Kaip A.Sadeckas su A.Abramavičiumi "Laisvą laikraštį" į kalėjimą kišo

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.44 (8 Votes)

Aurimas Drižius

Šiandien gavau Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo, buvusio prezidento Valdo Adamkaus patarėjo Armano Abramavičiaus nutartį, kuriuo aš pripažintas kaltu dėl buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko tariamo šmeižto.

Vienintelis mano nusikaltimas - tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad "esu nuteistas pagal melagingus" A.Sadecko parodymus. Ir pateikiau įrodymus - A.Sadeckas pateikė "prevencinį skundą" uždrausti man rašyti apie jį straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su AB "Mažeikių nafta", jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Nors pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas ne tik buvo "Mažeikių naftos" akcininkas, tačiau asmeniškai rengė "Mažeikių naftos" privatizavimo įstatymus, juos pats "taisydamas", t.y. asmeniškai spręsdamas, kam turi atitekti valstybės valdomos akcijos, ir dalyvavo visuose "Mažeikių naftos" privatizavimo etapuose nuo 2000 iki 2006 m., taip pat per savo firmą "Ekskomisarų biuras" gavo milijonus litų iš "Williams", tačiau nė vienas teismas visų šių mano pateiktų įrodymų nevertino. Nes jeigu pabandytų įvertinti, tai tektų pripažinti, kad jau dešimt metų esu persekiojamas pagal melagingus A.Sadecko skundus ir parodymus. O šito "teisinė sistema" negali niekaip pripažinti, nes tada ji visa subyrės kaip kortų namelis.

A.Abramavičius savo nutartyje man paaiškino : "tik teismas turi teisę vertinti įrodymus". Nors įstatymas aiškiai sako : "Galime reikšti savo nuomonę, tačiua ti turi remtis faktais". O kadangi teismas mano paminėtų faktų nevertina, apie juos tiesiog nutyli, ir aptarnauja A.Sadecką ir mano pateikiamus įrodymus tiesiog ignoruoja, reiškia, kad aš šmeižiu A.Sadecką.

Lygiai taip pat Vilniaus apygardos teismas, mane nuteisdamas už tariamą A.Sadecko šmeižtą, visiškai nevertino mano pateiktų įrodymų, kaip A.Sadeckas susijęs su "Mažeikių naftos" privatizavimu, nors teisme sakė, kad niekaip su tuo privatizavimu nesusijęs. Tik minėto teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis man po nuosprendžio žodžiu paaiškino, kad neturėčiau kritikuoti "teisėsaugos". 

Tai, kad Aukščiausias teismas, kaip ir visa teismų sistema, jau seniai tik aptarnauja mafiją, o ne vykdo teisingumo,  buvo aišku jau seniai - net cenzūros bylose, kur net šešis kartus buvau nuteistas už A.Sadecko įvestą cenzūrą (O ją aiškiai draudžia Lietuvos Konstitucija), tik išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija išdrįso mane išteisinti. Nors atrodo, kad byla tokia paprasta - įvesta neteisėta cenzūra, tačiau tik ypatingai sudėtingas bylas sprendžianti LAT išplėstinė kolegija sugebėjo išlementi, kad vis dėlto tai yra teisėta veikla, o už teisėtą veiklą žmogus negali būti baudžiamas.

Tačiau net ir po to LAT išaiškinimo, kad cenzūra neteisėtą, buvau dar kartą tame pačiame Aukščiausiame teisme nuteistas už tą pačią cenzūrą, kai teismo kolegijoje atsirado tas pats jau minėtas R.Abramavičius.

Tas pats Romanas Abramavičius, kuriam Vilniaus universitetas neseniai suteikė pedagoginio profesoriaus vardą, ir kuris nusprendė, kad nuteistasis Česlovas Kuncevičius per unitazo vamzdį  kalėjime papasakojo kitam iki gyvos galvos nuteistam etatiniam "slaptam" liudininkui, kaip jis nušovė kitą pilietį. Kad prokuratūra suklastojo šią bylą, R.Abramavičiui nekilo abejonių - nuo šiol nuoširdūs prisipažinimai per kalėjimo tualeto unitazą turėtų tapti norma Lietuvos baudžiamojoje praktikoje.

Kaip minėjau, nė vienoje instancijoje teisėjai visiškai nevertino mano pateikiamų įrodymų, tiesiog apie juos nutylėjo, o R.Abramavičius dar parašė "nutartyje" "duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva".

Tai yra šio nusikaltėlio prerogatyva yra visiškai nevertinti mano pateikiamų įrodymų, juos ignoruoti.

Buk tu prakeiktas, išgama. Nes man jau nebėra ką prarasti

 

 "Nužudytas VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas buvo pasakęs, kas vienija aukštus teisėsaugininkus ir saugumiečius – “žydrumas ir KGB”. 

Apie tai dar prieš kelis metus buvo diskutuojama laidoje “Sąmokslo teorija”:

Tomas Dapkus: „Valdas paminėjo, kas juos sieja – „žydrumas“ ir KGB. Tai pasakė pulkininkas Vytautas Pociūnas prieš nužudymą. Kodėl puolama kriminalinė policija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai, kurie atėjo iš kriminalinės policijos. Todėl, kad jie tyrė dvi bylas – Vytauto Pociūno nužudymo ir pedofilijos. Jie būtent už tai yra puolami, kad po savo nuodugnaus tyrimo priėjo prie tų pačių išvadų, kaip pulkininkas V.Pociūnas, pulkininkas Vytautas Damulis, ir kriminalinė policija. KGB ir žydrumas. Jie bijo to, kad jeigu dabar žmonės savo jėgomis pasieks teisingumą, tai šis neteisėtas režimas, okupacinio režimo pasekmė, žlugs kartu. Todėl jie negali leisti, kad toks precedentas įvyktų. Jeigu jis įvyks, tai šis nusikalstamas režimas žlugs. Todėl jie jį gins iki paskutinio.

Arnas Klevečka: „Ar galiu paklausti Valdo , ar mes kada nors sužinosime pavardes tų, kurie leidžia Kondratvejui ir Panevėžio teismui taip elgtis, ir kas leidžia VSd taip elgtis?

Valdas Vasiliauskas: „Jūs gal per daug norite sužinoti – sužinoti pavardes. Tai per daug pavojinga, nes jau buvo keturios mirtis. Ta jėga, kuri paveikia prokurorus ir teismus, ir jie elgiasi net prieš sveiką protą, prieš visuomenę ir prieš save, tai yra Lietuvos teisės elite įsitvirtinęs pedofilų klanas. Kol kas yra žinomi tik šių žmonių inicialai: advokatas, buvęs Aukščiausiojo teismo teisėjas ir prezidento patarėjas R.A., advokatas G.L., girdėjau, kad tai ne lietuviška pavardė, Aukščiausiojo teismo teisėjai Č.J., taip pat teisėjai A.A., R.V., V.V., taip pat politikai A.S., tiesa pasakius, du žinomi politikai A.S., taip pat VSD pareigūnai L.J. ir A.M., ir taip pat labai darantis karjerą STT pareigūnas D.B. Kol kas dar anksti sakyti, kad kada nors paaiškės šių inicialų tikrosios pavardės, matyt, tik tada, kai generaliniu prokuroru arba Aukščiausiojo teismo pirmininku taps tokia asmenybė, kaip Neringa Venskienė. Todėl jos labiausiai ir bijosi šita visa gauja."

LL inf.

 

 

 

 

 

KOPIJA

 

 

 

Baudžiamoji byla  Nr. 2K-451-895/2016 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00256-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2; 2.3.6.4.5; 2.4.7

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

NUTARTIS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

 

2016 m. gruodžio 20 d. Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Aurimo Drižiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo Aurimas Drižius pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 154 straipsnio 2 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš nuteistojo Aurimo Drižiaus nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Alvydui Sadeckui priteista 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

 

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinis skundas atmestas.

 

Teisėjų kolegija

 

 

 

nustatė:

 

 

 

1. A. Drižius^ nuteistas už tai, kad būdamas straipsnių autorius, savaitraščio „Laisvas laikraštis", kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23B-22, redaktorius, tyčia, žinodamas, kad jo veiksmai paniekins ir pažemins A. Sadecko garbę ir orumą, pakirs kitų pasitikėjimą juo, per visuomenės informavimo priemonę savaitraštį „Laisvas laikraštis" paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. Sadecką, neva A. Sadeckas yra įvykdęs nusikaltimus, ir taip jam padarė žalą:

 

A. Drižius 2013 m. birželio 15 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis",Nr. 24(431) straipsnyje „Nors teismas pripažino, kad LL redaktorius A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus net keturiose baudžiamosiose bylose, tačiau generalinis prokuroras D. Valys atsisakė atnaujinti šias bylas" viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> LL redaktorius A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus net keturiose baudžiamosiose bylose..."

 

,,<...> LL rašė tiesą apie A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime, o A. Sadeckas melavo..."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2013 m. birželio 29 d.-liepos 5 d. Nr. 26 (433)) straipsnyje „D. Valys dengia mafijos nusikaltimus?" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

..<...> A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus..."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 5 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2013 m. spalio 5-11 d. Nr. 38 (445)) straipsnyje „D. Grybauskaitės favoritas D. Valys asmeniškai dengė mafijos nusikaltimus?" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> pats A. Sadecko skundas uždrausti jį sieti su „Mažeikių nafta" privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu buvo melagingas ir nusikalstamas - vadinasi, kad prokuratūra penkis metus persekiojo A. Drižių pagal nusikalstamą A. Sadecko skundą."

 

„<...> teismas jau buvo nustatęs, kad A. Drižius nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus."

 

„<...> A. Sadecko dar 2008 m. rašytas skundas uždrausti jį sieti su „Mažeikių nafta" i:;: s privatizavimu jau pats savaime buvo melagingas ir nusikalstamas."

 

„<...> prokuratūra pripažino, kad penkis metus persekiojo A. Drižių pagal melagingą ir nusikalstamą A. Sadecko skundą..."

 

„<...> pats A. Sadecko pareikštas skundas dėl draudimo jį sieti su „Mažeikių nafta" buvo melagingas ir nusikalstamas..."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 19 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2013 m. spalio 19-25 d. Nr. 40 (447)) straipsnyje „Teismai ir prokuratūra penkis metus dangstė A. Sadecko nusikaltimus" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

,,<...> Teismai ir prokuratūra penkis metus dangstė A. Sadecko nusikaltimus."

 

,,<...> 2013 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. Kisinienė pripažino, kad minėtas A. Sadecko skundas buvo melagingas ir nusikalstamas."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką. 2013 m. lapkričio 16 d. savaitraštyje ..Laisvas laikraštis" (2013 m. lapkričio 16-22 d. Nr. 43 (450)) straipsnyje „Generalinio prokuroro Dariaus Valio logika - nuteisti žmogų pagal melagingą skundą galima" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> A. Drižius nuteistas dėl melagingo A. Sadecko skundo..."

 

„<...> A. Drižius nuteistas dėl melagingo buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko skundo."

 

„<...> A. Sadecko skundas teismui buvo melagingas."

 

„<...> Pagaliau, kai suėjo senatis, prokuratūra pripažino, kad A. Sadecko skundas melagingas..."

 

„<...> Pagaliau, kai prokuratūra pati pripažino, kad A. Sadeckas padarė nusikaltimą..."

 

,,<...> Aplinkybė, kad buvau nuteistas pagal žinomai melagingą A. Sadecko skundą - tą pagaliau pripažino ir prokuratūra."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką. 2013 m. lapkričio 16 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2013 m. lapkričio 16 22 d. Nr. 43 (450)) straipsnyje „Prokuroras S. Verseckas klastoja nutartį, kad atsakomybės išvengtų teisėja D. Pranytė-Zalieskienė, išgelbėjusi A. Sadecką" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> Vilniaus apylinkės prokuratūra jau buvo pripažinusi, kad A. Sadecko skundas teismui, dėl kurio ir buvo nuteistas A. Drižius, buvo melagingas ir nusikalstamas..."

 

 

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. lapkričio 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2013 m. lapkričio 30 d.-gruodžio 6 d. Nr. 45 (452)) straipsnyje „Korupciniai sprendimai atvėrė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Vytautui Zeliankai kelią į Aukščiausiąjį teismą" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> ta pati Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad A. Sadecko skundas uždrausti „Laisvam laikraščiui" rašyti apie A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas..."

 

„<...> minėtas A. Sadecko skundas buvo melagingas ir nusikalstamas, tai pripažino ir prokuratūra. <...> A. Sadeckas melavo ne viešuose pasisakymuose, o procesiniuose dokumentuose ir duodamas parodymus."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 14 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2013 m. gruodžio 14-20 d. Nr. 47 (454)) straipsnyje „Kokius savo nusikaltimus slepia pedofilijos bylos teisėjai?" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> esu teistas keturis kartus pagal melagingą Alvydo Sadecko skundą - tai jau priremta įrodymų buvo priversta pripažinti ir Vilniaus apylinkės prokuratūra, aptarnavusi A. Sadecką ir kėlusi man bylas pagal jo žinomai melagingą skundą. ...esu nuteistas pagal melagingą A. Sadecko skundą..."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. sausio 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2014 m. sausio 4-10 d. Nr. 1 (456)) straipsnyje „D. Grybauskaitės kerštas „Laisvam laikraščiui" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius Alvydą Sadecką duomenis:

 

„<...> Nors ta pati A. Sadecką aptarnaujanti Vilniaus apylinkės prokuratūra po penkių metų bylinėjimosi pripažino, kad A. Sadecko skundas, dėl kurio buvau nuteistas net keturiose bylose, buvo melagingas..."

 

„<...> Nors prokuratūra pripažino, kad A. Sadecko, skundas melagingas, tačiau atsisako pripažinti, kad jo analogiški skundui parodymai teisme yra melagingi..."

 

.,<...> Tačiau aš buvau teisiamas pagal tą patį melagingą skundą nuo 2009 iki dabar..."

 

„<...> aš jau penktą kartą teisiamas pagal tą patį melagingą A. Sadecko skundą..."

 

„<...> Nors prokuratūra pripažino, kad A. Sadecko skundas melagingas, tačiau atsisako pripažinti, kad jo analogiški skundui parodymai teisme yra melagingi..."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. sausio 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2014 m. sausio 4-10 d. Nr. 1 (456)) straipsnyje „10 metų teisingumo ieškojęs K. Nekvedavičius netiki Strasbūro teismu" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> pripažinta, kad esu nuteistas pagal melagingą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko skundą..."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 sausio 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2014 m. sausio 4-10 d. Nr. 1 (456)) straipsnyje „Mafijos užvaldyto Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Zelianka nepraslydo į Aukščiausiąjį teismą" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> A. Sadecko skundas uždrausti „Laisvam laikraščiui" rašyti apie A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas..."

 

„<...> esu nuteistas pagal minėtą melagingą A. Sadecko skundą ir melagingus jo parodymus..."

 

„<...> A. Sadeckas melavo ne viešuose pasisakymuose, o procesiniuose dokumentuose ir duodamas parodymus..." $

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. sausio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2014 m. sausio 18-24 d. Nr. 3 (458)) straipsnyje „Teismai pagal melagingą A. Sadecko skundą įvedė cenzūrą spaudai" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> Nepaisant to, aš dėl šio melagingo A. Sadecko skundo buvau nuteistas jau keturis kartus ir dabar esu teisiamas penktą kartą."

 

„<...> A. Sadeckas visose bylose davė melagingus parodymus..."

 

 Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. vasario 8 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2014 m. vasario 8-14 d. Nr. 6 (461)) straipsnyje „A. Sadeckas myli D. Grybauskaitę" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> Visa teismų ir prokuratūros sistema penkis metus slėpė A. Sadecko nusikaltimus prieš „Laisvą laikraštį"..."

 

„<...> Visose šiose bylose A. Sadeckas davė melagingus parodymus..."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. kovo 15 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2014 m. kovo 15-21 d. Nr. 11 (466)) straipsnyje „Teisėjas V. Petraitis pasiuntė į kalėjimą LL redaktorių A. Drižių 45 paroms už straipsni ..Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<...> buvau nuteistas penkiose bylose, visose A. Sadeckui duodant melagingus parodymus..."

 

„<...> Galiausiai net Vilniaus apylinkės prokuratūra savo 2013-05-16 nutartimi pripažino, kad minėtas A. Sadecko, skundas melagingas, tačiau jau suėjo senaties terminas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio A. Sadecko nusikaltimo..."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 7 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2014 m. birželio 7-13 d. Nr. 23 (478)) straipsnyje „Teisėja Z. Monid gelbėja A. Sadecką-suklastodama savo nutartį" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

„<..-> Nors prokuratūra po penkerių metų vilkinimo pripažino, kad A. Sadecko skmrtaH melagingas..."

 

,.<...> pats A. Sadecko skundas buvo melagingas, ką savo nutarime pripažino ir Vilniaus apylinkės prokuratūra."

 

„<...> visose šiose bylose A. Sadeckas davė melagingus parodymus..."

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 19 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2014 m. liepos 19 d.-rugpjūčio 1 d. Nr. 28 (483)) straipsnyje „Prašau A. Sadecko manęs nežudyti" jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką duomenis:

 

..<...> Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra savo 2013-05-16 nutartimi pripažino, kad minėtas A. Sadecko skundas, kuriuo buvo įvesta cenzūra, yra melagingas..."

 

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Drižius prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

 

2.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai (formaliai) pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 154 straipsnio nuostatas ir nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika.

 

2.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnį masines informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucija ir įstatymai gina asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2 dalys. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnis). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalį teisė skleisti informaciją gali būti priklausoma nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas; vienas iš tokių apribojimų yra siekis apsaugoti kitų asmenų garbę ar teises. Įgyvendindami savo teisę j saviraiškos laisvę spaudos atstdvai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės. Be to, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį garantuojama apsauga suteikiama su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai siekdami pateikti tikslią ir patikimą informaciją sutinkamai su atsakingos žurnalistikos principais.

 

2.3. Kasatorius neneigia publikavęs kaltinime nurodytus straipsnius, tačiau pažymi, kad, pateikdamas savo publikacijose tokią informaciją, rėmėsi subjektyviais samprotavimais apie teismų sistemą, joje dirbančius teisėjus, dėl jo priimtus teismo sprendimus, kurie nebuvo jam palankūs. Jis, pasisakydamas apie teismų darbą, vertino ne A. Sadecko veiksmus, bet pačią Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, o tai, pasak kasatoriaus, negali būti vertinama kaip A. Sadecko orumo, garbės įžeidimas ar šmeižimas. Teismai yra priėmę jam (kasatoriui) nepalankių sprendimų, todėl jo publikacijose reiškiama ne asmeninė neapykanta A. Sadeckui, o konkrečiam teismui. Teiginys, kad A. Sadeckas valdo korumpuotą teismų sistemą yra jo, kaip žurnalisto, subjektyvi nuomonė, kuri susiformavo dėl visų teismo procesų, ir tai nulėmė jo poziciją, kuri nevisai etiškai išdėstyta publikacijose.

 

2.3.1. Kasatorius nurodo, kad, nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, turi būti atribojama informacija nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė. Publikacijose paskleista informacija yra žurnalisto nuomonė ar (ir) situacijos vertinimas, todėl šiai informacijai (publikacijai) negali būti taikomas visiškas tiesos kriterijus, kuris taikomas faktams ir duomenims, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to, paskelbta informacija (nuomonė) apie nukentėjusiojo neva valdomą teismų sistemą, kuri yra korumpuotą, ar tai, kad teismai klastoja dokumentus, nėra ir negali būti traktuojama kaip šmeižianti nukentėjusiojo garbę ir orumą. Kasatorius cituoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnį ir pažymi, kad jo minėtose publikacijose paskleista informacija vertinama kaip neatitinkanti tikrovės, kadangi ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių 'f eismo praktika patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei informacija paskelbta ne visiškai tiksliai ar klystant, turi būti vertinamas informacijos paskleidimo tikslas. Dėl to, kasatoriaus manymu, jis tokiais teiginiais nepaniekino ir nepažemino nukentėjusiojo.

 

2.3.2. Kasatorius teigia, kad taip jis, interpretuodamas turimą informaciją, kurią laikė subjektyviai patikima, išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis. Straipsnyje paskelbta informacija turi būti vertinama bendrai visame straipsnio kontekste. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad straipsnyje nėra kategoriškai pareikšta, kad A. Sadeckas padarė sunkų ar labai sunkų, korupcinio pobūdžio nusikaltimus bei piktnaudžiavo tarnyba, taigi, nėra pagrindo straipsnyje išsakytas mintis vertinti kaip kategorišką ir konkrečią informaciją. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ne tik užtikrina žmogaus teisę skleisti teisingą informaciją apie fizinį ar juridinį asmenį, bet ir gina asmenį, kuris paskleidė ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių. Jis, savo publikacijose analizuodamas ir vertindamas faktus, informaciją, kaip žurnalistas, ir įgyvendindamas šio įstatymo suteiktą teisę, neperžengė jos realizavimo ribų, neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti pasitikėjimą juo, pažeminti jo garbę ir orumą.

 

2.4. Kasatorius pažymi ir tai, kad abiejų instancijų teismai nesigilino į straipsnių turinį, tik formaliai atkartojo nukentėjusiojo skundo argumentus, nes Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-989/2016 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, kuriame buvo nagrinėjami analogiški teiginiai. Be to, po apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo, teisėjas G. Dzedulionis jam žodžiu paaiškino, kaip reikėtų rašyti apie A. Sadecką, o tai, pasak kasatoriaus, kelia abejonių teismo objektyvumu, šis teismas turėjo išankstinę nuostatą dėl bylos baigties ir visiškai nesistengė bylos išnagrinėti objektyviai ir teisingai.

 

 

 

3. Nuteistojo A. Drižiaus kasacinis skundas atmestinas.

 

 

 

Dėl saviraiškos laisvės ir jos įgyvendinimo ribų, BK154 straipsnio 2 dalies taikymo

 

4. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje .numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai - tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

 

5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą .žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kaip pagrįstai skunde nurodo kasatorius, kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015).

 

6. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai A. Drižiui inkriminuoti pagrįstai. Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad A. Drižius per visuomenės informavimo priemonę, t. y. jo redaguojamą savaitraštį „Laisvas laikraštis", 2013 m. birželio 15 d-2014 m. liepos 19 d. paskleidė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją apie A. Sadecką. t. y. kad A. Sadeckas davė melagingus parodymus ir parašė melagingą skundą, pagal kuriuos kasatorius buvo nuteistas, ir taip A. Sadeckui padarė žalą. Abiejų instancijų teismų padaryta išvada, kad A. Drižius per visuomenės informavimo priemonę apie nukentėjusįjį paskleidė ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinkančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis, žinodamas pagal teismų ir prokuratūros sprendimus, kad tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, ir tai darė tyčia, tiek nuosprendyje, tiek nutartyje yra išsamiai ii tinkamai motyvuota, toks teismų padarytas A. Drižiaus straipsniuose pateiktos informacijos vertinimas yra teisingas ir atitinkantis juose paskleistų teiginių turinį ir esmę. Taip pat teismai vertino ir specialius A. Drižių, kaip subjektą, apibūdinančius požymius, nes būtent dėl jų ypatybių, sprendžiant apie veikos subjektyviųjų požymių turinį, reikšmingas ir tokio pobūdžio informacijos skleidėjo suvokimas apie informacijos teiginius pagrindžiančių duomenų buvimą. Tai, kad A. Drižiaus ir A. Sadecko santykiai jau daug metų yra konfliktiški, jie nuolat bylinėjasi panašaus pobūdžio bylose, teismų sprendimais A. Drižiui yra uždrausta publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB ..Mažeikių nafta"; tačiau tai žinodamas A. Drižius vis tiek toliau rašė apie A. Sadecką panašaus pobūdžio teiginiais, rodo. kad A. Drižius suvokė skleidžiamos informacijos neatitikimą tikrovei, suprasdamas, kad taip daro žalą A. Sadeckui. ir to norėjo.

 

7. Vienas esminių kasatoriaus skundo argumentų yra tai, kad jis šiuos teiginius paskleidė naudodamasis saviraiškos laisve ir kritikuodamas būtent ne A. Sadecką, bet teismų sistemą ir teismus, kurie jam yra priėmę nepalankių sprendimu. Visų pirma, pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorius, bylos įrodymai neduoda pagrindo išvadai, jog A. Drižius reiškė savo nuomonę tik apie teismus ir (ar) teismų sistemą, nes iš esmės daugelyje jo straipsnių iš tiesų rašoma apie teismus ir jų darbą, tačiau kartu išimtinai nuolat akcentuojamas A. Sadeckas ir jo veiksmai - neva melagingi parodymai ir melagingas skundas, pagal kuriuos jis (kasatorius) yra nuteistas, Tai nėra ir kritika, kaip kad nurodo kasatorius, nes asmens kritika - tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Teiginiais straipsniuose A. Drižius konstatavo tam tikrus faktus, t. y. A. Sadecko neva padarytus nusikaltimus, o tai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, konstatuoja tik teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, todėl nuteistojo gynybos versija, jog tai, ką jis išsakė, tebuvo jo nuomonė, o ne kategoriška ir konkreti informacija, yra nepagrįsta, todėl atmestina. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti A. Drižiaus teiginiai apie A. Sadecką, priešingai, aiškiai atspindi jų kategoriškumą, yra konstatuojamojo pobūdžio, juose nėra žodžių, atspindinčių teigiančiojo asmens vertinamąjį pobūdį, pavyzdžiui, „tikriausiai", „galbūt", „mano nuomone" ar pan. Taigi, A. Drižius pateikė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie A. Sadecką, kurios esmė yra teigimas, kad jo nurodytas faktas yra tikras, nors dėl to nepateikė jokių konkrečių tai patvirtinančių duomenų.

 

 

 

8. Antra, asmens teisė ir laisvė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti numatyta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 10 straipsnyje; laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Tačiau pažymėtina, kad laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka tada, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes - žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą: laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu. Šios teisės įgyvendinimo ribos nustatytos ir Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje: tai viešas interesas (būtinybė užtikrinti nacionalinį saugumą, teritorijos vientisumą, visuomenės saugumą, kelio nusikaltimams užkirtimą, sveikatos ir moralės apsaugą); kitų asmenų teisės ir laisvės (būtinybė užtikrinti kitų asmenų teisių ir orumo apsaugą, informacijos apie privatų gyvenimą konfidencialumą); teisminės valdžios nešališkumas ir autoritetas. Taigi, saviraiškos laisvė nėra absoliuti; naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, todėl tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti ribojama pagal įstatymą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ir teises. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma - baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui - šmeižimą (BK 154 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad asmens teisė į reputacijos apsaugą yra ginama pagal Konvencijos 8 straipsnį kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalis; ši nuostata taikoma, kai kėsinimasis į asmens reputaciją pasiekia tam tikrą sunkumo lygį ir trukdo įgyvendinti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Tokiu atveju valstybei kyla pozityviosios pareigos pagal Konvencijos 8 straipsnį apginti asmens reputaciją užtikrinant veiksmingą jo privataus gyvenimo (būtent reputacijos aspektu) gerbimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Lavric prieš Rumuniją, peticijos Nr. 22231/05). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad pagal Konvencijos 8 ir 10 straipsnius garantuojamos teisės iš esmės turi būti gerbiamos vienodai (t. y. yra vienodai vertingos) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Delfi ASprieš Estiją, peticijos Nr. 64569/09). Taigi, kaip ir pats kasatorius nurodo savo kasaciniame skunde, įgyvendindami savo teisę į saviraiškos laisvę spaudos atstovai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės. Nagrinėjamu atveju A. Drižius, naudodamasis saviraiškos laisve, peržengė jos įgyvendinimo ribas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją apie A. Sadecką.

 

9. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai dėl šališko, formalaus bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės yra deklaratyvūs, siejami su įrodymų vertinimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas ar kitoks, negu kaip pageidauja nuteistasis, jų vertinimas teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismų sprendimai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. Drižiaus kaltę, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šio teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, nutartyje motyvuotai paneigė nuteistojo esminius apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, laikydamasis BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų.

 

10. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Drižiaus veikai baudžiamasis įstatymas - BK 154 straipsnio 2 dalis - pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaikytas tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadaryta.

 

  

 

Teisėjų   kolegija,    vadovaudamasi    Lietuvos   Respublikos   baudžiamojo   proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

 

 

nutaria:

 

 

 

Nuteistojo Aurimo Drižiaus kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Peržiūros: 2143

Komentarai   

+5 # Zenonas Priekuliškis 2016-12-20 21:00
Tegyvuoja Lietuvos teisingumas. Tris kart Ūrą ir vienas trumpas tyliai Valio.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+12 # Atas 2016-12-20 21:29
Tai kaip čia yra? Taigi A. Drižius aukščiausiajame teisme buvo išteisintas su "didžiule" moraline kompensacija! Kas čta vyksta? Ir vėl teismai, vienu žodžiu - užkliuvo varčtos ir vėl viskas iš pradžios?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Kartaniene 2016-12-21 00:21
Senai eks komisaru biurui dirba...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # seniai 2016-12-21 10:46
seniai dar 1990m. tokie Lansbergi pasirinko,o sis juos,kad uzimt visus postus ir integruotis i naujas strukturas,kurios skubejo plestis
cia joks Lietuvos teisingumas
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti