Teismas pirmą kartą pripažino, kad "Laisvo laikraščio" redaktorius Aurimas Drižius nuteistas dėl nusikalstamų teisėjų veiksmų ir priteisė jam žalą

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.00 (10 Votes)

Teismas pirmą kartą pripažino, kad "Laisvo laikraščio" redaktorius Aurimas Drižius nuteistas dėl nusikalstamų teisėjų veiksmų ir priteisė jam žalą

Kaip žinia, A.Drižių vien už tai, kad parašė straipsnį "Mafija visiškai užvaldė generalinę prokuratūrą" nuteisė Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėja N.Vigelienė, kuri net savo nutartyje parašė, kad „Tai, kad nuteistasis sakė tiesą, nėra teisiškai reikšminga“:

 

 

Teisėja Nida Vigelienė sąmomingai, žinodama, kad nuteisia nekaltą žmogų, nuteisė A.Drižių - jos kolega teisėjas Gintaras Seikalis nustatė, kad "ieškovas įrodė teismo pareigūnų veiksmų neteisėtumą bei priežastinį ryšį". 

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1860:a-driziu-nuteisusi-teiseja-n-vigeliene-tai-kad-nuteistasis-sake-tiesa-nera-teisiskai-reiksminga&catid=2&Itemid=203&highlight=WyJ2aWdlbGllblx1MDExNyJd

 

Civilinė byla Nr. 2-143 81 -294/2016 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07983-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant Aurimui Drižiui, atsakovės atstovui Aleksandrui Ivanovui, trečiojo asmens atstovui Kęstučiui Vagneriui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Aurimo Drižiaus ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos ir trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais ir priteisti jam 20 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas. Nurodo, kad žalajam atsirado dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo neteisėtų veiksmų baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo pareikšti įtarimai ir kaltinimai, o vėliau jis buvo nuteistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-03-31 nutartimi juos panaikino ir baudžiamąją bylą Ieškovo atžvilgiu nutraukė, nes nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Žalą ieškovas vertina 20 000 EUR.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR teisingumo ministerijos, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pakankamas įrodymas, kuris pagrįstų neteisėtus teismo veiksmus. Pažymi, kad ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas nepagrįsti, nes iš pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo asmens skundą (BPK 167 straipsnis). Taip pat mano, kad teisinių pagrindų, kurie leistų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo (BPK 3 straipsnis, 168 straipsnis). Nurodo, kad Ieškovui 2009-04-10 priimtu ir 2009-05-10 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2- 117-734-2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Ieškovas, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, nevykdydamas nurodyto teismo sprendimo, 2012-05- 12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. gegužės 12-18 d. Nr. 19 (375)) straipsnyje „Ištirti pedofilijos bylos nužudymų D. Valiui neleidžia VSD?“ A. S. siejo su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir viešai paskleidė šiuos teiginius: „<...> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. S. parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime“. Lietuvos Aukščiausias Teismas, priešingai nei žemesnės instancijos teismai, padarė išvadą, jog vien tik iš nurodyto teiginio paskleidimo fakto negalima daryti besąlygiškos išvados, kad Ieškovas tyčia pažeidė teismo nustatytą draudimą ir kad ši veika yra tiek pavojinga, jog už ją galima būtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Taip pat pats Ieškovas tvirtino, kad minėtą frazę pasakė atsitiktinai. Kadangi nebuvo nustatyta būtino nusikalstamos veikos nurodytos BK 245 straipsnyje požymio - sąmoningos tyčios, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-09-29 nutartis buvo panaikintos, baudžiamoji byla Ieškovo atžvilgiu nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovo teigimu neturtinė žala atsirado dėl nuteisimo, nesutarimų šeimoje ir reputacijos sumažėjimo. Tačiau įrodymų apie šių neigiamų pasekmių egzistavimą Ieškovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Atsakovas sutinka, kad baudžiamasis procesas galėjo sukelti tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl neturtinių išgyvenimų, jeigu jie buvo ypatingai didelį, jam reikėjo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės pagalbos, todėl galima daryti išvadą, kad jeigu Ieškovas ir patyrė dvasinius išgyvenimus jie nebuvo tokio masto, kad kilusi neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais. Pažymi, kad Ieškovo atlikti veiksmai, kuriais jis pažeidė teismo draudimą, ir dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nereabilituoja jo civilinių teisinių pasekmių prasme. Mano, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėjo žalos dydžio.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR generalinės prokuratūros teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės ar kasacinės instancijos teismų priimtuose sprendimuose (nutartyse) nenurodyta, jog prokuroras atliko neteisėtus veiksmus. Mano, kad ieškinyje prašoma priteisti 17 000 eurų neturtinė žala yra nereali ir būtų paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant ją uždarbiavimu. Be to, turtinė žala gali būti priteista tik įrodžius veiksmų neteisėtumą.

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-03-31 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-09-29 nutartį, kadangi nebuvo nustatyta būtino nusikalstamos veikos nurodytos BK 245 straipsnyje požymio - sąmoningos tyčios.

Dėl valstybės atsakomybės

Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo tvarkos, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 str. 1 d., kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per

Civilinė bylaNr. 2-14381-294/2016 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07983-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1

atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos i pareigūnai veiktų teisėtai.

Sadeckas visą gyvenimą skyrė kovai su tokiais nusikaltėliais, kaip A.Drižius

 

Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos - žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.24č straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ir (arba) neturtinė žala.

Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Kerys v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas - bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas - skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (pvz., Lavrechov v. the Czech Republic, Nr. 57404/08, 2013 m. birželio 20 d. sprendimas). Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė - ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Dėl to teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Skibickas v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Girdauskas v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Tumanovičius ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; kt.).

Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Balčius ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t.y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Butkevičienė v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. Kadūnas, bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I Kripaitienė ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.).

Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad neteisėti teismo ir pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovas buvo nuteistas, nors rašė tiesą, jam buvo skirtas laisvės apribojimas ir 40 valandų priverstinio darbo.

Konstitucijos 44 straipsnis įtvirtiną masinės informacijos cenzūros draudimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartyje konstatavo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti inkriminuotas tik tada, kai yra keletas faktinių aplinkybių. Pirma, turi būti nustatytas pažeistas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. 

Antra, tokio pobūdžio dezinformacija ir informacija turi būti nukreipta ne j ką kitą, o į fizinį asmenį, nes garbė ir orumas, kaip socialinės vertybės, betarpiškai susietos su fiziniu, o ne juridiniu asmeniu.

Visuomenės informavimo įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio paskirtis - nustatyti viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (Visuomenės informavimo įstatymo 1 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas šiuo įstatymu, be kita ko, nustatė teisinį reguliavimą, kuriuo per viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijas (Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Žurnalistų etikos inspektorių) pagal joms suteiktą kompetenciją yra siekiama užtikrinti, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla informuojant visuomenę būtų vykdoma laikantis įstatymo reikalavimų.

Atsakomybę nustatančios taisyklės turi būti itin aiškios, o jų plečiamoji interpretacija negalima, nes priešingu atveju atsirastų terpė teisiniam neapibrėžtumui, būtų pasikėsinta į teisinės valstybės principą. Šis principas išplėtotas ir Konstitucinio Teismo, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A*02-1700/2012).

Šiuo atveju, susipažinus su panaikintais pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė teismo pareigūnų veiksmų neteisėtumą bei priežastinį ryšį, todėl šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju išteisinamasis nuosprendis reiškia pareigūnų veiksmų neteisėtumą, apribojant ieškovo laisvę.

Dėl nurodytos priežasties yra pagrindas spręsti dėl žalos ieškovui atlyginimo principų bei dydžio.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovas turtinę žalą įvertino 3 000 EUR suma, o neturtinę žalą - 17 000 eurų suma.

Žala - tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti - ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Ieškovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013 >

Šiuo atveju ieškovas turtinę žalą vertina 3 000 eurų suma. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro 428,35 Eur (1479 Lt) negauto darbo užmokesčio (b. 1. 42-49), kai jam buvo paskirta neatlygintino darbo 40 valandų (1 savaitė), kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Šią sumą sudaro vienos savaitės gauto darbo užmokesčio atlyginimas (kartu atsižvelgiant į autorinę sutartį) bei atlyginimas už neatlygintiną darbą. Teismas, atsižvelgiant į ieškovo pateiktus paskaičiavimus, daro išvadą, kad prašomos atlyginti negautos pajamos pagal pridėtas darbo bei autorinę sutartis, yra pagrįstas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovui ir trečiajam asmeniui nesutikus dėl reikalaujamo priteisti dydžio, teismas atskirai pasisako, kad be negautų pajamų, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad asmuo buvo priverstas dirbti neatlygintiną darbą ne pagal jo specialybę ir turimą išsilavinimą, o kaip atliekamą bausmę, ieškovui turi būti papildomai atlygintas ir darbas, kurį jis atliko pagal panaikintą nuosprendį (t.y. 40 valandų neatlyginto priverčiamojo darbo), pagal tuo metu galiojusį vidutinė darbo užmokestį už vieną savaitę. Kadangi iki ieškinio padavimo nuo panaikinto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio praėjo 3 metai, ieškovo reikalavimas atlyginti paskaičiuotas procesines palūkanas taip pat teisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje ieškovo reikalavimą teismas sprendžia esant pagrįstu ir nurodytą sumą turtinei žalai atlyginti priteisia iš atsakovo ieškovo naudai.

Ieškovas nurodo, kad likusią turtinės žalos sumą sudaro teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje pagal susitarimą su advokatu. Vis dėlto teismui nepateiktos teisinės pagalbos išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai, tokių įrodymų nėra ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (iš kurios ieškovas kildina patirtą turtinę žalą).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-^-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 103/2014).

Kadangi turtinė žala gali būti atlyginama tik visiškai įrodžius jos dydį, todėl ieškovui nepateikus įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų, atlygintų advokatui, teikiant teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje, šioje dalyje jo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškovas, be kita ko, teismo prašo atlyginti 17 000 eurų neturtinę žalą.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą bei tai, kad ieškovas pats raštu delsė pasinaudoti teismine gynyba (dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei metams nuo ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos), o teismų praktikoje egzistuoja prezumpciją, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 ir kt.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti ieškinyje nurodyta suma.

Kita vertus, pažeidus ieškovo Konstitucines teises bei neteisėtai apribojus jo laisvę ir įgyvendinus neteisėtu nuosprendžiu paskirtas poveikio priemones (neatlygintiną darbą), ieškovas galėjo patirti dvasinius išgyvenimus.

Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į tai, kad ieškovui visgi panaikintu nuosprendžiu nebuvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, teismas sprendžia, kad 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti būtų pagrįsta, teisėta ir tinkama. Toks žalos dydis laikytinas adekvačiu pažeistai teisei apginti.

Todėl nurodytais motyvais šioje dalyje ieškovo ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies.

Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Kiti procesiniai klausimai 

Skolininkas (valstybė) iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą - procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesinės palūkanos. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo metines palūkanas už priteistą sumą (žalos atlyginimą) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą turtinę ir neturtinę žalą (2 428,35 eurų sumą) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d.).

Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų (nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą), todėl ieškinį patenkinus iš dalies pastarosios nėrajam atlyginamos (CPK 88. 93, 98 str.).

Kadangi atsakovas ar trečiasis asmuo teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies atsakovui ar trečiajam asmeniui pastarosios nėra atlygintinos (CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 265, 268, 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovo Aurimo Drižiaus ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos 428,35 eurų (keturi šimtai dvidešimt aštuoni eurai 35 et) turtinės ir 2 000 eurų (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 428,35 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Gintaras Seikalis

 

Peržiūros: 4002

Komentarai   

+51 # Zigmas Vaišvila 2016-12-07 21:25
Nuoširdžiai sveikinu Aurimą su labai svarbiu ledų pralaužimu.
Zigmas Vaišvila
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # totot 2016-12-09 22:02
Kažkaip keista, kad nesveikinat, kas surašė. :)
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+24 # Gediminas Žilinskas 2016-12-07 23:47
...Nuosirdžiai prisijungiu - prie mūsų Gerb. Signataro, p. Zigmo Višvilos sveikinimų ir džiaugiuosi - dabartine, i svarbiąja Pergale, būtent mūsų - iskilaus, ir gerai žinomo - naujojo politinio formato, Lietuvos žurnalistikos Teisuolio Gerb. Redaktoriaus, p,. Aurimą Drižio : pasiekta Pergale - prieš vydomą melą !... Griežtai, ir nebaudžiamai - taikomą, su nepelnytai - prievarta brukamu : buvusių SSSR kadrinių komunistų, išlikusių Lietuvos valdžioje : su jų dirbtinuoju, ir nusikalstamu politiniu paniekinimu, teismuose !... Labai vertinamą - už Jo skelbiamą Tiesą, apie Lietuvą ir visą Pasaulį... Vis randamą - pirmąjame, Valstybės istorijoje - "Laisvame lakraštyje Lietuvai" : daugelio lietuvų - išieivių, gyvenancių toli New York'e... Tvirtai būkime vieningi - tik už lietuviškąją, bet ne svetimąją ir "gejo - kosmopolitinę" : dabartinę, mūsų Tėvynę Lietuvą XXI amžiuje !
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # Gediminas Žilinskas 2016-12-08 00:14
...Kuo nuosirdžiausioji, ir tikrai - jau audringoji Pagarba, nuo daugelio lietuvių širdžių : gyvenančių New York'e, būtent Vilniaus apylinkės teismo : labai iškiliąjam, ir sąžiningąjam - Teisėjui, Tamstai Gintarui Seikaliui !.... MIelai Jūsų - vis lauksime, ir šiltai atsiminsime - atsilankant, kiekvienu metu : lietuvių, Apreiškimo parapijoje New York'e, sekmadieniais - nuo 10.00 AM iki 1.00 PM valandų.... Jūs būsite visados, mums labai - brangus, Svečias iš Tėvynes Lietuvos !
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+15 # Cha 2016-12-08 06:36
Tai ką, pakeitė Pūlinį į kvalifikuotą AT pirmininką ir teismas virto visai vakarietišku nepriklausomu teismu. O dar sako, nuo personalijų mažai kas priklauso. Priklauso ir dar kaip!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # čia tas teisėjas 2016-12-08 08:10
N U T A R T I S 2008 m. spalio mėn. 20 d. teisėjas Gintaras Seikalis, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį atsakovams Aurimui Drižiui ir Vytautui Kabailai dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo
N U S T A T Ė :

Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems „Gyvenimo būde“ atrodo, kad didžiajai daliai jų žodžių sąskambis Teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-jambu genčiai skardinė nuo konservų.
: vengdamas suklysti dėl galimo neadekvataus surinktų įrodymų vertinimo ir siekdamas užtikrinti ieškovui jo konstitucinę teisę į viešą, teisingą, nepriklausomą ir bešališką teismą, bei vadovaudamasis LR CPK 66 str. nusišalinu nuo šios bylos nagrinėjimo.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # banga 2016-12-08 16:24
PAGALIAU . .gera zinia tokia niuria ziemos diena.Sveikinimai Aurimui Driziui.Pagarba teisejui Gintarui Seikaliui.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # lape 2016-12-08 19:39
mylime dora teiseja.Telaimina Dievas Jus ir Jusu seima!bhgze
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # Albertas Cemnickas 2016-12-08 23:42
Kokia gera naujiena, sveikinu gerbiamą LL redaktorių Aurimą Drižių su nedidele, bet pergale. Tik su vienu dalyku nesutinku - už tokią baisią padarytą moralinę žalą (šitiek metų tampymų po teismus, daug kartų nuteisimo net realiu laisvės atėmimu, net pasikėsinimu nužudyti dirbtinos avarijos būdu), neturtinę žalą reikėjo įvertinti ne 20 tūkst. e., o mažiausiai kokių 120000 eurų, kas irgi dar neatlygintų Jums padarytos skriaudos. Sėkmės tolimesnėje veikloje!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # totot 2016-12-09 22:03
Vis tik redakcijos juristė ne iš kelmo spirta :)
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Monika 2016-12-09 15:11
Aurimai, sveikinu, ne piniguose esme, o tai, kad sito klano atstovai pasipriesino gaujai, kuri nebaudziama lauzo zmoniu likimus. Su artejanciom sventem!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # jeronimas 2016-12-09 23:20
Pagarba siam teisejuj! Sveikinu ,Aurimai,su sia garbinga doro zmogaus nutartimi.Ne pinigai cia svarbu.Svarbiausia,kad nieksams prisiklijavusiems prie valdzioje esamu atmatu,nebepavyko susidereti su teismu.Teisejas pamate,kokie cia vingiai apraizge "teisine "sistema.Labai tikiuosi,kad ateis diena,kai Garbus Teisejai ivykdys teisinguma ir Garliavos nusikalteliu tikruju,ir valstybes nieksu valdzioje Lietuvos uzgrobima,praskolinima,isvogima,isprichvatizavima ir kitas milijardines nieksybes.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti