V. Lekstutis: „Prokuroras man pasiūlė „labdarą”. Bet man nereikia tokių „labdarų”

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.63 (4 Votes)

V. Lekstutis: „Prokuroras man pasiūlė „labdarą”. Bet man nereikia tokių „labdarų”

„Laisvame laikraštyje” – pereito savaitgalio laikraščio numeryje ir interneto portale publikuotas straipsnis „Nepagarbiai atsiliepi apie JAV ir Europos Sąjungą, pasisakai prieš eurą? Į kalėjimą” apie tai, kaip Klaipėdos teisėsauga pradeda įtarimų pateikimo procesą visuomenininkų V. Lekstučio ir Ž. Razmino atžvilgiu (pagal LR BK 170 straip. - Neapykantos kurstymas). 

Ir štai rugsėjo 27 d. man paskambino Vaidas Lekstutis ir pranešė įdomią žinią – į jį kreipėsi jo bylą kuruojantis prokuroras S. Galminas ir pareiškė, jog norėtų pabendrauti prokuratūroje. V. Lekstutis pasakė prokurorui, kad pasitars su savo advokatu. Pasitarus advokatas pats paskambino prokurorui S. Galminui ir sužinojo, kad šis labai „geranoriškas” prokuroras siūlo „labdarą” – V. Lekstutis pats pripažins savo kaltę, o už tai bus nubaustas tik minimalia bauda pagreitinto proceso tvarka. Taigi, įdomi intriga, tačiau sambūrio „Būkime vieningi” lyderis nebuvo naivus, nepuolė ant tokio jauko. Rugsėjo 28 d. jis pats paskambino prokurorui ir pasakė – „Negaliu sutikti su tokiais įdomiais pasiūlymais. Nesu kaltas, nes tik išsakydavau savo nuomonę įvairiais klausimais, tame tarpe ir apie NATO, Europos Sąjungą. Man jokių labdarų nereikia”. Tai išklausęs prokuroras S. Galminas pareiškė: „Ką gi, kitą savaitę byla bus perduota teismui. Viso gero”. 

Tokie tad kreivo „teisingumo” vingiai. Prokuroras vyniojasi iš padėties, kai konkrečiai prikibti prie V. Lekstučio sunku, o reikia kažkaip pateisinti skandalingas 2016 m. kovo 19-osios kratas. Taip ir pinama apie palengvintą procesą, nes ilgo konkretaus proceso prisibijoma – tai būtų politinis teismo procesas. O štai Ž. Razminas teigia, kad dar nesulaukė jį žadėjusių suimti pareigūnų vizito. Prisimenant Lietuvos istoriją, iškyla paralelės su Smetonos režimo laikais. Tada režimui neparankius asmenis, įvairius opozicijos veikėjus ir kratė, ir suimdavo, ir veždavo į policiją, saugumą, o oficialioji spauda juos dar iki teisminio tyrimo vadindavo „priešais”, „Kremliaus agentais”. Mažai kas pasikeitė, tik dabarties Lietuvoje prie šitų epitetų dar prisidėjo terminas „vatnikai”. Taip vadinami ir valdžiai neparankūs žurnalistai, visuomenininkai, antifašistai, tvirtesni profsąjungų veikėjai, o socialiniuose tinkluose fanatiški natofilai taip apvadina už taiką pasisakančius piliečius.

Giedrius Grabauskas

 

Peržiūros: 1195

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti