Saulius Velečka (Agurkas) : "Teismas sąmoningai klastoja dokumentus"

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.67 (6 Votes)

Neseniai paaiškėjo, kad vadinamosios "agurkinių" gaujos  bylos dokumentus klastojo net Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, kuris rėmėsi žinomai melagingai išverstais Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimais vien tam, kad sukišti 'agurkinius" atgal į kalėjimą, nors jie teismo už groto laukė ilgiau nei tris metus.

 

Pats Saulius Velečka, kuriam policijos ONTT bando pripaišyti ir buvusio kandidato į prezidentus Vyntauto Sadausko nužudymo organizavimą (iš tikrųjų tai buvo paties Kauno ONTT vadovų darbas, siekiant pašalinti V.Sadauską kaip nereikalingą liudininką, buvusį policijos "slaptą agentą") savo skunde EŽTT teigia : 

"Mano nuomone Teismo galimą šališkumą rodo ir kitos susijusios objektyvios aplinkybės. Kaip jau minėta, prokuroro skundą Teismo teisėjų kolegija nagrinėjo 2016-08-04 14.00 val. Išnagrinėjus skundą buvo pranešta, jog nutartis bus paskelbta kitą dieną, t.y. 2016-08-05 dieną. Natūralu, jog iki nutarties oficialaus paskelbimo nei viena proceso šalis neturi ir negali žinoti būsimos nutarties turinio ir koks sprendimas bus priimtas. Deja, 2016-08-04 antroje dienos pusėje prie mano gyvenamosios vietos Gabijos g. 44-27, Vilniuje (kurioje aš privalėjau būti visą parą pagal kardomosios priemonės intensyvios priežiūros sąlygas), buvo organizuotas Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnų postas - gyvenamojo namo laiptinėje budėjo policijos pareigūnai, lauke prie daugiabučio namo stovėjo policijos automobilis su pareigūnais. Policijos pareigūnai namo laiptinėje ir lauke budėjo visą naktį iki pat to momento, kai 2016-08-05  13.30  val. buvo oficialiai paskelbta Teismo nutartis. Kiek man žinoma, analogiški policijos postai buvo organizuoti ir policijos pareigūnai visą parą budėjo ir prie kitų kaltinamųjų (A. Petkausko, N. Tučkaus, T. Petrošiaus) gyvenamųjų vietų. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog jau 2016-08-04 prokuratūrai ir policijos pareigūnams tapo žinoma, jog prokuroro skundas bus patenkintas ir policijos pareigūnai tiesiog laukė formalaus nutarties paskelbimo. Nors aš iš suėmimo buvau paleistas 2016-07-22, iki 2016-08-04 jokie postai nebuvo organizuoti. Tai, rodo, jog policijos pareigūnams 2016-08-05 nutarties turinys tapo žinomas ankščiau, nei ji buvo paskelbta.

Tai leidžia man pagrįstai abejoti Lietuvos apeliacinio teismo nešališkumu tiek priimant 2016-08-05 nutartį, tiek ir vėlesniuose proceso etapuose nagrinėjant kitus būsimus skundus.

 

II. Dėl EŽTT praktikos iškraipymo

 

Kaip jau minėta, iš  2016-08-05 nutarties motyvų  matyti, kad Teismas pateisino mano ilgą kalinimą ir asmens laisvės gerbimo taisyklės pažeidimą, argumentuodamas tuo, jog yra būtina apsaugoti ir užtikrinti viešąjį interesą, konstatuodamas, jog aš esu pavojingas visuomenei, jog „viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, padarytas nusikalstamas veikas”. Teismas nutartyje pažymėjo, kad tokia išvada grindžiama EŽTT formuojamos praktikos pagrindu – sprendimas Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, sprendimas Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, ir sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09 (toliau - EŽTT bylos). Būtent šiuos EŽTT sprendimus savo kalboje 2016-08-04 teismo posėdyje įvardino prokuroras Z. Tuliševski, žodžiu nurodydamas, jog šiais sprendimais EŽTT pateisina ilgalaikį suėmimą, jei jis taikomas organizuotų nusikalstamų grupių nariams. Tačiau, susipažinus su minėtais EŽTT sprendimais, kuriuos kaip savo sprendimo pagrindą įvardino Teismas, matyti, kad minėtų bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos nuo Klaipėdos apygardos teismo ir apeliacinės instancijos nagrinėtos bylos aplinkybių, jog šiuose sprendimuose buvo dėstomi kitokie argumentai, nei kad savo nutartyje neva cituodamas šiuos sprendimus nurodė apeliacinis teismas.

 

Dviejose iš EŽTT bylų, kurias savo nutartyje nurodė Teismas, iš tikrųjų buvo nagrinėjami klausimai, susiję su organizuotu nusikalstamumu, bylose buvo didelis skaičius inkriminuojamų epizodų, daug kaltinamųjų (trečioje cituojamoje byloje Kudla prieš Lenkiją taip pat buvo 10 teisiamųjų ir 29 epizodai), tačiau Teismas pacitavo selektyviai parinktus  šių EŽTT sprendimų pavienius ir izoliuotus teiginius, visiškai neatlikdamas palyginamosios analizės, ar šie sprendimai iš viso atitinka faktinę mano bylos situaciją:

1)      byloje Kudla prieš Lenkiją pareiškėjas buvo kalinamas 2 metus, 4 mėnesius ir 3 dienas, byloje Bak prieš Lenkiją pareiškėjas buvo kalinamas 2 metus ir 4 mėnesius, byloje Wrona prieš Lenkiją pareiškėjas buvo kalinamas 2 metus ir 11 mėnesių, tuo tarpu aš sprendimo priėmimo metu buvau kalinamas jau 3 metus ir 6 mėnesius;

 

2)      Minėtuose EŽTT sprendimuose akcentuojama, kad yra didelis pavojus, jog su organizuotu nusikalstamumu susiję pareiškėjai, jeigu jie būtų paleisti, galėtų daryti spaudimą liudytojams arba kitiems bendrininkams, arba kitaip trukdyti procesui. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad jau nuo 2015 metų svarstant kardomųjų priemonių, taikomų man ir kitiems kaltinamiesiems šioje byloje, pagrindus BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindas (galimas trukdymas procesui) buvo eliminuotas. Tokio pagrindo buvimo savo skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties nenurodė nei prokuroras, apie tai nieko nepasisakė ir Teismas. Nuo 2016-04-28 Klaipėdos apygardos teismas net yra atšaukęs izoliaciją tarp likusių suimtųjų šioje byloje;

 

3)      Minimose EŽTT bylose suformuota bendra praktika, kad ilgas kalinimas tokio pobūdžio bylose yra pateisinamas kol yra 1) atliekamas ikiteisminis tyrimas, 2) surašomas kaltinamasis aktas, 3) išklausomi kaltinamieji ir 4) esminiai - ,,raktiniai” liudytojai (angl. ,,key witness”). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas 2014 m. liepos mėn., esminiai liudytojai (bendradarbiaujantys su teisėsauga) buvo apklausti iki 2015 m. gegužės mėn., o visi liudytojai ir kaltinamieji užbaigti apklausti 2015 m. gruodžio mėnesį; Byloje liko neapklausti du kaltinamieji, kuriems buvo paskirtos psichiatrinės ekspertizės, tačiau jie pagal bylos aplinkybes yra tik antraeiliai, jų parodymai nei mano, nei kitų kaltinamųjų kaltės klausimo sprendimui yra visiškai neaktualūs, jiems net tyrimo metu netaikytos griežčiausios kardomosios priemonės;  

 

4)      Teismas nutartyje konstatavo, kad aš esu kaltinamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys), už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis). Tačiau ir šis argumentavimas neatitinka cituojamų EŽTT bylų, ką cituoja pats Teismas. Pavyzdžiui, byloje Bak prieš Lenkiją konstatuota (61 pastraipa), kad kaltinimų sunkumas kaip toks negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės. Analogiškai konstatuota ir sprendime Wrona prieš Lenkiją (36 pastraipa).

 

5)      Teismas priimdamas 2016-08-05 nutartį, tirdamas ir argumentuodamas mano kalinimo situaciją iš esmės konstatavo, kad Konvencijos 5 str. 3 d. pažeidimo nėra. Tačiau tuo pačiu Teismas cituoja bylą Kudla prieš Lenkiją, kurioje konstatuota visiškai priešingai: 2 metų ir 4 mėnesių kardomasis kalinimas pripažintas nepateisinamai ilgu kalinimo laikotarpiu, ir dėl to konstatuotas Konvencijos 5 str. 3 d. pažeidimas;

 

6)      Teismas savo nutartį argumentavo ir BPK nuostata, jog suėmimas negali viršyti 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama byla. Mano situacijoje 2/3 maksimalios terminuotos bausmės sudarytų virš 13 metų kardomojo kalinimo be teismo nuosprendžio. Toks atsietas nuo bylos Teismo argumentavimas yra visiškai nesuprantamas. Akivaizdu, kad aukščiau minimose EŽTT bylose, kuriomis Teismas neva vadovaujasi, yra nustatyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis reikia spręsti visuomenės intereso ir asmens teisių suvaržymo pusiausvyrą. Todėl toks aklas ir ištraukiant iš konteksto 2/3 laikotarpio nuostatos argumentavimas negali būti laikomas tinkamu.  

 

 

 

Analizuojant tiek Teismo 2016-08-05 nutartį, tiek šioje nutartyje įvardintus EŽTT sprendimus, yra akivaizdu, jog Teisėjų kolegijos nariai aklai pasitikėjo prokuroro išsakytais teiginiais dėl EŽTT praktikos, Teismo nutarties motyvuose cituojami EŽTT sprendimai prieštarauja bylos faktinei situacijai, EŽTT sprendimų esmė yra  iškraipyta. Tą faktą, jog sprendimų bylose Kudla prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją turinys yra kitoks, nei kad neva cituojamas 2016-08-05 nutartyje, įrodo prie šio pareiškimo pridedami EŽTT sprendimų minėtose bylose tekstai anglų kalba bei vertimai į lietuvių kalbą.

Peržiūros: 2022

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti