Kodėl teisėjai ir prokurorai mano, kad jie apskritai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (2 Votes)

Kodėl teisėjai ir prokurorai mano, kad jie apskritai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės?

 

Dalia Grybauskaitė spaudžia ranką prokurorų profsąjungos pirmininkui Juliui Rėksniui, kuris nuolat klastoja dokumentus, kad nusikaltėliai išvengtų atsakomybės 

 

SKUNDAS DĖL GENERALINĖS PROKURATŪROS PROKURORO STULGINSKIO 2016 12 15 NUTARIMO M-2-01-00145-16 ATSISAKYTI PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ

2016 12 23

Kreipiausi į generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti galimai nusikalstamas teisėjų veikas, kai jie galimai padarė LR BK 229 str. numatytą veiką, kai aplaidžiai, nerūpestingai, ir be to, žinodami, jog galimai daro nusikaltimus, taip elgėsi ir norėjo tokių pasekmių – aplaidaus tarnybinio neveikimo.

LR BK 229 str. yra speciali norma, taikoma tik valstybės tarnautojams ir jiems prilyginamiems asmenims, taip pat teisėjams, prokurorams – nes jie yra valstybės tarnyboje dirbantys asmenys.

Prokuroras Sergejus Stulginskis tačiau mano, jog teisėjai su prokurorais apskritai yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis savo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rašo:

„Tai, kad Vilniaus apygardos teisėjai S. Lemežis, E. Rimšelis, išnagrinėję pareiškėjo skundus, bei kiti pareiškime nurodyti prokurorai ir teisėjai, išnagrinėję A. Drižiaus prašymus, pareiškimus, skundus, priėmė jam nepalankius sprendimus visiškai nesuponuoja prielaidos teigti...“

„Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-20 nutartimi, apskundė ją Vilniaus apygardos teismui.“

Prokuroras Sergejus Stulginskis, taip samprotaudamas, laikosi pozicijos, jog LR BK 229 str. yra ne teisėjams ir prokurorams taikomas straipsnis, nes teisėjai su prokurorais iš esmės turi neliečiamumą – tokį, kuris panašus į teisinį nepakaltinamumą, kai asmuo nesugeba valdyti savo veiksmų, todėl jų nesuvokia – taigi už juos neatsako.

Tačiau visiškai ką kita yra numatęs įstatymų leidėjas – Seimas, kurio nutarimų, sprendimų mano įtariamas susivienijimas – teisėjų ir prokurorų susivienijimas – vėl įžūliai nepaiso, patys sau ir nusistatydami neliečiamybę ir nepakaltinamumą – nors įstatymai to nėra numatę.

Yra ne vienas ir ne du atvejai, jog teisėjų ir prokurorų nutarimai ir sprendimai, nutartys, raštai pripažįstami prasilenkiantys su teise, viršijantys kompetencijos ribas, todėl nors ir tyliai, tačiau tokios bylos yra nagrinėjamos, tiesa, pasiekti atsakomybę teisėjui ir prokurorui Lietuvoje vis dar beveik neįmanoma, nes tie patys teisėjai su prokurorais juos ir gina, atsisakydami instancine tvarka net pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kodėl Sergejaus Stulginskio svarstymai bent formaliai neatitinka teisės reikalavimų?

Nes prokuroras, gavęs pranešimą apie nusikaltimą, tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. (LR BPK 166 str.) Surašo nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu nurodoma veika – ne nusikaltimas (LR BPK 3 str. 1 d. 3 p.) Tačiau realybėje viskas vyksta ne pagal NUSIKALTIMO ar NE NUSIKALTIMO atskyrimą, bet pagal SUBJEKTŲ traktavimą: prokurorai su teisėjais vis dar yra neva aukščiau žmonių (tarsi jie patys nėra žmonės, nevalgo, negeria, nesikelia į darbą) – yra jie padaromi tarsi sudievinamomis būtybėmis, kurioms priskiriamos nežemiškos savybės, ir presuponuojama, jog jie iš viso niekada tarsi Romos popiežius, negali suklysti, o tuo labiau – daryti nusikaltimus, ir dar tyčia, ir dar tarnybos aplaidumo. Tik visai neseniai 2016 04 01 nustojo galioti speciali norma dėl „valstybės tarnautojų įžeidimo“, kuri leido netgi persekioti pernelyg aktyvius pareiškėjus, prisikabinant prie jų raštuose dėstomų minčių, kad neva jie įžeidžia tuos beveik sudievintus prokurorus ir net policininkus (tai tokie tarnautojai, kurie vykdo prokuratūros nurodymus nekaltai persekioti asmenis, kaip, pavyzdžiui, mane).

Jiems buvo sukurtos visos sąlygos veikti ramiai, nebaudžiamai, traiškyti žmonių ir įmonių likimus, spręsti dėl ekonominės Lietuvos santvarkos – nes kam tik norėjo, tam bylas iškėlė, kam norėjo – nutraukė, o jeigu kas skundžiasi: atleiskite, prokuroras ir teisėjas parašė nutarimą, tai – neliečiama DOGMA. 

Visiškai kitaip prokuratūra elgiasi, jeigu pareiškimą parašo persekiojamas ir tąsomas už išsigalvotus „nusikaltimus“ asmuo: priminsiu, jog nusikaltimo „daryti tęstinę veiklą – toliau rašyti straipsnius“ aš nepadariau, nes žurnalistika nėra nusikaltimas (demokratinėje, normalioje, sveikoje visuomenėje, o ne kokioje Šiaurės Korėjoje arba Džibutyje).

 Jeigu Lietuvos prokurorai gauna pranešimą, jog Aurimas Drižius (tai yra aš), kažką parašė apie sadecką, arba jis padarė interviu apie „neliečiamus asmenis“, susijusius su garsiąja Garliavos istorija – prokurorai nieko nelaukdami pradeda ikiteisminius tyrimus, nes pamato mano vardą ir pavardę. Jokie ten BPK reikalavimai jiems neįdomūs: jiems įdomiausia, kaip man būtinai sugadinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, netgi jeigu nieko nepavyks įrodyti teisme. Taigi, vienu atveju, kai gaunamas skundas prieš teisnų veiksnų ir pakaltinamą – taigi, normalų asmenį – mane: tada yra iš karto nesvarbu pagal kokią kvalifikaciją pradedamas tyrimas.

Ir visiškai kitokios pozicijos laikomasi, jeigu šitas pakaltinamas, veiksnus, teisnus, normalus asmuo Aurimas Drižius, laikraščio leidėjas, žurnalistas, apskundžia veiksmus, atliktus prieš jį, ir jeigu dar įžvelgia atliktus nusikaltimus: nes, pripažinkime, bylos iškėlimo pagal SUBJEKTĄ, bet ne pagal VEIKOS KVALIFIKACIJĄ – įstatymas nenumato: tai numatė tik KGB instrukcijos, kuriose buvo parašyta „duokite mums asmenį, o straipsnį mes jam pritaikysime“.Taigi, kai aš kreipiuosi dėl konkrečių prieš mane ir valstybę atliktų veiksmų – o LR BK 229 str. patenka į nusikaltimų prieš valstybės valdymą skyrių – tada jau prokurorai, pamatę, dėl kokių SUBJEKTŲ reikia pasisakyti, visaip išaiškina, jog LR Seimas suklydo, priimdamas LR BK 229 str., nes iš esmės, teisėjai yra visiškai nepakaltinami asmenys: nes, priminsiu, tik dėl nepakaltinamų asmenų negalima pradėti ikiteisminio tyrimo, o pradėjus jį – nutraukti.

Visiškai kitokios mtyvacijos ir nerandame šiame nutarime, išskyrus, kad kadangi aš kreipiuosi dėl tariamai nepakaltinamų asmenų, tai prokuroras negali pradėti jokio tyrimo.

Kitas ydingas ir pačių prokurorų susigalvotas argumentas, kaip jiems patiems save išteisinti, ir apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo, yra, jog jeigu prokuratūros nutarimai skundžiami instancine tvarka, tuomet vėlgi, neįmanoma kreiptis su pareiškimu ir pranešimu apie tuose nutarimuose galimai padarytą veiką.

Tačiau toks samprotavimas yra taip pat nelogiško ir galimai liguisto samprotavimo pavyzdys.

Įstatymų leidėjas, aukščiausia šalies valdžia, kuri nepriklauso nei prokurorams, nei teisėjams, yra nustačiusi, jog ir teisėjai, ir prokurorai, ir visi kiti valstybės tarnautojai gali padaryti nusikalstamas veikas ir jas padaro: tam būtent LR BK yra skirtas specializuotas skyrius, būtent valstybės tarnautojų nusikaltimams kvalifikuoti, o LR BK 229 str. patenka į šį specialų skyrių. Tarnybinis neveikimas ir yra tokia veika, kai valstybės tarnautojas, tame tarpe ir teisėjas su prokuroru, aplaidžiai atlieka, tiksliau, neatlieka savo pareigų – mano atveju, jie tyčia netaiko galiojančios visą parą ir visoje teritorijoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ją tyčia laužo – nors yra prisiekę ją vykdyti. Todėl tokia veika idealiai atitinka LR BK 229 str. apibrėžtį, ir tai yra ne mano „subjektyvios prielaidos“, o tiesiog klasikiniai samprotavimai, remti teisės teorija ir baudžiamojo proceso praktika, ir taip pat teorija.

Bet kuris 1 kurso studentas yra mokomas kvalifikuoti, ir spręsti nesudėtingus uždavinius, kaip kvalifikuoti įvairių subjektų veiką, tame tarpe yra atskiros paskaitos, kaip kvalifikuoti teisėjų ir prokurorų daromas nusikalstamas veikas. Jokio įstatymo, kuris numatytų, kad teisėjas su prokuroru yra nepakaltinami, netrauktini atsakomybėn asmenys  - nėra, nes teisėjai ir prokurorai yra teisnūs, veiksnūs, pageidautina, ne per daug seni, galintys eiti savo pareigas, suvokiantys savo veiksmus, galintys juos valdyti,- tuo pačiu – už juos atsakyti.

Prokuroras Sergejus Stulginskis siūlo laikyti prokurorus ir teisėjus galimai nepakaltinamais, ir su tokia įžeidžiančia juos nuostata negalima sutikti, nes jeigu jie turi būti laikomi nepakaltinamais, ir jie iš viso negali atsakyti už savo veiksmus baudžiamąja prasme, vadinasi, būtina skubi rotacija – būtina šią medžiagą skubiai pranešti aukščiausiajai valdžiai Seimui – kad prokurorai kitus prokurorus ir teisėjus laiko negalinčius atsakyti už savo veiksmus, ir nerevizuojamus – ir keisti prokurorų ir teisėjų skyrimų tvarką, geriausia įvedant atidžią psichologinę patikrą.

Tai, kad prokurorai neatsako baudžiamąja tvarka, yra melas.

Patikrinus viešai prieinamą infomaciją, akivaizdu, jog yra išnagrinėjama daug prokurorų ir teisėjų nusikaltimų, ir būtent pagal tuos straipsnius, kurių esą negali taikyti S. Stulginskis.

Generalinės prokuratūros prokuroras Erikas Vaitekūnas yra teistas už kyšininkavimą. Nusikalto piktnaudžiaudamas būtent tarnybine padėtimi. Tos pačios prokuratūros prokuroras Adas Laurikėnas nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą: nors aš lygiai dėl to paties kreipiausi, ir palyginimui pasakysiu, jog Adas Laurikėnas būtent prisidenginėjo prokurorų „neliečiamumu“, ir jau perdavęs bylą į teismą, ją toliau „pildė“ ir klastojo bylos statistines korteles. Stulginskis pasakytų, jog tokia veikla visiškai teisėta, ir ją reikėjo skųsti instancine tvarka: tačiau kažkodėl taip neatrodė šį prokurorą nuteisusiam teismui.

Aptarnaudami prokuratūros kyšininkus nusikaltėlius prokurorus, teisėsaugai kartais įkliūva ir patys teisėjai – nors priminsiu, prokuroras Stulginskis mano, jog VISA teisėjo ir prokuroro veikla, net nusikalstama, yra teismo ir prokuratūros procesinė veikla. Iš darbo dėl kyšininkavimo skandalo buvo atleistas ir byloje baudžiamąja tvarka nuteistas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtūn.

Teisme įpratę būti visiškai nerevizuojami, net palikę teismus, šie valstybės tarnautojai toliau tęsia nusikaltimus. Teisėjas, po to prokuroras, o po to advokatas Algimantas Degulis nuteistas dėl sukčiavimo. Kyla klausimas, pasižiūrėjus į jo karjerą, kur jis išmoko elgtis nusikalstamai? Juk pirmoji karjeros pakopa – teismas. Po to – prokuratūra. Pradėjęs karjerą „neliečiamose įstaigose“, iš jų išėjęs, elgėsi kaip priprasta, ir buvo sučiuptas kaip nusikaltėlis.

2008 m. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Virginijus Mockevičius nuteistas būtent už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi – nors Sergejus Stulginskis teigia, jog jeigu įmanoma apskųsti prokurorus procesine tvarka, tai kitokia tvarka tirti jų veiksmus yra neįmanoma. Matyt, V. Mockevičių kažkam atsibodo skųsti ta procesine tvarka, nes turbūt kiek skundė, tiek teismai viską atmetė.

Nusikaltimo valstybės tarnybai „čempionas“ Irmantas Valužis, kuris buvo teisiamas dėl 119 bylų vilkinimo: jam buvo taikomas LR BK 229 str., kurį S. Stulginskis man rašydamas atsisakymą, vadina „subjektyviom prielaidom“. Kažkodėl Valužio atveju jokių prielaidų nebuvo, ir buvo tiriama, kodėl jis aplaidžiai dirba, nors prokurorams yra nustatyti tarnybiniai terminai. 49 ikiteisminius tyrimus prokuroras nutraukė neatlikęs būtinų procesinių veiksmų, o 70 ikiteisminių tyrimų vilkino.Tačiau tokio prokuroro veiką pagal LR BK 229 str. prokuratūra ir teismai tyrė baudžiamąja tvarka: nors pagal Stulginskio logiką, jeigu 49 tyrimus nutraukė, tai vadinasi, čia teisėta veikla – juk galima buvo skųsti procesiškai. 

Apžvelgus šį smagų prokurorų ir teisėjų – nusikaltėlių sąrašą, kurį būtų galima tęsti, papildant ir teisėjais ir prokurorais – girtuokliais, net į darbą ateinančiais su kvapu (girti vairav3 arba net bylas nagrinėję išgėrę), peršasi išvada, jog Sergejus Stulginskis tiesiog gina savo darbovietę, ir kolegas, o ne nagrinėja mano pareiškimą – nes tokių faktų, kad jo kolegoms ir prokuratūrą aptarnaujantiems teismams nebūtų galima kelti baudžiamųjų bylų – nėra. Priešingai – tų bylų tik daugėja ir daugės.

Nes, kaip minėjau, jeigu aš privalau vaikščioti į prokuratūrą ir teismus dėl akivaizdžiai teisėtos – žurnalistinės veikos – kurią jau visa eilė teisėjų su prokurorais sukriminalizavo, nors sveiko proto ir sąmonės valstybės tarnautojas turi mokėti persiskaityti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje aiškiai parašyta, jog spaudos draudimas Lietuvoje neleidžiamas, įvardijant tai kaip „masinės informacijos draudimą“, tai tuomet ir mane persekiojantys prokurorai su teisėjais turi atsakyti į klausimus – kodėl jie taip daro, kad kriminalizuoja veikas, už kurias persekioti draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija?

1992 10 25 visos Lietuvos gyventojai šią Konstituciją patvirtino, ji įsiteisėjo 1992 11 08, galioja visą laiką, be didelių pakeitimų, visoje teritorijoje, ir jos privalo laikytis visų pirma tie, kurie padėję ranką ant jos prisiekia: juk Lietuvos Respublikos Prezidentai, priimdami teisėjų priesaikas, tikisi, jog jie skaitę yra Konstituciją bent vieną kartą. Be to, atrenkant teisėjus, yra tikrinamos jų skaitymo, rašymo žinios: jeigu teisėjai nesugeba pasiskaityti Konstitucijos, tuomet gal reikia pranešti LR Prezidentei, apie teisėjo ne tik nekompetenciją, bet ir galimą dislekciją – jeigu kompetencija yra turima tinkama? Kaip gali atsitikti, jog praėjus 24 metams, ir netraktuojant tai kaip nusikaltimo, visa eilė teisėjų su prokurorais drįsta rašinėti totalias nesąmones, prieštaraujančias Konstitucijai – ir nelaiko to nei nekompetencija, nei galų gale nusikaltimu – jeigu tas nesąmones, kad Lietuvoje galioja spaudos draudimas – jie rašinėja tyčia?

Įstatymų nežinojimas visiškai neatleidžia nuo atsakomybės – o Konstitucijos nežinojimas teisėjui su prokuroru yra ne jį atpalaiduojanti nuo atsakomybės – tačiau sunkinanti aplinkybė.

Dar labai keistai ir nelogiškai rašo Sergejus Stulginskis:

„Be to, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2016-06-07 buvo gautas A. Drižiaus prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010, kurioje pareiškėjas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-26 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 245 str., ir atnaujinti šią baudžiamąją bylą.“ Esą tai, kad nesugebama panaikinti nenormalios bylos, kurioje aš kaltinamas teismo sprendimo nevykdymu – kad nenustoju dirbti žurnalistu – rodo, jog nepadarytas joks nusikaltimas nei prokurorų, nei teisėjų rankomis: nors tai prieštarauja LR Konstitucijos 25 str. ir 44 str.

Buvau kaltinamas, kad nevykdau teismo sprendimo – tęsiu nusikaltimą: dirbu žurnalistu. Lietuvos Aukščiausias teismas 2015 10 01 išaiškino, jog uždrausti vykdyti teisėtą veiklą į priekį yra negalima, o masinės informacijos draudimas Lietuvoje, kuri yra demokratinė valstybė, negalimas. 

Jeigu teismai būtų tenkinę mano prašymus – taigi, nesielgę kaip aš įtariu, galimai nusikalstamai – juk aš nesikreipčiau su prašymu iškelti teisėjams, kurie, įtariu veikia kaip susivienijimas bylas.

Tai, jog teisėjai priėmė nei protu, nei teisine sąmone nesuvokiamas nutartis, įteisindami masinės informacijos draudimą, kuris Konstitucijos 44 str. yra draudžiamas, ir galimai atliko antivalstybines veikas – nes Konstitucija yra aukščiausias ir tiesiogiai taikomas aktas, ir jo iškraipalioti su savo galimai nusikalstamomis nutartimis negalima- yra traktuojama kaip galimais nusikaltimais. Todėl aš ir kreipiausi su prašymu iškelti baudžiamąsias bylas visiems tiems, kurie XXI amžiuje tyčia veikia prieš valstybę, prieš Konstituciją, ir tik galiausiai prieš mane – nes LR BK 229 str. yra ne privataus kaltinimo, o nusikaltimo prieš valstybę – skyriaus straipsnis.

Prokuroras Sergejus Stulginskis iš esmės visiškai ydingai nagrinėjo mano prašymą, ir panaudojo tą patį gynybinį naratyvą, jog jeigu kažką rašo – net nusikalstamai – prokuroras ar teisėjas – tai jo veiklos tirti iš viso negalima. Tačiau tokio draudimo – tirti teisėjų ir prokurorų veikas – LR Seimas nėra įvedęs. Tokia veika Sergejus Stulginskis bando uzurpuoti Seimo ir Tautos galias.

Labai aiškiai nurodžiau, jog spaudos draudimas yra nusikaltimas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuva yra teisinė ir demokratinė valstybė, ir ji tokia gali funkcionuoti tik tada, kai joje laikomasi įstatymų – ir kai įstatymų laikosi prokurorai su teisėjais.

Jau išaiškinau, kad prokuratūra su teismais iš esmės sprendžia visiškai ne pagal kodeksą, o pagal SUBJEKTĄ. Tai matyti ir iš visų kitų politizuotų bylų, kai netgi bylos tiriamos ne pagal nusikaltimo vietą, bet pagal SUBJEKTO vietą, kas visiškai neatitinka baudžiamosios teisės pagrindų.

Iš esmės Sergejus Stulginskis net neįsigilino, jog aš kreipiausi dėl to, jog teisėjai su prokurorais tyčia ir iš anksto susitarę surašo nutartis taip, kad paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos konkrečius straipsnius, garantuojančius demokratinėje visuomenėje žodžio ir spaudos laisvę. Todėl tokius veiksmus būtina traktuoti kaip nusikalstamus, ir tyčinius, o joks įstatymas nėra nustatęs, kad prokurorai su teisėjais gali tyčia iškraipinėti aukščiausią Lietuvos aktą – Konstituciją, kurį priėmė net ne Seimas, o visa Lietuvos Respublika referendume.

Nusikaltimas prieš valstybę ir Tautą, yra nusikaltimas, o ne teisėta procesinė veikla.

Prokuratūra su teismais iš anksto susitarę ir kitose bylose siekia įvesti visišką spaudos, žodžios laisvės draudimą, todėl piliečiai ir kreipiasi, nes bijo, kad teisėjai su prokurorais iš jų palaipsniui atims valstybę.

Jeigu prokuroras Stulginskis nesuprato, kad LR BK 229 str. yra nusikaltimo prieš visą valstybę straipsnis, tai reikėjo atidžiau persiskaityti skundą, gal teisės vadovėlius, pačią Konstituciją, bei porą teisės vadovėlių dėl Konstitucijos galiojimo – kad Konstitucijos neįmanoma pakeisti arba jos atskirų straipsnių sustabdyti, jeigu esi prokuroras ar teisėjas.

Matau, kad dabar mano skundai atrodo juokingai: kažkoks menkas žmogelis kovoja prieš „visą sistemą“, bet aš manau, jog kai šios bylos pasieks tarptautinius darinius – o į Europos Komisiją aš jau kreipiausi- bus visiškai kitaip pasižiūrėta į mano skundus, ir mano teisminę gynybą, kai aš daugelį metų negalėjau pasiekti, kad teismai su prokurorais laikytųsi Konstitucijos, ir tik viena LAT kolegija išdrįso- ir tada gali būti pasidomėta, kodėl prokuratūra su teismais šitaip įnirtingai siekia uždaryti laikraštį, kuris viešina dideles milijardines aferas: gal dėl to, jog tokiais veiksmais siekiama jas pridengti? Europos Prokuroro institucija domisi visais nesąžiningais sandoriais, kuriuose suvaikščiojo Europos sąjungos fondų pinigai, ir manau, kai pajudės Europos Prokuroro institucijos tyrimai dėl visų neskaidrių pirkimų ir pinigų plovimų, greičiausiai bus pasidomėta, kodėl Lietuvos prokuratūra taip įnirtingai jau beveik dešimtmetį mane persekioja: ar  tik ne dėl to, kad mano leidžiamame laikraštyje viešinamos pagrindinės šalies aferos, neskaidrūs sandoriai, ir neskaidri tos pačios prokuratūros veikla, kai prieš žmones pastoviai kurpiamos politizuotos bylos?

Motyvas, kodėl mane siekiama nutildyti, yra aiškus, o motyvas, kodėl prokuroras nesugeba įsigilinti – irgi aiškus: nes prokurorams su teisėjais atrodo, jog ne Seimas, o jie valdo valstybę. Tačiau toks įsivaidavimas yra subjektyvus, nes Konstitucija visiškai ne taip reglamentuoja valdžių padalijimą.

Ne vienoje byloje teko matyti, jog teisėjai ypač tokia teisėja Kasimovienė, su savo nutartimis siekia pakeisti Konstituciją. Man labai įdomu, kuo vienas teisėjas save įsivaizduoja, lyginant su keliais milijonais žmonių, kurie tą Konstituciją visų pirma parašė (prie projekto dirbo tūkstančiai žmonių), ir įtvirtino? Juk balsavo keli milijonai žmonių: ir šitos normos, kad Lietuvoje galioja žodžio laisvė, pakeisti neįmanoma, įmanoma tik pakeičiant valdymo santvarką – iš demokratinės į diktatorinę. Yra visiškai ne paslaptis, jog ne aš vienas negaliu pasiekti, kad prokurorai ir teisėjai bent nustotų tęsti prieš mane ir kitus asmenis galimai pastoviai daromą nusikalstamą veiką – kai mano atveju, yra siekiama uždrausti man rašyti, ir leisti laikraštį, kas, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 10 01, 7 teisėjų kolegijos nutartyje – yra savaime teisėta veikla, ir jos uždrausti negalima.

Mano motyvai, nurodyti prašyme, buvo aiškūs, o prokuroras Sergejus Stulginskis į juos nesigilino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą, bei neargumentuotą ir nemotyvuotą nutartimą, kuris turi būti panaikintas.

Remiantis išdėstytu, teismo prašau:

1.Panaikinti Sergejaus Stulginskio 2016 12 15 nutarimą, ir iš naujo išnagrinėti skundą, netaikant neegzistuojančios prokurorų ir teisėjų neliečiamumo normos (dogmos?).

Aurimas Drižius

(Skundo autorė teisininkė Kristina Sulikienė)

 

 

Peržiūros: 1473

Komentarai   

+9 # Vytautas 2016-12-28 13:45
O aš manau, kad teisėsaugai reikia baigti tūpčioti vietoje ir greičiau būtina baigti tyrimą dėl D.Grybauskaitės, A.Kubiliaus, I.Šimonytės ir V.Vasiliausko įvykdyto SNORO banko užgrobimo, jo tyčinio bankroto ir paskesnio banko akcininkų bei klientų pinigų išvogimo. Būtinas visų sutelktas darbas. Todėl linkiu visoms teisėsaugos institucijoms dirbti kartu. Visiems linkiu gražių švenčių!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Zenonas Priekuliškis 2016-12-28 14:25
Visą gyvenimą dirbo ir dirba iš vien. Policija (MVD), prokurorai, teismai, VSD (KGB), pasijungė FNTT, STT ir taip toliau. Visus sprendimus jie derina su viršūnėmis. Jeigu kuris ir norėtų pademonstruoti įstatymų raidę, tai labai greitai būtų pasodintas į savo vietą, arba ilgai ir nuobodžiai ieškotų darbo. Mano tel. 8 662 33770.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # totot 2016-12-28 17:54
Bet dirbti galima ir pačiam privačiai. Kodėl jie nesugeba "pasodinti į vietą" šitos teisininkės? Juk nebėra geležinės uždangos, darbą galima gauti visame plačiame pasaulyje. Durnai jie galvoja, kad su Lietuva baigiasi pasaulis
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-9 # Nuolatinė skaitytoja 2016-12-28 22:05
Vargšeli Drižiau, seniai peržengęs profesinės etikos ir teisinės sąmonės ribas, rašai "mano skundai atrodo juokingai". jie tikrai atrodo labai labai juokingai. Ar nesuprantate, Tamsta, kad tapote Lietuvoje tautosakos herojumi - "rašo kaip Drižius"? Jūsų leidinys tapo bobučių ir psichopatų užkandžiu prie nukainotų dešrelių stalo. Ir joks normalus žmogus tomis sąmokslų pasakomis netiki. Baisiausia, kad Jums atrodo, jog esate kovotojas su kažkokia sistema, kurios seniai nebėra, Lietuva nuvažiavo tolimą kelią nuo jos, o Jūs vis kaunatės su vaiduokliais. Ramybės, gero psichiatro konsultacijos ir šeimos paramos Jums, mielas buvęs kolega.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Dalia Marija 2017-01-02 00:38
Oi oi oi! Nuolatinei skaitytojai gal ir JAV prezidentas Trump atrodo būtinas siūlomų konsultacijų nes įprastą žiniasklaidą įvardijo kaip parsidavelišką?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti