Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė pripažino, kad šis teismas gali nebūti objektyvus „Laisvo laikraščio“ ir jo redaktoriaus A.Drižiaus atžvilgiu

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė pripažino, kad šis teismas gali nebūti objektyvus „Laisvo laikraščio“ ir jo redaktoriaus A.Drižiaus atžvilgiu

 

Teismo pirmininkė N.Švedienė pripažino, kad minėtas teismas visais atvejais priėmė palankius buvusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui A.Sadeckui, ir visais atvejais – nepalankius „Laisvam laikraščiui“ sprendimus.

 

Kaip žinia, „Laisvo laikraščio“ redaktoriui A.Drižiui teismo sprendimu yra įvesta cenzūra, ir uždrausta rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Nors tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai draudžia Lietuvos cenzūrą, tačiau tiek Vilniaus apylinkės, tiek ir apygardos teisėjai spjauna ant bet kokių teisės aktų, ir niekaip jos cenzūros nepanaikina – jau penkis kartus atmetė A.Drižiaus prašymus ją panaikinti išgalvotais motyvais, atvirai klastodami savo nutartis.

A.Drižius įrodinėja, kad A.Sadecko skundas ir jo parodymai teisme, kad jis niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, yra melagingi, nes A.Sadeckas ne tik buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas, tačiau faktiškai vadovavo šiam privatizavimui, asmeniškai keisdamas įstatymus, pagal kurį „Mažeikių nafta“ buvo privatizuota. Be to, pateikė įrodymus, kad „Mažeikių naftą“ privatizavusi „Williams“ per savo įgaliotą atstovą mokėjo privačiai A.Sadecko firmai „Ekskomisarų biuras“ milijonus litų. Mažeikių rajono prokuratūra įtarė pinigų plovimą, ir buvo iškėlusi bylą dėl šių pervedimų, o šios prokuratūros vadovas atvirai įvardino, kad pinigai „Ekskomisarų biurui“ buvo pervedami už „tariamas paslaugas“. Už kiekvieną tokį pateikiamą įrodymą prokuratūra keldavo bylas A.Drižiui, prilygindama straipsnių rašymą „nusikalstamai veiklai“. Teismai stropiai nuteisdavo A.Drižių už cenzūros nesilaikymą penkis ar šešis kartus.

Tačiau teismai visus A.Drižiaus pateikiamus įrodymus apie Sadecko įtaką privatizuojant „Mažeikių naftą“ ignoruoja, ir atsisako juos vertinti kaip melagingus A.Sadecko parodymus. Aukščiausiojo teismo (LA) kolegija su pirmininku A.Abramavičiuimi prieš dvi savaites nuteisė A.Drižių 1,5 metų kalėjimo lygtinai bausme už pastarojo teiginį, kad „yra nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus“, apskritai atsisakęs vertinti bet kokius A.Drižiaus pateiktus. Nors įstatymas numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vertina įrodymus, tačiau LAT suformavo naują praktiką – nuo šiol įrodymų nebereikia, užtenka teisėjo „vidinio įsitikinimo“.

 

Kartu vyksta bylos ir civiline tvarka    - A.Sadeckas yra pateikęs civilinį ieškinį „dėl garbės ir orumo“ pažeidimo, ir įrodinėja, kad visi jo parodymai atitinka tikrovę. Byla jau pusantrų metų yra Vilniaus apygardos teisme, ir pirmą kartą šio teismo pirmininkė N.Švedienė pripažino, kad šis teismas nėra objektyvus.

 

Teismas nustatė:

Apeliantų (atsakovų) UAB „Patikimas verslas“, UAB „Laisvas laikraštis“, UAB „Laisvo laikraščio leidyba“ atstovas Aurimas Drižius apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo pareiškė prašymą Vilniaus apygardos teismui nusišalinti, nes Vilniaus apygardos teismas jį „nuteisė net šešis kartus vien už tai, kad vykdė savo profesinę veiklą bei net penkis kartus, klastodamas dokumentus, atsisakė panaikinti cenzūrą“.

Susipažinus su civiline byla Nr. 2A-1582-340/2016, nustatyta, jog šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), 2015 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, Vilniaus apygardos teismo teisėjai nagrinėjo atskiruosius skundus dėl toje pačioje byloje priimtų nutarčių:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teisėjas Vidas Stankevičius panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį ir tenkino ieškovo Alvydo Sadecko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teisėjas Virginijus Kairevičius paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi teisėja Alma Urbanavičienė paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugosypriemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d, nutartimi teisėja Andrutė Kalinauskienė panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį ir tenkino ieškovo Alvydo Sadecko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi teisėjas Alvydas Barkauskas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Nurodyti septyni Vilniaus apygardos teismo teisėjai išnagrinėjo civilinėje byloje pagal ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“, UAB „Laisvo laikraščio leidyba“, UAB „Patikimas verslas“ dėl teisės į atvaizdą, garbės ir orumo pažeidimo bei neturtines žalos atlyginimo šalių pateiktus atskiruosius skundus bei apeliacinį skundą dėl sprendimo, priimto pirmą kartą išnagrinėjus bylą, tačiau nei vienas teisėjas nenusišalino nuo atskirojo ar apeliacinio skundo nagrinėjimo. Tai leidžia daryti išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra nešališki subjektyviuoju aspektu. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. 2A-1582-340/2016 nagrinėjimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantų atstovas Aurimas Drižius išreiškė aiškų nepasitikėjimą Vilniaus apygardos teismo teisėjais, turėtų būti sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo nušalinimo klausimas. Nors apeliaciniame skunde nėra tiesiogiai prašoma nušalinti Vilniaus apygardos teismą, tačiau pateikti argumentai gali būti traktuojami kaip nušalinimo pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas byloje kilo dėl išspausdintų straipsnių, įskaitant šiuos: „Korupciniai sprendimai atvėrė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui kelią į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą“, „Vilniaus apygardos teismas - pilnai užvaldytas mafijos“, „Mafijos užvaldyto Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Zelianka nepraslydo į Aukščiausiąjį Teismą“.

Siekiant nesudaryti prielaidų kilti abejonėms dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo, civilinė byla Nr. 2A-1582-340/2016 pagal apeliantų (atsakovų) UAB „Patikimas verslas“, UAB „Laisvas laikraštis“, UAB „Laisvo laikraščio leidyba“ atstovo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti Vilniaus apygardos teismo nušalinimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

perduoti civilinę bylą Nr. 2A-1582-340/2016 pagal apeliantų (atsakovų) UAB „Patikimas verslas“, UAB „Laisvas laikraštis“, UAB „Laisvo laikraščio leidyba“ atstovo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti Vilniaus apygardos teismo nušalinimo klausimą.

Nutartis neskundžiamą.

nutaria:

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

 

Neringa Švedienė

 

Peržiūros: 704

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti