Kalėdinė Seimo dovanėlė: šešiskart mažesnės lubos taupymui nei pas estus ir įstatymas atgaline data

Peržiūros: 1744
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 1.63 (4 Votes)

Kalėdinė Seimo dovanėlė: šešiskart mažesnės lubos taupymui nei pas estus ir įstatymas atgaline data

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Lygiuotis net į estus dar ne mūsų nosiai – ką jau ten į Vakarų Europą. Štai jums akivaizdus įrodymas: Estija savo gyventojus skatina taupymui pensijai skirti iki 500 eurų per mėnesį arba 6000 eurų per metus, tuo tarpu mūsų Seimo nariai mano, kad gana ir 83 eurų per mėnesį – arba 1000 eurų per metus.

 

Tokio dydžio lubas savo ateičiai savarankiškai taupantiems gyventojams dabar siūlo įvesti Seimo nariai ir lyg to dar būtų maža, lubas jie užsimojo pritaikyti atgaline data. Štai jums ir kalėdinė Seimo dovanėlė. 

 

1000 eurų lubos – ir dabar galiojančioms sutartims

 

Ekspertai siūlė įvedant lubas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) susigrąžinimui remtis sėkminga Estijos patirtimi – estai yra nustatę 6000 eurų lubas per gyvybės draudimą ateičiai ir juodai dienai kaupiantiems gyventojams, nuo kurių kasmet galima susigrąžinti 20 proc. sumokėto GPM. Per metus tai sudaro 1200 eurų.

 

Atsižvelgiant į tai, kad Estijoje pragyvenimo lygis kiek aukštesnis, Lietuvoje kartelė iš karto buvo nuleista: mūsų ekspertai kaip galimą variantą siūlė 3000-5000 eurų lubas, o Vyriausybė – 2000 eurų, arba 20 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

 

Iš tiesų net ir įvedus 2000 eurų lubas – triskart mažesnes nei pas estus – vidutines pajamas gaunančiam lietuviui būtų išsaugotos daugmaž tokios pat paskatos taupyti savo ir savo vaikų ateičiai, kaip ir dabar, o štai turtingųjų galimybės pasinaudoti GPM susigrąžinimu (dėl ko iš esmės ir prireikė lubų) būtų apribotos, todėl Vyriausybės siūlymas taip pat atrodė logiškas.

 

Nepaisant to, paskubom link priėmimo stumiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte lubos gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondų GPM susigrąžinimui numažintos iki varganų 1000 eurų, o tai yra net šešiskart mažesnė riba nei Estijoje. Be to, tokias lubas siūloma taikyti dar ir atgaline data – t.y. ir dabar galiojančioms sutartims.

 

Lietuvio pensija – 200, esto – virš 1000 eurų per mėnesį

 

Taip, žvelgiant tolyn į ateitį 1000 eurų lubos yra akivaizdžiai per mažos ir programuoja lietuviui daug kuklesnę papildomą pensiją nei gaus, tarkime, Estijos pensininkai.

 

Vertinant gyvenimo ciklą, daugiau taupyti pensijai pradeda 45-50 metų amžiaus asmenys - kai vaikai jau būna praauginti ir alga padidėjusi. Tai reiškia, kad standartinis lietuvis taupo ne keturiasdešimt, o tik dvidešimt metų, ir todėl kaupti jau reikia po daugiau.

 

Tačiau kas išeina, kai skatiname taupymui pensijai skirti po 1000 eurų per metus? Matematika čia paprasta: per 20 metų, įvertinant palūkanas, lietuvis taip sukaups 25 000 eurų – vadinasi, gaus po 200 eurų papildomos pensijos kas mėnesį (taikant 10 metų anuitetą). Atsakykite sąžiningai: ar 200 eurų pensija jums atrodo pakankama 2037 metais arba dar vėliau?

 

Estams taip tikrai neatrodo, todėl Estijoje pagal dabartinį modelį papildoma pensija sieks daugiau nei tūkstantį eurų. Beje, Estijoje jau teikiami siūlymai didinti lubas nuo 6000 iki 12000 eurų.

 

Tuo tarpu mūsų Seimo nariams, kurie įregistravo atitinkamas įstatymo pataisas nepaisydami net Vyriausybės siūlymo GPM susigrąžinimui taikyti 2000 eurų ribą, galvos dėl to visai neskauda.

 

Į lubas netilps 50 tūkst. dabartinių klientų

 

Tačiau kokią varganą pensiją mūsų būsimiems pensininkams beprogramuotų dabartiniai sprendimai, įstatymo taikymas atgaline data, nepaisant kelių šimtų tūkstančių gyventojų, turinčių dabar galiojančias gyvybės draudimo sutartis, teisėtų lūkesčių, jau yra sprendimas žemiau bet kokios kritikos.

 

Šis Seimo žingsnis ne tik bus neteisėtas, bet ir pamins žmonių tikėjimą valdžia, jos programų tęstinumu ir sužlugdys gerų pokyčių viltis, kurias renkant dabartinę valdžią dauguma puoselėjo. Tai reiškia, kad užuot džiaugęsi tais savo piliečiais, kurie nuima naštą nuo valstybės pečių ir patys rūpinasi savo senatve bei finansine gerove, mes juos dar ir baudžiame, Naujųjų išvakarėse buldozeriu paleisdami naują įstatymą atgaline data.  

 

1000 eurų per metus yra maždaug 83 eurai per mėnesį. Tai tikrai nėra didelė suma žinant, kad dažnas per gyvybės draudimą ne tik taupo pensijai ar apsidraudžia nuo visokių gyvenimo negandų (ligos, nelaimingo atsitikimo, darbingumo praradimo atveju), bet ir kaupia savo vaikų studijoms bei savarankiško gyvenimo pradžiai.

 

Tokių klientų su dabar galiojančiomis gyvybės draudimo sutartis, kurie nebūdami jokie turtuoliai lengvai peržengia dabar siūlomą 1000 eurų ribą, tikrai yra labai daug ir dabar jie, nors kadaise sudarė ilgalaikes gyvybės draudimo sutartis su prielaida, kad galės susigrąžinti dalį sumokėto GPM, lieka įkalinti ir pastatomi štai į tokią keblią situaciją.

 

Remiantis VMI duomenimis, mes skaičiuojame, kad į dabar siūlomas lubas netilps net apie 50 tūkst. esamų gyvybės draudimo klientų. Tad ar dar kyla klausimų dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo? 

 

Su tokiu požiūriu neprisivysime net lenkų

 

Beje, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ilgą laiką egzistuojanti sisteminė situacija taip pat laikoma teisėtų lūkesčių pagrindu. Vienu iš daugelio pavyzdžių galėtų būti GPM susigrąžinimų panaikinimas palūkanoms už kreditus būstui: dar ir dabar iki 2009 m. sausio 1 d. kredito sutartis sudarę gyventojai gali susigrąžinti dalį GPM už sumokėtas palūkanas ir galės naudotis šia galimybe visą kredito sutarties galiojimo laiką. Tokio pat principo taikymo dabar teisėtai tikisi ir sudariusieji gyvybės draudimo sutartis.

 

Apibendrinant – gerai, kad valstybė nusprendė galutinai nenaikinti gyventojų paskatų taupyti senatvei ir juodai dienai, tačiau akivaizdu, jog lubos yra per mažos, daugybė žmonių, jau seniai turinčių gyvybės draudimo sutartis, bus nuvilta ir kad buvo galima priimti daug geriau subalansuotą sprendimą.

 

Beje, neseniai viltingai prognozavome, kad po dešimtmečio Lietuvos gyvybės draudimo rinka pagaliau galėtų susilyginti bent su Lenkija, kuri šiandien Lietuvą lenkia du kartus. Deja, toks požiūris į ilgalaikio taupymo skatinimą mus tik dar labiau atitolins net ir nuo artimiausių kaimynų, ką jau kalbėti apie Vakarus.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: GIEDRĖ BUIVYDIENĖ, AGENTŪRA 1323 (UAB TRYLIKA-DVIDEŠIMT TRYS)

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti