Mirties priežastis tarnyba Lietuvos kariuomenėje?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (5 Votes)

Mirties priežastis – tarnyba Lietuvos kariuomenėje?

Kristina Sulikienė

Jau tapo beveik įprasta, kad žiniasklaida praneša apie vieno ar kito bataliono būtinai šauktinio (ne profesinės tarnybos) kario mirtį.

Greitai priprasime, šalia to garsaus rėkimo, kad rusai puola, tik niekaip neužpuola, ir prie to, jog jūsų sūnus ar dukra, išvykę į Ruklą, bus parvežti lavono pavidalu. Nesistebėkit – tai tiesiog LK mirtingumo statistika. Nes būti šauktiniu yra mirtinai pavojinga. 

Nors ne kartą tuščioms galvoms sakyta, ir beveik tarsi su kirviu tašyta, kad miško viduryje privalo būti ne ambulatorija, o ligoninė su gydytojais specialistais, o valgykloje per maistą negali vaikščioti žiurkės, nešiodamos užkratus (tokią versiją, remiantis laboratoriniais duomenimis apie šauktinio ligą ir mirtį, kėlė kai kurie TV žurnalistai, kai nuo žaibiškos infekcijos Rukloje mirė karys šauktinis – ir viskas pasiliko versijomis, nes mirusiojo tėvams neteikiama informacija, ir tyrimas užsibaigė kaip visada – niekuo, kad tik nereikėtų niekam atsakyti) – kaip į tuščią galvą arba žirniai į sieną – rezultato jokio.

Nieko negirdėjome, kokios gi maisto ruošimo sąlygos Gaižiūnų poligone, ar ten laikomasi higienos normų. 

Tai, kad Jonavos rajone yra pavojingos gyvybei sąlygos, jog ten negalima vykdyti pratybų, nes karininkai ir žemesnieji kariškiai visiškai nesilaiko jokių statutų, o ambulatorijoje nėra specialistų, jeigu kas rimčiau įvyksta, be to, maistas tikrai nėra geriausios kokybės (nesunaudotas, ir sutaupytas nuo karių maistas perparduodamas karininkams) – rašiau dar prieš 2,5 metų 4 dalių straipsnyje apie tai, kas vyksta Ruklos Mokomajame Pulke. Visi kariniai vienetai susitelkę toje pačioje teritorijoje – Gaižiūnų poligone. Keliems tūkstančiams karių yra skirta keletas gydytojų ir seselių, o privačios firmos verdamo maisto niekas nekontroliuoja, nes yra neįprasta veterinarinei tarnybai krėsti kariuomenę – nes LK su savo privačių firmų tinklu atseit yra labai aukštai (praktiškai, aukščiau už Seimą), todėl nekontroliuojama. Čia tau ne kokia 5 kv.m. dydžio kebabinė, kurioje patikrinimai vyksta kas pusę metų. Ir tuo labiau ne Maišiagalos vienkiemis, kur nuoširdus diedukas augina 2 kiaules.  Čia tik minimum 2000 karių peninti valgykla, kas čia tokio, kad vienas kitas numiršta nuo nekokybiško, ir galimai užkrėsto maisto?

Kadangi bus bandoma teigti, jog ir šis šiąnakt miręs karys („grįžo namo, staiga pasijuto blogai, nuvežtas į ligoninę mirė“) mirė „savaime“ ir be to „ne tarnybos metu“ (nes taip mėgsta rašinėti KAM komisijos – jeigu mirei ryte ar vakare, jau bus pripažinta, kad ne tarnybos metu – būtina mirti geriausia per pietus arba ankstyvą popietę – dar tada bus šansas, kad „tarnybos metu“), tai siūlau, vis dažnėjant šauktinių mirtims, įvesti į vartoseną mirties priežastį- „tarnyba Lietuvos kariuomenėje“.

Visiems bus aišku, kad valgė atliekinį maistą – tą, kuris atliko nuo danų, švedų, ir amerikiečių, neplovė rankų nei prieš valgį nei po valgio, negavo tinkamos vitaminų normos (pamirškite „armijos kiaušinius“ pusryčiams – Gaižiūnuose jie duodami 1 kartą per savaitę, nes taupoma), nuolat pasireiškė dehidratacija, o virtuvėje vaikščiojo per maistą graužikai, ir  gydytojai niekuo negalėjo padėti, nes jų tiesiog nėra – ir tada bus aiški mirties priežastis.

Ir dar spėju, jog tai vėl bus ne koks nepatyręs, tačiau nuo jaunumės domėjęsis kariuomene, ir karjera joje karys. Tokių ypatingai nemėgstama, ir pasak vieno majoro, „tokius mes stabdom iš karto“.

Kaip „stabdo“ – matome: vienuose daliniuose kariai laisvai rūko žolytę (pranešė KAM viešieji ryšiai), tame pačiame dalinyje neseniai kariui „nuvažiavo stogas“ (matyt, nuo labai sveiko ir gero psichologinio klimato – nepakėlė, jog yra geriau negu pas mamą), ir persigandę „savaiminės mirties nuo tarnybos LK“, vadai kuo skubiau jį hospitalizavo. Kitur, Rukloje, kariai tiesiog miršta. Miręs karys niekada netaps nei kapitonu, nei generolu.

Sudėjus su nesveikomis priemonėmis, taikomomis prieš atsargos kariškius – kai jiems siūloma kraustytis prie konteinerių, nes Juozas Olekas mano, jog ten jiems geriau, pasakysiu: jokios Rusijos propagandos nebereikia – pačios LK veiksmai prieš save yra pati geriausia priešo propaganda. 

Lietuvos kariuomenė beveik kas dieną save diskredituoja, ir tai daro taip sėkmingai, kad reikėtų ieškoti Rusijos, Irano, ar Afrikos agentų tiesiog LK viduje. 

O gal sena  KGB mokyklose išugdyta mąstysena tiesiog niekur nedingo? Jūs pasižiūrėkite, kas beveik iki nukriošimo vadovauja kariuomenės padaliniams: tai SSRS KGB ir GRU mokyklas baigę kariškiai. Mokomajam Pulkui dar visai neseniai vadovavo 1990 metų birželio mėnesį GRU karinę mokyklą baigęs karininkas. Čia kaip Dalia Grybauskaitė – kuri iki 1990 m. birželio dirbo partinėje mokykloje. Priminsiu, jog Lietuva dar 1990 03 11 paskelbė Nepriklausomybę, ir sukūrė savo kariuomenę.  Šaulių sąjungos skyriai atsikūrė dar 1989 metais. Buvo aišku, jog SSRS sudėtyje nebebūsime, jog ta santvarka žlugo. Tačiau minėtas karininkas toliau mokėsi, ir ruošėsi karjerai SSRS kariuomenėje.  Dar tas karininkas iki kokių 1992 metų dirbo SSRS žvalgybos dalinyje – veikė prieš Lietuvą, tačiau tai įvertinta, kaip labai didelis herojiškumas, todėl jam buvo pavesta ugdyti jaunuosius karius. Šiuo metu, jeigu dar neišėjo į pensiją, irgi yra pasodintas prie mokymo klausimų – nes tarnavęs prieš Lietuvą SSRS dalinyje, puikiai žino, kaip paruošti karius, kurių būtų nesveika, nukreipta prieš Lietuvą, mąstysena.

Juk jiems KGB, GRU ir „partškolose“  buvo kalama, kad lietuvis nacionalistas – tai priešas, ir jį reikia naikinti.

O naikinti lengviausia – bioterorizmo pagalba: per maistą arba neveikimu – nesuteikiant medicinos pagalbos, nuolat meluojant, jog „Seimas neskyrė LK pinigų.“ – Nors patys prisimename, kiek pinigų praplauta per neskaidrius nenaudojamų šakučių ir šaukštų viešuosius pirkimus. Arba kiek pinigų prarasta, kai LK pirko paslaugas iš kraustymo įmonės, kurios akcininku tuo metu buvo majoras R. Valaitis – nors kariuomenei nereikia tokių paslaugų, nes yra Logistikos valdyba. Plauti pinigus mokame – svarbiausia, į savo kišenes, o šiaip tai garsiai rėkiame, jog Seimas neskiria pinigų – duokite dar. Kodėl taupoma medicinos personalo sąskaita -  nors Rukloje kad ir šiandien būtina siųsti 8 medikus, ir tiek pat paramedikų – neatsakoma. Gal laukiama dar daugiau mirčių, kad būtų pasiekta kažkokia kritinė statistika?

O kad kažkokia statistika yra daroma, matome kas kartą, kai „savaime nuo tarnybos Lietuvos kariuomenėje“ miršta vienas ar kitas karys. Dabar jau pasistengta, kad nusinuodijęs maistu ar žiurkių nešamomis bakterijomis karys mirtų namie, kad būtų galima įrašyti „savaiminė mirties ne nuo tarnybos LK, ir ne tarnybos metu“.

Dabar gal aiškiau, kodėl kai kurie jaunuoliai, pamatę save šauktinių sąrašuose, niekur neina, nesiregistruoja, ir nesidomi galimybėmis patekti ten, kur po kelių mėnesių išnešama kojomis į priekį. Teko jau aprašyti kelių dalių rašinyje apie klastotoją kardiologę Kėvelaitienę, kuri galimai vykdė karinės organizacijos užsakymą „kuo daugiau sergančių šauktinių“ – nes kažkam labai patinka šis cirkas, kai kariai miršta nuo LK tarnybos. Šis galimai diversinis planas prieš Lietuvos kariuomenę prasideda netgi civiliniame lygmenyje – kur civiliai gydytojai klastoja medicinos duomenis, kad būtų galima paimti kuo daugiau mirtinomis ligomis sergančių jaunuolių, kurie neatlaikys krūvio, ir mirs „savaime“. 

Nors dalis gydytojų yra davę Lietuvos kariuomenei priesaikas, ir yra atsargos kariškiai – taip išeina, jie vykdo karinės organizacijos nurodymus, o ne patys sugalvoję klastoti medicinos įrašus su tikslu, kad kuo daugiau sergančių šauktinių pakliūtų į tarnybą. Čia viena iš versijų, kodėl miršta tie šauktiniai, arba kodėl jiems nuvažiavęs stogai, ir kodėl jie svaiginasi marihuana: nes pašaukiama visiškai netinkamų kariuomenei žmonių. Ką jau kalbėti, kai net vadovaujančiame kariams personale yra atvira psichikos ligos forma sergančiųjų. Ir niekas nieko negali padaryti, jeigu psichikos ligonis yra priimtas į kariuomenę, ir dar kokiame nors Afganistane tarnavęs – nes, paaiškėjo, psichikos ligomis sergančių yra ir daugiau. Kiek bandžiau teirautis, ar mikčiojimas, ir žodžių rijimas yra psichikos liga, Karo medicinos tarnyba atrašė, jog taip, nurodė ir psichinės ligos kodą – tačiau sergantis seržantas nebuvo atleistas iš tarnybos: priešingai, mano pažįstamas majoras turėjo teisintis už mane, kodėl aš domiuosi šiais klausimais – nors majoras visiškai nesusijęs su mano paklausimu. Štai taip sprendžiami klausimai kariuomenėje: ne kaip mažinti sergančiųjų skaičių joje, ir didinti sveikų karių priėmimą, tačiau kodėl jis ar ji teiraujasi, kad Rukloje karius ruošia psichikos ligą turintis seržantas?

Šiaip tai man labai gėda būti tokios kariuomenės, kuri visiškai nesirūpina savo kariais – tiek aktyviais, tiek rezervo, tiek dimisijos – nei gyvais, nei mirusiais- dalimi. Todėl, kad sudarytos nenormalios ir gyvybei pavojingos sąlygos, aš net 5 kartus atsisakiau vykdyti įsakymą ir vykti į pakartotinius mokymus. Aišku, prisidėjo ir tas argumentas, jog batalionui vadovavo iki 1992 Rusijos žvalgybai dirbęs asmuo, o karius ruošė psichikos ligą turintis seržantas, kurio veiksmai buvo agresyvūs ir nenuspėjami. Dar buvo ir kapitonas, kuris susijaudinęs nebegalėdavo kalbėti, pradėdavo keiktis ir burnoti: irgi išreikštas kalbos ir elgesio sutrikimas, tačiau vadovybė to „nematė“. Buvo ir kapitonas, kuriam palaipsniui nuvažiavo stogas, ir jis ne kalbėdavo, o klykdavo, o visi žemesnieji kariškiai juokdavosi jam už nugaros. Apie majorą Valaitį, kuriam telepatiniu būdu vaidenosi kažkokie nuogi kariai, arba kad aš esu kažkokių tarnybų agentas, atvykęs sužinoti, kiek sulūžusių šautuvų turi kariuomenė, ir kad mano veikla – tarnyba LK – yra pavojinga jos saugumui, net nekalbu: nes tai buvo panašu į kliedesius, o ne į rimtus majoro raštus. Niekas iš vadovybės į šitas pasakas ir nereagavo – priešingai, buvo atliekamas tyrimas, kodėl Rukloje kariai naudojasi telefonais, facebookais, viešina tarnybos akimirkas. Beje, šita ydinga praktika, kad kariai pratybose tuo pačiu metu sėdi facebooke, neišginta iki šios dienos. Dvigubi standartai, statutų nesilaikymas, o dabar ir šauktinių mirtingumas – visa tai sudaro labai negražų ir negerą vaizdą apie Lietuvos kariuomenę. Tačiau kažkam matyt tai yra naudinga, ir tokio vaizdo siekiama.

Buvo be to gėda būti tarp karių ir vadų, kurie nemoka giedoti Lietuvos himno, ir negerbia Lietuvos Konstitucijos, atvirai prieš ją tyčiodamiesi pasisakinėja, ir kiekviena proga šlovina savo tarnavimą SSRS kariuomenėje.

Gal todėl tarnybą praėjus sausio 13 dieną, dalinyje nebuvo jokios žuvusiųjų pagerbimo ceremonijos, nei tylos minutės: greičiausiai Jonavos rajone yra minima SSRS armijos diena.

Su kolegomis ir atsargos kariškiais, ir visiškai ne kariškiais mėgstame aplankyti lakūnų, kariškių, partizanų ir prezidentų kapus. Ir niekada nesutinkame nei vieno LK kario, o apie garbės sargybą per šventes nebereikia svajoti: nors Panemunės kapinių tvora ir Panemunės kareivinių tvora – bendra. 

Per didžiąsias atminimo šventes (Vėlines ir Lietuvos kariuomenės dieną) nepamatysi patriotiškai nusiteikusių karių, lankančių karių, prezidentų kapus – nes patriotiškas švietimas į LK tarnybos programą pasirodo, nėra įtrauktas.

Susidaro įspūdis, jog „mirties priežastis – tarnyba Lietuvos kariuomenėje“ niekam nerūpės iki tol, kol su tokia priežastimi nebus išneštas koks nors karininkas. Bet turbūt tada bus nuslėpta, arba parašyta „mirė ne tarnybos metu“. Kaip kad buvo padaryta su JAV stažuotėje mirusiu KAM 2-ojo departamento kapitonu: buvo nuneštas į vonią, suvaidinta, kad jis ten maudosi, ir parašyta „mirė ne tarnybos metu“. O kūną dėl tuometinio ambasadoriaus  (dabar Seimo narys, kurį rusai labai puola) neveikimo tėvai atgavo tik po 2 savaičių, ir tai, naktį paskambinę Juozui Olekui.

Tiesa, šio kapitono mirties priežastis tokia: „nenurodyta“.

Po kurio laiko aktyviosios „komjaunimo tiesos“ propagandistės jau padarė „savaiminę mirtį ne nuo tarnybos LK“. 

Įdomu, kaip nušvies šiuos įvykius, kai eilinį kartą mirė šauktinis, didžioji purvasklaida – turbūt irgi ieškos pateisinimų, kad buvo širdininkas (bet kaip tuomet pateko į kariuomenę?) arba kad atsitiko staigi gripo forma (o kitus 15 sergančių slėps?). Beje, siaučiantis gripas pasireiškia plaučių uždegimo komplikacija. Normalios šalies normali kariuomenė sergančiųjų neišleidžia atostogoms, kad jie nenumirtų namie – guldo į karines ligonines. Mes esame maža ir didi šalis, kuri turi didžią kariuomenę su užsienio batalionais, bet neturime net menkiausios karinės ligoninės.

Amžiną atilsį eilinei „rusai puola“ ligos aukai, šauktiniui, kuriam, viskas dar buvo prieš akis. 

 

 

 

 

Peržiūros: 969

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti