Vaikus į užsienį pardavinėja Vaiko teisių apsaugos tarnybos

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Garsaus profesoriaus Romualdo Apanavičiaus anūkė 2012-2013 metais buvo slapta išvežta į Prancūziją  įvaikinimui kaip “laisvas vaikas”

Kristina Sulikienė

Paaiškėjus, jog Italijoje mano brolio, Romualdo Apanavičiaus jaunesniojo mirtis suklastota, greičiausiai su tikslu kuo “legaliau” “gauti įvaikinimui” jo dukrą, mano dukterėčią, ir mūsų tėvo, garsaus pasaulyje profesoriaus Romualdo Apanavičiaus anūkę, išaiškėjo dar viena sukrečianti aplinkybė – jog visos vaiko teisių apsaugos tarnybos – visos iki vienos, ir net SADM Vaikų skyrius – melavo susiriesdamos, kai kūrė istoriją apie neva Prancūzijoje atimtą iš šeimos globoti vaiką, kuris neva 2013 11 12 6 mėnesių laikotarpiui patalpintas į socialinės globos namus.

Visa tai melas.

Romualdas Apanavičius jaunesnysis 2012 11 11 maldos intencijoje, kurią norėjo siųsti į Lenkiją, lenkiškai rašo:

“Mano 10 mėnesių duktė buvo PAGROBTA (DINGO).”

Mergaitė gimusi 2011 metų gruodžio 7 dieną. 10 mėnesių jai buvo 2012 metų spalio mėnesį.

Kitame raštelyje, datuojamame 2012 11 05, parašyta, kad yra sugriauta šeima, ir kaip žemė nešioja tokius išgamas, kurie tai padarė. 

Nėra patikslinta, kaip dingo, tačiau aš visada ir įtariau pagrobimo versiją.

Tačiau aiškinkimės viską toliau: jeigu vaikas, pagrobtas Lietuvoje, staiga “išnyra” Prancūzijoje, kaip laisvas įvaikinimui, vadinasi, “grobė” ne kas kitas, o vaiko teisių apsaugos tarnybos, kurios turbūt tiesiog atėjo ir pasiėmė vaiką, kai kitame kambaryje tėvas miegojo. O gal atėjo su policininkais, kurie davė elektrošoko mano broliui, ir pasiėmė vaiką. Vaiko mamos galėjo ir nebūti, nes brolis užrašuose mini, jog Giedrei perskaitė laiškus. Vadinasi, apie vaiko paėmimą jiems pranešta raštu. 

 

 Vaiko motina dažnai turėdavo išeiti pabūti su savimi, nes ją vaikas vargino.

Atsikelia tėvelis, pavaišintas elektra, arba gavęs per galvą – o vaiko nėra. 

Vaiko teisių apsauga tarsi viską legaliai darė, jaučiasi “išgelbėję vaiką”.

Tačiau pagal Vyriausybės nutarimą dėl globos nuostatų, paėmę vaiką, vaiko teisių apsaugos specialistai pirmiausia turi informuoti to vaiko artimiausius giminaičius.

2012 spalio mėnesį  profesorius Romualdas Apanavičius kaip kiekvieną mėnesį, anūkės išlaikymui siuntė 3000 litų. Šito fakto, kaip suprantu, uolieji vaikų teisių apsaugininkai – netikrino. Jiems nebuvo įdomios tėvų mėnesinės pajamos. Svarbiausia buvo apkaltinti jaunus tėvus, kad neva jie niekur nedirba. Nors Deimilė Rimantė turėjo visą aprūpinimą, naujus rūbelius, maisto, žaislų (jeigu kas netikit – viską esu išsaugojusi: šitaip aprūpinto vaiko reikėtų paieškoti) – bet juk vaikų teisių tarnybos niekada negirdi, ką sako tėvai: jie tik vykdo užsakymą.

Išgirdo apie “laisvą vaiką” – atėjo “prekės”.

Be to, iš užrašų matyti, jog mano brolis turėjo 2 užsakovus, kuriems vykdė darbus leidyboje: tai fotomenininkas Dichavičius ir dailininkas Gražys, kultūros atašė Prancūzijoje Gražienės vyras. Jie abu duodavo šeimai ženklias pinigų sumas. Dichavičius, gimus Deimilei, padovanojo savo fotografijų albumą, matyti, jog lankėsi ligoninėje. Šie du menininkai, kažkokiu būdu, tarsi buvo suinteresuoti, nes dabar visiškai nenori kalbėti apie draugystę su šia šeima. Toks sutapimas, kad vėliau apie mano brolio “matymą” “liudijo” būtent ta ambasada, kurioje tuo metu dirbo Gražienė, ir aišku, kažkur buvo Gražys, nes vyras visada prie žmonos.

Kiek žinau iš užrašų, Gražys, kuriam mano brolis kažką redagavo, duodavo pinigų tūkstančiais. Iš čia ir skalbimo mašina, ir kita įranga, sofa, baldai, rūbeliai. O gal čia tebuvo priedanga, ir vėliau, manymas, jog kadangi mes tave rėmėme tūkstančiais – atiduok savo vaiką? 

Gražį keletą kartų mačiau Lietuvoje, jis mane pamatęs, kažko susigūžia, niekada nepasisveikina. 

Apie pajamas dar. Jeigu jauna šeima negalėjo parodyti oficialių pajamų, tai buvo giminaičia, kurie galėjo.

Antra – vaiko senelis tuo metu turėdamas virš 1 etato, VDU gaudavo apie 6500 litų.

Aš gyvenanti kartu su tėvu jo name, dirbau 4 darbuose:

1. Vytauto Didžiojo universitete

2. Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje

3. UAB Goruva teisininke

4. Vienoje Kauno mokykloje – laikina etikos mokytoja.

Per visas 4 darbovietes aš gaudavau apie 2500 litų.

Vadinasi, mus kartu su tėvu, kurie tuo metu gyvendami viename, bendrą šeimos ūkį sudarė 9000 litų, pajamų, “apdūrino”.

O Prancūziją vaiko teisių “apsaugos” aferistai apdurnino dar labiau.

Išvežę vaiką kaip “laisvą”, greičiausiai su mašina, nes mergaitės skridimas lėktuvu – nefiksuotas – ir įteikę šią “dovaną” prancūzams, aferistai prancūzams neįteikė jokio dokumento apie tai, kad tėvai yra atsisakę savo teisių, ar kad nėra LIetuvoje giminaičių.

2013 metų lapkričio mėnesį vyko teismas, kuriame ir buvo sprendžiama, ką daryti su šiuo vaiku – matyt ir “tėveliams” netiko, nes ”prekė neparuošta”…Norint įvaikinti vaiką, reikalingi tėvų atsisakymai nuo vaiko, arba tėvų teisių atėmimas. Bet ir tokiu atveju reikalingas sutikimas įvaikinimui.

Buvo nuspręsta, kol “išsispręs” – na kaip sprendėsi, mes matėme – buvo imituota vaiko tėvelio mirtis, ir tokiu būdu  “gautas leidimas įvaikinimui”, palikti vaiką laikinoje globoje kažkur vaikų namuose.

 

Per tą laiką pas mus ir policininkai laužėsi, ir daužėsi, ir globėjų kursus baigėme, o vietoj išvados gavome pareiškimus į policiją nuo abiejų labai adekvačių ir protingų asmenybių Daivos Matulevičiūtės, kuri gyvena viena, ir Ingos Kupetytės – Buinevičienės, kurią pažįstu asmeniškai, ir kurią atsimenu kadaise gyvenusią su moterimi – jos teigė policijai 2014 12 08, kad mes jas norime nužudyti, nors nuo 2014 11 26, kai 3 valandas lankėsi mūsų  namie ir tardė su 500 klausimų klausimynu – nematėme. Todėl matyt, jos „pagavo mintis“, ir „pasijuto žudomos“. Visais atvejais, tai panašu į kliedesius. Gal todėl policija ir netyrė tokių skiedalų.

Čia yra mūsų „globos išvada“. Nes vėliau, atsirašinėdamos į užklausimus, jos minėdavo pareiškimą dėl nužudymo, kaip įrodymą, kodėl nesugeba surašyti išvados.

Po to buvo kratos, baudžiamosios bylos. 

Ir galų gale visiškas piš.

Per tą laiką net neturėdami kompiuterių, nes policija 2015 03 25 viską mums iš namų ištįsė ir žadėjo grąžinti po poros metų – mes vis tiek atspausdinome ieškinį prancūziškai, ir su visais dokumentais, kaip URM padarytos tinkamos kopijos dokumentų,  išsiuntėme į Prancūzijos teismą.

Jeigu vaikelis įvaikintinas – mes reikalaujame tokios teisės.

Tada visi procesai dar kartą sustojo.

Prancūzai buvo šokiruoti jau tada, kai „laisvo įvaikinimui paruošto“ vaiko per Interpolą ėmėsi ieškoti jo giminaitė – tai aš, teta.

Juk Lietuvos aferistai atvežė gražiai supakuotą prekę, parašę į anketą, jog ji neturi giminaičių, o ir tuos, kuriuos turi, kaip Kristina Paulikė, dabartinio ministro „patarėja“ rašė – ten mes visi degradavę, o „Vakaro žinioms“ ta pati uolioji Paulikė – o dabar SADM patarėja – užsakė straipsnį, kuriuo mane, tuo metu rodomą geriausiu laiku per lygiai 2 TV socialinės tematikos laidose „Yra kaip yra“ ir „TV pagalba – didžioji studija“ – buvo norima apšmeižti, kad aš nieko nebaigusi, niekur nedirbu, ir panašios nesąmonės.

Nepamiršiu: skambina žurnalistai, ir sako „Paulikė sakė, kad jūs ne teisininkė“.

O kaip tik tuo metu rašiau pareiškimą dėl vykdomojo rašto byloje, kurioje laimėjome 40 000 litų.

Atsakiau:

„O ką čia rašo Kauno miesto apylinkės teismas? – Ir paskaičiau sprendimą, kad „dalyvaujant atstovei Kristinai Apanavičiūtei....“Tai, sakau Paulikė sako, ir Paulikė geriau žino?

„Bet sakė, kad jūs nebaigusi teisės...“

„O absolventų sąrašų gal nėra? Ar mano magistrinis darbas gal dingo iš interneto?“

„Bet kas jūs advokatė, teisininkė?“ „Teisininkė. Ir VMI registruota veikla. Jūs ko norite?- Paklausiau VŽ – šmeižto bylos? O jūs labai turtingi ar kaip suprasti? O gal Paulikė finansuos?“

 

Tokia patarėja, kuri labai uoliai kovojo, kad tik mums būtų pakenkta, dabar sėdi patarėjo kėdėje, ir aš nesistebiu: kad maskuotum savo galimą nusikaltimą, reikia prieiti prie duomenų, kad galėtum toliau kontroliuoti.

Lino Kukuraičio atėjimas ministrauti įžiebė viltį, kad Deimilės Rimantės Apanavičiūtės įžūlus pardavinėjimas Prancūzijoje bus išaiškintas.

Kur tau – Kristina Paulikė suskubo įsisiūlyti į patarėjus.

Viena aišku: visas “gudrus planas“ nepavyko, nes net Italijoje žinoma, jog 2014 03 12 Ostijoje rasto lavono „atpažinimas“ – klastotė.

O jokių teisės mokslų nebaigę žmonės kažkodėl suvokia, jog lavonai atpažįstami imant DNR, pirštų antspaudus, dantų konfigūraciją. Arba bent jau parodant nuotraukas artimiesiems.

Tiesa, kaip baigėsi bandymas įvaikinti Deimilę?

Šnipštu. Teismas susirado mergaitės motiną, ir pasiūlė „amnestiją“: kad ji bandytų bendrauti su vaiku, ir kad stengtųsi.

Beje, nors pateikti bandoma, jog įvaikinimą neva inicijavome mes, giminės – tai ne tiesa: įvaikinimą ir išvaikinimo procesą inicijavo prancūzai, nes Prancūzijoje vaikas laikomas globoje tik 1 metus, po to dėl jo interesų yra sprendžiama. Todėl prancūzams dar geriau, kad kreipėsi giminės – jie galėjo greičiau pajudinti klausimą – atsisakė motina vaiko ar ne?

Pagrindas tam buvo mano ir vyro 2015 04 01 ieškinys, kurį, ir visiškai ne balandžio pirmosios pokštą, išsiuntėme, o teismas gavo 2015 04 03.

Deimilės motina Giedrė Ramanskaitė, visą vasarą besideginusi pliažuose, bei ištekėjusi dar kartą 2015  metų liepos mėnesį, kai jos duktė kankinosi vaikų namuose – metrikacijos biure parodė pažymą, kad mano brolis yra miręs – be to, ambasada rašo, jog Giedrė „atpažino“, nors prokuratūra rašo, jog pati Italijos policija tai padarė, ir netikėti nėra jokio pagrindo – nuskrido su antruoju vyru į 2015 12 18 teismo posėdį.

Grįžo it musę kandę. Mačiau nuotraukas socialiniuose tinkluose. Skrido su labai dideliu nusiteikimu čia ir dabar „išplėšti vaiką“, o gavo leidimą matyti retkarčiais, stebint socialiniam darbuotojui.

Informaciją apie šį teismo posėdį gavau labai greitai – tik po 5 mėnesių.

Šitiek rašė atsakymą „vaikų teisės“.

Kaip dabar suprantu, radusi brolio ranka aprašytą mergaitės atėmimą – slepiamas nusikaltimas.

Nes sudėtis yra – tyčinis tarnybos pareigų neatlikimas, siekiant tikslo – parduoti vaiką.

Nes tarpininkai gauna pinigėlių.

Pavyzdžiui, Kristina Paulikė, jau seniau kažkokiame pilkete šūkavo, jog palaiko Prancūziją, ir gėjus.

Tarpininkai nuo parduotų vaikų skaičiaus gauna projektus.

Tarkime, tos dvi poniutės, kurios jau trečius metus rašo išvadą dėl globos – gavo 4 milijonus eurų iš Norvegijos mokyti mūsų tėvus, kaip auginti vaikus, kad neatimtų.

Neatliko tarnybos pareigų (LR BK 229 str.), bet nebijo bylos – gavo keletą milijonų.

O jeigu reikės – juk bus ką lagamine nunešti Miunchauzeno sindromu sergančiai prokuratūrai.

Tiesa, 2015 metais infomacijos apie mergaitę nebuvo, tiek vaikų teisių įstaiga (Tarvydienės kontora, esanti ministerijos Vaikų skyriaus kieme), tiek SADM „nieko nežinojo apie vaiką“.

Parašiau Marinei le Pen ir į policiją. Bei į VSD.

Vaikas „atsirado“ kitą dieną – buvo sukurta istorija, jog taip ilgai informaciją slėpę prancūzai – nors nuo 2014 metų rugsėjo su socialinėm Prancūzijos tarnybom susirašinėjau – „pagaliau teikėsi atsakyti vienos konferencijos metu“.

 Teismo posėdis numatytas 2015 spalio 5 dieną, informavo mane ir ambasada.

Tiesiog nurodyta diena, nei valanda, nei dėl ko byla – nesako.

Vėl rašiau kokius 5 užklausimus, ir reikalavau atsakyti į klausimus.

Atskriejo atsakymas „dėl „abandonement“. Tai yra juvenalinės justicijos byla, gal net nagrinėjama baudžiamąja tvarka.

Dėl vaiko palikimo. Junevalinė justicija yra tokia atkira teisės šaka, kuri yra ir šeimos teisės, ir apima baudžiamąją. Dėl vaiko palikimo gali būti iškelta baudžiamoji byla. Todėl atsakovas net tarsi priverstas nesutikti su kaltinimais – jeigu nenori atsidurti kalėjime. Turi sutikti, kad nenori palikti: tokiu būdu „amnestuojamas“. Bet ar tai atitinka motinos, kurią vaikas vargino nuo gimimo – valią- neaišku.

Taigi, iki šio laiško visos tarnybos susitarę melavo, o kai joms rodžiau Prancūzijos Essone regiono socialinės tarnybos raštą, kad mergaitė turės įvaikintinos statusą, man žiūrėdavo į akis pavyzdžiui, Janina Dabašinskienė, ir meluodavo : „Tokių duomenų nėra, jūs gal netinkamai verčiate“.

„Abandonement“ arba išvaikinimo byla buvo pradėta 2015 02 05.

Prancūzai nemelavo savo 2014 metų rugsėjo, lapkričio raštuose, o visos Lietuvos tarnybos susitarę dar ir su policija, kuri kas kelis mėnesius vis lauždavosi pas mus į namus – melavo.

Policijai atėjo užsakymas baudžiamajai bylai bet kokia, kaina – vykdė.

Metų gale atėjo užsakymas ant mano vyro. Nes reikia sugadinti abiems reputaciją.

Nieko nepavyko, visos bylos prašapo.

2015 metų gale prieš pat gruodžio 18 dienos posėdį staiga netoli manęs atsirado „liudytojai“, kurie taip gerai pažįsta mūsų šeimą, ir žino ją beveik iki Adomo ir Ievos: įdomu tai, kad „liudytoja“ gimusi Lenkijoje, net ne vietinė, tačiau yra „kaimynė“. 

Iš to supratau, kad mergaitės klausimas vyksta nepalankiai Italijos aferistams, ir vaiko Prancūzija Italijos pedomafijai neduos.

Nes tokia schema – kad motina ištekinama, o vėliau jos naujasis vyrelis augins vaiką – aišku, po to išsiskirs su ja, ir vaiką pasiliks – tai čia pasaulyje yra matyta.

Tuo labiau, kad sielvarte gulintis mūsų tėvas 2015 01 01 rastas dar neatšalęs, bet apstingęs, dejavo „jie parduos Deimilę supjaustyti.“

Seni vilkai žino,jog dalis vaikų tiekiami išpjaustymui organams, o „vaikų teisės“ tėra priedanga, įvilkta į gražių tikslų puokštę.

 

Neseniai, kai po 1 dienos mano naujame darbe kilo baisus ermyderis, nes – susiradau, kad ir laikinai, pastovias ir labai dideles pajams; išsinuomavau būstą, nors ir laikinai (mano tėvo profesoriaus 2000  metais darytas Euroremontas, kiek girdėjau iš „liudytojų“ - netinka, nes „kaimo troba“ – nesvarbu, kad yra visos komunikacijos, ir kieme – vaikų darželis). Ir aišku, po mėnesio kito būčiau ėjus į savivaldybę, kad parašytų globos išvadą, nes o kodėl ne? Juk kursus baigėme, visus popierius užpildėme. Kauno rajono savivaldybė tiesiog yra korumpuota, davė nurodymą nerašyti išvados, tai tos moteriškės ir vykdė. Kauno rajono savivaldybėje juk neseniai buvo kratos, visi žino, kokie korupcionieriai ten įsikūrę. Kito rajono savivaldybė turbūt būtų parašiusi tą išvadą.

Taigi, kitą dieną kilo kažkoks beveik skandalas, ir buvo pasakyta, kad dekrete esanti moteris grįžta. Įstaigos vadovas – socialdemokratas. Turbūt paskambino į mūsų kaimą, tai pačiai seniūnei, kuri kaip stribas laužėsi pas mus į namus, ir pridenginėjo vaiko pardavimą. Išsiaiškino, kad negalima trukdyti vaiko prekybai – nes žydšaudžių ainiai pardavinėja tų, kurie nešaudė, ainius.

Iš karto vėl supratau – mergaitės klausimas yra kabantis.

Mergaitės mamos ir vyro facebooko įrašai apie laimingą gyvenimą kartu – dingę nuo rugsėjo mėnesio.

Maždaug tada pradėjau lankyti prancūzų kalbą.

Išsilaikiau Prancūzijos Kultūros ministerijoje egzaminą, ir gavau 83,5 iš 100.

Laikysiu ir kitą egzaminą. Ir dar kitą – tiek, kiek prireiks įrodyti, kad galiu susikalbėti su 5 metų vaiku.

Kai vaikų prekybos grandies žmogus perskaitė, kad rašau spaudoje, kad mokausi prancūzų – prasidėjo intensyvūs isteriniai skambučiai, laiškai. Vėlgi supratau – taip, Deimilės byla nėra baigta, ji „kabo“.

Gal aš klystu, bet visi tie „liudytojai“, kurie mobilizuojami  tam tikru metu – ypač prieš kasmetinius bylų peržiūrėjimus.

Nors Lietuvos vaikų teisių tarnybos visą laiką išinterpretuodavo ir išversdavo raštus neteisingai, akivaizdu, jog klausimas nėra baigtas.

Visų pirma – kokiu būdu mažametė atsidūrė Prancūzijoje: šio klausimo yra vengiama.

Nors Romualdas Apanavičius jaunesnysis yra dokumentuotas kaip miręs asmuo, tačiau jo užrašai ir yra tas įrodymas, kuris rodo, jog visos tarnybois melavo – nes galų gale tokių užrašų suklastoti neįmanoma.

Vaikas paimtas ne 2013 11 12 Prancūzijoje, o 2012  10 mėnesį Lietuvoje.

Vaikas buvo atgabentas kaip laisva prekė įvaikinimo sistemoje, tačiau teismui pritrūko tėvų sutikimų atiduoti vaiką. Vilniaus ir visos Lietuvos vaikų teisių apsaugininkai galvojo, jog galima prekiauti vaikais,  nes taip darė jau daug metų. Apie vaikų prekybą į Prancūziją iš Baltijos kraštų yra net parašyta knyga. Vėliau dalis vaikų patekdavo į Italiją  - toks „prekybos“ kelias. Kur jie paskiau atsidurdavo – niekas netikrindavo.

Tai, jog vaikas atimtas dar Lietuvoje, gyveno turbūt sutrikusio vystymo kūdikių globos namuose, vėliau, visas sutrikdintas, išgabentas į Prancūziją, o ne paimtas iš šeimos tenais, kaip buvo meluojama raštuose - keičia visą situaciją. Seniai atkreipiau dėmesį, jog prancūzai nerašo, kad vaikas paimtas iš šeimos – jie rašo, kad vaikas pas juos, ir mes, giminės, turime kreiptis dėl įvaikinimo.

Kreipimasis dėl įvaikinimo įpareigojo Prancūziją ieškoti mamos ir priversti ją atgailauti.

Tačiau kaip mergaitė ir kada atsidūrė Prancūzijoje – iš viso nėra aišku. Viena aišku, jog vaikų teisių apsaugos tarnybos grandys visos iki vienos melavo.

 

Tik ar išdrįs naujasis ministras Linas Kukuraitis aiškintis?

Ir kada Miunchauzeno sindromininkai imsis tirti, kur iš tikrųjų dingo Romualdas Apanavičius (jaunesnysis) ir kada?

Aukšta kriminalistė, pamačiusi paieškos bylą, pakomentavo „jūs ieškote per toli, ieškokite Lietuvoje“.

Kur yra mano brolis – Rokiškyje, Švėkšnoje, ar „Marių“ ligoninėje? O gal kuriame nors CŽV tebeveikiančiame kalėjime? Juk negali žmogus dingti nuo žemės paviršiaus – kažkoks paaiškinimas turi būti. Bet negi kas išdrįs judinti „neliečiamuosius“: kurie pirma prekiavo žemėmis, vėliau pradėjo prekiauti vaikais, o dabar imsis senukų – apie neįgalių senukų išvarinėjimą į gatvę ir kankinimą, bei jų būstų atiminėjimą jau rašo LL (A. Vėberio str.)

 

 

 

 

Peržiūros: 4667

Komentarai   

+15 # siaubas 2017-02-07 04:36
kas darosi, pamatei vaiku teises ir kaip sake solzenycinas "kirviu i galva" nes geriaus siaubinga pabaiga nei siaubas be pabaigos
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # jeronimas 2017-02-08 01:03
Kas gali paneigti,kad taboka,samagonas,narkotikai ir vaikai-patys pelningiausi bizniai????Teko kazkada kompanijoje girdeti apie prekyba vaikais Lietuvoje,sunkiai patikejau.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # jo 2017-02-08 10:37
Dabar pardavė ne bet kokį vaiką, o VDU profesoriaus anūkę. Ateis ir jūsų visų. Kol nepardavė Seimo nario vaiko - tol jie dar tyli visi. Jeigu gabriuko vaiką parduotų - vajėzau, mosadai ieškotų po žeme.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # nuomonė 2017-02-09 03:21
bet jei ji Prancūzijoje,,tai jau kalba prancūziškai.....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # jo 2017-02-09 10:29
Manau, kad giminės tą supranta, todėl jie irgi jau kalba prancūziškai...:)
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Atas 2017-02-12 21:58
Gerą "laisvę" Lietuvoje turime, durnynuose kankinami žmonės, neparankūs, prieštaraujantys žudomi, jau ir vaikai grobiami... Kas laukia ateityje?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti