Prokurorės Ritos Poškienės kaltinamas aktas "valstybės tarnautojui", LL redaktoriui A.Drižiui

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

KAUNO APYGARDOS PROKURATŪROS

KAUNO APYLINKĖS PROKURATŪROS 6-ASIS SKYRIUS (KAUNO RAJONAS)

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas

Laisvės pr. 79A, Vilnius

 

KALTINAMASIS AKTAS

 

Data 2016-11-22

Surašymo vieta Kaunas

Baudžiamosios bylos Nr. 03-2-00502-16

 

Aurimas  Drižius,  36808110026,  1968-08-11,  Kaunas, Lietuva,  Lietuvos,  Konstitucijos  pr.

23B, Vilnius, Vilniaus m. sav., Lietuva, Žirmūnų 94-37, Vilnius, Lietuva, Vedęs/ištekėjusi, UAB "Patikimas verslas" direktorius, teistas :

2009-02-23 Vilniaus m 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., BK 155 str.,

2010-04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011-06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d.,

2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013-12-09 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 181 str. 1 d.,

2014-03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2014-09-15 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,- 1 m 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis  LR BK  75 str.  laisvės  bausmės vykdymą   atidedant  1 m 6 mėn,  įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

 

kaltinamas tuo, kad

 

2012-09-21,  Vilniuje,  Konstitucijos  pr. 23B-22, būdamas  UAB  „Laisvo  laikraščio“ direktoriumi, bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, t.y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. tyčia nepatikrinęs įtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos, 2012-09-22-28 d., Nr. 38 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, parašė bei išspausdino straipsnį „Nukentėjusiems nuo V.Milinio  (buvusio  Kauno  apygardos teismo  pirmininko įsūnio)grasinama  mirtimi“,  kuriame pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d.; 14 str. 2 d.; 19 str. 2 d.; bei 22 str. 8 d.

4 p., nuostatas viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, bei šmeižė Albertą Milinį ,tuo sukeldamas visai Milinių šeimai didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos Milinių šeimai, t.y. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d.

be  to, jis  Vilniuje,  Konstitucijos  pr. 23B-22, būdamas  UAB  „Laisvo  laikraščio“ direktoriumi, bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės  informavimo  priemonės  turinį, 2012 m. rugsėjo  22 d. - 2012 m. rugsėjo  28 d. savaitraštyje  Nr.  38 (394) „Laisvas  laikraštis“,  išspausdino  straipsnį  „Nukentėjusiems  nuo

 

Biudžetinės įstaigos filialas, Laisvės al. 32, LT-44240 Kaunas.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, filialo kodas 191884734, Apylinkės prokuratūros duomenys: Maironio g. 30, LT-44249 Kaunas,

tel. (8 37) 394 400, faks. (8 37) 322 279, el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

V.Milinio  (buvusio  Kauno  apygardos teismo  pirmininko įsūnio)  grasinama  mirtimi“,  kuriame viešai paskelbė melagingus prasimanymus galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą

2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo  Vaido  Milinio  atminimui,  išsakydamas  žodžius:  „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veikla arba tiesiog pasikelti policijos  duomenis ir nukentėjusiųjų  nuo šio  piliečio  žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų  per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“  susiję  žmonės, kurie  neva susekė  ir nustatė,  kad V.Milinis  yra trečiasis  jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V.Milinis ir buvo nužudytas.“, tai yra įvardindamas mirusįjį Vaidą Milinį kaip įtariamąjį pedofilijos byloje, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK

313 str. 2d.

be  to jis,  2013-04-19,  Vilniuje,  Konstitucijos  pr. 23B-22, būdamas  UAB  „Laisvo laikraščio“  direktoriumi,  bei leidžiamo  leidinio  „Laisvas  laikraštis“  redaktoriumi,  t.y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės  turinį, turėdamas  Visuomenės  informavimo  įstatymo  3 str.  3 d. numatytą  pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. tyčia nepatikrinęs įtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos 2013-04-20-26 d., Nr. 16 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, parašė bei išspausdino straipsnį „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus“, kuriame pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d.; 14 str. 2 d.; 19 str. 2 d.; bei 22 str. 8 d.

4 p., nuostatas viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, bei šmeižė Albertą Milinį, tuo sukeldamas visai Milinių šeimai didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos Milinių šeimai, t.y. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d.

be  to jis,  2013-05-10,  Vilniuje,  Konstitucijos  pr. 23B-22, būdamas  UAB  „Laisvo laikraščio“  direktoriumi,  bei leidžiamo  leidinio  „Laisvas  laikraštis“  redaktoriumi,  t.y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės  turinį, turėdamas  Visuomenės  informavimo  įstatymo  3 str.  3 d. numatytą  pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. tyčia nepatikrinęs įtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos, 2013-05-11-17d., Nr. 19 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, parašė bei išspausdino straipsnį „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, kuriame pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d.; 14 str. 2 d.; 19 str. 2 d.; bei

22 str. 8 d. 4 p., nuostatas viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, bei šmeižė Albertą Milinį, tuo sukeldamas visai Milinių šeimai didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos Milinių šeimai, t.y. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str.

1 d.

be to, jis  Vilniuje,  Konstitucijos  pr. 23B-22, būdamas  UAB  „Laisvo  laikraščio“ direktoriumi, bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės  informavimo  priemonės  turinį, 2013 m. gegužės  11 d. - 2013 m. gegužės 17 d. savaitraštyje  Nr. 19 (426) „Laisvas  laikraštis“,  po interviu  su A.Rėkliu  išspausdino  straipsnį

„Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, kuriame paskleidė apie Milinių šeimą tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja, aiškindamas kaip Vaido Milinio nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje bei priskirdamas jį prie ieškomų nusikaltėlių, t. y. teigdamas: „neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip –

 

policijos duomenų bazėje  saugomos policijos  ieškomų,  įtariamų  nusikaltėlių  nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka – mįslė.“, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2d.

 

Įtariamojo pozicija dėl įtarimo

neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas

Įtariamojo atsakomybę sunkinančios, lengvinančios aplinkybės

nenustatyta

 

Piktnaudžiavimas, Mirusiojo atminimo paniekinimas, Piktnaudžiavimas, Piktnaudžiavimas, Šmeižimas

 

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

 

2013-02-14 Aurimas Drižius, apklaustas specialiuoju liudytoju, parodė, kad 2012 vasarą, tikslios datos neatsimena, jam arba jo pavaduotojui Juozui Ivanauskui paskambino Algimantas Rėklys ir pasakė, kad turi įdomios informacijos apie Milinius. Tada Rėklys jiems atsiuntė skundo kopiją, kurį buvo rašęs Kauno Žaliakalnio policijai ir pareiškimą. Po viso to jis nuvyko į Kauno miestą ir susitiko su Rėkliu kažkokioje kavinėje, galimai Savanorių prospekte. Susitikus Rėklys jam  davė interviu  ir visa  tai  ką Rėklys  pasakojo yra parašyta leidinyje  Nr. 38 (394). Viso  to interviu  metu jis  darė garso įrašą,  kurį pateiks  prie  bylos. Kadangi  Rėklys turėjo Žaliakalnio policijai adresuotą pareiškimą su policijos spaudu, kad pareiškimas gautas, todėl jam nekilo jokių abejonių  dėl  interviu  teisingumo.  Jis  su  Rėkliu jokios  sutarties  dėl  atsakomybės  už pateiktų duomenų patikimumą ir dėl to, kad Rėklys atsako už duomenų teisingumą neturi, jokios sutarties neturi. Jis buvo įsitikinęs, kad Rėklys  sako tiesą, nes turėjo tai apie ką pasakoja, t. y. žodžius pagrindžiančius dokumentus (pareiškimą Žaliakalnio policijai). Be to jis ir pats yra girdėjęs, kad Albertas Milinis, buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas, yra labai įtakingas ir kerštingas ir, kad dengdavo savo įsūnio Vaido Milinio visokias istorijas. Visa tai jam pasakė A.Rėklys ir jis dar yra girdėjęs  iš  kitų šaltinių,  kurių nenori atskleisti.   A.Rėklys  jam  pasakojo, kad jį  ruošiasi nužudyti, užtildyti tiek  prokurorai, tiek  policijos  pareigūnai,  kurie  susiję  su  šia  istorija.  Tie grasinimai A.Rėkliui ir  jam atrodė realūs. Interviu iš A.Rėklio jis paėmė per vieną susitikimą. A.Rėklio kalba ir elgesys  jam  jokių abejonių  nesukėlė,  o apie  tai,  kad A.Rėklys  kalbasi  su akmenimis ir medžiais, jis yra skaitęs „Lietuvos ryto“ dienraštyje. A.Rėklio elgesys buvo normalus. Iki to laiko jis A.Rėklio nepažinojo. Jis visos A.Rėklio pateiktos informacijos netikrino, nes informacija jam   nekėlė jokių abejonių. Į Žaliakalnio policiją neskambino patikrinti informacijos,  nes A.Rėklio interviu  nekėlė  abejonių.  Jis  yra „Laisvo  laikraščio“  redaktorius, direktorius  ir taip  pat rašantis  straipsnius  žurnalistas.  Jų  „Laisvo  laikraščio“,   kaip viešosios informacijos  rengėjo,  redakcijoje  nėra jokio  atsakingo  asmens  už visuomenei  pateikiamo straipsnio ar interviu teisingumą.  (T. 1, b.l. 65-68 ).

2016-06-29 Aurimas Drižius, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam  suprantama,  tačiau  su juo nesutinka,  nes parašyta  nesąmonė.  Jokiose  psichiatrinėse įstaigose jis nėra registruotas ir niekur nesigydė. Dėl jam pareikštų įtarimų gali pasakyti tik tiek, kad jis yra UAB „Laisvas laikraštis“ redaktorius, nėra valstybės tarnautojas ir niekada nebuvo juo prilygintas. Jis nieko nešmeižė ir jokio mirusiojo atminimo nepaniekino, daugiau niekio nepasakos. (T. 2, b.l. 48-49 ).

2016-11-15 Aurimas Drižius, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad papildomai daugiau neturi ką papasakoti, tik tai, kad visa byla yra suklastota, jis prilygintas valstybės tarnautojui. Reikėtų paieškoti kito straipsnio. (T. 2, b.l. 55 ).

 

2013-11-05 Algimantas Rėklys, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad praeityje niekada teistas nebuvo. Yra gulėjęs Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje savo paties iniciatyva, yra registruotas Kauno Centro poliklinikos psichikos centre savo paties iniciatyva. Priklausomybės ligų centre nėra registruotas. Galvos traumų ar operacijų nėra turėjęs. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo turinį suprato,  kaltu neprisipažįsta  ir dėl  pareikšto  įtarimo  nori paaiškinti,  kad parodymų neduos, parodymus  duos vėliau, pasitaręs su Žmogaus  teisių gynimo asociacija. (T. 1, b.l. 179-

180).

2013-11-12 Algimantas Rėklys, papildomai apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jis atsisako duoti parodymus dėl to, kad pateikė pareiškimą dėl nepasitikėjimo advokate ir prašo advokatę nuo jo gynimo nušalinti. Prašo pateikti advokatų  sąrašą ir leisti pačiam pasirinkti gynėją. Taip pat pareiškime  prašo  suteikti  2 mėnesių  laikotarpį,  kad galėtų  surašyti  atsikirtimus  dėl  pareikšto įtarimo. (T. 1, b.l. 188-189).

 

Liudytoja Marija Milinienė, 2012-10-29 apklausos metu, parodė, kad 2012 m rugsėjo 22-28 d. „Laisvo laikraščio“ Nr. 38(394) buvo išspausdintas straipsnis „Nukentėjusiems nuo V.Milinio ( buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi:. Šio straipsnio autorius yra nurodytas Aurimas Drižius, kuris teigia, kad jos sūnus Vaidas Milinis 2004 m. grasino ginklu Algimantui  Rėkliui. Apie  šią  istoriją  ji nėra niekados nieko  girdėjusi.  Straipsnyje  melagingai, šmeižikiškai teigiama, kad jos sūnus priėjo liepto galą dėl to, kad taip gyveno.  Jos sūnus gyveno padorų gyvenimą,  gyveno kartu su  ja,  mokėsi  mokykloje,  narkotikų nevartojo. Straipsnyje melagingai ir šmeižikiškai yra teigiama, kad jos sūnaus V.Milinio tragišką likimą galėjo nulemti ir jos vyro įtaka,  atseit,  išsukant Vaidą  nuo įvairių kriminalinių  istorijų. A.Rėklys šmeižia jos mirusį sūnų, nes sūnus niekada nebuvo įsivėlęs į jokias nusikalstamas veikas. Jos nužudyto sūnaus  atminimas  yra paniekintas per spaudą,  viešai.  A.Rėklys  teigia,  kad jos  sūnus  vartojo narkotikus,  o narkotikų Vaidas  tikrai nevartojo, tai  galima  patikrinti , nes Vaidas buvo kraujo donoras. Ji pažinojo ir dar dabar bendrauja su visais sūnaus draugais, nei vienas iš sūnaus draugų nėra nusikaltėlis ar vartojantis narkotikus, tai šmeižtas. A.Rėklys kaltina jos vyrą bei teisėsaugos pareigūnus tuo, kad ruošiamasi Rėklį nužudyti. Mano, kad yra būtina nedelsiant išsiaiškinti, kas nori konkrečiai nužudyti A.Rėklį, kad vėliau nebūtų galimybių interpretuoti, kad A.Rėklį nužudė pedofilų klanas. A.Rėklys  kaltina jos vyrą tuo, kad jis,  neva, sužlugdė Rėklio verslą, nes atseit visur jautė jos vyro ranką. Rėklys teigdamas taip, turėtų tai patvirtinti kokiais nors patikimais šaltiniais, kuriuos būtų galima patikrinti tyrimo metu. Jos vyras šmeižiamas ir tuo, kad priklauso kažkokiai  grupuotei,  o   jos  vyras  yra teisininkas,  padorus  šeimos  žmogus,  o ne kažkoks nusikalstamos  gaujos  stogas, kaip, kad teigia  A.Rėklys. Būtina  šioje  byloje  išsiaiškinti  visas aplinkybes dėl tokių A.Rėklio teiginių bei pareiškimų, reikalinga išsiaiškinti kas A.Rėkliui suteikė tokią  informaciją  apie  tai,  kad rengiamas  jo  nužudymas.   Prašo  ją  pripažinti šioje  byloje nukentėjusiąja dėl jos nužudyto sūnaus atminimo paniekinimo ir šmeižimo. 2004 metais jos sūnus Vaidas buvo „Martyno Mažvydo“ vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, apie Vaido elgesį bei būdą gali papasakoti tos mokyklos pedagogai, prašo juos apklausi šioje byloje. Jos sūnus Vaidas nuo 2005 metų  draugavo  su Dovile  Kietyte,  keletą  metų iki nužudymo gyveno kartu, ruošėsi tuoktis, prašo apie Vaidą apklausti ir D.Kietytę bei jo geriausią draugą Giedrių Sakalauską. Yra įsitikinusi,  kad jos  vyrą bei  sūnų A.Rėklys  šmeižia  kažkieno  tai  paprašytas,  nes nuo Rėklio minimo įvykio 2004 metais praėjo ilgas laiko tarpas, t.y. net aštuoneri metai, o per tą laiką Rėklys niekur nesikreipė, nerašė jokių straipsnių, nesikreipė nei į teisėsaugą, nei į žurnalistus, o šmeižti pradėjo tik 2012 metais, t.y. tik po to, kai pradėjo aiškėti, kad kažkas kurdamas visą pedofilijos skandalą  į  jį  įtraukė ir  jos  sūnų  Vaidą  Milinį.  Kadangi  ji  yra girdėjusi,  kad A.Rėklys  yra ekstrasensas ir tuo labai domisi, Rėklys ir pats pripažįsta tai šiame straipsnyje, žino, kad Rėklys kalbasi bei informaciją gauna iš medžių, akmenų, todėl mano, kad Rėklys gali būti ligonis ir todėl

 

prašo, kad Rėkliui būtų paskirta teismo medicinos psichiatrinė ekspertizė, kurioje būtų nustatyta ar Rėklys neserga kokia nors liga. (T. 1, b.l. 28-29).

Liudytoja  Marija  Milinienė,  2013-02-06  papildomos  apklausos metu,  parodė, kad prie ankstesnių  savo  parodymų  nori papildyti, kad ji  2013-02-02  iš  savo  vyro Alberto  Milinio sužinojo, kad jos nepilnamečiu sūnumi Nojumi Miliniu labai domisi A.Rėklys. Jos vyrui visa tai papasakojo  Nojaus  šaudymo treneris  Merūnas  Grikša  2012-02-02  d. per šaudymo  varžybas, kurios vyko Alytaus mieste. Jos vyras į varžybas Nojų vežė pats ir treneris priėjęs prie jos vyro papasakojo, kad pas trenerį buvo apsilankęs A.Rėklys ir, kad Rėklys domėjosi Nojumi, domėjosi Vaidu Miliniu bei visa jos šeima. Iš kur A.Rėklys sužinojo kur sportuoja jos sūnus Nojus, nežino, bet mano, kad jos sūnus Nojus  buvo sekamas ar paties Rėklio ar kokių nors kitų asmenų, nes niekur nebuvo skelbiama kur sportuoja jos sūnus Nojus, niekur nebuvo skelbiama, kad Nojus būtent  lanko  šaudymą  ir  būtent  ten,  kur atvyko  Rėklys.  Prašo imtis  priemonių,  kad būtų užtikrintas jos sūnaus Nojaus  saugumas ir tuo tikslu prašo paimti jos sūnaus trenerio mobilaus ryšio telefono išklotines būtent tos dienos, kai jai skambino Rėklys bei A.Rėklio mobilaus ryšio telefono išklotines už pusę metų,  tikslu nustatyti su kokiais asmenimis Rėklys bendrauja ir ar Rėklys pats nesekė jos sūnaus Nojaus. (T. 1 , b.l. 30).

Liudytoja  Marija  Milinienė,  2016-10-19  papildomos  apklausos metu,  parodė, kad savo anksčiau  duotus parodymus  prisimena  ir juos  tvirtina,  nori papildyti, kad „Laisvo  laikraščio“ redaktorius, Aurimas Drižius ir toliau rašo analogiškus straipsnius šmeižiančius ją ir jos šeimą, o būtent: jos žiniomis paskutinį straipsnį, A.Drižius laisvame laikraštyje parašė šių metų vasarą, berods birželio ar liepos mėnesyje. Nors tiek 2013-10-11 ir 2014-04-18 Žurnalistų etikos inspektorius A.Drižių įspėjo dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo bei pareikalavo paneigti  teiginius,  kuriuos A.Drižius  buvo parašęs savo  straipsniuose,  kurie  šmeižė  jos  sūnų V.Milinį,  tačiau A.Drižius nesiliauja ir toliau rašo straipsnius šmeižiančius ją ir jos šeimą, o tai įrodo A.Drižiaus piktybinę tyčią ir sistemiškumą darant nusikalstamas veikas prieš ją ir jos šeimą, siekdamas ją ir jos šeimą visuomenės akyse paversti dideliais nusikaltėliais, o jos nužudytą sūnų visuomenei pateikdamas kaip ginkluotą nusikaltėlį. Taip pat prašo, kad „Laisvam laikraščiui“ - kaip juridiniam  asmeniui  būtų taikomos  laikinosios  apsaugos  priemonės,   kad toliau  nebūtų rašomi straipsniai įžeidžiantys ją ir jos šeimą, nes visą šią melagingą informaciją A.Drižius skelbia internetinėje erdvėje, o kiti internetiniai portalai skleidžia tokią informaciją savo internetiniuose  puslapiuose,  socialinėse  grupėse, jau  pateikdami  kaip patvirtintą  faktą,  kad jos sūnus vykdė ginkluotus nusikaltimus. Visa ši melaginga ir šmeižikiška bei sistemingai piktybine tyčia skleidžiama informacija stipriai paveikė visą jos šeimą tiek psichologiškai, tiek morališkai bei fiziškai, nes dėl pastovios įtampos ir šios melagingos skleidžiamos informacijos labai pablogėjo tiek jos, tiek jos šeimos narių sveikata. Šiuo metu dėl civilinio ieškinio pasisakyti negali, tačiau tai padarys vėliau. (T.1, b.l. 31).

 

Liudytojas Albertas Milinis, 2012-10-29 apklausos metu, parodė, kad 2012 m rugsėjo 22-28 d. „Laisvo laikraščio“ Nr. 38(394) buvo išspausdintas straipsnis „Nukentėjusiems nuo V.Milinio ( buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi". Šio straipsnio autorius yra nurodytas Aurimas Drižius, kuris teigia, kad jo įsūnis Vaidas Milinis 2004 m. grasino ginklu Algimantui Rėkliui. Straipsnyje melagingai, šmeižikiškai teigiama, kad jo įsūnis priėjo liepto galą dėl  to, kad taip  gyveno. Straipsnyje  melagingai  ir šmeižikiškai   yra teigiama,  kad jo įsūnio V.Milinio tragišką likimą galėjo nulemti  jo įtaka, išsukant Vaidą nuo įvairių kriminalinių istorijų. A.Rėklys šmeižia jo mirusį įsūnį, neva Vaidas buvo kažkoks nusikaltėlis, o jis buvo Vaido stogas. Rėklys tuo pačiu įžeidžia bei šmeižia jį, vadindamas stogu. A.Rėklys melagingai teigia, kad jo įsūnis grasino Rėkliui ginklu ir kad sakė, „Aš tave nukalsiu“. Jis yra šmeižiamas A.Rėklio, neva, jis naikino kažkokius įrodymus, buvo įsūnio stogas. Jis yra apšmeižtas ir įžeistas per visuomenės

 

informavimo priemones. Jo nužudyto įsūnio atminimas taip pat yra paniekintas. A.Rėklys teigia, kad jo įsūnis  vartojo narkotikus,  narkotikų  Vaidas  tikrai nevartojo,  tai  galima  patikrinti, nes Vaidas  buvo kraujo donoras.  Jis  niekada  nėra kalbėjęs  su Kauno  m. savivaldybės  Bendrojo skyriaus vedėju I.Levandavičiumi apie jokį A.Rėklį ir apie kokį nors atsiskaitymą su juo. Nėra to buvę, tai melas. Jis niekada niekam nėra žadėjęs duoti 20 000 litų už kokią nors moralinę žalą dėl Vaido  neva kažkokių padarytų  nusikaltimų,  tai  šmeižtas  ir  melas.  A.Rėklys kaltina  jį  bei teisėsaugos pareigūnus tuo, kad ruošiamasi Rėklį nužudyti. A.Rėklys jį kaltina tuo, kad jis neva sužlugdė  Rėklio verslą,  nes  atseit  visur  jautė  jo ranką. Rėklys  melagingai  teigia,  kad nuo jo nukentėjo ir dar vienas Rėklio pažįstamas asmuo, kad jis visaip Rėkliui ir Rėklio draugui keršijo, Rėklys teigia, kad visur buvo jaučiama jo ranka. Straipsnyje šmeižiamas yra dėl to, kad priklauso kažkokiai grupuotei. Yra šmeižiamas dėl to, kad sutvarkė kažkokią bylą, kad A.Rėklys kreipėsi pas jį dėl kažkokios bylos iškėlimo, kad A.Rėklys buvo pas jį atėjęs į priėmimą, kad po to jis sutvarkė kažkokią bylą ir, kad po to liko kaltas A.Rėklys dėl tos bylos.  Viešai yra kaltinamas dėl kažkokios bylos sutvarkymo, yra kaltinamas akivaizdžiai nesančių nusikalstamų veikų padarymu. Kadangi yra šmeižiamas jo nužudytas įsūnis Vaidas Milinis ir taip   pat jis yra šmeižiamas, bei kaltinamas visokiais nebūtais dalykais jis pats, kad netgi  rengiasi nužudyti A.Rėklį , o tai yra labai sunkus nusikaltimas, reikalinga šioje byloje išsiaiškinti visas aplinkybes dėl tokių A.Rėklio teiginių bei pareiškimų, reikalinga išsiaiškinti kas A.Rėkliui suteikė tokią informaciją apie tai, kad rengiamas Rėklio nužudymas. Prašo jį pripažinti šioje byloje nukentėjusiuoju ne tik dėl jo paties šmeižimo ir kaltinimo rengiantis labai sunkiam nusikaltimui-nužudymui, bei priklausymo grupuotei,  bet ir dėl jo įsūnio Vaido  Milinio  šmeižimo  nebūtais nusikaltimais,  kaltinant Vaidą esant  nusikaltėliu  bei narkomanu.  2004 metais  jo įsūnis  Vaidas  buvo „Martyno  Mažvydo“ vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, apie Vaido elgesį bei būdą gali apibūdinti tos mokyklos pedagogai, prašo juos apklausti šioje byloje, tai bus kaip Vaido charakterizuojanti medžiaga, kad Vaidas nebuvo joks chuliganas ar narkomanas, o priešingai buvo paslaugus, pareigingas, geras mokinys. Mano, kad jį ir jo įsūnį A.Rėklys šmeižia kažkieno tai paprašytas, nes nuo jo minimo įvykio 2004 metais  praėjo  ilgas  laiko  tarpas,  t.y. net 8 metai,  o per tą  laiką  Rėklys  niekur nesikreipė. Šmeižti pradėjo tik 2012 metais, t.y. tik po to, kai pradėjo griūti pedofilijos skandalas. Taip  pat kadangi daugybę  metų  dirbo teisėju,  nagrinėjo  daugybę  bylų, gali  būti, kad yra nagrinėjęs  kokią nors A.Rėklio  bylą ir galimai  galėjo  būti Rėklio atžvilgiu  priimtas  Rėkliui nepalankus sprendimas, o tai gali būti Rėklio kerštas jam ir jo šeimai. (T. 1, b.l. 39-41).

Albertas Milinis 2013-02-07, papildomos apklausos metu,  parodė, kad prie ankstesnių savo parodymų nori papildyti, kad 2013-02-02 jis savo sūnų Nojų Milinį nuvežė į varžybas Alytaus mieste. Jam atvykus į varžybas su sūnumi, prie jo priėjo Nojaus treneris Merūnas Grikša ir pakvietė pasikalbėti. Treneris pradėjo pasakoti apie tai, kad 2013-01-31 į treniruotę, apie 16.00 val. , atėjo  iš  matymo pažįstamas  vyras, kuris  prisistatė  Rėklio pavarde  ir pasakė,  kad nori pasikalbėti. Rėklys pradėjo treneriui aiškinti, kad parašė straipsnį į „Laisvą laikraštį“ ir paklausė trenerio, ar treneris yra skaitęs tą straipsnį. Kiek jam minėjo treneris, tai pasakė, kad to straipsnio neskaitė, o Rėklys tada pradėjo pasakoti, kad parašė tą straipsnį,  būtent apie Nojaus Milinio tėvą, t.y. apie jį. Treneris pasakė, kad Rėklys kalbėjo apie tai, kad dabar jau  A.Milinis nebe teismo pirmininkas ir nėra toks galingas kaip, kad ankščiau, sakė, kad yra eilinis žmogus ir, kad Rėklys dabar jam tikrai atkeršys ar susidoros. Rėklys treneriui minėjo, kad atkeršys už tai, kad, atseit, jis kažkada yra sužlugdęs Rėklio kažkokį verslą, kuris buvo milijoninis.   Jis   nėra jokio Rėklio verslo sužlugdęs, net nežino kokiu verslu Rėklys užsiima ar užsiėmė ankščiau. Gali būti, kad jis yra nagrinėjęs kokią nors Rėklio ar Rėklio kokios nors įmonės bylą, bet to tikrai tvirtinti negali, nes neatsimena. Treneris pasakojo, kad Rėklys sakė, kad Albertas Milinis yra grasinęs ginklu per kažkokį kitą asmenį. Nesupranta, kaip galima žmogui grasinti ginklu per kokį nors kitą asmenį. Jis nėra su Rėkliu turėjęs kokių nors reikalų ir nėra su kokiais nors asmenimis kalbėjęs apie šį

 

asmenį. Treneris pasakojo, kad Rėklys po to pradėjo klausinėti apie Vaidą Milinį  bei apie kitą sūnų Nojų Milinį. Klausinėjo kokio charakterio buvo Vaidas, kokio charakterio yra Nojus. Klausė kokiu ginklu šaudo Nojus. Jam sukėlė nerimą tai, kad Rėklys gerai žino kur treniruojasi jo sūnus, o tokios informacijos nei jis, nei jo žmona niekur nėra skelbę. Mano, kad jo sūnus Nojus bei visa jo šeima yra sekama Rėklio ar kitų kokių asmenų. Treneris buvo labai  sunerimęs dėl  to, kad Rėklys žino kur treniruotes lanko Nojus. Treneris pasakė, kad mano, jog apie jo šeimą gali būti renkama visa įmanoma informacija ir, kad Rėklys atėjęs pas jį pasikalbėti jau tvirtai žinojo, kad Nojus treniruojasi būtent  tose patalpose. Reikalinga imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų užtikrintas jo sūnaus Nojaus saugumas ir jo šeimos saugumas. (T. 1, b.l. 42-43).

 

Liudytojas Valerijus Filkovas 2013-10-22, apklausos metu, parodė, kad 2013-02-02 jis kartu su patruliu Audriumi Averka dirbo spec. poste, t. y. saugojo Milinių šeimą. Tikslaus laiko negali nurodyti, bet pamena, kad A.Milinis savo sūnų Nojų vežė į varžybas Alytaus mieste, kartu su jais vyko jo kolega A.Averka, o jis liko  Milinių namuose su kitais saugomais šeimos nariais. Kai  jie grįžo iš Alytaus, jam A.Averka papasakojo, kad kai jie atvyko į varžybas, prie A.Milinio priėjo Nojaus treneris Merūnas Griška  ir papasakojo apie  tai,  kad 2013 metų sausio  pabaigoje,  pas trenerį į šaudymo mokyklą,  kur treniruojasi Nojus, buvo atėjęs kažkoks vyras, kurio pavardės nepamena, ir kalbėjo apie tai, kad dabar A.Milinis jau nebe teismo pirmininkas ir nėra jau toks galingas kaip anksčiau, sakė, kad dabar A.Milinis eilinis žmogus ir, kad A.Miliniui dabar atkeršys ar susidoros. Taip pat iš A.Averkos pasakojimo sužinojo, kad tas vyras trenerio klausinėjo apie Vaidą  Milinį  bei  Nojų Milinį.  Jiems  sukėlė  įtarimų  tai,  kad tas vyras  gerai  žino kur Nojus treniruojasi. Apie tai jie informavo savo būrio vadą Darių Krunglevičių. (T. 1 ,b.l. 48)

 

Liudytojas Audrius Averka 2013-10-22, apklausos metu, parodė, kad 2013-02-02 jis kartu su vyr. patruliu Valerijumi Filkovu dirbo spec. poste, t.y. saugojo Milinių šeimą. Tikslios valandos negali nurodyti, bet pamena gerai, kad Albertas Milinis vežė sūnų Nojų Milinį  į varžybas, kurios vyko Alytaus mieste. Į Alytų išvyko jis, Albertas Milinis ir Nojus Milinis. Jo kolega V.Filkovas liko namuose ir saugojo kitus Milinių šeimos narius. Nojus Milinis vyko į šaudymo varžybas ir, kada jie  atvažiavo  į varžybas, prie Alberto Milinio  priėjo  vyras, kaip suprato vėliau,  Nojaus Milinio  treneris ir pradėjo Albertui  Miliniui  pasakoti  apie  tai,  kad  maždaug savaitė  laiko  iki vasario  02 dienos,  į  treniruočių  salę,  kur dabar  treniruojasi  Nojus  Milinis,  atėjo  iš  matymo pažįstamas vyras. Treneris pasakojo, kad tas vyras prisistatė Rėklio pavarde ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Treneris pasakojo, kad Rėklys pradėjo aiškinti, kad yra parašęs kažkokį straipsnį į

„Laisvą laikraštį“ ir klausė trenerio ar treneris yra skaitęs tą straipsnį. Kiek suprato, treneris to straipsnio  buvo neskaitęs,  o Rėklys  tada pradėjo  pasakoti,  kad parašė tą straipsnį  būtent apie Nojaus Milinio tėvą Albertą Milinį. Treneris pasakojo, kad Rėklys kalbėjo apie tai, kad Albertas Milinis  dabar  yra nebe  teismo  pirmininkas  ir nėra jau  toks galingas  kaip  ankščiau.  Rėklys treneriui sakė, kad A.Milinis dabar jau yra eilinis žmogus ir, kad Rėklys dabar jau tikrai atkeršys Albertui  Miliniui.  Rėklys  treneriui  sakė, kad A.Miliniui  atkeršys dėl  to, kad, atseit, A.Milinis kažkada seniai yra sužlugdęs Rėklio kažkokį verslą ar biznį. Treneris pasakojo, kad Rėklys sakė, kad Rėkliui Albertas  Milinis  yra grasinęs  ginklu, bet netiesiogiai,  o per kažkokį kitą  asmenį. Treneris pasakojo, kad Rėklys po to pradėjo klausinėti apie Vaidą Milinį  bei apie Nojų Milinį. Klausinėjo kokio charakterio buvo Vaidas Milinis, kokio charakterio yra Nojus Milinis. Klausė kokiu ginklu šaudo Nojus MIlinis. Jam sukėlė nerimą tai, kad Rėklys gerai žino, kur treniruojasi nepilnametis Milinių sūnus Nojus  Milinis. Jis grįžęs atgal į Milinių namus iš varžybų, apie tai papasakojo savo kolegai V.Filkovui ir apie tai, ką sužinojo, pranešė  būrio vadui Dariui Krunglevičiui, kadangi sunerimo dėl Milinių šeimos ir Nojaus Milinio saugumo. Kokiu būdu atkeršys Rėklys Miliniui   nežino, bet tai jiems sukėlė nerimą, nes saugo  Milinių  šeimą ir yra

 

atsakingi už jų saugumą. (T. 1, b.l. 49-50).

 

Liudytojas Merūnas Griška  2013-02-06,  apklausos metu, parodė, kad yra nepilnamečio Nojaus Milinio šaudymo treneris. Nojus Milinis pas jį treniruojasi jau 3 metus, šaudo treniruotėse iš pneumatinio (orinio) ginklo. Šaudo pneumatiniais šovinukais, kurie yra 4,5 milimetro. Treniruotės  vyksta  Kaune,  Partizanų  g. 180, patalpose,  priklausančiose  Jaunalietuvių  sporto organizacijos mokyklai. Nojus Milinis šiuo metu yra Lietuvos jaunių rinktinės narys.   Jis pats asmeniškai  Nojų prisikalbino  pradėti  treniruotis.  Nojus  Milinis  yra labai  lėtas,  ramus,  geras vaikas. Jis pažinojo ir Nojaus vyresnį brolį Vaidą Milinį, nes Vaidas Nojų atveždavo į treniruotes. Apie Vaidą Milinį  gali papasakoti tik iš geros pusės, nes Vaidas buvo labai mandagus, ramus, domėjosi Nojaus treniruotėmis, matėsi, kad Nojus Vaidui yra svarbus kaip vyresniam broliui ir Vaidas Nojų globojo kaip jaunesnį broliuką. Vaidas Milinis pas  jį  niekada  nešaudė ir nesitreniravo. 2013 m. sausio 28 ar 29 d. jam į mobilaus ryšio abonentą paskambino nežinomas numeris ir, kai atsiliepė, jam vyriškis prisistatė Rėklio pavarde ir pasakė, kad kažkada, maždaug prieš 4-5 metus, pas jį treniravosi to vyriškio sūnus. Rėklys jo paklausė kada gali atvykti pas jį pasikalbėti, jis jam atsakė, kad dirba nuo 15.00 val. iki 19.00 val. 2013-01-31  pas  jį į treniruotę, apie 16.00 val., atėjo iš matymo pažįstamas vyras ir prisistatė Rėklio pavarde ir pasakė, kad nori su pasikalbėti. Jam atsakė, kad kalbėtis gali nedelsiant, o Rėklys pasakė, kad nori pasikalbėti nuošalioje vietoje, kad niekas jų pokalbio negirdėtų ir norėjo jį nusivesti pokalbiui į koridorių, bet jis Rėkliui pasiūlė užeiti į jo kambariuką, kuris yra prie pat salės. Jie įėjo abu į kambariuką ir Rėklys tada pradėjo aiškinti, kad parašė straipsnį į „Laisvą laikraštį“ ir paklausė jo ar skaitė tą straipsnį. Jam  atsakė,  kad tokių laikraščių neskaito. Tada Rėklys  ėmė aiškinti, kad tame laikraštyje  yra parašęs  straipsnį  apie  Nojaus  Milinio  tėvą Albertą  Milinį,  pasakė,  kad dabar Albertas  Milinis  yra jau  nebe galingas  teismo  pirmininkas,  o eilinis  pilietis,  tai  dabar Rėklys Albertui  Miliniui  atkeršys už tai, kad Albertas Milinis kažkada seniai  sužlugdė  Rėklio verslą, kuris nešė milijoninius pelnus. Dar pasakė, kad Albertas Milinis Rėkliui yra grasinęs ginklu per kažkokį Rėklio draugą. Jis tada Rėkliui pasakė, kad nueitų į policiją ir praneštų apie tai, kad Albertas  Milinis  grasino  ginklu. Tada Rėklys  pradėjo  klausinėti  apie  Vaidą  Milinį,  klausė  ar Vaidas Milinis pas jį treniravosi, jam pasakė, kad nesitreniravo, tada Rėklys  paklausė ar Vaidas turėjo kovinį ginklą, atsakė, kad nežino to, nes nematė. Po to Rėklys  pasakė, kad Vaidas buvo labai  agresyvus,  nestabilios  psichikos  ir, kad yra jam  grasinęs.  Kuo ir kaip grasino  Vaidas, nepasakė. Jis taip ir nesuprato iš kalbos ar Vaidas grasino žodžiu ar ginklu ar per kokius kitus asmenis,   nes  jis  Rėklį  nutraukė ir  pasakė,  kad duotų ramybę  mirusiam  žmogui. Rėklys kalbėdamas mėtėsi tarp paties pasakytų teiginių ir vis žvilgčiojo į duris, kurios buvo praviros. Rėklys elgėsi labai keistai, žvilgčiojo per duris, žvilgsnis nuolat lakstė po patalpą, atrodė neramus ir gana keistas.  Jų pokalbio tikrai niekas iš  salėje  buvusių  vaikų negirdėjo,  o tuo metu jokių suaugusių žmonių salėje tikrai nebuvo. Po to Rėklys pradėjo jo klausinėti apie Nojų Milinį, nes atėjęs jau žinojo, kad Nojus treniruojasi pas jį. Jam tai pasirodė labai keista, kad Rėklys žino kur treniruojasi  Nojus.  Rėklys  tada pasakė, kad visi,  t.y. Milinių  šeima,  domisi  ginklais  ir šaudo. Rėklys  ėmė klausinėti kokiu ginklu šaudo Nojus, klausinėjo kokio charakterio yra Nojus. Jam pasakė, kad Nojus yra labai lėtas ir ramus ir, kad šaudo pneumatiniu ginklu, o Rėklys tada atsakė, kad juos visus Milinius traukia ginklai. Tada jis Rėkliui pasakė, kad nesąmones kalba ir, kad Nojų lankyti šaudymą jis prisikalbino pats, Nojus visai nenorėjo lankyti šaudymo ir tuo nesidomėjo. Tą dieną Nojaus treniruotėje, kada buvo Rėklys, nebuvo. Kada jis pajuto, kad Rėklys labai domisi Nojumi ir renka informaciją,  nutraukė  su Rėkliu  pokalbį, pasakė, kad baigiame  tą pokalbį ir daugiau su Rėkliu nesikalbėjo. Nenorėjo su juo nieko kalbėtis apie nepilnametį vaiką, kadangi jis aiškiai suprato, kad Rėklys renką informaciją apie Nojų Milinį.  Jis iš Rėklio visos tos kalbos suprato, kad Rėklys toliau rinks informaciją apie Milinių vaikus ir apie Milinių šeimą, suprato, jį

 

tai labai jaudina dėl mažamečio Nojaus Milinio. (T. 1, b.l. 51-52).

Liudytojas  Merūnas Griška  2013-05-09,  papildomos  apklausos  metu,  parodė, kad nori papildyti, kad jis Algimantą Rėklį pažįsta tik iš matymo, pažinojo Rėklį iki apsilankymo pas jį, tada kai domėjosi Nojumi Miliniu. Pažinojo dėl to, kad maždaug prieš 5 metus pas jį šaudymo grupėje  treniravosi  Rėklio  sūnus atrodo  Mantas  Rėklys,  todėl  ir teigia,  kad Algimantą  Rėklį pažinojo iš ankščiau ir apsirikti tikrai negalėjo, kad būtent Rėklys pas jį buvo atėjęs ir domėjosi Nojumi Miliniu. (T. 1 , b.l. 53).

 

Liudytoja Elvyra Rėklienė 2013-10-18, apklausos metu, parodė, kad 1987-01-16 ištekėjo už Algimanto  Rėklio, santuokoje gimė  sūnus Gintautas  Rėklys ir mantas Rėklys.  Ji  su A.Rėkliu kartu gyveno iki 2004 metų  gegužės 22 d., šią  dieną  gerai  atsimena  dėl  to, nes vyras  nieko nesakęs susirinko visus daiktus ir išėjo iš namų. Kur išėjo nežino, nes nieko nesakė. Jai jos vyras nieko nesakė apie tai, kad 2004-03-25 jį kas nors gatvėje važiuojant automobiliu būtų užpuolęs, grasinęs ar mojavęs pistoletu. Niekada apie tai nėra girdėjusi. Ji pati apie Milinių šeimą nieko nėra girdėjusi iki 2010 metų, kai buvo rastas negyvas Milinių sūnus. Tai žino tik iš žiniasklaidos. Jai jos vyras apie Milinių šeimą niekada nėra nieko pasakojęs. Ji su vyru oficialiai išsituokė 2011-

03-15, nors kartu negyveno jau nuo 2004-05-22. apie vyrą gali pasakyti tiek, kad jis yra gana keistas, nes po skyrybų kartą buvo atėjęs jos iškolioti į darbovietę. Vyras visą laiką norėjo visiems vadovauti, diktuoti savo sąlygas. Norėjo kad visi jo klausytų. Jo elgesyje kažkokios itin išreikštos agresijos nėra mačiusi, vaikų ir jos niekada nėra mušęs, smurto  namuose niekada nebuvo. Dar jiems gyvenant kartu, ji yra mačiusi Algimantą kartą miške medituojantį atsistojus prieš akmenį. Kuo Algimantas užsiimdavo išvykęs iš namų  su draugais nežino. Žino tik tai, kad Algimantas gaudavo kažkokią informaciją iš medžių ir akmenų, užsiimdavo meditacijomis. Tokių dalykų, kad Algimantas jai būtų sakęs, kad jį kas nors grasina nušauti ji nepamena. Ji po vyro netikėto išėjimo iš namų buvo dideliame strese ir šoke, išgyveno sunkų laikotarpį likusi su dviem vaikais, o ypač po tokių vyro išsakytų žodžių „ sunaikinsiu ir sužlugdysiu morališkai ir finansiškai“. Ji savo vyro draugų rato nežino. Kaip galėjo Rėkliui kilti mintis rašyti „Laisvame laikraštyje“ straipsnį apie tai kaip Rėklį kažkas planuoja nužudyti to nežino. Jos vyras yra išgyvenęs daug stresinių  situacijų dėl  to, kad žlugo jo verslas  ir įklimpo į dideles  skolas.  Tačiau  ji  niekada iš  savo vyro nėra girdėjusi to, kad jo verslą sužlugdė Milinis. Gali būti, kad A.Rėkliui pakriko nervai nuo didelių pergyvenimų.  Nėra girdėjusi  to, kad jos  vyras yra įstojęs  į „Drąsos  kelio“  partiją,  nežino  ar A.Rėklys lankėsi Garliavoje Klonio gatvėje. Nenori nieko girdėti apie savo buvusį vyrą. Sūnus Mantas Rėklys, kiek ji atsimena nėra sakęs, kad jam važiuojant kartu su tėvu automobiliu būtų kas nors grasinęs ginklu ar kaip nors kitaip.(T.1, b.l. 56-59).

 

2013-05-06 į elektroninio pašto dėžutę Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Aurimas Drižius atsiuntė  garso  įrašą  su Algimanto  Rėklio interviu  apie  Milinius,  duotu A.Drižiui 2012 metų vasarą. (T. 1 , b.l. 70-73)

2013-08-06 atlikta pateikto įrašo stenograma. (T.1, b.l. 74-77).

 

2013-05-13 daiktų pateikimo protokolu Marija Milinienė pateikė „Laisvo laikraščio“ 2013-

05-11-17 d.  Nr.  19  (426)  kopiją,   kur  4  puslapyje   straipsnyje   perrašytame  A.Drižiaus

„Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“ bei pateikė kompaktinį diską su 2012-03-30 LNK TV žinių laidos įrašu, kur A.Drižius teigia apie Vaidą Milinį, kad jis švaistėsi pistoletu. (T. 1, b.l. 78-79).

 

2013-11-04  daiktų pateikimo  protokolu Marija  Milinienė  pateikė  Žurnalistų  etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą iš 8 lapų. (T. 1, b.l. 80-88).

 

 

 

2014-05-23 daiktų pateikimo protokolu Marija Milinienė pateikė 2014-04-18 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą iš 4 lapų bei Žurnalistų etikos tarnybos raštą su priedu iš 2 lapų. (T. 1, b.l. 89-95).

 

2013-11-25 daiktų pateikimo protokolu Marija Milinienė pateikė iš internetinio puslapio

„Laisvas laikraštis“ redaktoriaus   A.Drižiaus rašytą straipsnį „Ką nutylėjo R.Janutienės

„Patriotai“?“ iš 4 lapų. (T. 1, b.l. 96-100).

 

Iš  2016-04-02 Lietuvių  kalbos  instituto  specialisto  išvados  Nr. E-16-02 matyti,  kad Semiotinės ekspertizės atsakymus pateikia: Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Laimutė Kalėdienė

1. Atsakymas į 1-ąjį klausimą

Ar  „Laisvo  laikraščio“  2012-09-22-28  straipsnyje  „Nukentėjusiems  nuo V. Milinio  (buvusio

Kauno  apygardos teismo  pirmininko įsūnio)  grasinama  mirtimi“,  2013-04-20-26  straipsnyje

„Kauno  policija  ir STT slepia  įtariamus V. Milinio  nusikaltimus?“,  2013-05-11-17 straipsnyje

„Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, rašytuose A. Drižiaus vardu, yra išsakyti teiginiai apie Vaidą Milinį ir Milinių šeimą, ar išsakoma nuomonė?

1.1. „Laisvo  laikraščio“  2012-09-22-28  straipsnis  „Nukentėjusiems  nuo V. Milinio  (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“ išspausdintas A. Drižiaus vardu, todėl atsakant į klausimą, ar jame yra išsakyti teiginiai apie Vaidą Milinį  ir Milinių šeimą, ar išsakoma nuomonė, visų pirma vertintini straipsnio autoriaus A. Drižiaus išsakomi žodžiai, o po to apžvelgtinas visas kontekstas, kuriame tie žodžiai išsakomi, ar, tiksliau sakant, parašomi. Taigi atliekant šią semiotinę ekspertizę A. Rėklio žodžiai tampa fonu, kuriame išryškėja A. Drižiaus pozicija. Skaidrios žiniasklaidos principas yra išklausyti ir pateikti tiek vienos, tiek ir kitos pusės nuomonę. Kaip tik šis principas ir pažeidžiamas nagrinėjamame straipsnyje, nes jame išreiškiama tik viena – A. Rėklio – nuomonė, o A. Drižius jai pritaria, nepateikęs jokių kitos nuomonės faktų. Štai  straipsnyje  po A. Rėklio kalbos  citatos  su kaltinimais  policijai,  kad ji esą sunaikinusi A. Rėklio pareiškimus dėl V. Milinio grasinimų, apklausos protokolus ir net tą registracijos knygą, kurioje tie pareiškimai buvę suregistruoti, A. Drižius pareiškia savo nuomonę: „Todėl Generalinė prokuratūra  galėtų  pasidomėti  savo  kolegų  iš  Kauno  veiklą  (꞊ veikla)  arba  tiesiog  pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus.“ Pareiškęs nuomonę, jis daro išvadas, apibendrinimus, t. y. teigia, tvirtina, kad jeigu policija pasidomėtų nukentėjusiųjų nuo V. Milinio pareiškimais, tai „Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V. Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V. Milinis ir buvo nužudytas.“ Šiuo sakiniu A. Drižius jau teigia, kad Vaidas Milinis buvo nužudytas už tai, kad jis yra laikomas trečiuoju ieškomu pedofilu Aido vardu ir kad nužudė ne su „Drąsos keliu“ susiję žmonės.

Lingvistinės analizės požiūriu tokiu būdu straipsnyje pareiškiamas tvirtinimas nėra labai stiprus, nes  vartojama   tariamoji  nuosaka  (galėtų  pasidomėti;  tada  nereikėtų  bandyti įtikinti),  tačiau semiotinės analizės požiūriu šitokiu aptakiu būdu vis dėlto yra tvirtinama, kad žmonės jau yra parašę savo pareiškimuose policijai, kad jų skriaudikas buvo V. Milinis.

Lingvistinės analizės požiūriu ir pačioje straipsnio pradžioje, perpasakodamas A. Rėklio kalbą, A. Drižys du kartus pavartojęs  žodį mano, išreiškia nuomonę:

a) „Kaunietis Algimantas Rėklys mano, kad buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto

Milinio įsūnį Vaidą Milinį galėjo nužudyti tokie patys kaip ir jis nusikaltėliai.“

b) „Vyras [A. Rėklys – čia ir toliau laužtiniuose skliaustuose paaiškinta mano – L. K.] mano, kad

 

V. Milinio tragišką likimą galėjo nulemti ir jo įtėvio, Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto

Milinio įtaka, išsukant jaunuolį nuo įvairių kriminalinių istorijų, į kurias jis buvo įsivėlęs.“

Tai,  kad žodžio mano  vartojimas  yra aiški  lingvistiškai  analizuojamo  teksto  nuoroda,  jog pateikiama nuomonė, patvirtina ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – DLKŽ, interneto prieiga: http://dz.lki.lt/) nurodytos veiksmažodžio manyti reikšmės, ypač 1-oji:

man‖ýti, mãno, mãnė

1. būti kokios nuomonės, būti įsitikinusiam: ~aũ, kad rytoj bus gražu. Ką tu apie jį ~aiii̇̃?

2. galvoti, mąstyti: Daug mãnančių, mažai išmanančių (tts.) .

3. ketinti, žadėti: Ką ~aiii̇̃ daryti, baigęs mokyklą? Jis visai nemãnė pasiduoti. mãnym‖as (1): Mano ~u, jam ten ne vieta

Tai,  kad lingvistiniu  požiūriu straipsnyje  dėstoma nuomonė,  implikuoja  ir straipsnio  autoriaus vartojamas prieveiksmis galimai, kuris reiškia, kad A. Drižius perpasakoja A. Rėklio žodžius jų nevertindamas, nes būdvardis galimas, iš kurio padarytas šis prieveiksmis, turi galimumo, potencialumo reikšmę, taip apibūdinamą ir DLKŽ:

gãlim‖as, ~a (3b)

1. kuris gali įvykti, atsitikti: Toks atsitikimas visai g. Tai negãlimas daiktas.

Todėl darytina išvada, kad sakinyje iš minėto straipsnio „Kodėl nėra jokių įrodymų dėl galimai V. Milinio padarytų nusikaltimų?“, yra pareikšta nuomonė.

Analizuojant šio straipsnio tekstą į akis krinta tai, kad straipsnis susideda iš dviejų prasminių dalių:  pirmojoje  straipsnio  dalyje  autorius A. Drižius  perpasakoja, ką girdėjo  iš A. Rėklio,  ir pateikia 2004 m. kovo 31 d. A. Rėklio policijai rašyto pareiškimo tekstą. Antrojoje straipsnio dalyje pateikiamas A. Drižiaus interviu, darytas su A. Rėkliu pastarojo prašymu 2012 m. rugsėjo

18 d.

Išanalizavus interviu tekstą lingvistiniu požiūriu, jame nerasta jokių įrodymų, kad čia dėstoma nuomonė: nėra jokių formalių, kalbos priemonėmis išreikštų požymių. A. Drižius šiame interviu yra A. Rėklio pašnekovas,  pritariantis  jo reiškiamoms  mintims,  o iš  pokalbio matyti,  kad A. Rėkliui dėstant savo mintis, A. Drižius jį papildo, primena, pvz.: „“O ką galvojate apie Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. Smolską?“, „O kokia jūsų nuomonė apie A. Milinio įsūnį V. Milinį?“

Taigi darytina išvada, kad dėl to, kad nepateikiama jokios kitos nuomonės ar jokių kitų tų pačių faktų interpretacijų, t. y. nepaklausiama kitų žmonių, nors apie juos šnekama, nepasiteiraujama ir kitos pusės ar neutralių žmonių, A. Drižius straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“ pateikia faktus, t. y. tvirtina. Jis tiesiog  pritaria  ir  pateikia  laikraštyje  A.  Rėklio dėstomus  faktus.  Tokiu būdu šis  straipsnis semiotinės analizės požiūriu tampa A. Drižiaus išdėstyta A. Rėklio pateikiama įvykių interpretacija. Ekspertė nesiima tirti, ar tie įvykiai atitinka tiesą, ar yra melagingi, bet semiotinės analizės  požiūriu A. Drižius  šiame  straipsnyje  pareiškė  savo tvirtinimus,  tiesa,  kai kuriuos  su lingvistinėmis išlygomis (vartodamas tariamąją nuosaką), bet vis dėlto atsakymas į klausimą, ar straipsnyje pareikšta nuomonė, ar tvirtinimas, yra aiškus: pareikštas tvirtinimas.

1.2.  „Laisvo laikraščio“ 2013-04-20-26 straipsnyje „Kauno policija ir STT slepia įtariamus V. Milinio  nusikaltimus?“ A. Drižius  išdėsto  savo požiūrį į žiniasklaidos  reguliavimo  principus:

„Jeigu teismas pripažins, kad visuomenės informavimo priemonių redaktoriai asmeniškai atsako už tai, ką jose parašo bet kas, kad ir interneto svetainės komentatorius, tai žiniasklaida greitu laiku apskritai išnyks kaip dūmas – juk bus galima susodinti į kalėjimus visų leidinių redaktorius, motyvuojant tuo, kad kam nors nepatiko jų žiniasklaidos priemonių turinys.“ (Šis sakinys yra komentaras, atsiradęs dėl to, kad A. Drižiui priekaištaujama  dėl „Laisvame  laikraštyje“, kurio redaktorius  jis  ir yra, išspausdinto  R. Gajauskaitės  straipsnio  „Vaidas  ar Aidas“).  Taigi  šiuo sakiniu A. drižius teigia, kad žiniasklaidai nėra privalu ieškoti objektyvumo, kurį galima pasiekti

 

pateikus ne vieną, o bent dvi nuomones ginčijamu klausimu.

Toliau A. Drižius pateikia melagingą faktą: „Nepaisant to, kad LL redaktorius A. Drižius savo straipsniuose niekur nėra net užsiminęs, kad V. Milinis galėjo būti trečias „pedofilas Aidas“, M. Milinienė jau įvardino A. Drižių kaip šmeižiką (...)“. Bet ką tik nagrinėtame LL 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“ yra toks sakinys: „Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą  Milinį  nužudė ir apšmeižė  su judėjimo  „Drąsos  kelias“  susiję  žmonės,  kurie  neva susekė ir nustatė, kad V. Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“.

A. Drižiaus nuomonės  pareiškimu laikytinas jo pasisakymas dėl to, kad policija nesiima priemonių dėl A. Rėklio dar 2004 m. įteikto pareiškimo dėl netinkamo V. Milinio elgesio: „Kaip kitaip  vertinti  tą  faktą,  kad kaunietis  Algimantas  Rėklys  dar 2004 m. kreipėsi  į  policiją, skųsdamasis, kad jį nužudyti grasino tas pats jau minėtas Vaidas Milinis.“

Toliau minėtame straipsnyje A. Drižius dėsto ne nuomonę,  o faktus: kaip LL redaktorius, t. y. A. Drižius buvo pakviestas į Kauną pas policijos tyrėją A. Gecevičienę, kaip A. Rėklys papasakojo apie tai, kad A. Milinis norėjo jam duoti kyšį. A. Rėklio pasakojimas pateikiamas kaip tiesioginė kalba, kabutėse. Tačiau kadangi tame pasakojime pareiškiama daug kaltinimų, žurnalistas turėtų paklausti ir kitos, kaltinamosios, pusės, o paskelbęs tik vienos pusės žodžius jis tuo parodo savo pritarimą jiems, neparodo jokio suabejojimo. Taigi straipsnyje išdėstomas tvirtinimas, kurį dėl minėtų aplinkybių (nėra pateikta kitos nuomonės ar komentarų, nors yra kaltinimai) reikia laikyti faktų pateikimu, tvirtinimu. Pakartojami LL 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“ jau skelbti A. Rėklio pareiškimas policijai ir A. Drižio interviu su A. Rėkliu. Jau vien tai rodo ypatingo dėmesio skyrimą A. Rėklio dėstomiems  faktams,  o pats  straipsnis  dar baigiamas  pranešimu,  kad „LL redaktorius kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, nurodydamas visas aplinkybes, ir prašydamas pradėti  tyrimą  dėl  policijos  ir  prokuratūros  įtariamos  korupcijos,  tačiau  gavo tik  formalų atsakymą.“, t. y. Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė tirti šį skundą.

Apibendrinant teigtina,  kad  „Laisvo  laikraščio“  2013-04-20-26 straipsnyje  „Kauno  policija  ir STT slepia  įtariamus  V. Milinio  nusikaltimus?“  semiotinės  ekspertizės  požiūriu yra pateikti tvirtinimai, o ne nuomonė.

1.3.   „Laivo laikraščio“ 2013-05-11-17 straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“ pateikiamas A. Drižiaus interviu su A. Rėkliu, kuriame pastarasis teigė, kad M. Milinienė jį apšmeižė, nes A. Rėklys M. Milinienės kaltinimus pavadino prasimanymais.  Semiotinės  analizės  požiūriu A. Drižius  visiškai  pritaria  A. Rėklio  dėstomai įvykių interpretacijai ir akivaizdžiai palaiko vien A. Rėklį, o žiniasklaidos postulatas yra reikalavimas pateikti  ir kitą  nuomonę, išklausyti  ir kitą pusę. To nepadaręs. A. Drižius tampa vienos  nuomonės  dėstytoju,  vienos  pusės iš  dviejų  besiginčijančių  atstovu.  Todėl  A. Drižius šiame straipsnyje išdėsto faktus, pareiškia tvirtinimą, o ne nuomonę.

2. Atsakymas į 2-ąjį klausimą

Ar  „Laisvo  laikraščio“  2012-09-22-28  straipsnyje  „Nukentėjusiems  nuo V. Milinio  (buvusio

Kauno  apygardos teismo  pirmininko įsūnio)  grasinama  mirtimi“,  2013-04-20-26  straipsnyje

„Kauno  policija  ir STT slepia  įtariamus V. Milinio  nusikaltimus?“,  2013-05-11-17 straipsnyje

„Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, rašytuose A. Drižiaus vardu, išsakyti teiginiai gali paniekinti ar pažeminti Vaidą Milinį arba jo šeimos narius? Jeigu taip, tai kokie tai teiginiai?

„Laisvo laikraščio“ 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo  pirmininko įsūnio)  grasinama  mirtimi“  įžeidžiančiu  teiginiu  laikytini  šie A. Drižiaus vardu išsakomi žodžiai: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veiklą (꞊ veikla) arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio

 

žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V. Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V. Milinis ir buvo nužudytas.“

3. Atsakymas į 3-iąjį klausimą

3. Ar „Laisvo laikraščio“ 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio

Kauno  apygardos teismo  pirmininko įsūnio)  grasinama  mirtimi“,  2013-04-20-26  straipsnyje

„Kauno  policija  ir STT slepia  įtariamus V. Milinio  nusikaltimus?“,  2013-05-11-17 straipsnyje

„Svarbiausioji  pedofilijos  bylos  liudininkė Marija  Milinienė  skęsta  melo  jūroje?“  išsakyti teiginiai yra įžeidžiantys ir šmeižiantys Milinių šeimą, jeigu taip, tai kokie tai teiginiai?

„Laisvo laikraščio“ 2013-05-11-17 straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“ po interviu su A. Rėkliu A. Drižius jau savo vardu pateikia teiginį, kurį galima laikyti įžeidžiančiu Milinių šeimos atžvilgiu aiškinant, kaip Vaido Milinio nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje: „Neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje  saugomos policijos ieškomų įtariamų nusikaltėlių nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka – mįslė.“ Šiame straipsnyje yra ir daugiau Milinių  šeimą įžeidžiančių teiginių (apie tai, kaip A. Milinis galėjo būti susijęs su kyšio davimu J. Furmanavičiui), bet jie išsakyti A. Rėklio vardu, todėl A. Drižiui šiuo atveju galėtų būti pareikšti priekaištai dėl medžiagos ir faktų šališko pateikimo, tačiau įžeidžiančius žodžius pasakė ne jis pats.  (T. 1, b.l. 165-171).

 

Įtariamojo gynėjai:

nėra

 

Įtariamąjį Aurimas Drižius charakterizuojantys duomenys:

Administraciniai teisės pažeidimai administracine tvarka baustas 24 kartus. (T. 2, b.l. 120-127) Psichiatrinis  gydymas,  įskaita   VšĮ  Vilniaus  miesto  klinikinės  ligoninės  Antakalnio  filiale neregistruotas  (T. 2 b.l. 175)

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale neregistruotas  (T. 2 b.l. 175)

Kardomosios priemonės

2016-06-29, Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Paskirta, Vyriausiasis tyrėjas Laura

Tamošiūnienė,

 

Duomenys apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą:

nėra

 

Proceso išlaidos:

2016-04-02 Lietuvių kalbos instituto specialisto išvados Nr. E-16-02 atlikto tyrimo vertė 200 eu. (T.1, b.l. 172 ).

 

Duomenys apie nukentėjusįjį:

Marija Milinienė (gim. 1965)

Nojus Arnoldas Milinis (gim. 1998) Albertas Milinis (gim. 1957) Simona Milinytė (gim. 1995)

 

Duomenys apie civilinį ieškinį:

nėra

 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

 

 

 

Kiti baudžiamosios bylos duomenys:

 

 

 

Prokuroro pozicija dėl galimybės teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą

negalima

 

Vadovaujantis  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  proceso kodekso  224 – 227 straipsniais,  ši baudžiamoji byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui teismui.

 

Prokurorė Rita Poškienė

 

 

 

DETALŪS METADUOMENYS

Dokumento sudarytojas (-ai) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6- asis skyrius (Kauno rajonas) 191884734, Maironio g. 30, Kaunas

Dokumento pavadinimas (antraštė) Kaltinamasis aktas

Dokumento registracijos data ir numeris 2016-11-22 Nr. 1.19-9379

Dokumento specifikacijos identifikavimo žymuo ADOC-V1.0

Informacija apie būdus, naudotus metaduomenų vientisumui užtikrinti "Registravimas" paskirties metaduomenų vientisumas užtikrintas naudojant "VI Registru Centras RCSC (IssuingCA-A), VI Registru Centras - I.k. 124110246 LT" išduotą sertifikatą "Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos, Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija,į. k.188601464\ LT", sertifikatas galioja nuo 2016-03-09 iki 2017-03-09. Veiksmą atliko

2016-11-22 14:06:44 Rita Poškienė, Prokurorė, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Kauno rajonas)

"Registravimas" paskirties metaduomenų vientisumas užtikrintas naudojant "VI Registru Centras RCSC (IssuingCA-A), VI Registru Centras - I.k. 124110246 LT" išduotą sertifikatą "Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos, Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija,į. k.188601464\ LT", sertifikatas galioja nuo 2016-03-09 iki 2017-03-09. Veiksmą atliko

2016-11-22 14:06:46 Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos

"Registravimas" paskirties metaduomenų vientisumas užtikrintas naudojant "VI Registru Centras RCSC (IssuingCA-A), VI Registru Centras - I.k. 124110246 LT" išduotą sertifikatą "Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos, Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija,į. k.188601464\ LT", sertifikatas galioja nuo 2016-03-09 iki 2017-03-09. Veiksmą atliko

2016-11-22 14:17:45 Rita Poškienė, Prokurorė, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Kauno rajonas)

Pagrindinio dokumento priedų skaičius -

Pagrindinio dokumento pridedamų dokumentų skaičius 3

Pridedamo dokumento sudarytojas (-ai) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6- asis skyrius (Kauno rajonas) 191884734, Maironio g. 30, Kaunas

Pridedamo dokumento pavadinimas (antraštė) Apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašas

Pridedamo dokumento registracijos data ir numeris 2016-11-22 Nr. 1.32-26464-(IBPS)

Pridedamo dokumento sudarytojas (-ai) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6- asis skyrius (Kauno rajonas) 191884734, Maironio g. 30, Kaunas

Pridedamo dokumento pavadinimas (antraštė) Bylos vidaus apyrašas

Pridedamo dokumento registracijos data ir numeris 2016-11-22 Nr. 1.17-41508

Pridedamo dokumento sudarytojas (-ai) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6- asis skyrius (Kauno rajonas) 191884734, Maironio g. 30, Kaunas

Pridedamo dokumento pavadinimas (antraštė) Bylos vidaus apyrašas

Pridedamo dokumento registracijos data ir numeris 2016-11-22 Nr. 1.17-41510

Programinės įrangos, kuria naudojantis sudarytas elektroninis dokumentas, pavadinimas IBPS sistema, versija 1.0.6

Informacija apie elektroninio dokumento ir elektroninio (-ių)

parašo (-ų) tikrinimą (tikrinimo data) Atitinka specifikacijos keliamus reikalavimus.

Visi dokumente esantys elektroniniai parašai galioja

Elektroninio dokumento nuorašo atspausdinimo data ir ją atspausdinęs darbuotojas Nuorašą suformavo IBPS sistema 2016-11-24 08:53:50

Vyriausiasis tyrėjas LAURA TAMOŠIŪNIENĖ

 

Peržiūros: 928

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti