Žiurkių pjautynės aplink užgrobto Ūkio banko milijardinį turtą

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.83 (3 Votes)

Žlunga R.Šimašiaus – A.Avulio planas pavogti iš Vilniaus miesto apie 30-40 mln. eurų

Aurimas Drižius

 

Vasario 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius informavo valstybinės žemės sklypo, esančio adresu Rinktinės g. 3, Vilniuje, kuriame yra sugriuvęs Vilniaus „Žalgirio“ stadionas,  nuomininkus – UAB „Hanner“ ir jos savininką, multimilijonieriumi prisistatantį Arvydą Avulį, apie nuomos sutarties nutraukimą.

 

Pranešama, kad šis  žemės sklypas „Hanner“ buvo išnuomotas ne aukciono būdu. Tokiu būdu išnuomota valstybinė žemė gali būti naudojama tik pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu Rinktinės g. 3, Vilniuje, buvo įregistruotas pastatas-stadionas, todėl išnuomotas žemės sklypas privalėjo būti naudojamas tik stadionui eksploatuoti.

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarime konstatuojama, kad stadionas ir jo priklausiniai buvo perduotas Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, tačiau, kaip matyti iš vėliau parengtų teritorijų planavimo dokumentų, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, UAB „Žalgirio sporto arena“ ir UAB „Promola“ neturėjo ketinimo atstatyti pastatus ir vykdyti jų eksploataciją. Tai lemia, kad įsigijus stadioną ir jo priklausinius buvo siekiama sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teises ne aukciono būdu. Todėl 1999 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir ją iš dalies 2012 m. ir 2015 m. keitę susitarimai turi būti nutraukti. Prokuroro teigimu, susitarimai dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo sudaryti jau patvirtinus teritorijos detalųjį planą, numatantį šioje vietoje komercinės, gyvenamosios paskirties pastatų statybą, tai yra, veiklą, nesusijusią su stadiono eksploatavimu. Taip pat pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas nugriauti šešis sporto paskirties pastatus, akivaizdžiai prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos be aukciono socialinei paskirčiai.     

„Laisvas laikraštis“ jau rašė apie tą schemą, kai Vilniaus savivaldybė suformuoja didelį sklypą aplink kokią nors griuveną Vilniaus mieste, parduoda tą griuveną už skatikus „Hanner“, ir „Hanner“ toje vietoje pristato dangoraižių, net nepirkdamas valstybinės žemės.

Kaip žinia, visa "Žalgirio" stadiono teritorija - 8 hektarai žemės pačiame Vilniaus centre priešais Gedimino pilį - dar 2013 m. priklausė Ūkio bankui. "Buratinu" vadinamas šio banko savininkas Vladimiras Romanovas jau gavo politinį prieglobstį Rusijoje ir į Lietuvą sėdėti iki gyvos kalėjime grįžti tikrai neketina.

 

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/rusija-vladimiro-romanovo-lietuvai-neisduos-jam-suteiktas-prieglobstis-56-448864

Tuo labiau, kad V.Romanovo banko turtas buvo užgrobtas ir pasidalintas pagal klasikinę reiderių schemą - iš pradžių Lietuvos bankas pareiškia, kad bankui trūksta kapitalo, siūloma V.Romanovui įnešti daugiau turto. Šis atsisako, suprasdamas, kad vis tiek visas  turtas iš jo bus atimtas.

“Tas Ūkio bankas galėjo gyventi dar daug metų, tačiau buvo specialiai subankrotintas, – "Laisvam laikraščiui" sakė Ūkio banko kreditorius R.Dalibogas, – po paskutinio Lietuvos banko patikrinimo Romanovui buvo pasakyta, kad reikia į banką įlieti papildomai kapitalo, ir viskas bus gerai, Ūkio bankas galės toliau veikti. tačiau Romanovas jau tada spaudoje sakė, kad “mes įnešime pinigus, o jie banką uždarys”. Taip ir atsitiko – banko akcininkai įnešė papildomai kapitalo, ir tada bankas buvo uždarytas. O visas banko turtas buvo gražiai pasidalintas. Nors dar iki Ūkio banko bankroto Šiaulių bankas siūlė Romanovui pirkti visą Ūkio banką už 2,7 mlrd . litų. Tačiau nepirko, o užgrobė su Lietuvos banko pagalba”.

Beveik visas likvidus Ūkio banko turtas su visais indėliais ir įsipareigojimais, užstatais ir t.t. po bankroto bylos paskelbimo buvo dovanotas Šiaulių bankui.

 Ūkio banko tutas perduotas dovanai Šiaulių bankui

2015 m. Šiaulių bankas pasigyrė, kad už 40 mln. eurų pardavė Vilniuje esantį “Žalgirio” stadioną. Anksčiau šis objektas priklauso Vladimiro Romanovo vadovaujamam Ūkio bankui, tačiau daugiau nei 15 metų Ūkio bankas ten negalėjo nieko daryti – Vyriausybė blokavo bet kokias pastangas ten plėsti verslą. Vos turtas perėjo į Šiaulių banko rankas – jokių kliūčių nebeliko – stadioną nusipirkusi “Hanner” grupė jau ten suprojektavo masę kontorų ir parduotuvių. Dar įdomiau, kad visą Ūkio banko turtą Šiaulių bankas perėmė už dyką, dar skųsdamasis, kad jam teko sunki našta. Dabar paaiškėjo, kad milijardinis Ūkio banko turtas buvo dovanotas Šiaulių bankui, kuris tą turtą dabar parduoda už rinkos kainą.

Kas organizavo šią aferą, kai vieno banko turtas yra dovanojamas kitam, arčiau valdžios esančiam bankui?

Lietuvos bankas organizavo visą šią aferą, – – “Laisvam laikraščiui  sakė tuo įsitikinęs Ūkio banko kreditorius Ričardas Dalibogas, – Šiaulių bankui atidavė visus Ūkio banko aktyvus, visus indėlininkus, ir dar už tą turtą primokėjo valstybės pinigais. Visas Ūkio banko turtas buvo neteisingai įvertintas, jo vertė buvo smarkiai sumažinta, o dabar paaiškėjo, kokia to turto vertė. Tai yra baisi istorija”.

Dabar akivaizdu, kodėl Ūkio banko prezidentas Vladimiras Romanovas pasiprašė prieglobsčio Rusijoje – jis  matyt, suprato, kad Ūkio banką subankrotins, visą turtą atims, o jį patį pasodins ilgiems metams kalėjimo. Ūkio banko bankrotas – dar viena “jaunųjų lietuvių”, tokių kaip D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Vytas Vasiliauskas, verslo modelis, kai turtas iš senosios kartos verslo atstovų yra atimamas valstybės rankomis ir perduodamas naujiesiems verslo rykliams. Visi senojo banko įsipareigojimai lieka valstybei, o turtas – jaunajai gobšai ir jokių skrupulų nepripažįstančiai “buržuazijai”.

 

Šiaulių bankas gavo dovanų – 2,7 mlrd. litų turto

Kaip žinoma, iškėlus bankroto bylą Ūkio bankui, jo turtas buvo padalintas – visi indėliai ir išduotos paskolos su įkeistu nekilnojamuoju turtu (maždaug 2,7 mlrd. litų vertės) perėjo Šiaulių bankui dovanai. Nors dar prieš kelis metus Ūkio bankas norėjo pirkti  Šiaulių banką.

” Mes norėjome nupirkti Šiaulių banką galbūt dešimt metų, interviu delti.lt  sakė V.Romanovas dar 2013 m. kovo mėn. , – šnekėjomės su Reinigeriu iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, šnekėjomės su atstovybe. Šiaulių bankas neturi jokios perspektyvos. Jis neturi tų produktų, kur turi Ūkio bankas. Ir kas į Šiaulių banką ne rezidentas eis. Nu čia juokinga [

Kaip suprantu, Jus atstovavo Rolandas Valiūnas, „LAWIN“, iš kur ir atėjo Vitas Vasiliauskas. Kalbama, kad stovi ši kontora už V. Vasiliausko. Ar brangiai jie jums kainavo ir ar tos derybos padėjo ilgiau veikt Ūkio bankui, turint tokius advokatus.

– Juokinga. Mes neėmėm. Mums nurodė Vasiliauskas. Kiek aš žinau. Matot, aš banke nebūnu, nežinau. Kodėl „LAWIN“? Nurodė šitą. Bet jie taip elgėsi lyg tai jie policijos pareigūnai. Pradėjo gąsdinti kalėjimu visiems – už tą, už tą. Prigąsdino iki […] sesuo, sūnų ir mane gąsdina. Čia buvo policinis teroras. Bet vis tiek valstybine struktūra, kaip Vasiliauskas, čia gi prezidento paskirtas žmogus, tiki. Su centriniu banku mes bendravome tik per „LAWIN“.

Jūs turėjote daug gerų politinių ryšių ir su socialdemokratais, ir su kitomis partijomis. Kaip Jūs sugebėjote tokius gerus ryšius turėti ilgus metus?

– Čia Jūsų fantazijos. Matot, aš stengiuosi nebendraut su politiku […] Ką, kad man daryt projektą Vilniuje, ryšių reikia? Jei turiu ryšių, jei projektus įgyvendinčiau su politikais, tai visos struktūros, kurios judina, turėtų duoklę savo […].

Ką Jūs toliau darysite? Kaip reaguosite į visus šituos veiksmus – centrinio banko, Ūkio banko atžvilgiu?

– Kaip aš reaguosiu? Matot, kaip aš reaguosiu neturi, reikšmės. Arba visuomenė ir visas pasaulis reaguos, kad čia yra lizdas kažkokios monopolijos, kur neturi nei taisyklių, nei sąžinės, apgaudinėja žmones – mane tai nedaug, o žmones – tai daug.

Kai V.Romanovas, suprasdamas, kuo jam gresia likimas Lietuvoje, pabėgo į Rusiją, Ūkio bankui buvo iškelta bankroto byla, ir visas jo turtas perleistas Šiaulių bankui.

Įdomu tai, kad perleisto turto vertinimas nebuvo daromas – buvo tik surašomos “preliminarios” turto vertinimo išvados. Tačiau bendrovei KPMG atlikus galutinę ŠB perleisto turto vertinimo ataskaitą paaiškėjo, kad skirtumas tarp Šiaulių bankui perduoto Ūkio banko turto ir įsipareigojimų yra didesnis ir valstybei prie operacijos reikia prisidėti dar 128 mln. Lt.

R.Dalibogo bandymai priešintis tokiam turto užvaldymui nieko gero nedavė.

“Mes nieko nebegalime padaryti, kadangi visas tas turto užvaldymas jau yra įsiteisėjęs. Dabar bandome bylinėtis su Lietuvos banku dėl to, kad kai buvo daromas Ūkio banko auditas, buvo neteisingai įvertinta visa šio banko vertė, auditas pateikė neteisingus duomenis, o Lietuvos bankas juos patvirtino, ir viešai paskelbė. Todėl mes ir nežinojome tikrosios padėties Ūkio banke. Tačiau mūsų ieškinį Lietuvos bankui dabar teismai spardo kaip kamuoliuką – bendros kompetencijos teismas jo nenori priimti, siunčia į administracinį teismą, o administraciniame mes patys nenorime bylinėtis, nes žinome, kad bylinėtis administraciniame teisme reiškia bylinėtis su valstybe. O daugiau nieko padaryti mes negalime. Nors tik paskelbus Ūkio banko bankrotą, mes skundėmės ir premjerui, ir prezidentei, Finansų ministrei. Tačiau tai vyko prieš du metus ir ką? Jokios pagalbos nesulaukėme. be abejo, kad iš šios aferos didžiausią naudą gavo Šiaulių bankas – įsivaizduokite, kad jis gavo visą Ūkio banko rinką, visus banko indėlininkus, ir visas išduotas paskolas, kurios buvo padengtos turtu. Tačiau to turto vertė sąmoningai buvo nuvertinta – buvo tik parašyti popierėliai, kad “preliminarus verstinimas toks ir toks”.  Nebuvo pasamdyta rimta vertinimo kontora, kuri galėtų įvertinti tikrąją Ūkio banko vertę. Kiek kainuoja tas turtas, paaiškėjo tik dabar, kai “Hanner” vien už stadioną Vilniaus centre sumokėjo 40 mln. eurų (138 mln. litų). tačiau visą šį turtą Šiaulių bankas gavo už dyką, ir valstybė jam dar primokėjo apie 800 mln. litų. beje, Šiaulių bankas perėmė tik valstybės apdraustus Ūkio banko indėlius, t.y. kurių dydis ne didesnis kaip 100 tūkst. eurų. O kas liko valstybei? Liko kažkokia Ūkio banko aliuminio gamykla Juodkalnijoje, futbolo komanda, ir dar kažkas. Kiek žinau, bendra kreditorių pretenzijų suma Ūkio bankui – apie 1,5 mlrd. litų”.

R.Dalibogas mano, kad lietuviško kapitalo bankai veikė šiek tiek kitaip, nei skandinaviški, kurie už nugaros turi didžiulį motininį banką. “Jeigu prisimenate, prieš bankroto bylą Lietuvos bankas pareikalavo, kad Ūkio bankas padidintų savo kapitalą, tačiau jau tada V.Romanovas sakė, kad jeigu įneš papildomai turto ir pinigų į banką, tai ir juos pavogs, – pasakojo R.Dalibogas, – taip ir atsitiko. Tiesa, dar girdėjau, kad Šiaulių bankas dar buvo žadėjęs, kad jeigu iš Ūkio banko perimtą turtą parduos brangiau, nei buvo įvertintas, tai jis tą skirtumą neva sugražins, kad pinigai būtų sugražinti kreditoriams. Nežinau, kas turi pareikalauti to gražinimo, gal Ūkio banko administratorius? Tik žinau, kad į Ūkio banko kreditorių komitetą iš kreditorių praktiškai niekas neįtrauktas. Aš asmeniškai Ūkio banke praradau virš pusės milijono litų.

Pavyzdžiui, teritoriją Vilniaus centre su „Žalgirio“ stadionu, kurią Ūkio bankas perėmė už 357 mln. litų, dar prieš banko uždarymą siekta pateikti kaip per brangiai įvertintą turtą. Atsirado nekilnojamojo turto žinovų, tikinusių, kad 7,5 ha sklypas tevertas 100 mln. litų.„Šiandien bet kuri rimta Vilniaus nekilnojamojo turto agentūra jums pasakys, kad aras žemės „Žalgirio“ aikštyne kainuoja apie 400 tūkst. litų, – tikino V.Mikalauskas. – Tai auksinė vieta Vilniuje, net ir be stadiono projekto (Vilniaus savivaldybės skelbtą konkursą mieste įrengti naują 10 tūkst. vietų futbolo stadioną prieš Ūkio banko uždarymą laimėjo Ūkio banko investicinė grupė, pasiūliusi pastatyti ir stadioną, ir sutvarkyti aplinkinę infrastruktūrą – red. past.). O projektas yra, beliko tik parašus sudėti, ir tada aro vertė šiame sklype išaugs gal iki 600-700 tūkst. litų“.

„Susikūrus kreditorių komitetui, bankroto administratorius turės parodyti visus dokumentus ir vertinimus. Bet šiandien jie nieko neturi ir ieško, ką padaryti atpirkimo ožiu dėl šitos aferos su Ūkio banku“, – dienraščiui “Respublika” sakė vienas kreditorių  V.Mikalauskas.

Jo teigimu, kreditoriai, tarp kurių yra nemažai savo pinigus praradusių užsieniečių, rengia ieškinį Lietuvos bankui, kuris esą netinkamai vykdė Ūkio banko priežiūrą, o paskui leido išparceliuoti jo turtą.

„Pateiksime ieškinį iki gruodžio 1 dienos. Turime rimtą teisininkų komandą, net ir užsieniečiai susidomėję nori mums atstovauti vien už sėkmės mokestį, nes pasaulinėje praktikoje tai tik antras kartas, kai buvo sužlugdytas normaliai veikęs bankas“, – žada V.Mikalauskas.

 

Pranešimas spaudai

 

Šiaulių banko dukterinėms įmonėms priklausantį nekilnojamąjį turtą Vilniuje, esantį „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, įsigijo „Hanner“ grupės įmonė „Promola“. Bendra sandorio vertė – daugiau kaip 40 mln. eurų (PVM neįskaičiuojamas).

„Pasibaigus intensyviam pardavimo procesui, pasiektas susitarimas su geriausią pasiūlymą pateikusia „Hanner“ grupės bendrove. Šiaulių bankas, parduodamas iš Ūkio banko perimtus nekilnojamojo turto objektus, siekia savo veiklą koncentruoti į prioritetinę finansinių paslaugų teikimo sritį. Savo ruožtu, tai sudarys galimybes bankui dar aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovėmis, finansuoti privačių klientų, infrastruktūros ir kitus projektus“, – sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Bendrovė „Hanner“, įsigijusi nekilnojamąjį turtą šioje beveik 8 ha teritorijoje, ribojamoje Olimpiečių, Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių, planuoja statyti komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatus.

„Per artimiausius 8-10 metų šioje teritorijoje planuojame sukurti naują verslo ir administravimo centrą, čia bus statomi modernūs biuro pastatai, viešbučiai, dalis patalpų bus skirta kavinėms, restoranams, prekybai ir kitoms paslaugoms. Tai bene geriausia vieta Vilniuje tokios paskirties ir apimties projektams. Be to, dalis teritorijos, esančios arčiau Neries, bus skirta gyvenamajai statybai. Iš viso į šį projektą planuojama investuoti apie 200 mln. eurų“, – teigė AB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Šiame pardavimo etape susitarta dėl pagrindinių sandorio sąlygų ir pasirašytos jas patvirtinančios sutartys. Sandorį planuojama baigti iki šių metų pabaigos. Sandoris finansuojamas Šiaulių banko suteikto kredito ir „Hanner“ bendrovės lėšomis. Iš viso buvo gauti penkių potencialių investuotojų oficialūs pasiūlymai dėl minėtoje teritorijoje esančio turto įsigijimo.

Teritorijoje netoli centrinės sostinės dalies esantį nekilnojamąjį turtą Šiaulių bankas perėmė iš bankrutavusio Ūkio banko 2013 m. pradžioje. Šį turtą iki sandorio valdė banko dukterinės įmonės – UAB „Žalgirio sporto arena“, UAB „Investicinio turto valdymas“ ir UAB „Trade Project“.

Komentaras

Manome, kad banko veikla sustabdyta skubotai, centrinis bankas neišnaudojo visų jam suteiktų teisių ir pareigų, kad apgintų visus indėkininkus,  o Ūkio banko suskaldymas ir perdavimas Šiaulių bankui atliktas nesilaikant sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Tokie centrinio banko veiksmai siunčia mus, Ūkio banko indėlininkus, turėjusius indėlius viršijančius draudžiamų indėlių sumą, į ilgą ir sunkų kelią Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose Iš žiniasklaidos duomenų spręstina, jog pagrindinė kaltė priskiriama akcininkui V. Romanovui dėl jo valdomoms įmonėms  išduotų blogų paskolų. Iš to darytina išvada, jog priežiūros tarnyba visiškai neatliko jai pavestų priežiūros funkcijų   arba susidariusi situacija vertintina kaip  sąmoningas siekimas sužlugdyti Ūkio banką.  Priežiūros institucija, remdamasi Bankų įstatymo 27 str., nustačiusi, jog akcininkas daro neigiamą įtaką patikimam banko valdymui, galėjo kreiptis į teismą dėl priverstinio jo akcijų pardavimo

Šiaulių bankas, perimdamas turtą, proporcingai turėtų prisiimti ir Ūkio banko prievoles, o dėl likusios blogosios banko  dalies  bankroto,  „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalėtų išmokėti indėlininkams draudimą, nes tuomet, kai Šiaulių bankas gauna turtą ir gerąsias paskolas, iš kurių garantuotos pajamos, bet perima tik draustų indėlių sumas, jis realiai jokių Ūkio banko prievolių neprisiima, nes prievolės atsiranda „Indėlių ir investicijų draudimui“. Taigi, Valstybė, ignoruodama dalies indėlininkų interesus, Šiaulių bankui perduoda tik aktyvus ir būsimą pelną, iš kurio turėtų būti grąžinami visi indėliai. Taip  užkertamas  kelias per bankrotą kompensuoti indėlininkams bent dalį nuostolių.

Kodėl yra neatlygintinai perduodama Šiaulių bankui „geroji“ Ūkio banko dalis ( turtas) už 2,7 mlrd. litų, tame tarpe 800 mln. litų dengiamų „Indėlių ir investicijų draudimo“ ir tik tokia pati dalis įsipareigojimų.  Šiaulių bankas iš perimtų paskolų gaus palūkanas, iš perimto turto turės pajamas, tuo tarpu indėlininkai, turėję didesnius, nei drausti indėlius,  bus valstybės apvogti ir neturės galimybės juos susigrąžinti  per blogos banko dalies  bankroto procedūrą.

Lietuvos Bankas, sustabdęs Ūkio banko veiklą, ir palaiminęs banko suskaldymą, pasielgė nesąžiningai ir neatsakingai indėlininkų, kurių indėliai viršija draudžiamų indėlių dalį atžvilgiu, nors tai jiems reiškia prarasti viso gyvenimo santaupas. Manome, kad mes buvome apvogti su valstybės palaiminimu ir mums natūraliai kyla visa eilė klausimų, kurių manome nesupranta ir kiti Lietuvos piliečiai, kurie sekė įvykius Ūkio banke.

Pagal LR Bankų įstatymo 64 str. Lietuvos Bankas privalėjo vykdyti priežiūros institucijos teises ir pareigas, numatytas minėto įstatymo 67 str. Akivaizdu, kad šios pareigos buvo vykdomos aplaidžiai, o teisėmis pasinaudota ne vykdyti, šiuo atveju, Ūkio banko veiksmų prevenciją dėl indėlininkų turto apgynimo, bet imantis kraštutinių priemonių, stabdyti banko veiklą.

Todėl mums, fiziniams asmenims, turėjusiems indėlius viršijančius draudžiamą sumą, bei įmonėms turėjusioms indėlius ir lėšas sąskaitose viršijančias draudžiamą sumą, kyla klausimas – kas prisiims atsakomybę ir padengs visus nuostolius už tai, kad Lietuvos bankas nevykdė ar netinkamai vykdė Ūkio banko  priežiūrą.

 

K

 

 

Hanner“ verslas daro didžiulę žalą Vilniaus miestui

 

„Hanner" namai vietoj "Žalgirio" stadiono - nenusipirkęs 3 hektarų miesto žemės šioje vietoje, "Hanner" sutaupė apie 30-40 mln. eurų. Lygiai tiek pat neteko ir Vilniaus miestas 

 

Vienas iš „Hanner“ kreditorių, panorėjęs likti nežinomu, atkreipia dėmesį į tai, kad „Hanner“ verslas yra itin žalingas Vilniui, nes miesto biudžetas negauna jokių pajamų už „Hanner“ perimtą miesto žemę.

Dažniausiai A.Avulis naudoja tokią schemą  - nusiperka kokią seną lūženą Vilniaus mieste, kuri jau turi suformuotą žemės sklypą ir žemės sklypo nuomos sutartį. Tada vietoj tos lūšnos A.Avulis pristato stiklinių dangoraižių arba „prabangių“ daugiabučių, kurių gyventojai susispaudę mažuose butuose turi mėgautis tokia „prabanga“, tuo labiau, kad jokios erdvės ant žemės jie neturi. 

Tačiau žemės sklypo iš Vilniaus miesto „Hanner“ dažniausiai neperka, taip miestas praranda milijonines pajamas. „Hanner“ apsiriboja tuo, kad jos valdomas nekilnojamojo turto objektas turi nuomos sutartį su Vilniaus miestu. Todėl „Hanner“ nereikia pirkti žemės iš miesto, ir brangiai mokėti už tą valstybės žemę.

Tačiau tokia praktika yra neteisėta – įstatymuose aiškiai pasakyta, kad sklypo nuomos sutartis turi būti sudaryta iš naujo, kai sklype atsiranda naujas statinys.  „Jau dabar viešai daug kalbama apie tai, kaip žalinga miestui yra tokia praktika, kai įmonė nusiperka sandėliuką, ir vietoj jo pasistato dangoraižių kvartalą su poilsio kambariais. Juk taip pat buvo padaryta ir su „Žalgirio“ stadionu – žemę „hanner“ ne išpirko, tačiau tik išsinuomavo iš savivaldybės. Tas nuomos mokestis yra nedidelis, ir kažkodėl žemės nuomos sutartis nebuvo nutraukta, nors pagal įstatymus numatyta, kad žemės nuomos sutartis skirta būtent tam pastatui, kuris ten stovėjo. Ir toje sutartyje yra aiškiai parašyta, kad sutartis sudaryta „esamo pastato eksploatavimui“. 

„Dabar kiekvienas verslininkas, vykdydamas kokią nors investiciją, turi nupirkti žemės sklypą, gauti visus statybos leidimus, ir investuoti savo pinigus, - sakė LL pašnekovas, - o tokie, kaip A.Avulis ir panašūs veikėjai, turi prieš kitus tokį pranašumą, kad jie gali nusipirkti kažkokius statinius, kuriems yra sudaryta žemės nuomos sutartis. Ir nemokėti valstybei absoliučiai nieko, tačiau gauti didesnį pelną, palyginti su tuo atveju, kai verslas žemės sklypą nusiperka. Tuo labiau, kad „Hanner“ permeta tos pačios valstybinės žemės nuomos santykius būsimiems savininkams. Maža to, jeigu dabartinė žemės sklypo paskirtis yra komercinė, tai ateityje ji bus mažiau nei 50 proc. komercinė. Vadinasi, iš karto sumažės ir žemės nuomos mokestis. I akivaizdu, kad net ir nuoma po tokių statybų sumažės. Suprantate, problema ta, kad tokia „Hanner“ statyba ne tik kad neduoda valstybei ir miestui jokių pajamų, o žemės nauda jau yra išnaudota – nes joje stovi „Hanner“ statiniai. Tokiu atveju žemės vertė yra nulinė, nes žemės nuomos sutartis pasirašyta 50 ar 100 metų. Tada valstybė iš tos žemės negauna jokios naudos. O butų pirkėjai proporcingai už žemės sklypą nemoka, nes moka tik komercinės paskirties ploto nuomotojai. Todėl toks „Hanner“ versliukas, kai nereikia mokėti už valstybinę žemę, tikrai yra labai pelningas. 

 

„Iki tų pastatų išnykimo žemės nuomotojas turi teisę tą žemę išsipirkti, - sakė LL pašnekovas, - jeigu A. Avulis už išpirktą valstybės žemę Vilniui pervestų, pvz., 400 tūkst. eurų, tai žiūrėk, kiek Vilniaus biudžetas pasipildytų. Arba Kauno valdžia – galėtų padaryti tą patį – priversti išsipirkti žemės sklypą po pastatais. O dabar tik verkia, užsakinėja spaudoje straipsnius, kad neva verslininkai nėra tikri, ar jie gali tą žemę išsipirkti, ar ne. Nusipirkite tą žemės sklypą, ir galėsite daryti ką norite“.

 Hanner“ įprasta verslo praktika, kurią praktikuoja liberalų valdomas Vilnius – griuvenai yra suformuojamas didelis žemės sklypas, kuriam patvirtinamas detalusis planas. Nors to sklypo nuomos sutartis nenumato jokių renovacijų ar perstatymų. Tada tą lūženą kartu su jau suformuotu žemės sklypu nusiperka „Hanner“ ir pristato ten „prabangių“ apartamentų. 

„Toks verslas yra Vilniuje paplitęs, tačiau iš esmės tai yra ydinga praktika, nes jeigu „Hanner“ norėtų statyti namus vietoj pvz., Žalgirio stadiono, tai jis galėtų tą žemę nusipirkti, - sakė minėtas verslininkas, - žemė ten brangi.  Net jeigu pvz., Fabijoniškėse 30 arų sklypas garažui kainuoja virš 300 tūkst. eurų, tai galima paskaičiuoti, kiek kainuoja žemė Žalgirio stadiono vietoje – ten yra 3 hektarai žemės, ir jos kaina tikrai bus ne mažesnė, kaip 30-40 mln. eurų. Kiek žinau, „Hanner“ nusipirko stadioną su žemės nuomos teise. Tačiau nugriovus pastatus, tą žemė turi būti gražinta valstybei.  Kitaip sakant, valstybė turi tą žemę atsiimti tada, kai ant jos stovėję pastatai yra nugriauti. O „Hanner“ neperka žemės, o gauna ją jau išnuomotą, ir ant jos stato savo pastatus – taip buvo tiek vietoj Ledo rūmų, tiek ir Ozo parke. Todėl aš manau, kad tos „HannerDevelopment“ bankrotas yra principo reikalas, nenoras mokėti. Nes tas skolas „Hanner“ gali lengvai sumokėti. 

 

 

Įmonių „Hanner“ grupės savininkas Arvydas Avulis prisistato visuomenei kaip klestintis verslininkas, dalina Vilniaus valdžiai nemažai patarimų, nors „Hanner“ kreditoriai liko prie suskilusios geldos – viena iš „Hanner“ grupės įmonių „Hanner Development“  bankrutavo, palikdama milijonines skolas tiekėjams ir užsakovams. „Hanner Develompent“ buvo sudariusi daug sutarčių dėl statybos darbų, statybininkai darbus atliko, o pinigų neatgavo. Tada kreipėsi į teismą. Teisme paaiškėjo, kad pinigų susigrąžinti nebėra iš ko.

 

 UAB „Hanner development“ tapo UAB „Dokaras“. Iki 2014 m. pagrindiniu jos akcininku buvo A.Avuliui priklausanti bendrovė „Hanner“, tačiau po to „Hanner development“ akcijos buvo parduotos fiziniam asmeniui – Raimundui Purvinskui. Jis tapo ir bendrovės direktoriumi. Įmonė turto neturi, veiklos nevykdo, yra skolinga ne tik keliems juridiniams asmenims, bet ir valstybei. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Dokarui“ iškelta bankroto byla.

„Schema tokia paprasta, kad bent jau aš nesitikėjau to iš tokio verslininko, kaip A.Avulis, - sakė LL vienas iš „Hanner“ kreditorių, panorėjęs likti nežinomu, - nes paprastai žmonės keičia įmonių pavadinimus dviem tikslais – arba tikslina savo veiklą, jeigu jie veikia. Arba tam, kad niekas jų nepastabėtų, jeigu jie neveikia ir yra skolingi. Man atrodo, kad čia yra antras paaiškinimas, nes nesurandu paaiškinimo, kodėl įmonė „HannerDevelompent“ atsisakė savo pavadinimo, kuriame yra žodis „Hanner“. Nes statybų sektoriuje dažniausiai taip ir būna – motininė įmonė, kuri turi daug šalutinių įmonių. O čia aišku, kad buvo „Hanner“ įmonė, nes veikė tas pats valdybos pirmininkas, ir ta įmonė „Hanner Develomoent“ niekaip negalėjo iškristi iš bendro įmonių grupės „Hanner“ konteksto. Tačiau ji buvo patraukta į šoną, ir subankrotinta , ir dar pakeičiant pavadinimą tam, kad mažiau kristų į akis“.

  

„Hanner“ 2016 metais Lietuvoje pardavė 446 butus – 43 proc. daugiau nei 2015 metais. Tai geriausias kompanijos rezultatas nuo 2007 metų, kai „Hanner“ Vilniuje pardavė 450 butų. Praėjusiais metais visų „Hanner“ butų pardavimo sandorių Lietuvoje vertė siekė 52 mln. eurų.

 

„Hannner Develompent“ (Dokaro)  bankroto administratoriai mano, kad šis bankrotas yra tyčinis ir kreipėsi į teismą dėl tyčinio bankroto. LL šaltiniai sako, kad šios įmonės bankroto administratoriai nusiteikę ryžtingai ir bandys išieškoti skolas visiems kreditoriams, darbuotojams ir valstybei. „Avulis netiesiogiai nemoka ir valstybei, nes nemokėdamas „Hanner Develompent“ skolų, jis palieka skolas ir kreditoriams, kurie negali mokėti skolų valstybei, - teigia LL pašnekovai, -  juk jeigu Avulio motininė įmonė gauna pajamas, ji turi sumokėti ir „Hanner develompnet“ skolas. O dabar Avulis siekia, kad „Hanner Development“ skolos būtų pripažintos beviltiškomis, ir tada valstybė vis tiek praranda 15 proc. nuo tų sumų. Nes bet kuri įmonė iš savo veiklos rezultatų į sąnaudas įtraukia ir beviltiškas skolas. Ir ta suma yra sumažinamas apmokestinamas įmonės pelnas 15 proc. Todėl manau, kad taip stengdamasis išvengti skolų, Avulis siekia apgauti ir valstybę, nes nesumokėtų skolų dydžiu yra mažinamas įmonių sumokamas pelnas“. 

Pasak pašnekovo, „Hanner“ visada stengiasi mokėti mažesnes sumas, negu yra sutarta, ir statybininkai per daug nesiginčija, nenorėdama pyktis su tokia struktūra, kaip „Hanner“. 

„Kiek girdėjau, vienas iš įmonių grupės darbuotojų buvo paskirtas to „Dokaro“ direktoriumi, perleido jam įmonės akcijas, ir viskas – šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, - sakė jis, - kiek žinau, tas „Dokaras“ liko skolingas dideles sumas įvairiems kreditoriams, tame tarpe ir mums. Ar tas bankrotas tyčinis? Tai vertinimo klausimas, tačiau kol kas teismas dar nėra pripažinęs, kad šis bankrotas tyčinis, tačiau aš galvoju, kad yra tokių tyčinio bankroto požymių. Nežinau, ar sąžininga įmonė gali iš savo įmonių grupės atskirti vieną įmonę ir jai palikti visas skolas. Ir ne šiaip įmonė, o su garsiu pavadinimu, tokia kaip „Hanner“. Ji vykdė daugybė vystymo projektų“.

 

 

„Hanner“: Vilniuje įsikurs modernus didžiausio pasaulyje „Marriott“ tinklo viešbutis

 

Lapkričio 9 dieną investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „Hanner“ pasirašė franšizės sutartį su  didžiausio pasaulyje viešbučių tinklo „Marriott“ atstovais. Tai bus pirmasis šio tarptautinio tinklo viešbutis Baltijos šalyse. Pasirašius susitarimą atskleista, jog Rinktinės gatvėje duris atvers 4 žvaigždučių viešbutis „Courtyard by Marriott“. „Hanner“ taip pat pasirinko naujojo viešbučio operatorių ir pasirašė viešbučio valdymo sutartį su oficialiai „Marriott International“ patvirtintu viešbučių operatoriumi „Apex Alliance Hotel Management“. Į viešbučio statybas bus investuota 20 mln. eurų. Planuojama, jog  200 kambarių viešbutis bus atidarytas 2018 metų viduryje.

 

 

 

„Šios teritorijos vystymą pradedame nuo visuomeninės paskirties projekto. „Marriott“ yra didžiausias pasaulio viešbučių tinklas, iš viso valdantis daugiau kaip 1,1 milijono kambarių ir 5,5 tūkstančio viešbučių su geriausiai išvystyta klientų lojalumo programa – tai buvo vienas pagrindinių veiksnių, nulėmusių mūsų sprendimą pasirašyti sutartį su šiuo tinklu“, - sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

 

 

 

Kompanijos sprendimas  investuoti į keturių žvaigždučių viešbučio statybą buvo priimtas remiantis Statistikos tyrimų departamento bei „Hanner“ atliktos analizės duomenimis. Vien 2015 metais Lietuvoje veikiančiuose 4 žvaigždučių viešbučiuose buvo užsakyta 1,26 milijono nakvynių - beveik 6 kartus daugiau nei mūsų šalyje veikiančiuose 5 žvaigždučių viešbučiuose tuo pat metu. Nuo 2012 metų vidutinis metinis nakvynių skaičiaus augimas 4 žvaigždučių viešbučių segmente Lietuvoje siekė 5,64 proc.

 

 

 

„Courtyard by Marriott“ viešbučiai padeda keliaujantiems žmonėms jaustis patogiai, moderniausios komunikacijos užtikrina, kad net ir kitoje šalyje jie neatitols nuo savo veiklos. Džiaugiamės, kad pradėsime veiklą istorinėje Lietuvos sostinėje, kur auga šiuolaikinio dizaino viešbučių paklausa“, – teigė „Marriott International“ viceprezidentas Europos regionui Markus Lehnert.

 

 

 

4 žvaigždučių viešbutyje Rinktinės gatvėje veiks restoranas, konferencijų salės, baras su terasa, kurioje viešbučio svečiams atsivers Gedimino pilies panorama. Naujasis viešbutis įsikurs visiškai greta būsimo Kongresų ir konferencijų centro, kuris bus atidarytas rekonstravus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Viešbučio projektą parengė architektas Gintautas Natkevičius.

 

 

 

„Vilnius kasmet pritraukia vis daugiau turistų, čia kuriasi nauji verslai, todėl aukščiausios klasės viešbučių segmentas taip pat auga sparčiai. Noriu pasidžiaugti, kad pasaulinio garso viešbučių tinklas savo plėtrai pasirinko būtent Vilnių – atvirą ir greitą miestą, kuriame, remiantis „Eurostat“ duomenimis, gyvena laimingiausi europiečiai“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

 

 

 

2015 metais „Hanner“ įsigijo beveik 8 hektarų teritoriją centrinėje miesto dalyje, kurioje numatyta viešbučio, verslo centrų bei gyvenamųjų namų statyba, į šią teritoriją planuojama investuoti 200 mln. eurų.

 

 

 

 

Peržiūros: 2494

Komentarai   

+15 # pilietis 2017-02-28 10:25
tai jei taip galima daryti,tai cia totalus valst.žemės vogimas. Kas priėmė toki įstatyma?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # jeronimas 2017-02-28 22:32
Kas stovi uz Avulio ? Su kuomi dalinasi Avulis? Nes dykai tokiom sumom vogti is valstybes ir pilieciu neimanoma,neisivaizduojama.Parasykit kas dejo parasus,kas palimino ir kas dave sutikima Avuliui pusvelciui ,pazeidziant visa eile istatymu,isigyti?Kas tie vagies bendrininkai? O ukio bankas uzverstaskaip ir snoras,tu paciu skandinavu banku valdovu uzsakymu gal but??? O vykdytojai irgi tie patys,gaisrininko dukters eunukai,kurie uz trupinius,tiesa siuo atveju nuo sitiek milijardu ir trupiniai su daug nuliu????Ir kaip Sventa Lietuvos zmele nesioja tokiuos nieksus ant savo peciu??? Va cia reiketu FNTT ir STT atlikti sazininga ir garbinga tyryma,del milzinisko Tautos apvogimo,isniekinimo ir issityciojimo.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Atas 2017-03-06 11:47
Gražiai lietuviškos žiurkės sudorojo Ūkio banką, gražiai. Ir dar kaip naglai, ,,įneškite į banką kuo daugiau pinigų..." , o tada bankas dirbtinai subankrotinamas. Taigi lygiai tas pats buvo padaryta ir su Snoru! Lygiai tai pat Snoras buvo skelbiamas ,,nemokiu", lygiai taip pat buvo reikalaujama didinti lėšas banke, lygiai taip pat bankas buvo staigiai subankrotintas. Prakeiktų lietuviškų banditiškų grobuonių politika...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti