Korupcinė grandinė Lietuvoje prasideda pačioje viršūnėje: kas ir kaip uždirba banko „Snoras“ aktyvų išvogimo

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (4 Votes)

Korupcinė grandinė Lietuvoje prasideda pačioje viršūnėje: kas ir kaip uždirba iš banko „Snoras“ aktyvų išvogimo

 19
 
Paskelbta: 2016-10-07 07:59 Autorius: ekspertai.eu
Su konservatoriais į 2016 m. Seimo rinkimus einanti buvusi Finansų ministrė Ingrida Šimonytė (antra iš dešinės) gali daug papasakoti apie banko „Snoras“ sunaikinimo istoriją. Nuotr. facebook.com
Su konservatoriais į 2016 m. Seimo rinkimus einanti buvusi Finansų ministrė Ingrida Šimonytė (antra iš dešinės) gali daug papasakoti apie banko „Snoras“ sunaikinimo istoriją. Nuotr. facebook.com

Buvęs AB banko „Snoras“ valdybos pirmininkas, banko prezidentas ir akcininkas Raimondas Baranauskas papasakojo apie tai, kas ir kaip uždirba iš banko „Snoras“ aktyvų išvogimo.

Atskleidžiamos detalės detales, kaip bankroto administratorius mažesne kaina parduoda aukšto likvidumo banko „Snoras“ aktyvus, taip jis tvirtina, kad žino, kokie oficialūs asmenys tiesiogiai įtraukti į abejotinas schemas.

Kaip tvirtina R. Baranauskas, šio Lietuvos banko nacionalizavimo aktas nebuvo nei įstatymas, nei įstatymiškas. Jis tuo įsitikinęs, taip pat jis įsitikinęs, kad tai bus įrodyta teisme.

Nuo Lietuvos banko „Snoras“ bankroto procedūros pradžios 2011 m. lapkritį praėjo beveik penkeri metai. Buvusio valdybos pirmininko ir vieno pagrindinių banko „Snoras“ akcininkų R. Baranausko tvirtinimu, visą tą laiką bankas sąmoningai išvoginėjamas, ir tai neša nuostolius banko kreditoriams ir akcininkams.

Didelį dėmesį buvęs bankininkas skyrė dviejų kreditinių portfelių pardavimų sumažintomis kainomis: pagrindiniam ir vadinamajam rusiškajam.

Pasak R. Baranausko, rusiškajame portfelyje buvo 15 paskolų kompanijoms ir 9 fiziniams asmenims. Visos šios paskolos buvo padengtos nekilnojamuoju turtu Rusijos miestuose: nuo butų iki gyvenamųjų namų, viešbučių ir gamyklų. Remdamasis turimais dokumentais, R. Baranauskas teigia, kad reali „Snoro“ rusiškojo portfelio vertė sudarė daugiau nei 140 mln. eurų, o jis buvo parduotas Lietuvos pusės neįvardytam pirkėjui už kiek daugiau nei 9 mln. eurų, t. y. už 7 proc. realios kainos. Tai, pasak R. Baranausko, tikras nusikaltimas. R. Baranauskas tvirtina, kad jam žinomas tikrasis pirkėjas, ir sandorio suma jam kelianti didelius klausimus, todėl šią informaciją buvęs bankininkas ketina naudoti teisme. Kaip tarpininkė minėtame sandėryje dalyvavo ofšorinė kompanija „Volandia Reserve Limited“, registruota Kipre, o pirkėju buvo įvardytas Rusijos Federacijos pilietis Viktoras Iljičius Anufrijevas.

Informaciją apie tai, kad dalis „Snoro“ aktyvų Rusijoje taip pat paversta lesykla konkurso keliu paskirto banko „Snoras“ bankroto administratoriaus Gintaro Adomonio artimiems žmonėms, R. Baranauskas komentavo taip: „Esmė ne tame, kad kažkas darosi pinigus iš „Snoro“ turto, o tame, kad bankroto administratoriaus nejaudina, kad tie pinigai nepatenka į patį banką, neatitenka kreditoriams. Panašu, kad taip ir yra, juk administratorius banko turtą parduoda veltui.“

Pasak R. Baranausko, esminis banko „Snoras“ paskolų portfelis 2015 m. pabaigoje buvo parduotas už nepateisinamai sumažintą kainą: vietoje realios, pasak bankininko, 870 mln. eurų sumos jis atiduotas už 169 mln. eurų (apie 20 proc. realios kainos).

Lietuvos portfelio pirkėjas bankininkui taip pat žinomas, tai – UAB „Baltijos Kredito Sprendimai“, kuri R. Baranauskui atrodo ne mažiau įtartina nei slaptasis rusiškųjų paskolų pirkėjas: jo teigimu, šiame UAB'e oficialiai dirba vos vienas žmogus. (Rekvizitai.vz.lt duomenimis, tai tiesa. BNS duomenimis, „Snoro“ banko paskolų portfelį už ne mažesnę kaip 169,685 mln. eurų kainą 2015 m. liepos 31 d. nusipirko 2015 m. kovo pabaigoje įsteigta bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“ (BKS), o portfelio įsigijimą finansavo tarptautinių investuotojų konsorciumas, susidedantis iš Liuksemburge registruotų investicinių fondų ir vienas didžiausiu Europoje Vokietijos bankas „Deutsche Bank“. – red. past.)

R. Baranauskas papasakojo, kad banko „Snoras“ bankroto administratorius G. Adomonis asmeniškai ir kartu su advokatu Agniumi Pilipavičiumi iš advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ ne kartą buvo atskridę į Maskvą deryboms su rusiškųjų kreditų portfelio pirkėju. Advokatų kontorai vadovauja advokatė Eugenija Sutkienė, į ją 2014 m. rugsėjį kartu su G. Adomonio paskyrimu banko „Snoras“ bankroto administratoriumi advokatu dirbti perėjo buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis (2009 m. – 2014 m. liepa). Po mėnesio ši kompanija laimėjo tenderį konkurse, kuriame bankroto administratoriumi paskirtas G. Adomonis. Nuo 2014 m. lapkričio G. Adomonis kartu su šia advokatų kontora valdo banko „Snoras“ turtą, o pati advokatų kontora tapo oficialia banko „Snoras“ kreditorių komiteto konsultante. Kreditorių komiteto pirmininkė Aurelija Mažintienė taip pat yra ir „Indėlių ir investicijų draudimo“ vadovė. Pardavus „Snoro“ rusiškąjį paskolų portfelį, D. Grybauskaitė paskyrė E. Rimšelį Vilniaus apygardos teismo teisėju. „Nežinau, sutapimas tai, ar ne, – spręsti ne man“, – sako R. Baranauskas.

R. Baranauskas svarsto: „Greičiausiai jie visi yra susitarę... Galiu pasakyti, kad viskas buvo padaryta ir parengta konkursą laimėjusio bankroto administratoriaus G. Adomonio, ir korupcinė grandinė ten, Lietuvoje, eina nuo pat viršaus.“

Dar viena įdomi persona, kurią mini R. Baranauskas, yra Eligijus Masiulis, buvęs Lietuvos transporto ministras, kurio įsakymu 2011 m. lapkričio 16 d. buvo neteisėtai nacionalizuotas bankas „Snoras“. Transporto ministerija kontroliuoja „Lietuvos paštą“, o šis įsigijo 220 nedidelių „Snoro“ banko skyrių tinklą už 875 tūkst. eurų, nors jų rinkos vertė didesnė bent 10 kartų. Neseniai E. Masiulis buvo sulaikytas dėl 106 tūkst. eurų kyšio. Tai darsyk demonstruoja, kad Lietuvos politikai yra smarkiai korumpuoti, mano R. Baranauskas.

Jis taip pat papasakojo, kaip „Snoro“ pastatas Rygoje (adresas: Pils 23, netoli Rotušės), taip pat „Snoro“ dukterinio banko „Latvijas Krājbanka“ (adresas: Dalina 15) pastatas buvo parduoti už triskart mažesnę nei rinkos kainą.

Priminsime, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. Maskvos Arbitražiniame teisme įvyko pirmasis buvusio „Snoro“ savininko Rusijos verslininko Vladimiro Antonovo ieškinio nagrinėjimas. Jis reikalauja, kad Lietuvos Respublika kompensuotų materialinius nuostolius dėl „Snoro“ nacionalizavimo 2011 m., taip pat kad būtų kompensuoti nuostoliai dėl bankininko dalykinės reputacijos pažeminimo, kuris buvo viešai išsakytas D. Grybauskaitės. Ieškinys siekia 558 mln. eurų.

Pasak R. Baranausko, būtent tokia suma V. Antonovas įvertino savo 68 proc. „Snoro“ akcijų. R. Baranauskas teigia: „Aš už savo 25 proc. pareikalausiu atitinkamai. Ketinimai yra, darbas vyksta. Be to, tretieji asmenys, kurie nukentėjo dėl Lietuvos veiksmų, taip pat gali prisijungti prie šio ieškinio.“

R. Baranausko teigimu, pinigai šiame ginče nėra svarbiausias dalykas, o svarbiausia tai, kad jis ir jo dalykinis partneris V. Antonovas teisme sulauktų teisingo sprendimo. R. Baranausko manymu, tai, kad Lietuvos Respublikos atstovai neatvyko į pirmąjį teismo posėdį, yra iškalbingas faktas: „Jei jie būtų teisūs, būtų galėję atvykti, pateikti dokumentus ir įrodyti savo teisumą. Tačiau, atrodo, yra faktų, kurių Lietuvos valdžia nenori viešinti.“

R. Baranauskas dar kartą paneigė, kad bankas nacionalizavimo metu buvo nemokus: „Jei jie sako, kad bankas buvo bankrutavęs, nesuprantama, iš kur jie iki šiol, jau penkerius metus, ima pinigus... Ir jiems visiems – administratoriui ir jo aplinkai – jų iki šiol pakanka.“