teisėsauga teismų pagalba sukūrė Henriko Daktaro „žudiko“ legendą

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.83 (3 Votes)

Kaip korumpuota teisėsauga teismų pagalba sukūrė Henriko Daktaro – „žudiko“ – legendą

Kristina Sulikienė

Visa tauta jau virš savaitės laiko pristatyta prie spaudos ir TV pranešimų: seka serialą, kaip Linas Pernavas, tarsi naujųjų laikų herojus, pats vienas tiesa su gausiomis pajėgomis iš abiejų šonų, ištyrė paslaptingą, spectarnybų vadovėlio vertą, Ievos Strazdauskaitės pagrobimą – nors tirdamas negavo nei vieno įrodymo, jog ji apskritai važiavo autostrada Klaipėda – Kaunas.

Pagal spectyarnybų bylas, įrodymai nėra renkami – tačiau mobilizuojama visa didžioji spauda, kuri kuria neįtikėtinas legendas. Pagal tuos pasakojimus, suformavus įtaigią  versiją naiviai visuomenei, kuri net neanalizuoja, jog 229 km išskaidžius, padalinus, yra 165 km/h greitis, kuriuo mergina skrieti negalėjo, nes ją būtų sufiksavę visur išdėstyti radarai, bei būtų susistabdęs policijos ekipažas – nes tokius skraiduolius kiti vairuotojai praneša – galės nuteisti bet ką.

Jau yra ir naujienų šioje galimai suklastotoje byloje: gali būti, persistengęs Linas Pernavas surado net 6 žudikus, kurie sutiko prisipažinti, ko nepadarė – tačiau tik po to jis suprato, jog visų 6 sukišti į BMW jam nepavyks, sukurti tokią legendą, jog žudikai sulipo į vieną mašiną, tada ten dar įsivertė merginos kūną, ir t.t. Atsisakė šitos fantastinės idėjos. Tiek to, 4 tiks, nusprendė policinės teisėsaugos vadas.

Kodėl netikiu tokiu bylos „ištyrimu“? Nes jau 4 metus gilinuosi į Henriko Daktaro – šį kartą „žudiko“ – bylos peripetijas, kur nėra nei vieno lavono, DNR tyrimo, teismo medicinos ekspertizės, jokių įrodymų nei apie tariamai įsigytus ginklus, nei apie įvykių aplinkybes.

Visur puikuojasi žodžiai „nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenstatyto ginklo.“ Nėra nustatyti ir asmenys, iš kurių nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku pirkti tie ginklai, kurie nenustatytomis aplinkybėmis kažkur dingo.

Tokie teisės studentai paprastai nebaigia nė pirmo kurso, kurie nesuvokia, kad nusikaltimo sudėčiai būtini:

Laikas, vieta, aplinkybės, netgi būtini motyvai.

Jeigu kaltinamajame akte nėra nei laiko, nei vietos – nėra nusikaltimo. Nes taip apibrėžia nusikaltimą baudžiamoji teisė. Tačiau Lietuvos prokuratūra su policija įvaldę naujas metodikas: kad galima be jokių įrodymų, jeigu tu turi žiniasklaidos palaikymą.

Henriko Daktaro atveju po ranka visada apsirengusi tarnauti bylos klastojimo „legalizavimui“ buvo ne tik spauda, bet sukurtas netgi atskiras rašytojas, kuris, nors nebaigęs jokių teisės mokslų, visur yra pristatomas kaip pats garsiausias visų laikų gaujų specialistas, nusikalstamo pasaulio rašytojas, ir taip toliau ir panašiai – nors mano žiniomis, Henytė atsisakė su juo bendradarbiauti, pamatęs, kad čia „bachūrų“ žargonu kalbant „mentų šuva“.

Patikli visuomenė, svaigstanti nuo kiekvienos nusikaltimo detalės, toliau kliedi, kad mergina galėjo 18 valandą apsukti mašiną Elektrėnuose.

Elektrėnai minimi ir prašyme suimti niekuo dėtus 4 jaunuolius: jų kaltė, kad jie yra romų tautybės, ir mėgsta mašinas.

Tas pats buvo su Henriko Daktaro byla: prokuroras Tuliševskis teismui parašė, kad žudymas yra Henriko Daktaro gyvenimo būdas, jis pavojingas visuomenei. Paėmė ir nukabino nuo lubų pelėsių savo kabinete šitą „faktą“, o teismams taip patiko šitas kliedesys, jog jie pasirašė netgi visi 7.

Taigi – kad kažkieno gyvenimo būdu – žudymu – galima būtų pripažinti žmogaus elgesį, užtenka prokuroro raštelio: nes iki šios bylos, kurioje viskas suklastota nuo pirmo kaltinamojo akto žodžio iki LAT nutarties rezoliucinės dalies – Henrikas Daktaras  NĖ KARTO nebuvo teistas dėl nužudymo, ir žudynės nebuvo jo gyvenimo būdas.

Dar įdomiau, jog prokuroras pats legalizuoja gaujas, ir nurodo iš diplomatijos vadovėlio terminus: jog Daktarų gauja susikūrė „de jure“. Šis terminas naudojamas tik diplomatijos kalboje.

„De jure“ pasirodo, Daktaro gauja įsikūrė 1993 03 05, vadinasi, veikė legaliai. Nes prokuroras dar parašęs „teisiškai“.

Nes „de jure“ yra terminas, jog kažkas yra pripažįstamas veikintis teisėtai, turi visas teises, pareigas.

Be to, pagal kitas įvykusias baudžiamąsias bylas, teismai įsiteisėjusiais nuosprendžiais nustatė, jog gauja įsikūrė ir veikė 1990-1993 m. Kitame sprendime randama, jog įsikūrė 1991m. O Henrikas Daktaras, pasirodo, įkūrė trečią kartą Nepriklausomoje Lietuvoje. O štai sovietiniais metais, pasak Alvydo Sadecko, ta organizacija irgi egzistavo – jis pats į ją kreipėsi, kai dingo labai brangi aparatūra. Ir „gauja“ ją jam surado. A. Sadecko nurodomas laikas – tai maždaug 1986 m.

Bylos nagrinėjimo metu teisėsaugininkai beje liudijo tą patį – jog Daktarai bendraudavo, bendradarbiaudavo, padėdavo tirti nusikaltimus.

1986 metais Alvydas Sadeckas jau žinojo tokią orgaizaciją, apie ją paliudijo TV eteriui, kad jau 1986 metais aš jam sakiau, kad „tu baik šitą veiklą.“

Tuliševskis kūrė kaltinamąjį aktą, žiūrėdamas ne įrodymų, o įstatymo reglamentavimo.

Neva, įmanoma pakeitus įstatymą, atbuline tvarka reglamentuoti asmenų santykius giliai į praeitį – kas beje dabar daroma su daugeliu bylų, prisiminkimė vien Marijono Misiukonio persekiojimą. (Vykdydamas to meto teisėsaugininko veiklą – įvykdė nusikaltimą prieš žmogiškumą. 18 metų žmogus vaikščiojo po teismus. Galutinis nutarimas – nekaltas.)

„Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nustatė,  jog de facto (faktiškai) nuo 1992 m. sausio ( de jure (teisiškai) nuo 1993 m. kovo 5 d.) H. Daktaras su bendrininkais įkūrė ginkluotą susivienijimą“

Įdomiausia, jog tik neva įkūrus susivienijimą (kuris egzistavo jau ir 1986 m.) Daktarai sulaukė „draugų“ – Villulos žudynės neištirtos iki šios dienos, Henrikas Daktaras vos išnešė kudašių, buvo nužudyti 4 draugai, vienas jų – žmonos Ramutės pusbrolis.

Mongolas, Ganusauskas, kurio nužudymo kaltinamas Henrikas, tuo metu slapstėsi užsienyje, tą surinkę informaciją gali paliudyti net dabar Kauno to meto kriminalistai: kad Mongolas žinojo apie būsimas žudynes. Tą jie liudijo teisme, be tol, nurodė, jog būtent jie nėkėl bylos, nes nebuvo Mongolo lavono, jie taip pat žinojo, jog jis galėjęs išnešti kudašių dėl to, ką prisidirbo prieš Henriką Daktarą. 

Išeina labai įdomiai – kad Henrikas Daktaras kaltinamas tuo, kad liko gyvas: tokiu būdu tampa pats žudiku, nors nepavydėtina išgyventi 4 smogikų, kurie niekada nebuvo identifikuoti, tratinimą iš UZI automatinio šautuvo Ar kokio kito – juk galima  nieko nenustatyti ar ne? 7 asmenų nužudymo orgaanizavimas įvertinamas Mongolo išaukštinimu, jog jis ne šiaip kur mirė perdozavęs, bet buvo nužudytas, ir ne bet kaip – bet nušautas, ne vėliau 1993 12 25. Ta data irgi parinkta dėl kažkoių senačių, o ne dėl to, jog tai yra teisybė. Nuo Kalėdų šventimo pakilęs Henrikas Daktaras bėgo šaudyti Mongolo, kuris netyčia yra dar tikras pusbrolis. Teisėsaugos pasakoriai, kurdami šitą pasakojimą, net netikrino geneologinių ryšių.

2008 metais prie namų Užliedžiuose privažiavo smogikai su „pedesetke“ prakalė sienoje skylę, įmetė granatą į namą. Henrikas Daktaras suvokė, jog dabar jau viskas, sunaikins su visa šeima, ir pabėgo į užsienį. Ten gyveno Kęstučio Šimkaus pavarde. Lietuvos teisėsauga negalėjo jo kitaip prašyti sugrąžinti, kaip tik prikūrę „nužudymus“, nes už menkesnius dalykus nei viena šalis neišduoda, nes laiko politiniu persekiojimu.

Bulgarijos teisėsauga pasipiktino, kaip grubiai buvo ekstradikuojamas Henrikas Daktaras, be to, Lietuvos valdžia spaudė Bulgariją – norėjo sugrąžinti Henriką Daktarą prie jau seniau suplanuotų Kauno žudynių. Henrikas Daktaras turėjo būti atsakingas už visą šitą epopėją, ir vėl juodiesiems scenaristams nepavyko – Bulgarija užvilkino procesą, ir Henrikas Daktaras buvo su maišu ant galvos parskraidintas tą pačią dieną, kai Kaune nuaidėjo šūviai, buvo nušautas teisėjas.

Viso proceso metu kaltintas jog slaptėsi „nuo teisingumo“.

Man atrodo Tuliševskis smogikų veiklą laiko „teisingumu“.

Juk nei viena byla, kurioje nusiklasta prieš Daktaro šeimą – neištirta iki šios dienos. Namo apšaudymas, pasak prokurorės Ritos Poškienės – tik viešosios tvarkos sutrikdymas. Kariniais pabūklais pašaudyti pasirodo – nieko tokio, kasdieninė veikla, panašiai, kaip Gretos Knapkienės rėkavimas Klonio gatvė je – straipsnis tai tas pats nurodytas.

Beje, kaip labai didelę nusikaltimą prokuroras nurodo 200 dolerių apsaugos duoklės prašymą Vilijampolėje, kas buvo labai normali praktika. Kad kiti nereketuotų, ypač lombardų.Taip liudija kauniečiai. Pati kaip vilnietė nežinau, tik pamenhu, kad gretimame name buvo aukso supirktuvė, ir savininką einant iš darbo su lagaminu – nušovė. Buvo gal 1995 metai.

„Kamuoliniams“ įsisiautėjus, tarkime,  Šarūnas Valasevičius, buvo reketuojamas atiduoti pusę turto, vėliuau nuvežė netgi visus turimus pinigus (150 000 eurų). Ir nieko. Teisėsauga nepriėmė jokių priemonių, ką daryti, kad nebūtų banditizmo. Visur kaišioja Daktarą, o jo 200 dolerių duoklė – klaikus nusikaltimas. Juk tai žymiai pavojingiau, nei viso turto prievartavimas.

Beje, Ievos grobimas – man atrodo -„kamuolinių“ arba kurios kitos gaujos braižas. Jų galėjo kas nors ir paprašyti padaryti nusikaltimą, nuo kurio jiems „nieko nebus“, nes įtariamuosius – romų tautybės asmenis, jau turėjo.

Sausio mėnesį Kaune vidury dienos buvo pagrobtas automobilis, nuvairuotas į Jonavos rajoną.

Kaukėti banditai tai padarė. Jeigu po to būtų tiriama, kas čia tokie – Ievos pagrobimo nebūtų.

Deividas Bugavičius nušautas iš mašinos, kuri vogta Prancūzijoje. Vadinasi, buvo įmanoma važinėtids po Kauną su vogta mašina, ieškoma visoje Europoje. Kontenis buvo ieškomas dėl nusikaltimų užsienyje, tačiau Lietuvos teisėsauga teisinasi, jog to neva nežinojo.

Morkevičius nušautas prie namų. Žudikų nerasta. Policija neranda, arba neieško. Kauniečiai klausia – kada bus ištirta jų mylimo sportininko byla? Astsakymas – Ievos bylos „tyrimas“. Prašome: minios teismuo duodame vieną bylą, visos kitos turi nerūpėti. Mes neįgalūs visas kitas ištirti, bet vienoje tai galime padirbėti, sukėlę visas įmanomas tarnybas, net lavono apžiūrą vykdė su ...antiteroristine „Aro“ brigada!!

Pridurtina ir tai, jog pagal Henriko Daktaro bylą tampa akivaizdu, jog galima priversti prisipažinti bet ką – ypač, jeigu žmogus yra kažką „prisidirbęs“.

Štai jo byloje viskas ėjo pagal liudytojų parodymus, o liudytojai būdavo 2-4 žmones nužudę banditai. Kitokių įrodymų, kaip pirštaų antspaudai, daktiloskopinės, trasologinės, balistinės ekspertizės, mirusiojo teismo medicinos ekspertizė, mirties priežasties tyrimas – NĖRA. Yra nuteistas žmogus pagal pasakojimus, liudijimus, TIKĖJIMĄ. Ypač – visuomenės.

Jie visi, kurie melagingai liudijo - jau vaikšto laisvėje. Nežinau, kuo visuomenė laimi, jog tikrus nusikaltimus – tikrus nužudymus, kur rasti lavonai - padarę asmenys yra laisvėje?

Dar ši byla klastotė todėl, kad joje yra padarytas išteisinimas Henrikui Daktarui dėl Čiapo, bet teismai atrado naują būdą - „kaltas ir nekaltas“ vienu metu.

Teismo popieriuose įpynė sakinį, jog nors ir nekaltas, vis tiek organizavo nusikaltimą iš Lukiškių rūsio net ir būdamas ten nupo 1993 02 03.

Ir tai rašo asmenys, baigę teisės mokslus: nors LR BPK 2 str. reglamentuoja – baudžiamosios teisdės tikslai kad visi nusikaltimai būtų išaiškinti, ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Teisėsauga vykdo toks įspūdis, tik pirmą 2 str. dalį, antrosios  - nemato, ir nepastebi.

Beje, byloje yra ir tokių perliukų, jog Henrikas Daktaras, Tuliševskio giliu įsitikimu, vadovavo ir būdamas kalėjime, o įrodymas yra tai, kad tariama gauja išlaikėį pavadinimą „Daktarai“.

Aš paraštėje pasižymėjau, jog norėčiau pamatyti šios organizacijos, kuri 1993 03 05 įsikūrė teisiškai ir teisėtai, kaip rašo prokuroras ir teismai, registracijos liudijimą.

Na turėtų Tuliševskis kažkaip pagrįsti savo pasakojimą: jis teigia, jog egzistavo oficialus organizacijos pavadinimas – pridėkite, prašau, VĮ Registro pažymą, nes kitų duomenų – nėra.

Taip pat parašyta, jog 10 proc. buvo renkama „pareigūnų papirkinėjimui“: kur tie pareigūnai, kurie buvo paprikti, ir kodėl jie dar nesėdi, jeigu šitaip kruopščiai ištirta byla?

Dar labai patiko epizodas: kaip įrodinėjama, akd Sigito Čiapo nužudymą užsakė Henrikas Daktaras. Kažkas, visiškai ne jis, nuvažiuoja į Maskvą, susitinka su čečėnais, peduoda 50 000 dolerių ir sako : jūs turite nužudyti Sigitą Čiapą.

Čečėnai ATSISAKO. Tai yra pagrindinis bylos įrodymas. Jog Henrikas Daktaras neva užsakinėjo savo gero draugo, kuris atsistodavo Lietuvos ambasadai Maskvoje priklausančiame viešbutyje (vadinasi, turėjo diplomatinį statusą, arba buvo saugumietis) – nužudymą.

Vėliau Kliunka visas kone drebaėdamas TV eteryje įrodinėjo (2015 03 18 laidos „Yra kaip yra“ filmavime) kažkokius aštelius su česnakais. 

Advokatas Ašmys man tą patį įrodinėjo: kad jau dėl Čiapo niekas neišteisins.

Vajei, jis buvo teisus – išteisinti išteisino, bet sugebėjo teismo popieriuose palikti sakinį, kad Henrikas Daktaras kaltas.

Dabar šis kalinys ir nesuvokia – jeigu byla šitaip suklastota, kad jis išteisintas, bet kaltas tuo pačiu metu – juk turi būti įvykdytas kažkoks teisingumas?

Naujame kasaciniame skunde Sirvydis prašo LAT perimti bylą civilinių bylų skyriui, sudaryti bent jau mišrią kolegiją.

Bet ir dirba šis „advokatas“, negaliu atsistebėti.

Vietoj to, kad patartų klientui, kad reikia bet kokia kaina išsiteisinti nuo Čiapo nužudymo, jis rašinėja skundus dėl namo, pinigų, ir dar prašo civilinės kolegijos. Nors jeigu visur kišamas Čiapo nužudymas – nors priminsiu, kaltas ar nekaltas nustatoma REZOLIUCINĖJE dalyje, o ne visame tekste kažko pripinant, ir priburiant -     tai, kaip rašo LApt, ir žala didesnė – nors REZOLIUCINE dalimi šitas pats teismas yra išteisinęs Daktarą, ir panaikinęs pinigus, priteistus dėl Čiapo nužudymo.

Tokios bylos, kaip visiškai nuo A iki Z suklastota Henriko Daktaro byla, yra labai pavojingos visa Lietuvos teisinei sistemai, nes po to bandoma štampuoti tokią pačią „praktiką“ kitiems neišaiškintiems nusikaltimams, kaip Milinio žūtis, kai buvo bandoma prikabinti prie „violetinių“, arba dabar – kai nerado, kam priskirti Ievą, tai surado 6 romus, ir privertė prisipažinti. „Patvorio gaujos“ „nusikalstamame susivienijimę“, kuis užsiėmė baisia veikla – šmeižė, sekė (privataus kaltinimo straipsniai) atsiranda „liudytojas“ Keršis, kuris, pritempinėdamas taikų žmonių sambūrį prie „gaujos“, dar 2011  10 15 interviu „Lrytui“ „liudijo“, jog gatvėje matęs ginklų, o Skučienė su Venckiene neva liepusios vykdyti nusikaltimus. Vytautas Kedys, kurdamas pečių, rado šitą laikraščio numerį, ir nusistebėjo, kiek galima tokias nesąmones pasakoti. Bet teisėsauga, prisikurdama bylų ir gaujų, kad tikrų, egzistuojančių, nematytų- kaip kad „kamuoliniai“, kurie klesti, ir čia jų, o ne romų braižas, vogti žmones, automobilius, reketuoti, žudyti, vykdyti plėšimus – Šarūno Valasevičiaus atvejis tą rodo, byla juk nagrinėta dėl „kamuolinių“ nusikaltimų, kai jie reketavo verslininkus, atiminėjo jų verslą. Ir kamuoliniai vis tiek nėra patys baisiausi, nes Henrikas Daktaras, net sėdintis kalėjimo rūsyje, yra baisesnis. Kodėl? Nes ant jo viską oj viską galima „nurašyti“. Aš jau laukiau, kada pareikš, jog Kėdainių romams jis liepęs grobti Ievą. Nes Lukiškėse kai jis yra, labai puikiai vadovauja tamsiajam pasauliui.

Tuliševskis beje galimai kliedėjo apie tai, kad iš Lukiškių rūsio labai gerai buvo vadovauti gaujoms, ir tą Henrikas darė visą laiką iki 2000 m., teismai neteisingai nustatė, jog negalėjo dėl prevencinio sulaikymio „vadovauti“. Tuliševskis matyt norėjo pasakyti, jog reikėtų pasodinti visą tuometinį Lukiškių administraciją – nes taip išeina, jie sudarė palankias sąlygas vadovauti gaujai iš Lukiškių kalėjimo. Todėl teismas ir atmetė šitą pasakos dalį, nes krito šešėlis ant Lukiškių kalėjimo administracijos.

Man tik labai įdomu, tai ką daryti tiems 2 romams, dėl kurių suėmimo teisėsauga nesikreipė? Juk mintinai manau išmokę, kaip šešiese važiavo BMW, kaip dar įsisodino Ievą, kaip ją vogę, grobė, kaip marodieriavo. O čia staiga – nebereikia. Juk pasakojimas išmoktas.

Henriko Daktaro byloje buvo pasakotojų, kad ausys linko. LAT galutinėje instancijoje, kai įstatymas draudžia vertinti bylos medžiagą, o pasisakyti tik dėl tisės, paėmė ir išteisino vieną „pasakotoją“. Bet niekam sistemoje nei plaukas nenukrito. Pasakojo pasakojo, vaidino „gaujos narį“, ir staiga paleistas, visi ieškiniai, kaltinimai panaikinti.

Visuomenė galėtų pasidomėti, kuo užsiima prokuratūra su teismais, ir mažiau dalyvauti spaudos keliamame cirke, ir šurmulyje.

Nes kol visuomenė svaigsta nuo Ievos bylos, jau beveik perdozavę adrenalino, dar man visą savaitgalį rašinėjo visuomenė, ir grasino nužudymais – o policijai matyt tai yra labai gražu, teismuose sukasi krūvos suklastotų bylų, ir niekam tai nėra įdomu.

Net neįdomu, ar tose bylose yra bent koks vienas įrodymas.

Štai Palangos verslininkas Gediminas Jacka, nors ir išteisintas jau (irgi darytas ŽUDIKU), dėl senaties, pareikalavo bylą išnagrinėti iš naujo, nes nesupratęs iš viso apie ką sprendimas. Jaunimas toje byloje „iki gyvos“ pasodinti. Turi šansą išsiteisinti. Bet visuomeniniai procesai nesidomi tomis bylomis, kur visiškai jauni vyrai užmūryti rūsiuose, be nei vieno kaltės įrodymo.

Nes teisėsauga valdo žiniasklaidą,ten užsako, ką rašyti ir per kokią prizmę. 

O naivūs žmogeliai, kurie kažkada mintinai kalė taisykles, kad išlaikytų abitūrą, pamiršo, jog prieš skaitant, reikia prisiminti, jog visi turime intelektą, ir savo mąstymo būdą.

Nes dabar pildosi pačios baisiausios pranašystės, jo XXI  amžiuje Eurpo mirs, ir nebūtinai fiziškai: vaikščios labai daug mirusių žmonių, kurių kūnai judės, bet jie patys bus zombiais.

Ar ne zombių visuomenė, kuri tiki kažkokiomis pasakomis?

Bet juk Henrikas Dakatras gyvas žmogus, su jausmais, su praeitimi, kurioje nėra nei vieno nužudymo.

Tačiau mitologiniais pasakojimais pasirėmus, Tuliševskis ir teisėjų daugetas nutarė, jog jo gyvenimo būdas – žudymas.

O ar nebus kad Tuliševskiui kas nors taip nuspręs be nei vieno įrodymo?

Juk ne už kalnų diena, kai patys klastotojai sėdės teisiamųjų suoluose, ir turės atsakyti už tai, ką pridirbo, naudodami teisėsaugos kėdes klastojimams, melams, piktnaudžiavimui.

 

 

 

 

Peržiūros: 5544

Komentarai   

+9 # Povilas 2017-03-14 10:03
Dirbant milicijoje teko išaiškinti nužudymą.Kurį galimai įvykdė mano viršininkas Braga I.D. Jį pervedė dirbti į Ukrainą, mane netgi būnant deputatu atleido, išmetė iš aukščiausios m-los 5 kurso, tyrusius prokurorus išvaikė. Nusikaltimas liko neišaiškintas. Teko ne kartą lankytis netgi pas skaistuolį čia minimą M.Misiukonį (VRM ministrą). Tai vilkas avies kailyje. Mano tel. 8 662 33770
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-2 # jo 2017-03-14 13:23
Ne skaistuolis, ale neteisėtai tampytas buvo
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-3 # lina 2017-03-14 18:18
kai daktaras - sventasis, uztai ir Ieva Strazdauskaite 'pati kalta'!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # jo 2017-03-14 19:32
Ją nuzude DH. Amen.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Povilas 2017-03-15 09:33
"Jo" - tai sakote neteisėtai Misiukonis tampytas. Tokia buvo politika. Būtų ikišę į cypę būtų pasakęs kur dėjo lavoną. Dalyvavęs operacijoje nežinoti negalėjo. Pamiršot kas pastoviai lydėjo po teismus drg. Misiukonį? Ogi VSD vadas Jurgis Jurgelis. Todėl ir" laimėjo" bylą.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Zenonas Priekuliškis 2017-03-15 09:37
Jeigu daktaras būtų laisvėje, tai ir Ievutė būtų gyva. Tokių "bezpridielų" nebūtų. Tai ne tik mano nuomonė.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # jo 2017-03-15 19:29
Jeigu DH būtų laisvėje, tokio bardako su "cuktum" nebūtų, ir nežūtų nekalti žmonės.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # smi 2017-03-19 23:24
https://visuomenedotcom.wordpress.com/2017/03/19/kasacijos-projektas-henrikui-daktarui-arba-kodel-jo-gynejai-prasineja-malones/
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Alma 2017-03-20 20:08
Taip patys manau esme su vyru susidure su tokiu ivykiu .man atrodo kad ant mano vyro nurase kaskano klaidas ir bylas, dabar advokatad tai ir nagrinejie jo tiku kas cia parasyta
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Izolda 2017-03-27 02:21
Cituoja Alma:
Taip patys manau esme su vyru susidure su tokiu ivykiu .man atrodo kad ant mano vyro nurase kaskano klaidas ir bylas, dabar advokatad tai ir nagrinejie jo tiku kas cia parasyta

Ka dauguma ira teiseju jus klaidu nedarot
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti