Vilniaus apygardos teismas nurodė uždaryti „Laisvą laikraštį“ dėl straipsnio „„Vilniaus apygardos teismas - pilnai užvaldytas mafijos”

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Vilniaus apygardos teismas nurodė uždaryti „Laisvą laikraštį“ dėl straipsnio „Vilniaus apygardos teismas - pilnai užvaldytas mafijos"

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) atmetė savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjo UAB „Patikimas verslas“ skundą ir priteisė iš jo 6950 eurų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Alvydui Sadeckui už pastarojo garbės ir orumo pažeminimą. Tokia suma reiškia "Laisvo laikraščio" uždarymą, nes leidinio vidutinės vieno mėnesio pajamos siekia apie 3000 eurų.

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus nuomonė, kad jis buvo daug kartų nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus ir skundus, neatitinka tikrovės ir žeidžia A.Sadecko garbę ir orumą.

Be to, teismas nusprendė, kad A.Sadeckui daro žalą net „Laisvame laikraštyje“ išspausdintos viešos A.Sadecko nuotraukos, paimtos iš oficialios Seimo interneto svetainės lrs.lt. Visas šias viešas ir Seime darytas A.Sadecko nuotraukas teismas nurodė nedelsiant išimti iš portalo laisvaslaikrastis.lt.

Nors teismui buvo pateikti bent dešimt įrodymų, kad A.Sadeckas asmeniškai priėmė esminius sprendimus dėl  „Mažeikių naftos“ privatizavimo, o vėliau pateikė „prevencinį“ ieškinį uždrausti jį sieti su minėtu privatizavimu,  Vilniaus apygardos teismas atsisakė  vertinti šiuos įrodymus, nurodęs, kad jis neprivalo to daryti.  

Pvz., teismui buvo pateikti įrodymai, kad Alvydas Sadeckas buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas, tačiau neigė bet kokias savo sąsajas su šia įmone. Be to, A.Sadeckas asmeniškai taisė Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pagrindu keičiamus įstatymus, nes minėtas įstatymas neleido Rusijos firmoms įsigyti Lietuvos strateginių objektų, kaip „Mažeikių nafta“ – todėl Alvydas Sadeckas, kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas,  taisė įstatymus, kad tik Rusijos įmonė „Jukos“ per tarpininkus įsigytų Lietuvos strateginę naftos perdirbimo įmonę, ir taip būtų pasikėsinta į Lietuvos nacionalinį saugumą. Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas buvo Williams oficialios atstovės konsultantas, o jo privačiai firmai „Ekskomisarų biuras“ buvo pervesta privatizuotos „Mažeikių naftos“ milijonai už paslaugas, kurias Mažeikių prokuratūra įvardino kaip „butaforines“.

Teisme apklausiamas apie šias aplinkybes, Alvydas Sadeckas galimai melavo, jog visus klausimus apie „Mažeikių naftos“ privatizavimą sprendė Seimo Ekonomikos komitetas, nors iš pateiktų įrodymų aišku, jog tai galimai melas.

Apie visus šiuos įrodymus garbūs teisėjai sugebėjo pasakyti tik tiek : „teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog atstovo išsakyti samprotavimai interpretuojant sąvoką „dalyvavimas“, nėra įrodymas šioje byloje, kad asmuo atliko tiesioginius ir neteisėtus privatizavimo veiksmus. Teismas akcentavo, jog atsakovo pateiktas filologės lingvistinis aiškinimas nėra tiesioginis asmens nusikalstamos veiklos įrodymas. Sprendime teismas nurodė, jog asmens dalyvavimas privatizuojant objektą ir asmens veikla rengiant, papildant, teikiant pataisas įstatymams, yra visiškai skirtingi dalykai“.

Nors A.Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimui – dar pačiame pirmame AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etape, vykusiame 2000-2001 m., A.Sadeckas taisė įstatymo projektą, pagal kurį ši įmonė ir buvo privatizuota. Per šį privatizavimo etapą privati A.Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ valdė tą pačią „Mažeikių naftą“, t. y. teikė jai valdymo paslaugas, ir iš šių sandėrių, kuriuos Valstybės kontrolė įvardino kaip neteisėtus, nes mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutarties sąlygas, privati A.Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ uždirbo iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo daugiau nei 8 mln. litų. 

Galima būtų pagalvoti, kad teisėjai nemoka lietuvių kalbos ir nesupranta, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime", tačiau net ir čia teisėjams buvo suteikta pagalba. Teisme apklausta Lietuvių kalbos instituto profesorė Kalėdienė terminą „dalyvauti privatizavime" paaiškino taip - „atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas".

 

 Nors A.sadeckas atliko esminius „Mažeikių naftos" privatizavimo veiksmus, t.y. keitė privatizavimo įstatymus ir sprendė, kam ir kokiomis sąlygoms gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos" akcijos, tačiau teismai iki šiol galvoja, kad A.sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu.

 

Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad „Mažeikių naftą" privatizavusios „WiIliams" atstovė buvo registruota Tradenio gatvėje, patalpose, kurios priklausė A.sadecko privačiai įmonei „Ekskomisarų biuras", ir kad per minėtą atstovę A.sadecko įmonei iš „Mažeikių naftos" plaukė milijonai už paslaugas, kurias Mažeikių prokuratūra įvertino kaip „butaforines".

Toliau pateikiamas teismo sprendimas:

 

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

nustatė:

I. Ginčo esmė

L Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių 8688,60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovus per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savaitraščio „Laisvas laikraštis“ pirmajame puslapyje išspausdinti ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt patalpinti tokio turinio paneigimą neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą: 2013-11-30 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.45(452) straipsnyje „Korupciniai sprendimai atvėrė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Vytautui Zeliankai kelią į Aukščiausiąjį teismą” ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; 2013-12-07 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.46(453) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas - pilnai užvaldytas mafijos” ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; 2013-12-14 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.47(454) ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; straipsnyje „Kokius savo nusikaltimus slepia pedofilijos bylos teisėjai?” „D.Grybauskaitės kerštas „Laisvam laikraščiui” ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; 2014-01-04 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.l(456)straipsniuose „D.Grybauskaitės kerštas „Laisvam laikraščiui”, „10 metų teisingumo ieškojęs K. Nekvetavičius netiki Strasbūro teismu“ ir „Mafijos užvaldyto Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V.Zelianka nepraslydo į Aukščiausiąjį teismą“ ir internetiniame tinklalapyje www.laisvas laikrastis.lt, pateikti duomenys: <...> ...A.Sadecko skundas uždrausti „Laisvam laikraščiui“ rašyti apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas... <...> ... minėtas A.Sadecko skundas buvo melagingas ir nusikalstamas..<...>A.Sadeckas melavo ne viešuose pasisakymuose, o procesiniuose dokumentuose ir duodamas parodymus..<...>...A.Sadecko skundas, dėl kurio net keturiose bylose A.Drižius buvo nuteistas dėl teismo sprendimo nevykdymo, yra melagingas... dėl šio A.Sadecko nusikaltimo yra suėjusi senatis.A.Sadecko skundas teismui, dėl kurio ir buvo nuteistas A.Drižius, buvo melagingas ir nusikalstamas.A.Drišius Vilniaus apylinkės teismo posėdyje vėliau pasakė esą įsitikinęs, kad šią avariją organizavo tas pats A. Sadeckas. A.Sadecko skunda, teismui, dėl kurio ir buvo nuteistas A.Drišius, buvo melagingas ir nusikalstamas.<...? ...A.Drišius nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą.A.Sadecko skundat ušdrausti „Laisvam laikraščiui“ rašyti apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos' privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas... <...> ...A.Sadecko skundas yra melagingas...<...>esu teistas keturis kartus pagal melagingą Alvydo Sadecko skundą... Vilniaus apylinkės prokuratūra, aptarnavusi A.Sadecką ir kėlusi man bylas pagal jo šinomai melagingą skundą... esu nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą.<...> buvau nuteistas pagal melagingą buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko ir UAB „Ekskomisarų biuro “ savininko Alvydo Sadecko skundą. Nors ta pati A.Sadecką aptarnaujanti Vilniaus apylinkės prokuratūra po penkių metų bylinėjimosi pripašino, kad A.Sadecko skundas, dėl kurio ir buvau nuteistas net keturiose bylose, buvo melagingas... <...>Tačiau aš buvau teisiamas pagal tą patį melagingą skundą nuo 2009 iki dabar ... aš jau penktą kartą teisiamas pagal tą patį melagingą A.Sadecko skundą.<...>...A.Sadecko skundas melagingasbuvau nuteistas pagal melagingą skundą...<...> ... A.Sadecko skundas yra melagingas ...faktas, jog buvau nuteistas pagal melagingą skundą...<...> Paskutinė A.Sadecko melagingo skundo instancija.... tokie kaip sadeckai gali dantį bet kokius nusikaltimus, nes jie žino. kad tiek prokuratūra, tiek teismai juos pridengs.<...> . faktas, kad buvau nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą ...<. > buvau nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą....esu nekaltas, ir nuteistas pagal melaginga A.Sadecko skundą.esu nuteistas pagal melagingą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko skundą...<...> ... A.Sadecko skundas ušdrausti „Laisvam laikraščiui“ rašyti apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas...<...> esu nuteistas pagal minėtą melagingą A.Sadecko skundą ir melagingus jo parodymus.<...> ... minėtas A.Sadecko skundas buvo melagingas ir nusikalstamas...; Įpareigoti atsakovus per keturiolika dienų nuo teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos iš intemetinio tinklapio www.laisvaslaikrastis.lt pašalinti ieškovo nuotraukas ir aukščiau nurodytus duomenis.

2. Ieškinyje nurodė, kad neturtinės žalos, kurią sudaro 2606,58 Eur (9000 Lt) už neteisėtą atvaizdo naudojimą 10 straipsnių (skaičiuojant po 900 Lt už kiekvieną neteisėtai panaudotą atvaizdą) ir 6082,02 Eur (21000 Lt.) už garbės ir orumo pažeidimą (skaičiuojant po 1013,67 Eur (3500 Lt) už kiekvieną straipsnį), atlyginimas tik iš dalies kompensuotų ieškovo patirtus ilgalaikius, stiprius neigiamus išgyvenimus. Pasak ieškovo, atsakovai veikė ilgai, sistemingai ir tyčia, todėl tokio dydžio neturtinės žalos reikalavimas nėra per didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus, nes byloje nėra pagrindų, šalinančių atsakovų civilinę atsakomybę (CK 6.253 straipsnis, 6.288 straipsnio 1 dalis).

3. Ieškovas nurodė, kad jis yra privatus, o ne viešas asmuo, todėl atsakovų viešai publikuotas ieškovo atvaizdas ir paskleistos jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios, pažeidė jo teisę į privataus gyvenimo vertybę - teisę į atvaizdą, saugomą teisės normų, o taip pat ir prigimtines žmogaus teises (CK 2.22, 2.24 straipsniai, 6.6 straipsnio 3 dalis ir 6.279 straipsnio 1 dalis).

4. Atsakovai sistemingši, be ieškovo sutikimo, neteisėtai viešino ieškovo atvaizdą tiek spaudoje „Laisvas laikraštis“ skirtinguose numeriuose: 2013-06-01 Nr. 22(429); 2013- 06-29 Nr. 26(433) bei 2013-10-05 Nr.38(445) 1 ir 3 puslapiuose; „2013-11-16 Nr. 43(450) 8 puslapyje; 2013-11-30 Nr. 45(452) 1 puslapyje; 2013-12-07 Nr. 46(453) 7 puslapyje; 2014-01-04 Nr. 1(456) 1 puslapyje, tiek ir internetinėje paminėtų straipsnių versijose - www.laisvaslaikrastis.lt. atskiruose straipsniuose: 2013-10-07 „D.Grybauskaitės favoritas D.Valys asmeniškai dengė mafijos nusikaltimus?“; 2009-09-08 „Prokurorai gelbėja A.Sadecką nuo baudžiamosios atsakomybės“ ir 2013-10-21 „Teismai ir prokuratūra penkis metus dangstė A.Sadecko nusikaltimus“.

5. Atsakovai prieš ieškovo valią minėtuose straipsniuose publikuodami ieškovo atvaizdą, pažeidė LR Konstitucijos 22 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nes nurodytos publikacijos visuomenėje kelia prieštaringus ir neigiamus vertinimus ieškovo atžvilgiu, žemina jo garbę ir orumą, kenkia jo vardui ir reputacijai. Neteisėtai pasielgę atsakovai, turi ieškovui atlyginti padarytą neturtinę žalą, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-911-101/2011 konstatuota, jog nuo 2008 m. pabaigos ieškovas nėra valstybės politikas ir jo atvaizdo naudojimas publikacijose neteisėtas.

6. Atsakovai tyčia pažeidė ieškovo teises, nors suvokė, kad pažemins jį asmenį, o paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą juo ir neigiamai paveikti tolimesnę ieškovo veiklą, tačiau savo veiksmais to siekė. Žinodami, kad jų veiksmai yra neteisėti, sąmoningai juos vykdė. Minėtais neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos neigiamos pasekmės: padaryta moralinė (neturtinė) žala - įžeista ieškovo garbė ir orumas, o neigiamai informacijai ilgai išliekant viešoje erdvėje, daroma ilgalaikė žala.

7. Atsiliepime atsakovės su ieškiniu nesutiko.

8. Nurodė, kad ieškovas ilgą laiką buvo viešu asmeniu - Seimo nariu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, o vėliau jis nuolat dalyvauja televizijos laidose kaip ekspertas ir politikas. Ieškovas nėra privatus asmuo. Visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnis suteikia teisę rinkti ir skelbti informaciją, todėl paskelbtuose duomenyse nėra ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių.

9. Ieškovo nuotraukos buvo panaudotos teisėtai, nes jos darytos kai ieškovas buvo Seimo narys, be to, jos yra viešai prieinamos internete ir kitose visuomenės informavimo priemonėse.

10. Ieškinys yra pateiktas keršijant už kritiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pripažino, kad neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo Alvydo Sadecko garbę ir orumą 2013-11-30 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.45(452) straipsnyje „Korupciniai sprendimai atvėrė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Vytautui Zeliankai kelią į Aukščiausiąjį teismą” ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; 2013-12-07 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.46(453) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas - pilnai užvaldytas mafijos” ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; 2013-12-14 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.47(454) ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; straipsnyje „Kokius savo nusikaltimus slepia pedofilijos bylos teisėjai?” „D.Grybauskaitės kerštas „Laisvam laikraščiui” ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; 2014-01-04 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.l(456)straipsniuose „D.Grybauskaitės kerštas „Laisvam laikraščiui”, „10 metų teisingumo ieškojęs K. Nekvetavičius netiki Strasbūro teismu“ ir „Mafijos užvaldyto Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V.Zelianka nepraslydo į Aukščiausiąjį teismą“ ir internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt, pateikti duomenys: <...> ...A.Sadecko skundas uždrausti „Laisvam laikraščiui“ rašyti apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas... <...> ... minėtas A.Sadecko skundas buvo melagingas ir nusikalstamas...<...>A.Sadeckas melavo ne viešuose pasisakymuose, o procesiniuose dokumentuose ir duodamas parodymus.<...>...A.Sadecko skundas, dėl kurio net keturiose bylose A.Drižius buvo nuteistas dėl teismo sprendimo nevykdymo, yra melagingas... dėl šio A.Sadecko nusikaltimo yra suėjusi senatis.A.Sadecko skundas teismui, dėl nuteistas A.Drižius, buvo melagingas ir nusikalstamas.A.Drižius Vilniaus apylinkės teismo posėdyje vėliau pasakė esąs įsitikinęs, kad šią avariją organizavo tas pats A. Sadeckas.A.Sadecko skundas teismui, dėl kurio ir buvo nuteistas A.Drižius, buvo melagingas ir nusikalstamas.<...> ...A.Drižius nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą.A.Sadecko skundas uždrausti „Laisvam laikraščiui“ rašyti apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas... <...> ...A.Sadecko skundas yra melagingas...<..,>esu teistas keturis kartus pagal melagingą Alvydo Sadecko skundą... Vilniaus apylinkės prokuratūra, aptarnavusi A.Sadecką ir kėlusi man bylas pagal jo žinomai melagingą skundą... esu nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą.<...> buvau nuteistas pagal melagingą buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko ir UAB „Ekskomisarų biuro“ savininko Alvydo Sadecko skundą. Nors ta pati A.Sadecką aptarnaujanti Vilniaus apylinkės prokuratūra po penkių metų bylinėjimosi pripažino, kad A.Sadecko skundas, dėl kurio ir buvau nuteistas net keturiose bylose, buvo melagingas... <...>Tačiau aš buvau teisiamas pagal tą patį melagingą skundą nuo 2009 iki dabar ... aš jau penktą kartą teisiamas pagal tą patį melagingą A.Sadecko skundą. A.Sadecko skundas melagingasbuvau nuteistas pagal melagingą skundą...<...> ... A.Sadecko skundas yra melagingas...< . > ... faktas iog buvau nuteistas pagal melagingą skundą.Paskutinė A.Sadecko melagingo skundo instancija... <... > ... tokie kaip Sadeckai gali daryti bet kokius nusikaltimus, nes jie žino. kad tiek prokuratūra, tiek teismai juos pridengs.<...> ... faktas, kad buvau nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą...<...> buvau nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą...<...> ...esu nekaltas, ir nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą...<...> esu nuteistas pagal melagingą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko skundą.... A.Sadecko skundas uždrausti „Laisvam laikraščiui“ rašyti apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas...<...> esu nuteistas pagal minėtą melagingą A.Sadecko skundą ir melagingus jo parodymus.< ...> ... minėtas A.Sadecko skundas buvo melagingas ir nusikalstamas...; Įpareigojo visuomenės informavimo priemonės - savaitraščio „Laisvas laikraštis“ valdytoją, atsakovę - UAB „Patikimas verslas“ per 14 dienų nuo teismo sprendimo Įsiteisėjimo dienos iš intemetinio tinklapio www.laisvaslaikrastis.lt pašalinti Alvydo Sadecko foto nuotraukas; priteisė ieškovui Alvydui Sadeckui solidariai iš UAB „Laisvas laikraštis“, UAB „Laisvo laikraščio leidyba” ir UAB „Patikimas verslas” 6950,88 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško Įvykdymo ir 265,06 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovių 22,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė valstybei iš ieškovo Alvydo Sadecko išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų Įteikimu - 5,64 Eur.

12. Teismas nurodė, kad teismui nepateikti Įrodymai, kad ieškovas Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažintas kaltas, padarius nusikalstamas veikas. Atsakovai tai žinodami, aukščiau nurodytais tikrovės neatitinkančiais teiginiais šmeižia ieškovą ir daro tai tyčia, nes ieškinyje minimuose straipsniuose nurodyti duomenys yra pateikti labai kategoriškai tvirtinant apie ieškovo padarytus nusikalstamus veiksmus. Teismo vertinimu, toks nepagrįstas asmens diskreditavimas spaudos leidinyje ir jo elektroninėje versijoje, yra ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimas. Nors Konstitucijoje Įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, tačiau ši teisė nėra absoliuti, ją riboja konstitucinė vertybė - žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybė (Konstitucijos 22 straipsnis).

13. Atsakovų atstovo Į bylą pateikta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-205-222/2015, kurioje nurodyta, jog atsakovų atstovas nepadarė nusikalstamos veikos už kurią buvo kaltinamas, neturi įtakos šio sprendimo išvadoms.

14. Teismas taip pat atmetė atsakovų atstovo išsakytą teiginį, kad ieškovas yra viešas asmuo, nes jis žinomas visuomenei, buvo Seimo nariu ir todėl jam taikomi kiti nei privačiam asmeniui, teisių apsaugos kriterijai. Tokiai atstovo pozicijai prieštarauja faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo statusu - ieškovas nuo 2008 metu nėra Seimo narys, jis yra privatus asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste, net ir žinant buvusį ieškovo statusą, neviešo asmens kritika neleistina, juolab akivaizdžiai ignoruojant jo dabartinę faktinę - privataus asmens padėtį, ypač kai toks asmuo nepagrįstai apkaltinamas padarius nusikaltimą. Ieškovo statusas neatitinka CK 2.24 straipsnyje numatyto viešo asmens statuso, todėl jis pagrįstai naudojasi tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.

15. Teismas atmetė atsakovų atstovo išsakytus argumentus dėl Lietuvių kalbos instituto darbuotojos Laimos Kalėdienės paaiškinimų pateiktų kitoje byloje, kurie nagrinėjamoje byloje įrodo atsakovų pagrįstą tvirtinimą apie ieškovo dalyvavime AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, siejant su neteisėtais veiksmais. Teismo vertinimu, atstovo išsakyti samprotavimai interpretuojant sąvoką „dalyvavimas“, nėra įrodymas šioje byloje, kad asmuo atliko tiesioginius ir neteisėtus privatizavimo veiksmus. Atsakovų atstovo puikus išmanymas kaip valdyti ir panaudoti žodį, suteikti jam norimą vienokį ar kitokį svarumo atspalvį, visgi šioje byloje nesudaro pagrindo išvadai, kad filologės lingvistinis aiškinimas yra tiesioginis asmens nusikalstamos veiklos įrodymas.

16. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovus dėl jų padarytų pažeidimų (VII 44 straipsnio 2-6 dalys) ir prašė paskelbti paneigimus apie paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodant paskleidimo šaltinius ir teiginius žeminančius ieškovo garbę ir orumą, tačiau paneigimai nebuvo paskelbti (CK 2.24 straipsnio 4 dalis, VII 2 straipsnis, 44 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į tai ieškovo reikalavimas išspausdinti paneigimą apie paskleistus duomenis apie ieškovą turi būti sprendime nustatyta tvarka ir terminais paneigti tiek savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, tiek ir internetinėje jo versijoje www.laisvaslaikrastis.lt., vieno savaitraščio „Laisvas laikraštis“ numerio pirmajame puslapyje ir analogiškai internetiniame tinklalapyje ir tai turi būti išspausdinta tokiu pačiu šriftu, koks buvo leidiniuose „Laisvas laikraštis“ 2013 m. lapkričio 30 d. - 2014 m. sausio 4 d..

17. Atskirais teismų sprendimais jau buvo konstatuota, kad savaitraščio „Laisvas laikraštis“ straipsniuose publikuojamos nuotraukos, kurios buvo padarytos ieškovui būnant valstybės politiku (viešu asmeniu), tačiau atspausdintos ieškovui jau esant privačiu asmeniu yra nesusijusi su VII straipsnio 73 dalyje nurodytu apibūdinimu. Apie ieškovo statuso skirtumus ir įtaką šio asmens teisėms yra pasisakyta aukščiau, todėl teismas konkrečiai, nesikartodamas, konstatuoja, kad ieškovo buvęs statusas nesudaro pagrindo laikyti ieškovą viešu asmeniu ir anksčiau padarytas nuotraukas spausdinti be šio asmens (ieškovo) sutikimo. Pažymėtina , kad į bylą nepateikti įrodymai, jog ieškovas buvo informuotas apie atsakovų ketinimą panaudoti jo ankstesnes nuotraukas naujuose straipsniuose ir toks sutikimas gautas.

18. Nustatydamas neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), teismas pažymėjo, kad atsakovai nepripažįsta pažeidę ieškovo teisės į atvaizdą bei garbės ir orumo, nors tokio pobūdžio veiklą vykdė kelis metus, o posėdžio metu, atsakovo atstovas išsakė mintį, kad tokia veikla bus vykdoma ir ateityje. Teismo nuomone, vertinant pasirenkamus ginčų sprendimo būdus ir aplinkybes, kai ieškovas ir atsakovų atstovas ilgą laiką bylinėjasi teisme, tad konkrečiu atveju ieškovui nebuvo sukelti didesni neigiami'išgyvenimai nei kitose analogiškose bei panašaus pobūdžio bylose, bylinėjimasis teismuose yra daugiau principinė nurodytų asmenų pozicija, nei teisingumo siekimas. Priešiški santykiai ir jų perkėlimas į teisminę erdvę, rodo, kad šalys nelinkusios keisti elgesio viena kitos atžvilgiu. Visgi net ir esant tokiam jų elgesiui, viešoje erdvėje paskleisti neatitinkantys tikrovės ir ieškovo garbę bei orumą žeminantys duomenys, susiję su įžeidžiančiai kaltinimais, padarė ieškovui žalą ir ji turi būti atlyginta, tik jos dydis mažintinas. Ieškov reikalaujama iš atsakovų solidariai priteisti 8688,60 Eur (30000 Lt.) suma neturtine žalai atlyginti, yra per didelė, todėl ji mažintina per pusę dalyje dėl žalos atlyginimo u; garbės ir orumo pažeidimą. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste, neturtinės žalos dydis - 6950,88 Eur (24000 Lt.) atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovo patirtas materialines bei dvasines sąnaudas (CK 1.5 straipsnis, CK 2.24 straipsnis, CPK 115 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

19. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovės UAB „Patikimas verslas“ ir UAB „Laisvo laikraščio leidykla“ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:

19.1. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovui ir nesuteikiant teisės pateikti jam klausimų, kas yra grubus CPK pažeidimas;

19.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nuo 2008 m. ieškovas nėra Seimo narys, todėl jis yra privatus asmuo ir neviešo asmens kritika neleistina. Ieškovas pralaimėjo Seimo rinkimus, tačiau jis ir toliau aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, kas savaitę pasisako TV laidose ir laikraščiuose kaip ekspertas ar politikas;

19.3. Teismas netinkamai taiko ir aiškina galiojančią Lietuvos teise, vartoja teises precedentą netinkamai ir per plačiai, kas nėra būdinga Lietuvos teisės sistemai, kuri privalo pirmiausia ginčams spręsti naudoti teisės normas, o ne išvestinius teisės išaiškinimus, praktiką;

19.4. Teismas pažeidė įrodymų pateikimo, rinkimo tvarką, įrodinėjimo procesą: savo iniciatyva ex officio tikrino ir ieškovo naudai rinko įrodymus, perkėlė į sprendimą informaciją iš kitų bylų, kurios nukreiptos ne apeliantų naudai.

19.5. Teismas sprendimu atmetė atsakovų atstovo išsakytus argumentus dėl Lietuvių kalbos instituto darbuotojos paaiškinimų pateiktų kitoje byloje, kurie nagrinėjamoje byloje įrodo atsakovų pagrįstą tvirtinimą apie ieškovo dalyvavimą AB „Mažeikių nafta" privatizavime, siejant su neteisėtais veiksmai. Be to, teismas interpretuoja terminą „dalyvauti privatizavime“ visai kitaip, nei jį supranta absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų ir netgi lietuvių kalbos specialistė.

20. Ieškovas Alvydas Sadeckas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:

20.1.Ieškovo dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu. Atsakovas nepateikė nei vieno klausimo, kurį negalėtų atsakyti ieškovo atstovas, todėl šis apelianto motyvas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą;

20.2. Apeliantas be teisinio pagrindo įsivaizduoja, kad viešas asmuo yra tas, apie kurį daug kalbama, kuris dažnai rodomas įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Viešo asmens sąvoka teisine prasme yra siauresnė ir suprantama kaip žmogaus, kuris gali lemti tam tikrus sprendimus, yra renkamas ar skiriamas. Jeigu asmuo yra žinomas, tai jis automatiškai dar nėra viešas asmuo. Nereikėtų painioti žinomumo, populiarumo ir viešumo. Ieškovas nuo 2008 m. pabaigos nebėra valstybės politikas, neturi jokių teisinių galių vykdyti ir nevykdo viešojo administravimo įgaliojimų, nėra susijęs su viešųjų paslaugų teikimu, Ieškovas neatlieka jokių renkamų ar skiriamų viešųjų pareigų, todėl teisine prasme ir Visuomenės informavimo įstatymo taikymo prasme nelaikytinas viešuoju asmeniu;

20.3. Priimant prevencinio ieškinio sprendimą teismas nustatė ir įsitikino, kad atsakovų skleidžiamo šmeižto nesustabdė teismo taikytos nuobaudos ir priteistos ieškinio sumos, todėl sprendimu vadovaudamasis LR CK 1.138 str. 6 p., 6.255 str. buvo patenkintas prevencinis ieškinys siekiant užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ir uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę naujai žalai atsirasti. Teismas neįvedė jokio cenzūros, o prevenciškai teismo sprendimu siekė užkirsti kelią galimai žalai daryti;

20.4.Teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais (tai prejudiciniai faktai, kurių šalims įrodinėti nereikia). Ieškovas visus prejudicinius faktus įvardino ieškinyje, todėl teismas jais remdamasis neišėjo už ieškinio ribų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

21. Apeliacinis skundas atmetamas.

22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

24. Tarp šalių kilo ginčas dėl su ieškovų susijusių duomenų paskelbimo atsakovų išleisto savaitraščio „Laisvas laikraštis“ straipsniuose (2013-11-30 savaitraštyje „Laisvas laikraštis" Nr.45(452) straipsnyje „Korupciniai sprendimai atvėrė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Vytautui Zeliankai kelią į Aukščiausiąjį teismą” ir intemetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; 2013-12-07 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.46(453) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas - pilnai užvaldytas mafijos” ir intemetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; 2013-12-14 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.47(454) ir intemetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; straipsnyje „Kokius savo nusikaltimus slepia pedofilijos bylos teisėjai?” „D.Grybauskaitės kerštas „Laisvam laikraščiui” ir intemetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt; 2014-01-04 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr.l(456)straipsniuose „D.Grybauskaitės kerštas „Laisvam laikraščiui”, „10 metų teisingumo ieškojęs K. Nekvetavičius netiki Strasbūro teismu“ ir „Mafijos užvaldyto Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Zelianka nepraslydo į Aukščiausiąjį teismą“), kuriuos ieškovas laiko neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad minėto savaitraščio atitinkamuose numeriuose: 2013-11-30 Nr.45 (452), 2013-12-07 Nr.46 (453), 2013-12- 14 Nr.47 (454) ir 2014-01-04 Nr.l (456) išspausdintuose straipsniuose pateikti duomenys jį įžeidžia ir žemina, o atsakovai, platindami teismų pripažintus neatitinkančiais tikrovės duomenis, turi tikslą - paskleisti apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją ir pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo. Ieškovo teigimu, nurodytuose straipsniuose ieškovui priskiriamos veikos, kurių jis nedarė, tokios kaip dalyvavimas nusikalstamame AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, autoįvykio organizavimas tikslu nužudyti A.Drižių ir melagingų skundų teikimas. Atsakovai ir jų atstovas nesutikimą su tokia ieškovo ir jo atstovo pozicija argumentavo tuo, kad nurodytuose straipsniuose ir jų intemetinėje versijoje paskleista nuomonė nežemina viešo asmens - ieškovo garbės bei orumo, nes jis ilgą laiką buvo Seimo nariu, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku ir vėliau nuolat rodomas viešoje erdvėje kaip ekspertas ar konsultantas.

 25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino i dalies. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad teismui nepateikti įrodymai, joj ieškovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažintas kaltas, padariu: nusikalstamas veikas. Teismo nuomone, atsakovai tai žinodami, aukščiau nurodytai: tikrovės neatitinkančiais teiginiais šmeižia ieškovą ir daro tai tyčia, nes ieškinyje minimuose straipsniuose nurodyti duomenys yra pateikti labai kategoriškai tvirtinani apie ieškovo padarytus nusikalstamus veiksmus. Teismo vertinimu, toks nepagrįstas asmens diskreditavimas spaudos leidinyje ir jo elektroninėje versijoje, yra ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste, net ir žinant buvusį ieškovo statusą, neviešo asmens kritika neleistina, juolab akivaizdžiai ignoruojant jo dabartinę faktinę - privataus asmens padėtį, ypač kai toks asmuo nepagrįstai apkaltinamas padarius nusikaltimą. Ieškovo statusas neatitinka CK 2.24 straipsnyje numatyto viešo asmens statuso, todėl jis pagrįstai naudojasi tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.

26. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantės skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovui ir nesuteikiant teisės pateikti jam klausimų, kas yra grubus CPK pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

27. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Vadinasi, vesti byla pačiam ar turėti procese atstovą, yra asmens teisė. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu bylo;e dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog ieškovo dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu. Konstatuotina, jog apeliantės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo visas galimybes užduoti klausimus ieškovo Alvydo Sadecko atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, todėl skundo argumentas, jog ieškovo nedalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra grubus CPK pažeidimas, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

29. Skunde apeliantės nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuo 2008 m. ieškovas nėra Seimo narys, todėl jis yra privatus asmuo ir neviešo asmens kritika neleistina. Pasak apeliančių, ieškovas pralaimėjo Seimo rinkimus, tačiau jis ir toliau aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, kas savaitę pasisako TV laidose ir laikraščiuose kaip ekspertas ar politikas.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl viešo asmens sampratos savo formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačiųjų asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatusis asmuo, todėl nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ąr asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog prie viešųjų asmenų priskirti valstybės politikai, valstybės tarnautojai, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovai ir kiti visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujantys asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, jog siužeto apie ieškovų šeimą parodymas per televiziją nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie tapo trumpalaikiais viešaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 390/2008 ir kt.). Aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika iš esmės paneigia apeliančių skundo poziciją, jog ieškovas Alvydas Sadeckas laikytinas viešu asmeniu dėl to, kad aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, kas savaitę pasisako TV laidose ir laikraščiuose kaip ekspertas ar politikas.

31. Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-911-101/2011 konstatavo, jog ieškovas Alvydas Sadeckas nuo 2008 m. pabaigos nebėra valstybės politikas ir jo atvaizdo panaudojimas publikacijose buvo neteisėtas, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą. Minėtoje byloje teismas taip pat atmetė atsakovo UAB „Laisvas laikraštis“ argumentus, kad ieškovas net aštuonis metus buvo įtakingas politikas, t.y. viešas asmuo, ir todėl net ir pasibaigus kadencijai Seime jam galioja viešo asmens statusas.

33. Pažymėtina ir tai, jog straipsniai, kuriuose išspausdintą ir paskelbtą informaciją ieškovas prašo paneigti kaip neatitinkančią tikrovės, yra parengti nuo 2013 metų pabaigos, t.y. ieškovui jau nebesant Seimo nariu ir viešu asmeniu. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde nurodo atsakovės, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nuo 2008 metų nėra Seimo narys ir yra privatus asmuo. Net ir žinant buvusį ieškovo statusą, neviešo asmens kritika neleistina, juolab akivaizdžiai ignoruojant jo dabartinę faktinę - privataus asmens padėtį, ypač kai toks asmuo nepagrįstai apkaltinamas padarius nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo statusas neatitinka CK 2.24 straipsnyje numatyto viešo asmens statuso, todėL*jis pagrįstai naudojasi tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.

34. Skunde apeliantės pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taiko ir aiškina galiojančią Lietuvos teisę, vartoja teisės precedentą netinkamai ir per plačiai, kas nėra būdinga Lietuvos teisės sistemai, kuri privalo pirmiausia ginčams spręsti naudoti teisės normas, o ne išvestinius teisės išaiškinimus, praktiką. Apeliacinės instancijos teismas tokius teiginius vertina kaip nepagrįstus.

 

 

10

35. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia sav reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šit Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroj įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigū (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalic 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamos aukščiau paminėtus teiginius, apeliantės nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų, todėl tokie teiginiai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą.

36. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais teismų sprendimais tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose matyti, kad tarp ieškovo bei atsakovų atstovo Aurimo Drižiaus ginčai vyksta jau nuo 2004 metų. Sprendimuose ginčus nagrinėję teismai ne kartą yra nurodę, jog savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ sistemingai nuo 2004 metų yra skleidžiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovą Alvydą Sadecką, taip pat teismai pripažino, kad tokie veiksmai laikytini šmeižtu ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu (2006 m. liepos 5 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1977-67/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3704-656 2008: 2009 m. kovo mėn 9 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-433 2009: 2009 m. gegužės 14 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 242-432/2009: 2009 m. birželio 15 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-856-432/2009; 2009 m. vasario 23 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-750-648 2008; 2010 m. balandžio 26 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/10); 2011 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-116-369/2011; 2011 m. birželio 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-911-101/2011; 2011 m. birželio 29 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-818/2011; 2011 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011: 2013 m. spalio 18 d. Vilniaus m. apylinkės nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1- 1034-576/2013; 2013 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. apylinkės nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-242-270/2013; 2013 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. apylinkės nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013; 2014 m. kovo 6 d. Vilniaus m. apylinkės nuosprendžis baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-503/2014; 2014 m. gegužės mėn. 16 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9976-534/2014).

37. Pasak apeliančių, teismas pažeidė įrodymų pateikimo, rinkimo tvarką, įrodinėjimo procesą: savo iniciatyva ex officio tikrino ir ieškovo naudai rinko įrodymus, perkėlė į sprendimą informaciją iš kitų bylų, kurios nukreiptos ne apeliančių naudai. Su tokiais teigimais negalima sutikti.

38. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybrfį, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų .(tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ar jų atstovų parodymais ir jais remdamasis argumentavo ir grindė savo sprendimą. Jau anksčiau konstatuota, jog pirmosios

 

m

11

instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei juose nurodytais prejudiciniais faktais, kurių pakartotinai nereikia įrodinėti. Aplinkybė, jog minėti teismų sprendimai buvo nepalankūs atsakovams, per se nesudaro pagrindo teismui šiais sprendimais nesivadovauti, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliančių argumentas, jog teismas į sprendimą perkėlė informaciją tik iš tų bylų, kurios nukreiptos ne apeliančių naudai.

9. Didžioji dalis apeliančių apeliacinio skundo argumentų yra susijusi su tariamu ieškovo dalyvavimu AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, siejant jį su neteisėtais veiksmais. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų atstovo išsakytus argumentus dėl Lietuvių kalbos instituto darbuotojos paaiškinimų pateiktų kitoje byloje. Pasak apeliančių, teismas interpretuoja terminą „dalyvauti privatizavime“ visai kitaip, nei jį supranta absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų ir netgi lietuvių kalbos specialistė.

40. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog atstovo išsakyti samprotavimai interpretuojant sąvoką „dalyvavimas“, nėra įrodymas šioje byloje, kad asmuo atliko tiesioginius ir neteisėtus privatizavimo veiksmus. Teismas akcentavo, jog atsakovo pateiktas filologės lingvistinis aiškinimas nėra tiesioginis asmens nusikalstamos veiklos įrodymas. Sprendime teismas nurodė, jog asmens dalyvavimas privatizuojant objektą ir asmens veikla rengiant, papildant, teikiant pataisas įstatymams, yra visiškai skirtingi dalykai.

41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje nėra ginčo, jog nuo 2000 m. spalio iki 2008 m. lapkričio ieškovas Alvydas Sadeckas buvo Seimo nariu. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog yra nepagrįsta sieti Seimą, atskirą Seimo komitetą ar Seimo narį su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, kadangi nei vienas Seimo narys, tarp jų ir ieškovas, nepriima įstatymų vienasmeniškai, kadangi jie priimami tik balsų dauguma. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas Alvydas Sadeckas, dirbdamas Seime, ar UAB „Ekskomisarų biuras“ iki išrinkimo į Seimą, būtų sudaręs kokias nors sutartis su AB „Mažeikių nafta“ ar dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo.

42. Pažymėtina ir tai, jog aptariamu klausimu jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. 2006 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 2-238-141/2006, taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 nurodė, jog atsakovių atstovas Aurimas Drižius savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ atskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog Alvydas Sadeckas nusikalstamai dalyvavo skandalingame AB „Mažeikių nafta“ privatizavime ir G. Kiesaus nužudyme. Teismų sprendimų motyvuose uždrausta atsakovams ieškovą sieti su jų leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ minimu AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, įvardijant tai kaip neteisėtą Alvydo Sadecko veiklą. Minėtuose ir kituose aukščiau jau nurodytuose sprendimuose teismai taip pat pabrėžė, jog atsakovai piktnaudžiauja savo teisėmis reikšti įsitikinimus, nuomonę, skleisti informaciją, kuri neatitinka tikrovės.

43. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad neegzistuoja, joks įsiteisėjęs sprendimls, kuriame būtų konstatuoja, kad ieškovas Alvydas Sadeckas padarė kokią nors nusikalstamą veiką AB „Mažeikių nafta“ atžvilgiu, todėl viešai skelbti tokius neįrodytus duomenis nėra jokio pagrindo.

44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoji atveju yra teisiškai nereikšmingi, nesusiję su nagrinėjama byla ir grindžiami išimtinai t ii subjektyvia pačių apeliančių ar jų atstovo nuomone.

45. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Jūratė Varanauskaitė Andrius Verikas Tatjana Žukauskienė

 

f

 

Peržiūros: 1493

Komentarai   

+12 # alvydas 2017-03-07 21:05
Jie sulauks Dievo teismo, nes jų nužmogėjimas peržengė bet kokias padorumo ribas. Teisinis nihilizmas. Gaila vargšų, jie nežino ką daro. Jei pažeidžia teisingumą, jie baudžia ne žmogų, bet spjauna tiesiai Dievui į veidą, nes Jis yra TIESA.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+15 # Atas 2017-03-07 21:52
Klaiku, kiek lapų demagogijos privaryta kad atmazinti Sadecko niekšiškus veiksmus! Juk tiems teismams šis piderastas yra "savas", o kas čia tas laikraščio redaktorius, kuris net ir teisiamas drįsta rašyti... tiesą!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # cia 2017-03-08 12:30
gaunasi,kad milijonierius Sadeckus turin islaikyti ubagai
kaip ir Lansbergis savo garbes nuplesima labai vertino,o kiti zmones neturi garbes -tik vagys istatyme yra ginami
kas isvo9ge Mazeikiu nafta-abu sie milijonieriai gobsiai garbetroskos ir nenormalus veikejai-prazude sali-paziurekite i abieju dekl;aracijas ir bus tema ju garbei kelti...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # Zenonas Priekuliškis 2017-03-08 17:45
LL rašo tik tikrovę atitinkančius faktus. Visas melas gimsta tik represinėse struktūrose. Negi manote drg. teisėjai, prokurorai, policininkai esantys viešpačiai? Jūs esate eiliniai sraigteliai? Mano tel. 8 662 33770.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-5 # Pilietė 2017-03-09 00:28
Kas dotuoja LL, jei, kaip teigiama, ""Laisvo laikraščio" (...) vidutinės vieno mėnesio pajamos siekia apie 3000 eurų"? Juodi pinigėliai? Iš kur - gal iš Latvių gatvės kasos?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # aurimas drižius 2017-03-09 11:11
gerbiamoji, dotuoja skaitytojai, kurie perka Laisvą laikraštį. Nes nori jį skaityti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # vladas lukosevicius 2017-03-10 03:03
KODĖL pedofilas Sadeckas nuo sovietmečio nebando prisiteisti iš gaišenos Ūso po mirties už apsičiulpinėjimus Kleboniškio miškelyje ?
Galėtų prisiteisti žemės saują nuo jo kapo ,,,, gal prireiks greitu laiku .
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # nu 2017-03-10 12:53
Vladai tu cia pataikei kaip pirstu Sadeckui milijonieriui ,teisiasi kaip Lansbergis del tvartelio-kas jam norisi likt piniginiu patriotu,kuriuuos nupirko uz viisu pinigus -ubagais paleide visa tautas tfu....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # tai 2017-03-10 12:58
1966 m. įstojo į Vilniaus universitetą, kurį baigė 1971 metais. Specialybė - ekonominė kibernetika.
1970-1975 m. dirbo Lietuvos komunistinės jaunimo sąjungos (komjaunimo organizacijos) Centro komitete (teisės pažeidimų prevencijos sritis).
1975-1991 m. Vidaus reikalų ministerijos daugiausia operatyvinėse tarnybose ėjo įvairias pareigas, tarp jų - Kriminalinės paieškos valdybos poskyrio ir skyriaus viršininko, 6-ojo skyriaus (Kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus) viršininko, Kriminalinės policijos vyriausiojo komisaro pareigas.
1991-1992 m. dėstė Lietuvos policijos akademijoje (dabar - Lietuvos teisės universitetas).
1993 m. - Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
1994 m. - Lietuvos valstybinio komercinio banko Vindikacijos skyriaus viršininkas.
1994-2000 m. - uždarosios akcinės bendrovės Ekskomisarų biuras viceprezidentas.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Komunistiniai 2017-03-14 18:49
Gandonai...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti