Lenkija tarp Ukrainos banderininkų ir Merkel saulėlydžio

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (2 Votes)

Lenkija tarp Ukrainos banderininkų ir Merkel saulėlydžio

 
 
Lenkija daugumai ES valstybių gali būti pavyzdžiu, kaip reikia tvarkytis valstybėje. Ji pasinaudojo ES parama ir susitvarkė savo kelius, neįsirioglino į euro zonos liūną, neįsileido socialinių parazitų „pabėgėlių“, stiprino kariuomenę, maksimaliai pasinaudojo migrantais iš Ukrainos, kurie užpildė išvykusių į vakarus lenkų tuščias darbo vietas. Mes, Lenkijos kaimynai lietuviai, su pavydu stebime lenkų realaus pragyvenimo lygio augimą, perpus mažesnes negu Lietuvoje maisto produktų, vartojimo prekių ir vaistų kainas, perpus didesnius atlyginimus, socialines išmokas, pensijas, pašalpas. Palyginę ekonominę Lietuvos padėtį su Lenkijos turime pripažinti – Grybauskaitės režimas Lietuvos ekonomiką atvedė į komos būklę, o gyventojus pavertė nugirdytais, kamuojamais džiovos ubagais.
 
Kačinskis: Ukraina su Bandera į Europą neįeis
 
Lenkijos valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Jaroslavas Kačinskis vasario 6 dieną pasakė, kad jeigu Ukraina ir toliau kurs savo identitetą ant Stepano Banderos kulto, tai į Europą ji neįeis.
 
„Mes negalime metų metus sutikti, kad Ukrainoje būtų formuojamas kultas žmonių, kurie lenkų atžvilgiu priėjo iki genocido“, - pasakė Kačinskis savaitraščiui Do Rzeczy.
 
Kačinskio žodžiais, „tai pasirinkimo klausimas Ukrainai“. „Aš aiškiai pasakiau prezidentui Porošenkai, kad su Bandera jie į Europą neįeis. Man tai visiškai aiškus klausimas. Mes pademonstravome didžiulę kantrybę, bet viskam yra ribos“, - pažymėjo Kačinskis.
 
Ukrainos nacionalistų organizacija (UNO), veikusi Antrojo pasaulinio karo metais Vakarų Ukrainoje, kolaboravo su vokiečių okupaciniais organais ir 1943 metais organizavo Ukrainos sukilėlių armiją. Šios struktūros dalyvavo 1943 metais dalyvavo Volynėje vykusioje baudžiamojoje operacijoje ir atakavo apie 100 lenkų gyvenviečių. Jų aukomis tapo apie 100000 lenkų.
 
Lenkijos seimas 2016 metų liepos 22 dieną priėmė sprendimą, kuriame 1943 -1944 metų „Volynės skerdynes“ pripažino genocidu. Ukrainos Aukščiausioji rada 2016 metų rugsėjo 8 dieną priėmė atsakomąjį sprendimą ir pasmerkė šį Lenkijos seimo žingsnį. Rada nutarė, kad Lenkijos parlamentas davė politiškai ir juridiškai nekorektišką vertinimą šio tragiško lenkų-ukrainiečių istorijos vertinimą.
 
Ką galėjo lenkams pasiūlyti Angela Merkel?
 
Vokietijos ir ES naikintoja Angela Merkel, vis dar svajojanti apie 4 kanclerės kadencija, bando stiprinti atšalusius santykius su Lenkija. Tuo tikslu vasario 7 dieną ji viešėjo su vizitu į Lenkiją, kur susitiko su visais šios šalies vadovais ir valdančiosios partijos lyderiu.
 
Po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel Lenkijos premjerė Beata Šidlopareiškė, kad Lenkijai svarbu gilinti partnerystę su Vokietija, bet Lenkija nesutinka su investiciniu projektu Nord Stream 2, kurį remia Vokietijos vyriausybė. Beata Šidlo padėkojo Angelą Merkel už bendradarbiavimą saugumo srityje.
 
Po susitikimo su Angela Merkel Jaroslavas Kačinskis pasakė, kad derybos lietė Europos sąjungos ateitį ir tai, kas bus po „Breksito“. Jo žodžiais, vizitas „turėjo teigiamus rezultatus.“
 
Ar buvo rezultatų, klausia DW?
 
DW mano, kad svarbiausi Merkel vizito klausimai buvo ES ateitis ir migracija. Centrine Lenkijos figūra DW įvardina „pilkąjį kardinolą“ Kačinskį, kuris jau keli metai neišvyksta iš Lenkijos ir yra užsiėmęs tik šalies vidinėmis problemomis.
 
Vokietija likusi kištis į Lenkijos vidaus klausimus – Merkel vyriausybei nepatinka teismų reforma Lenkijoje, tai, kad Seimas apribojo ankstesnės valdžios paskirto Konstitucinio teismo įgaliojimus.
 
Vokietijai, atvėrusiai duris milijonams nelegalių migrantų į Europą, nepatinka Lenkijos nenoras susinaikinti Vokietijos pavyzdžiu. Lenkija atsisakė priimti Merkel sukviestus „pabėgėlius“. Ji laikosi bendros Višegrado šalių pozicijos, kad „svečius“ pasikvietė Vokietija, todėl tai jų pasirinkimas. Višegrado valstybės „pabėgėlių“ nekvietė į svečius.
 
Lenkija nori pakeisti ES sutartį ir sustiprinti nacionalinių valstybių suverenitetą. Vokietija priešingai -nori susinaikinti. Ji už nacionalinių valstybių suvereniteto tolesnį griovimą. Tai pagrindinis prieštaravimas, kuris vizito metu nebuvo išspręstas ir šalių pozicijos, panašu, nesuartėjo. Pastaruoju metu Merkel valdžia jau sutinka, matomai pataikaudama elektoratui prieš rinkimus, kad reikia ginti ES išorines sienas ir kovoti su migracijos priežastimis.
 
Merkel atkakliai kartoja, kad reikia paskirstyti „pabėgėlius“ - „teisingai paskirstyti krūvį“. Bet apie „finansinės naštos paskirstymą galima tik pasvajoti“, mano DW.
 
 
Lenkams jau nepriimtinas Vokietijos politikos dominavimas ES. Tai galima paaiškinti tuo, kad Vokietijos ekonomiką apima stagnacija, ES „motoras“ genda. Vokietija nepakelia išlaidų, kurios skiriamos „pabėgėliams“ (apie 50 milijardų eurų per metus), kurie, beje, yra labai žalingi Vakarų ekonomikai, nes gerai sugeba vartoti, bet dėl protinio atsilikimo nesugeba dalyvauti šiuolaikiniame gamybos procese.
 
Vokietijos visuomenę apėmė apatija, perspektyvų nebuvimo ir nesaugumo jausmas. Vokietiją apima stagnacija, tai jau ne ES lyderis, bet apie tai sekančios ruošiamos apžvalgos tema.
 
 
 
Peržiūros: 896

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti