In Memoriam Juras POŽELA (1982 m. balandžio 12 d. 2016 m. spalio 16 d.)

Peržiūros: 1143
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (3 Votes)

Juozas IVANAUSKAS

 

In Memoriam Juras POŽELA (1982 m. balandžio 12 d.  – 2016 m. spalio 16 d.)

 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, politikas, visuomenininkas, LR Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo narys.

1988–2000 m. mokėsi Vilniaus miesto Antakalnio vidurinėje mokykloje.

2000–2004 m. studijavo informologiją Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete; įgijo komunikacijos ir informacijos mokslų bakalauro laipsnį.

2004–2006 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete; įgijo komunikacijos ir informacijos mokslų magistro laipsnį.

2003 m. pavasario semestre pagal Erasmus programą stažavosi Saxion Hogeschool Ijselland aukštojoje mokykloje Nyderlanduose.

J.Požela buvo valdančiosios Socialdemokratų partijos vicepirmininkas, partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas. 2011–2012 metais jis vadovavo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungai.

Nuo 2016 m. kovo 15 d. – sveikatos apsaugos ministras.

--------------------------------------------------------------------------------------------------

Rugpjūčio pradžioje ūmaus virškinimo sistemos (kasos) uždegimo užkluptas sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Juras Požela, beveik po dviejų mėnesių praleistų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje, Santariškių klinikose, mirė sekmadienio naktį, spalio 16 – ąją.

Sielvartaudamas dėl skaudžios 34 metų politiko netekties socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius teigė, kad jaunasis bendražygis Juras Požela turėjo galimybių tapti partijos vadovu, Ministru pirmininku ir netgi Lietuvos Prezidentu!..

Trečiadienį šimtai žmonių plūdo į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią – čia baltų gėlių jūroje skendėjo urna su sveikatos apsaugos ministro palaikais. 12 valandą laidotuvių procesija pajudėjo į Antakalnio kapines, kur politikas, atlydėtas pučiamųjų orkestro, atgulė amžinojo poilsio Menininkų kalnelyje...

 „Nepaprastai sunku kalbėti, kai tenka atsisveikinti ir išlydėti jauną žmogų, kuris savo darbais spėjo įrodyti, kad netekome puikaus žmogaus. Jis turėjo tiek daug gražių, prasmingų planų, kuriuos, deja, nutraukė sunki liga ir negailestinga mirtis. Lietuva prarado charizmatišką politiką, kuris turėjo visus duomenis tapti ne tik vienu iš politikos lyderių, bet ir valstybės vadovu. Jis buvo charizmatiškas, įžvalgus, gebantis prognozuoti ir numatyti keletą ėjimų į priekį. Tik 34-erių metų, o tiek daug spėjo pasiekti, nebijojo prisiimti atsakomybės ir visose darbuose buvo pastebimas gilus Juro požiūris. Sprendimus priimdavo drąsiai ir ryžtingai. Juras buvo jaunas žmogus, kuris sugebėjo sujungti skirtingas kartas.

Labai sunku sakyti „buvo, turėjo“, nes daugelis iš mūsų netekome bičiulio, draugo, malonaus žmogaus, turinčio puikų humoro jausmą, mokančio nuoširdžiai nusijuokti. Mieli Juro draugai, turite pasižadėti tęsti Juro darbus“, – atsisveikindamas su jaunuoju bendražygiu Antakalnio kapinėse kalbėjo premjeras A. Butkevičius.

---------------------------------------------------------------------------------------------------

Skaudžios netekties valandą tarytum naujai suskamba, įgauna kitokią prasmę jauno, perspektyvaus politiko Juro POŽELOS išsakytos mintys apie socialdemokratiją, jo idealistinė pozicija politinės karjeros pradžioje – 2007 metų interviu „Laisvam laikraščiui“.   

 Socialdemokratas Juras POŽELA: „Aš jau gimiau politikoje!..”

 

 Jaunasis socialdemokratas Juras POŽELA, neseniai atšventęs savo 25-ąjį gimtadienį, šiemet išrinktas jau antrai ketverių metų kadencijai Vilniaus miesto tarybos nariu. 2000 metais baigė  Antakalnio vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą. Po šešerių studijų metų, 2006 m. įgijo komunikacijos ir informacijos mokslų magistro laipsnį (žurnalistika). LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas, prezidiumo narys J.Požela yra dešinioji šio skyriaus pirmininko Algirdo Paleckio ranka. Nuo 2006 metų dirba Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi, o prieš tai - dvejus metus dirbo Europos Parlamento nario Justo Paleckio padėjėju, buvo LSDP tarptautinio sekretoriaus pavaduotojas. LSDP narys nuo 1999 metų, buvęs Europos jaunųjų socialistų organizacijos biuro narys, J.Požela yra eilės jaunimo organizacijų įkūrėjas. Kairiųjų pažiūrų politikas domisi filosofija, kalba angliškai, rusiškai, siekia socialinio teisingumo Lietuvoje. 

   Du bičiuliai, jaunieji socialdemokratai Juras Požela ir Algirdas Paleckis, laimėję rinkimus į Vilniaus miesto tarybą, džiaugėsi jog jiems pavyko realizuoti vieną pagrindinių savo idėjų sostinėje – sugriauti korupcinę Abonento sistemą. Prieš 11 mėnesių kilęs sumanymas, jų supratimu, akivaizdžiai pasitvirtino visai neseniai, kai naujai suformuota miesto valdančioji koalicija išrinko meru liberalą demokratą Juozą Imbrasą. Tokiu būdu, buvusio mero A.Zuoko šalininkai buvo nustumti į opoziciją ir jie jau nebegalės esmingai įtakoti Vilniaus miesto tarybos sprendimų. Praktiškai, tai reiškia, jog iki šiol nepriekaištingai veikusi Abonento sistema Vilniuje susidurs su rimta kliūtimi – nauja (tikėtina – socialiai teisingesne) valdymo sistema. 

     „Laisvo laikraščio” skaitytojams pateikiame jaunojo idealisto, revoliucingo socialdemokrato Juro Poželos interviu, kuriame motyvuotai pagrindžiama jo tvirta,  nuosekli pilietinė pozicija kovoje už socialinį teisingumą.  

-------------------------------------------------------------------------------------------------

-- Iš tikrųjų esate dar gana jaunas, tačiau jūsų indėlis LSDP Vilniaus miesto skyriaus veikloje neliko nepastebėtas ir neįvertintas. Ar seniai politikoje? 

-- Šiemet, balandžio 12-tą man sukako 25-eri metai, o politikoje esu gan seniai. Kartais netgi juokauju sakydamas: aš jau gimiau politikoje!.. Manau, kad turiu tęsti tai, ką pradėjo mano prosenelis Karolis Požela, sušaudytas A.Smetonos valdomoje Lietuvoje 1926 metais, - kovą už socialinį teisingumą ir už paprastus žmones. Visą laiką savo prosenelį komunistą K.Poželą laikiau idėjiniu žmogumi, paaukojusiu gyvybę už kilnų tikslą. Be to, privalau tęsti tai, ką pradėjo mano senelis Juras Požela, vienas žymiausių Lietuvos ir pasaulio mokslininkų, kuris man yra idealas. Visa tai dabar aš tęsiu. Manau, neturėjau kitos išeities, kaip tik pasirinkti politiko kelią. 

Antra vertus, man  ir pačiam visa tai gan priimtina ir įdomu, šioje veikloje aš matau savo ateitį. Nuo šešiolikos metų aktyviai veikiu jaunųjų socdemų gretose, o nuo aštuoniolikos metų esu LSDP narys. Partijoje jau septinti metai, o Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pradedu antrą kadenciją, – penktus aktyvaus darbo metus.

-- Kodėl pasirinkote būtent LSDP, o ne Lietuvoje veikiančią Socialistų partiją, kuri pagal savo ideologiją, matyt, artimesnė garsaus jūsų prosenelio Karolio Poželos idealams? 

-- Kodėl ne Socialistų partiją?.. Geras klausimas. Aš manyčiau, kad yra daug pažangių žmonių Socialistų partijoje, kurie galėtų jungtis prie mūsų ir papildyti, sustiprinti LSDP gretas. Socialistų partija Lietuvoje, deja, yra gana silpna. Būtų gerai, jeigu mūsų valstybėje gyvuotų dvi stiprios kairiosios partijos. Viena - ryškiai kairioji, kokia yra Prancūzijos socialistų partija, o kita – socialdemokratų, labiau centrinės pakraipos. Beja, socialistai pas mus nėra pakankamai stiprūs ir todėl,  norint įgyvendinti savo politinius tikslus, tenka rinktis pačią artimiausią bei priimtiniausią politinę srovę. Man priimtiniausia ideologija – socialdemokratija, todėl ir pasirinkau šią partiją. 

Nepasakyčiau, kad renkuosi partijas pagal jų populiarumą visuomenėje. Tai būtų neteisingas žingsnis. Mano pasirinktoji partija LSDP priklauso socialistų internacionalui, - tai man ne mažiau svarbu, už artimą ideologiją. Todėl aš esu čia. Na, o Socialistų partija, mano supratimu, galėtų įsijungti į mūsų partijos gretas, galbūt, sudarydama atskirą frakciją, ir tai būtų abipusiai naudinga. Bet, kol kas, Lietuvos socialistai kiek blaškosi, jie vengia radikalesnių permainų. 

-- O gal įmanomas ir kitoks, atvirkštinis variantas? Tarkime, po šio „Vilniaus mūšio”, jeigu skiltų LSDP, dalis aiškiai kairėn pusėn linkstančių partijos bičiulių galėtų sustiprinti Lietuvos Socialistų partijos gretas?

-- Nemanau, kad LSDP gali skilti. Vyresnieji mūsų partijos bičiuliai, kurie priešinasi tam tikriems mūsų veiksmams, yra nemažai nusipelnę Lietuvai ir pačiai partijai. Tiesiog, ateina laikas, kai tenka keisti požiūrį. Ir kai mes matome, kad ne viskas vyksta taip, kaip turėtų vykti, atsiranda natūralus pasipriešinimas partijos viduje. Tačiau aš nemanau, kad šiuo atveju partijos skilimas būtų geriausia išeitis. Jau geriau partijos viduje įrodyti savo tiesą ir pakeisti tam tikras nuostatas, negu skaldyti partiją, perbėgant kitur. Tada net teoriškai nebeturėtume realios galimybės įdiegti stiprią socialdemokratiją Lietuvoje. 

-- Buvęs LDDP narys Povilas Masilionis, kairiųjų pažiūrų žmogus, pasitraukė iš šios partijos, pamatęs, jog praktiškai tai nėra kairioji partija. Tai, kas deklaruojama programinėse partijos nuostatose, nieko bendro neturi su konkrečiai vykdoma politika. Sakykite, ar LSDP, jūsų nuomone, galėtų iš tiesų, o ne vien tik deklaratyviai tarnauti liaudžiai? Juk dabar gan dažnai politikoje pastebimas akivaizdus prasilenkimas tarp darbų ir žodžių, kai viena yra sakoma, o kitkas daroma...  

-- Taip, matau šią problemą. Vienas dalykas, kas yra sakoma ir deklaruojamas, o kitas, - kas yra daroma. Teisingai pastebėjote. Bet aš laikausi tokios pozicijos: jeigu tu negali įgyvendinti savo programos ir tesėti žmonėms (rinkėjams) duotų pažadų, jei turi ieškoti kažkokių ideologinių kompromisų vien tam, kad išliktum valdžioje, tai, manau, tokiu atveju nereikia siekti valdžios. Geriau būti opozicijoje arba rasti kitą išeitį. Aš esu prieš valdžios siekimą bet kokia kaina, atsisakant savo principų ir ideologijos. Manau, būtent toks „susidvejinimas” sąlygoja tai, kodėl Lietuvos žmonės nepasitiki partijomis. Visos partijos suvienodėja, koks tada skirtumas, tarkim, tarp konservatorių ir socialdemokratų?.. Jokio skirtumo, jeigu ir konservatoriai, ir socialdemokratai mažina mokesčius. Nuo kada socialdemokratai pradėjo mažinti mokesčius?.. 

Keisčiausia, jog tai yra ir visuomenės problema. Pamėgink pasakyti visuomenei, kad socialinio teisingumo ir socialinės gerovės valstybėje neįmanoma sukurti be didelių mokesčių, nes visa tai kainuoja. Iš karto dauguma piliečių pradeda prieštarauti, teigdami, kad nenori mokėti didelių mokesčių. O kai sumažinami mokesčiai, tai labiausiai džiūgauja paprastas žmogus, kad jam 50 litų padidėjo alga, bet niekas nepagalvoja apie tuos, kurie uždirba šimtus tūkstančių, kadangi, sumažinus mokesčius, jiems alga padidėjo dešimtimis tūkstančių!.. Kodėl paprasti žmonės nesupranta, kad mokesčių mažinimas – ne jų naudai, bet tai yra naudingas stambiajam kapitalui?.. 

Taigi, aš manau, vardan valdžios negalima atsisakyti savo principų. Galimi tik lengvi kompromisai, bet ne principinių nuostatų laužymas. Kažkas džiaugiasi, kad jau septinti metai yra valdžioje. O kuo čia džiaugtis? Kad per tuos septynis metus išaugo skurdo lygis Lietuvoje?.. To aš niekaip nesuprantu. 

-- Na, gerai. Tarkim, jūs gan įtikinamai kalbate apie socialinį teisingumą ir visuomenės gerovę, bet, vis dėlto, kam šiuo metu tarnauja dabartinė Lietuvos socialdemokratų partija? 

-- Norėčiau tikėti, kad partija tarnauja tiems, kam ir turi tarnauti: valstybei ir jos žmonėms... 

-- Norėtumėte tikėti?.. Tuo tarpu jūsų partijos bičiulis Algirdas Paleckis svajoja apie tai, kad LSDP iš tiesų tarnautų liaudžiai, kad tai būtų tikrai kairioji partija. Berods, jis viso to pasigenda  dabartinėje partijoje?.. 

-- Deja, tenka pripažinti, mūsų partijoje atsiranda per daug elitiškumo. LSDP tampa elitaristine partija. Tie patys, nesikeičiantys žmonės – tarybose, prezidiumuose, pavienių skyrių vadovybėse... Natūralu, kad ši partija tampa tam tikros, jau susiformavusios grupės žmonių partija. Ir todėl ji nėra liaudies partija. O kad LSDP taptų liaudies partija, tai, visų pirma, privalo būti atvira žmonėms, išklausyti jų nuomonę ir atsižvelgti į ją. Tik tada, kai žmonės pamatys, kad jų balsas yra svarbus, o politikai daro tai, ko pageidauja eiliniai LSDP nariai, tik tada, mano nuomone, sugrįš pasitikėjimas ir pačia partija. To reikia siekti. 

-- Teoriškai jūs teisus, bet praktiškai viskas vyksta atvirkščiai, kuomet direktyvos yra „nuleidžiamos iš viršaus”. Tai neseniai parodė derybose tarp koalicijų kilusi trintis bei vidiniai nesutarimai LSDP tarp Vilniaus skyriaus tarybos, nutarusios jungtis į koaliciją su liberalais demokratais, ir centrinės vadovybės reikalavimo, iš esmės proteguojančio Abonentinę valdymo sistemą sostinėje. Išryškėjo du priešingi flangai partijos viduje. Sakykite, kas čia prieš ką kovoja? 

-- Aš manau, tai buvo principinė kova partijos viduje. Sunku pasakyti, kokie buvo oponuojančios pusės motyvai. Nesu naivus politikas ir netikiu oficialiais pasakymais, kad mes palaikome  „švaros koaliciją”. Pastaroji trintis, matyt, buvo kur kas giliau motyvuota. Man buvo nesuprantama to paties Vytenio Andriukaičio pozicija, kurį aš gerbiu. 

Tarp kitko, jis buvo vienas iš mano idealų socialdemokratų partijoje. Deja, aš to negalėčiau dabar apie jį pasakyti. Prisimenu Vytenio Andriukaičio asmeninius pokalbius su manimi, kai vykdavome į pažangiausių kairiųjų jėgų tarptautinius forumus. Prieš keletą metų mes diskutuodavome, jis išsakydavo daug teisingų minčių ir kalbėjo taip, kaip mes su jumis dabar kalbame... Ir kas gi pasidarė su V.Andriukaičiu, kad jis staiga pakeitė nuomonę ir viskas apsivertė aukštyn kojomis?.. Arba jis nedrįsta kažko viešai pasakyti, arba kažkas iš tikrųjų, jį privertė pakeisti nuomonę? Aš nežinau kas... 

-- Ar nemanote, kad ne tik V.Andriukaitis, bet ir kiti LSDP šiandieniniai vadovai, iš tiesų nėra visiškai laisvi savo sprendimuose? Juos persekioja ir slegia, tarytum, koks nematomas šešėlis, jų pačių alter ego – kompromisai su savo sąžine, nedori darbai?.. 

-- Sunku pasakyti, visko gali būti. Mano manymu, žvelgiant apskritai, čia yra kur kas didesnė, visos politinės SISTEMOS problema. Blogai, kad politinės partijos nėra pilnai finansuojamos valstybės. Kol partijos nebus pilnai finansuojamos iš valstybės biudžeto, kol nebus uždraustos kitų šaltinių finansinės injekcijos, tol tęsis partijų priklausomybė nuo kažkokių verslo kompanijų, korporacijų ir jų interesų. Nejaugi koks nors verslininkas šiaip sau finansuoja partiją? Aišku, kad ne. Pinigai yra investuojami į tam tikrą partiją, kaip ir į konkretų verslą. Tai būdinga ne tik socdemams, bet ir visoms kitoms partijoms. 

-- Ne paslaptis, jog pasitaiko ir tokių atvejų mūsų politikoje, kad tomis „finansinėmis injekcijomis” pasinaudoja ne visa partija, o tik jos pavieniai vadovai, lyderiai. Ką manote apie šį gan paplitusį Lietuvoje reiškinį? 

-- Aš manau, baisiausias dalykas, kuris gali nutikti žmogui, – atimti iš jo laisvę. Bet kokie  korupcijos reiškiniai, be abejo, pasitarnauja laisvės atėmimui. Žmogus tampa nebe laisvu, yra nuo kažko priklausomas ir nebegali daryti tai, ką jis pats norėtų daryti. Būna tokių atvejų ir, aš manau, jog tai yra nelaisvų žmonių tragedija!.. 

-- Todėl norėtųsi matyti kuo daugiau jaunų, naujų  žmonių mūsų politikoje, -- gerai išsilavinusių, mokančių užsienio kalbas, mačiusių pasaulį, tikinčių socialdemokratijos idėjomis, kovojančių už visuomenės interesus. Kuo daugiau bus tokių žmonių politikoje, tuo visiems bus geriau. Yra tokia Europos jaunųjų socialistų organizacija, jungianti įvairių šalių jaunuosius socdemus. Keturis metus man teko būti tos organizacijos biuro nariu, ten atstovavau Lietuvos jaunuosius socialdemokratus. Tai išties kairioji organizacija, o ir mūsų socialdemokratinis jaunimas yra kur kas kairesnis, negu pati partija. Man tai buvo fantastiška mokykla, turėjusi įtakos mano pasaulėžiūros formavimuisi. 

-- Be abejo, jauni, pažangūs, išsilavinę žmonės, atėję į politiką, nelieka nepastebėti ir suteikia liaudžiai nemažai vilčių. Šia prasme, yra sveikintinas ir judviejų su Vilniaus skyriaus vadovu Algirdu Paleckiu bičiuliškas politinis tandemas. Matyt, jaučiate nemenką kai kurių partijos bičiulių ir rinkėjų palaikymą? 

-- Įvykusiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas Algirdas Paleckis buvo pirmas partijos sąraše, o aš buvau – ketvirtas, tačiau po reitingavimo tapau antru. Mudu su Algirdu surinkome apie 17 tūkstančių rinkėjų balsų, -- lygiai tiek balsų atiduota už visą partiją Vilniaus mieste. Labai džiaugiuosi dėl šios pergalės. Tai buvo mūsų principinis noras -- pasipriešinti Abonentiniam valdymui ir išrinkti normalią valdžią sostinėje. Man visai nesvarbu postas, bus malonu dirbti bet kokioje pozicijoje su dabartine dauguma. O jeigu tapčiau socialinių reikalų komiteto pirmininku, tai man padėtų pasiekti rimtų, matomų socialinės politikos poslinkių Vilniuje. 

-- Užsiminėte, jog kažkada Vytenis Andriukaitis jums buvo politinis autoritetas. O kas iš vyresnių kolegų socdemų partijoje šiuo metu yra jums autoritetas? 

--   Iš partijos senbuvių man autoritetas yra buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys. Kas dar?.. Geras klausimas. Turbūt, sunkiausia atsakyti, kas man yra partinis autoritetas...  

-- O ką galėtumėte pasakyti apie Algirdą Mykolą Brazauską? Argi jis jums nėra politinis autoritetas? 

-- A. Brazauską aš gerbiu kaip politiką, kuris labai daug padarė Lietuvai ir žmonėms. Tikrai daug padarė ir to nenuneigsi, bet... Kas čia dar autoritetai? Nenorėčiau įvardyti... Stasys Stungurys, Jonas Kubilius - tai žmonės, kurie iš tikrųjų yra garbingi. Daug tokių yra... 

Suprantate, man autoritetas dažnai būna visai paprastas partijos žmogelis, kuris gyvena kolektyviniame sode, kadangi negali išlaikyti buto mieste, važinėja po 15 kilometrų į partinius susirinkimus visą laiką su tais pačiais rūbais, nes negali naujų nusipirkti, tikrai sergantis, tikintis socialdemokratija. Ir kai pamatau tokį žmogų, karštai tikintį manimi, kad aš galiu arba ateityje galėsiu kažką pakeisti partijoje, tada man tai tampa pagrindiniu uždaviniu – nenuvilti tokių žmonių ir pateisinti jų lūkesčius.

 Taigi, man pagrindinis autoritetas yra paprastas, eilinis mūsų partijos narys, kuris protingas ir išsilavinęs. Mane labai nervina, kai sakoma, kad tie eiliniai partijos nariai, atseit, nieko nesupranta, jie neturi pilnos informacijos, va tik mes turime tą informaciją, bet negalime jos atskleisti... Visa tai man labai juokingai skamba.

 Yra tokių žmonių LSDP, kurie iš aukšto žiūri į eilinius partijos narius, laiko juos nemokšomis, kvailais, nieko nežinančiais ir negalinčiais nieko nuspręsti. Aš laikausi visai kitokios nuomonės ir, tiesą sakant, pritariu LENINO frazei: „kiekviena melžėja gali mokytis valdyti valstybę”. Tai savotiškai teisinga, tuo įsitikinęs, nes politika negali būti profesija. Profesija tai - žurnalistas, medikas, mokytojas... O politika yra mandatas, suteikiamas tau ketveriems metams įgyvendinti pažadus rinkėjams. Bet kai politika tampa profesija, deja, tai tikra bėda. 

Tarkim, mūsų Seimo nariams, daugumai jų politika tapo profesija, jie nieko kito daugiau nebeįsivaizduoja ir nebegali. Per daug įsijautę į savo atliekamą vaidmenį, jaučiasi suvaržyti ir daro viską, kad kuo ilgiau išliktų toje politikoje, nepaisant nieko!.. Mano supratimu, tai didelė tragedija, kai politikoje nebelieka jokių idealų, jokių moralinių normų. Štai kodėl politika, manyčiau, yra per daug nutolusi nuo žmonių ir liaudyje pastebimas absoliutus nusivylimas politika. 

Blogai, kai žmonės niekuo nebetiki. Todėl mano rinkiminis šūkis buvo toks: „sugrąžinti vilniečių pasitikėjimą!..” Taip, mes privalome sugrąžinti vilniečių pasitikėjimą. Tai yra labai paprasta padaryti, tiesiog, reikia atsigręžti į žmones. Priimant vienokius ar kitokius sprendimus, būtina daugiau bendrauti su žmonėmis, vaikščioti pėsčiomis, važinėti troleibusais, o ne limuzinais. 

-- Gegužės mėnesį įvyksiančiame LSDP suvažiavime Vilniaus skyriaus pirmininkas Algirdas Paleckis pateiks partijos reformų programą. Ar tikitės susilaukti deramo dėmesio ir suvažiavimo delegatų pritarimo parengtai programai? 

-- Visose normaliose partijose Vakarų Europoje kongresuose konkuruoja ne pavieniai žmonės, bet konkuruoja idėjos ir programos. Tarkim, Prancūzijos socialistų partijoje paskutiniame kongrese buvo pateiktos net keturios alternatyvios programos, nuo radikalių kairiųjų, kurią pristatė jaunieji prancūzų socialistai, iki radikaliai dešiniosios platformos socialistų partijos viduje. Daugiausia pritarimo susilaukė švelniau kairiosios jėgos. Po to jie procentiškai pasiskirstė, kam ir kokiai programai priklauso iniciatyva partijoje.

 Na, o pas mus, aš manau, delegatai atkreips dėmesį į mūsų parengtą programą. Žmonės nėra akli ir puikiai mato bei vertina situaciją partijos viduje. Matyt, dauguma jų yra geranoriški mūsų atžvilgiu ir tikrai nemanau, kad iš blogos valios mums kenktų. Bijau, kad šiame suvažiavime bus tik pristatyta alternatyvi programa, tačiau žvelgiant į ateitį, mes niekur nedingsime nuo tos praktikos, kuri yra taikoma Vakarų Europoje. Neišvengiamai turės tarpusavyje konkuruoti skirtingos platformos ir skirtingos idėjos. 

-- Leidyklos „Gairės” direktorius Povilas Masilionis pavadino pažangų socialdemokratinį jaunimą „pirmosiomis kregždėmis” šioje partijoje, teikiančiomis viltį pozityvioms permainoms. Bet kažin ar artimiausiu metu pateisinsite dorų politikų viltis ir lūkesčius, kad Lietuvoje susiformuotų tikrai kairioji politinė partija? 

-- Suprantate, tą šūkį – „Sugrąžinti vilniečių pasitikėjimą!” būtų galima paskelbti LSDP programine teze – „Sugrąžinkime žmonių pasitikėjimą!”. Taip, aš dar kartą sakau: mes neturime nė menkiausios teisės nepateisinti daugelio padorių žmonių lūkesčių. Mes darysime viską, kad pasiektume užsibrėžtą tikslą. 

Įvykę rinkimai parodė, kad laikas keičiasi, lygiai taip, keičiasi ir situacija partijos viduje. Įvykę net du balsavimai socialdemokratų Vilniaus skyriaus taryboje parodė, kokia kryptis įgauna vis didesnį pritarimą ir palaikymą partijos narių tarpe. 

-- Tačiau LSDP viduje, regis, vis dar pasireiškia gan didelė inercija, palanki „nusistovėjusiai tvarkai”? Be abejo, tos jėgos nenorės prarasti savo įtakos partijos valdyme. Ar galite įsivaizduoti tokią situaciją, kuomet senieji LSDP „mohikanai”, prisidengdami formaliomis statuto normomis, pašalina „nepaklusnųjį” Algirdą Paleckį iš partijos? 

-- Tokios situacijos aš neįsivaizduoju. Tai yra neįmanoma!.. Ir manau, kad tiek V.Andriukaitis, G.Kirkilas, tiek ir kiti partijos vadovai, visa tai puikiai supranta ir suvokia, ką tai reikštų partijai. Tai išprovokuotų didelę krizę partijoje, nes Algirdas Paleckis turi daugybę pasekėjų. Pašalinti iš partijos Vilniaus skyriaus lyderį – tai būtų didžiausia kvailystė!.. Manau, jeigu A. Paleckį išmestų iš LSDP, tai dauguma partijos žmonių išeitų paskui jį. 

-- Kokie jūsų, kaip perspektyvaus politiko, artimiausi planai? Ar ketinate dalyvauti Seimo rinkimuose?  

-- Aš manau, artimiausius keturis metus dirbsiu Vilniaus savivaldybėje. Neketinu dalyvauti 2008 metų Seimo rinkimuose. Tikiuosi, per keturis metus šioje tvirtoje daugumoje miesto taryboje atlikti daug gerų ir naudingų darbų sostinės gyventojams. Mumis patikėjo vilniečiai, todėl mes turime pateisinti jų lūkesčius. Po metų išėjęs į Seimą nuvilčiau tuos, kurie mane išrinko į miesto tarybą. 

-- Nejau tikrai tikite, kad jūsų suformuota valdančioji koalicija, iššaukusi  įnirtingą Abonentinės sistemos pasipriešinimą, išsilaikys visus keturis kadencijos metus? 

-- Aš esu absoliučiai tuo įsitikinęs -- ši koalicija išsilaikys keturis metus!.. Galbūt, prieš šią koaliciją rezgami įvairūs sandėriai, bet ją palaiko žmonės. Žmonės stipresni už sandėrius. Manau, labai svarbus yra pirmasis pusmetis, kuomet prasidės rimti darbai. Per tą laikotarpį Vilniaus savivaldybėje bus daug kas pakeista ir padaryta. 

-- Kokios moralinės nuostatos jums yra ypač artimos? 

-- Galvoju, kad viso mano gyvenimo esmė yra panašiai motyvuojama, kaip ir sušaudyto prosenelio Karolio Poželos, kuris paaukojo savo gyvybę vardan idėjos. Dėl to kentėjo jo šeima, artimieji. Mano senelio, garsaus fiziko Juro Poželos pagrindinė idėja buvo mokslas, kuriam jis buvo pilnai pasišventęs.

 Na, o mano paties pagrindinė idėja yra atiduotas gyvenimas kitiems. Aš negyvenu sau. Vardan idėjos aukoju savo asmeninį gyvenimą. Ir tikiu, kad mano misija yra tarnauti ir gyventi ne sau, bet žmonėms. Kažkam kitam laiko praktiškai nebelieka. Labai retai bendrauju su savo tėvais ir, deja, jie dėl to kenčia. Antra vertus, manau, jie turi visa tai suprasti ir priimti mane tokį, koks aš esu. 

----------------------------------------------------------------------------------------------

 

Post Scriptum 

 

Apie „pirmąsias kregždes“ socdemų partijoje...

Ar ne apie tokius socialdemokratijos idėjai pasišventusius jaunuosius politikus, kaip Juras Požela ir  Algirdas Paleckis, neseniai su viltimi kalbėjo leidyklos „Gairės” direktorius Povilas MASILIONIS, užsimindamas apie „pirmąsias kregždes” socdemų partijoje? Patyręs politikas, pasigenda tokių iniciatyvių ir pažangių žmonių, politikos idealistų, kurie ilgainiui galėtų suformuotų patikimą kairiojo flango partiją Lietuvoje. 

Pasak P.Masilionio, „Labai gerai, kad atsirado tos „pirmosios kregždės” socialdemokratų partijos jaunimo gretose, bet jeigu nebus suburtas platesnis likusio Lietuvoje pažangaus jaunimo frontas, tai kažką iš esmės šalyje pakeisti bus tikrai sunku. Ir aš labai abejoju, ar artimiausiais metais mes sulauksime ženklesnių permainų...”.

----------------------------------------------------------------------------------------------------

Tąkart „gimęs politikoje“ jaunasis socialdemokratas Juras POŽELA į klausimą – Ar galite įsivaizduoti tokią situaciją, kuomet senieji LSDP „mohikanai”, prisidengdami formaliomis statuto normomis, pašalina „nepaklusnųjį” Algirdą PALECKĮ iš partijos? – atsakė labai paprastai ir nuoširdžiai: „Tokios situacijos aš neįsivaizduoju. Tai yra neįmanoma!.. Ir manau, kad tiek V.Andriukaitis, G.Kirkilas, tiek ir kiti partijos vadovai, visa tai puikiai supranta ir suvokia, ką tai reikštų partijai. Tai išprovokuotų didelę krizę partijoje, nes Algirdas Paleckis turi daugybę pasekėjų. Pašalinti iš partijos Vilniaus skyriaus lyderį – tai būtų didžiausia kvailystė!.. Manau, jeigu A. Paleckį išmestų iš LSDP, tai dauguma partijos žmonių išeitų paskui jį.“ 

 

  (Laisvas laikraštis, 2007.04.19 – 05.03, Nr.8).

------------------------------------------------------------------------------------------------

 

FOTO komentarai: 

1.

Nuotr. POZELA_Juras-asm.arch.

Socialdemokratas Juras POŽELA įkvėpimo semdavosi iš savo prosenelio, komunisto Karolio Poželos. Jaunasis idealistas, nepraktikuojantis jokių religijų, tikėjo žmogaus nemirtingumo įsikūnijimu jo atliktuose darbuose...    

2.

POZELA_J.Staceviciaus

Į Antakalnio kapines amžinam poilsiui palydint Jurą POŽELĄ...

3.

BUTKEVICIUS_J.Staceviciaus-2

Premjeras Algirdas Butkevičius: „Lietuva prarado charizmatišką politiką, kuris turėjo visus duomenis tapti ne tik vienu iš politikos lyderių, bet ir valstybės vadovu...“

    

 4.   

Dvi nuotr. PALECKIS_Algirdas-alkas ir POZELA_Juras-15min – maketuoti prie Post Scriptum

2007 metais Miesto taryboje laimėję nelengvą „Vilniaus mūšį“ du bičiuliai socialdemokratai Algirdas PALECKIS ir Juras POŽELA manė, jog jiems pagaliau pavyko įveikti politinės korupcijos „Abonento“ sistemą, tačiau didieji išbandymai jiems dar buvo priešaky!..   

 

  

 

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti