Teismas A.Sadeckui : “Viešų nuotraukų publikavimas nuomonės kontekste negali būti laikomas žeminančiu”

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (1 Vote)

Teismas A.Sadeckui : “Viešų nuotraukų  publikavimas  nuomonės  kontekste  negali   būti   laikomas žeminančiu”.

 

Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Irmanto Šulco sprendimą priteisti iš “Laisvo laikraščio” 5600 eurų Alvydo Sadecko naudai vien už tai, kad “Laisvame laikraštyje” buvo išspausdintos A.Sadecko nuotraukos iš oficialios Seimo interneto svetainės lrs.lt.

Tik neseniai "iškeptas" teisėjas Irmantas Šulcas nusprendė, kad politikų viešai Seime darytos nuotraukos, kuriuose jie patys pozuoja fotografams, žemina jų garbę ir orumą, ir priteisė A.sadecko naudai 5,6 tūks. eurų, nukopijavęs jo ieškinį į savo nutartį

 

Kaip žinia, teisėjas I.Šulcas, pažeisdamas bet kokius įstatymo reikalavimus, buvo priteisęs iš “Laisvo laikraščio” 5600 eurų A.sadecko naudai, ir taip praktiškai uždaręs leidinį vien už tai, kad laikraštyje buvo išspausdintos A.Sadecko dar Seime darytos nuotraukos.

I.Šulcas nusprendė, kad “Laisvas laikraštis” neturėjo A.Sadecko sutikimo spausdinti šias nuotraukas, todėl priteisė jo naudai  5,6 tūkst. Eurų.

Beje, teisėjas I.Šulcas tai padarė sąmoningai, puikiai žinodamas Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus, kad viešų asmenų viešoje vietoje darytas nuotraukas galima laisvai naudoti, tiesiog nukopijavo A.sadecko ieškinį į savo nutartį, ir patenkino A.sadecko ieškinį.

 

Savo skunde Vilniaus apygardos teismui (skundą parengė teisininkė Kristina Sulikienė) LL nurodė, kad tokiu savo sprendimu teisėjas I.Šulcas šiame ginče pažodiškai aiškina, jog jeigu ieškovas nėra valstybės tarnautojas, nebedirba Seime, tai jau jis ne viešas asmuo. „Aš gi remdamasis tuo pačiu Nr. 3K-3-394/2008 LAT išaiškinimu dėl kiekvienos atskiros situacijos aplinkybių aiškinimosi, pagrįstai reikalauju, jog būtų aiškinamasi būtent Alvydo Sadecko asmens statusas – viešas ar ne viešas jis asmuo, jeigu jis dalyvauja visuomenės gyvenime, ir komentuoja visuomenei svarbius procesus, ir neprašo pašalinti jo atvaizdo iš www.lrs.lt, www.tv3.lt, www.lrytas.lt, www.alfa.lt svetainių, kas, pagal kitus išaiškinimus, yra konkliudentinis veiksmas – sutikimas, jog jo atvaizdas būtų perpublikuojamas plačiai, - teigiama skunde, - teismas ir toliau neteisingai ir ydingai taiko Lietuvoje, civilinės teisės šalyje, netgi pačių žemiausiųjų teismų sprendimus kaip neva teisės precedentą – nors Lietuva nėra teisės precedento šalis. „Be to, pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-911-101/2011 pagal A. Sadecko ieškinį atsakovui UAB „Laisvas laikraštis“ dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo konstatuota, kad ieškovas nėra viešasis asmuo. Nors šiuo atveju ieškovas yra žinomas asmuo, tačiau nėra pagrindo jo laikyti viešuoju asmeniu.“ Daug sprendimų Aurimo Drižiaus atžvilgiu, vėliau buvo panaikinti kaip nepagrįsti, todėl remtis kažkuriuo sprendimu, ir teigti, jog jeigu vienas teismas pasisakė, jog Alvydas Sadeckas nėra viešas asmuo – tai neatima pareigos iš šio teismo savarankiškai spręsti, ar viešas asmuo yra Alvydas Sadeckas, ir ar tikrai jis nedalyvauja visuomeniniame gyvenime, nuolat filmuodamasis TV laidose, reikšdamas nuomonę apie rezonansines, pavyzdžiui, Henriko Daktaro, bylas, taip pažeidžiama LR CPK 5 str. norma teisė į vienodą teisminę gynybą: mano atžvilgiu teismas sprendžia šališkai.

Konkliudentiniai veiksmai – kai A.Sadeckas pozuoja, sutinka fotografuotis, o vėliau nereikalauja pašalinti savo atvaizdo iš viešai prieinamos valstybinės svetainės bei kitų žiniasklaidos portalų, kurios paskirtis – informuoti pirmiausia visuomenės informavimo priemones, ir joms teikti medžiagą, kad jos informuotų visuomenę.

Jeigu kalbame apie teisės precedentą, tai, manau labai reikšminga nesena Lietuvos Aukščiausiojo teismo byla, 2015 10 01 kurioje aš kaip laikraščio redaktorius buvau išteisintas, nes nepadariau jokio nusikaltimo: būtent dabar jau panaikintais sprendimais yra grįstas šis ieškinys, kad esą aš nevykdau teismų sprendimų, jog esu piktybiškai kenkiantis. Dirbu žurnalistinį darbą, ir viešai publikuotas nuotraukas, kaip ir www.lrs.lt, www.tv3.lt, www.lrytas.lt, www.alfa.lt svetainėse esančias Alvydo Sadecko nuotraukas turėjau teisę naudoti, nes nuotrauka viešai publikuojama, viešoje vietoje – Seime – daryta. Alvydas Sadeckas nėra pareiškęs jokių pretenzijų Seimo Kanceliarijai ar minėtiems portalams, kad išimtų iš internetinės svetainės šias nuotraukas. Minėtos nuotraukos darytos Seime, A.Sadecko darbo kabinete ir Seimo posėdžių salėje plenarinio posėdžio metu, yra viešos, ir jos nepadarytos privačioje A.Sadecko gyvenamojoje patalpoje.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas pažeidė įrodymų pateikimo, rinkimo tvarką, įrodinėjimo procesą: savo iniciatyva ex officio tikrino ir ieškovo naudai rinko įrodymus, tai, yra iš sprendimo matyti, jog teismas tikrina teismų sistemą, ir ieško ten bylų, kuriose dalyvavę esame su ieškovu, ir ne tik ieško tų bylų, bet ir perkelia informaciją apie tas bylas į sprendimą, ir pakreipia mano nenaudai. Pažymėtina, jog teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, tik kai byloje yra viešasis interesas, arba ieškovas yra neįgalus, ir negali pats tų įrodymų gauti, LR CPK 179 str. 1 d. tai reglamentuoja, o išimtys būtent dėl neįgalumo ar negalėjimo gauti pačiam įrodymų yra nurodyta LR CPK 179 str. 2 d. Kadangi nebuvo tokių pagrindų, jog teismas už ieškovą rinktų duomenis, tai teismas pažeidė procesinę teisę, įrodinėjimo procesą, pažeidė LR CPK 5 str. įtvirtintą šalių gynybos garantiją Tačiau teismas sprendime nepasisako, jog bylai būdingas viešas interesas, ir kad todėl jis rinksiąs įrodymus pats. Rinkti įrodymus teismai gali tik kai tai reikalinga viešajam interesui patenkinti, taip buvo pažeistas šalių lygiateiškumo principas, nes Alvydas Sadeckas traktuotas aukščiau už atsakovą, jo naudai teismas netgi rinko įrodymus, kad pagrįstų jo ieškinį, prie kurio tačiau nebuvo pridėti įrodymai, įrodantys jo pateikiamų žodžių tikrumą. LR CPK 135 str.  3 d. numato, jog prie ieškinio turi būti pridedami įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą. Ieškovas turi advokatą, ir galėjo pridėti prie ieškinio sprendimus, kuriais grindžia savo ieškinį. Dabar gi teismas pats ieško įrodymų, ir jais grindžia savo priimamą sprendimą, nors 2011 metų sprendimas jau gali būti yra teisiškai pasenęs, pažymint tai, jog 2015 10 01 Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija pripažino anksčiau buvusius teismų sprendimus, kuriais įvedama cenzūra laikraščiui „Laisvas laikraštis“, neteisėtais.

Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog atsako dėl netinkamo atvaizdo tik pirminis šaltinis.

Alvydo Sadecko nuotraukos imtos iš Lietuvos Respublikos Seimo svetainės, internetinis adresas www.lrs.lt bei kitų žiniasklaidos portalų www.tv3.lt, www.lrytas.lt, www.alfa.lt svetainių. Todėl visų pirma teismas turėjo išsiaiškinti, kas yra atsakovas – nes ieškinys pareikštas konkrečiai dėl Lietuvos Respublikos Seimui bei minėtiems portalams priklausančių viešai pasidalijimui publikuojamų nuotraukų. Todėl remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 51 str. 2 d. „Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.“ Jeigu Alvydas Sadeckas niekada nesikreipė, jog iš svetainės www.lrs.lt portalų www.tv3.lt, www.lrytas.lt, www.alfa.lt būtų pašalintos jo nuotraukos, vadinasi, jis sutinka, jog jos ten būtų viešai prieinamos ir naudojamos perpublikuojant. 

Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje pagal Henriko Daktaro kasacinį skundą prieš rašytoją Dailį Dargį dėl teisės į atvaizdą, pažymėjo, jog viešumas apsprendžiamas ne pareigomis, o tuo, kaip jis elgėsi (arba – konkliudentiniais veiksmais) ir ar jis norėjo būti viešas asmuo. Byloje dėl neteisėto atvaizdo naudojimo H.Daktaras nesugebėjo įrodyti, jog jis ne viešas asmuo, nors niekada neužėmė politinių pareigų, todėl teismas rašytojui, panaudojusiam H.Daktaro nuotrauką ant knygos viršelio, netaikė atsakomybės, nustatė, jog Dailis Dargis nieko nepažeidė, tiksliau, paliko galioti Lietuvos Apeliacinio teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą dėl atvaizdo panaudojimo komerciniams tikslams.

Henrikas Daktaras LAT pripažintas viešu asmeniu, o Alvydas Sadeckas ne kartą yra komentavęs šio viešo asmens bylos ir gyvenimo peripetijas, todėl teismai negali taikyti dvejopų standartų: jeigu A.Sadeckas ne kartą ir nuolat įvairiose laidose prisistatydamas kaip teisės specialistas (LNK TV laidoje „Yra kaip yra“, Kristupo Krivicko kurtose laidose), komentuoja garsias, rezonansines, viešų asmenų bylas, jis savo šiais veiksmais nebėra privatus asmuo, nes jis veikia visuomenės labui ir interesams, padeda piliečiams susigaudyti apie visuomeninius procesus, todėl jam yra taikytinas Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d. „viešasis asmuo - ... arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“ Be to, A.Sadeckas net dvi kadencijas ėjo labai aukštas pareigas – buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kuris prarado šias pareigas tik todėl, kad rinkėjai jo nebeišrinko į Seimą. Žmogus, aštuonis metus vadovavęs Lietuvos nacionaliniam saugumui, kitą dieną neišrinktas į Seimą jau automatiškai netampa privačiu asmeniu, tuo labiau, kad jis ir toliau aktyviai dalyvauja politiniame šalies gyvenime – dalyvauja TV laidose, duoda interviu didžiausiems šalies laikraščiais, komentuoja įstatymo projektus ir t.t. Žodžiu, A.Sadeckas toliau aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, o jo viešas atvaizdas yra laisvai prieinamas visoms žiniasklaidos priemonėms.

Net jeigu Alvydas Sadeckas traktuotinas kaip privatus asmuo, jis tuo metu bylinėjosi ir tebesibylinėja su atsakovo atstovu A.Drižiumi, todėl taikytinas Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3d., kur aiškiai apibrėžiama, jog netaikoma privataus gyvenimo apsauga tais atvejais, kai informuojama apie teismų procesus, bei kai yra visuomeninis interesas dėl asmens veiklos, turinčios viešąjį interesą. Duotuoju atveju nurodomos aplinkybės, jog esą tyčia neteisėtai buvo vaizduojamas neigiamai – tai yra ne tiesa, apie tai pasisakė LAT 2015 10 01 nutartyje nutraukti baudžiamąją bylą nesant nusikaltimo sudėties, jog informuoti apie bylos eigą, ir pateikti nuomonę apie bylą, nėra jokia neteisėta veikla.

Alvydas Sadeckas, daugelyje bylų padavęs Aurimą Drižių bei jo redaguojamo laikraščio leidėją į teismą, nebėra privatus asmuo, nes Lietuvoje teismų procesai yra vieši. Jeigu teismai būtų buvę paskelbti uždarais, ir būtų priimtas teismo nutartimi draudimas spausdinti bet kokią informaciją apie bylų eigą, tuomet tai būtų buvęs pažeidimas. Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. teigia, jog asmens sutikimo nereikia viešinant detales apie jo asmeninį gyvenimą, jeigu informuojama apie teismo procesą.

Kadangi man inkriminuojamos bylos, teismų sprendimai  - kurie Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 10 01 nutartimi Nr.2K-7-205-222/2015, buvo panaikinti – buvo įstatymų ir teisės pažeidimas, tai aš ir informuodavau visuomenę, jog teismai priiminėja neteisėtus sprendimus, pagal melagingus parodymus. Kadangi esu visiškai išteisintas, kaip nepadaręs jokios nusikalstamos veiklos, tai drąsiai galiu tai teigti, jog net jeigu A Sadeckas laikomas privačiu asmeniu, o jo atvaizdas, patalpintas ww.lrs.lt svetainėje, jo privataus gyvenimo intymi akimirka – tai Visuomenės informavimo įstatymas kaip tik nurodo, jog yra išimtis, kai informuojama visuomenė apie neteisėtas veikas.

Man buvo uždrausta teismų sprendimais – kurie dabar panaikinti, bet 2015 09 14 teismo sprendime nebegaliojančių teismų sprendimų rezoliucinės dalys naudojamos kaip įrodomoji priemonė – rašyti apie tai, kad Alvydas Sadeckas dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime, laikiau tai neteisėta veika, o ir minėtąjį privatizavimą laikau nusikalstamu, todėl ir viešinu, kaip žurnalistas, ir kaip žmogus.

Kadangi šios bylos dalykas tik atvaizdas, tai vėlgi, Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. tik pornografija įtraukta prie neskelbtinos informacijos, taigi, nepadorios nuotraukos užtraukia atsakomybę, o viešai prieinamos, valstybės institucijos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateikiamos žurnalistams nuotraukos neturi tokių neskelbtinumo požymių.

Tiek ieškovo, tiek teismo pateikiama argumentacija jau plačiai aptarta nesename LAT sprendime Nr.2K-7-205-222/2015, kuriame pasisakyta, jog žodžio laisvė apima teisę reikšti nuomonę, ir ją pateikti taip, kaip atrodo. Dėl mano labai griežtų pasisakymų netgi apie teismų darbą, LAT pažymėjo, jog mano straipsniuose nebuvo jokios nusikalstamos tyčios, o buvo informuojama apie teismų darbą. Buvau persekiojamas už tai, kad rašiau apie A. Sadecką – dėl ko buvau teisiamas, ir ne vienerius metus vaikščiojau į teismus. LAT nurodė, jog aš turėjau teisę informuoti visuomenę apie teismų procesą, ir tai negali būti niekaip ribojama.

Todėl nurodomos straipsnių antraštės nėra nieko neteisėto, o kadangi informuojama apie bylas su A.Sadecku, tai natūralu, jog naudojama jo nuotrauka, ir tai daroma nepažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. 

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 2.22 str. nustato, jog be asmens sutikimo negali būti skelbiama informacija apie jo asmeninį gyvenimą, tačiau vėlgi yra daroma išimtis dėl visuomeninio intereso.

Nors byla iškelta tik dėl nuotraukų, tačiau sprendime kalbama apie tai, jog su nuotraukomis susiję straipsnių pavadinimai, todėl pasikartosiu, jog „Mažeikių naftos“ privatizacija buvo visuomeninis interesas, ir visuomenei yra svarbu žinoti, kas jame dalyvavo, kas sprendė pagrindinius klausimus. 

Teismas be to neteisingai aiškina Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d. kur apibrėžiama, kas yra viešasis asmuo. Pačioje apibrėžties pabaigoje aiškiai parašyta „administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“ Alvydo Sadecko nuolatinis dalyvavimas Televizijos laidose, pastaruoju metu komentuojant Henriko Daktaro bylą, prisistatant kaip buvusiu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu, bet kaip buvusiu teisėsaugos ilgamečiu darbuotoju, pažodiškai atitinka išaiškinimą, kas yra viešasis asmuo; tai tas, kurio veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Henrikas Daktaras teismo sprendimu, kur buvo atmestas jo reikalavimas priteisti iš publicisto Dailio Dargio neturtinę žalą dėl nuotraukos be sutikimo naudojimo, pažymėjo, jog jis yra viešas asmuo, todėl jo nuotrauką publikuoti be sutikimo galima. Alvydas Sadeckas noriai komentavo TV laidoje „ Yra kaip yra“, LNK TV, apie Henriko Daktaro – viešo asmens – bylą, taigi, jo dalyvavimas TV laidose turėjo reikšmės viešiesiems, viešų asmenų reikalams spręstis. Privatus asmuo būtų tas, kuris pasitraukęs nuo valstybės valdymo ir viešųjų, visuomeninių procesų komentavimo.

Be to, aiškiai nurodyta byloje, jog Alvydas Sadeckas yra UAB „Ekskomisarų biuras“ vadovas. Lietuvos Policijos departamentas ir saugos firmos, tame tarpe ir „Ekskomisarų biuras“, turi pasirašę rėmimo sutartis, saugos firmos yra vadinamos „policijos rėmėjais“. Todėl Alvydas Sadeckas, nors ir dirbdamas privačiame sektoriuje, išlieka viešojo valstybės valdymo sektoriaus rėmėjas, todėl jam pažodiškai taikomas Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d. Nes tuo labiau, kad jis Televizijos eteryje ir prisistato kaip teisėsaugos reikalų žinovas, vien dėl to, jog vadovauja saugos firmai. Policijos rėmėjų įstatymo Žin., 1998, Nr. 60-1705 5 str. aiškiai nurodo, jog policijos rėmėjai atlieka kartu su policija asmenų sulaikymo, eismo priežiūros funkcijas, todėl ir dabar ieškovo veikla yra tiesiogiai susijusi su valstybės valdymu“.

 

 

.  

 

 

 

 

 

VILNIAUS  APYGARDOS  TEISMAS NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. rugsėjo  13 d.

Vilnius

 

Vilniaus   apygardos   teismo   Civilinių  bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti  iš  teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros  Marijos  Strumskienės (kolegijos  pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę  bylą pagal atsakovo  (apelianto) UAB

„Patikimas verslas"  apeliacinį skundą  dėl Vilniaus  miesto  apylinkės  teismo  2015 m.  rugsėjo  14 d. sprendimo,  priimto  civilinėje   byloje   pagal   ieškovo   Alvydo   Sadecko  ieškinį   atsakovui   UAB

„Patikimas verslas" dėl teisės į atvaizdą  ir neturtinės žalos atlyginimo ir

 

 

 

nustatė :

 

L Ginčo esmė

 

 

Ieškovas  Alvydas  Sadeckas prašė  priteisti  iš atsakovo  UAB  „Patikimas verslas"  8 000 Eur neturtinės žalos  atlyginimą, 5  procentų dydžio  metines palūkanas už  priteistą sumą  nuo  bylos iškėlimo  teisme  iki teismo  sprendimo visiško įvykdymo  ir bylinėjimosi išlaidas.  Ieškinyje  nurodė, kad atsakovas  neteisėtai be ieškovo  sutikimo viešai publikavo ieškovo  atvaizdą. Ieškovas  teigė, kad yra privatus  asmuo, todėl  teisę į atvaizdą  saugo teisės normos. Pažymėjo, kad atsakovas  sistemingai savaitraštyje „Laisvas  laikraštis"  be sutikimo atspausdina ieškovo  atvaizdą. Nuotraukos viešintos pažeidžiant teisę  į atvaizdą  ir internetiniame puslapyje  www.laisvaslaikrastis.lt. Sutikimo  ieškovą fotografuoti ir viešai publikuoti jo atvaizdą, ieškovas nedavė  nei savaitraščiui „Laisvas  laikraštis", nei jo redakcijai, nei straipsnių autoriui Aurimui  Drižiui. Tai, kad ieškovo nuotrauka publikuota kartu su neigiamais straipsniais, kuriuose teigiama apie tariamai neteisėtus ir nusikalstamus ieškovo poelgius, žemina ieškovo  garbę ir orumą.

UAB  „Patikimas verslas"  prašė  ieškinį  atmesti. Nurodė,  kad  Alvydas  Sadeckas aštuonis metus  (2000-2008 m.) buvo Seimo  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, iki šiol beveik kiekvieną  savaitę  dalyvauja  TV laidose  kaip  ekspertas  ir politikas, kuriose  pristatomas kaip buvęs Seimo  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Laikė, kad Alvydas Sadeckas yra viešas asmuo. Ieškovo  atvaizdai viešai prienami internete ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Dėl  jo  atvaizdų  panaudojimo ieškovas  kitiems  asmenims pretenzijų neturi,  išskyrus

„Laisvas  laikraštis", kas laikytina  didelę  žalą darančiu persekiojimu už kritiką.  „Laisvas  laikraštis" buvo   išspausdintos  Alvydo   Sadecko  nuotraukos,  kurios   darytos   dar  tada,  kai  jis  buvo   Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, ir paimtos iš oficialios  Seimo  interneto svetainės  arba kitų interneto portalų. Jas spausdindamas „Laisvas laikraštis" nepažeidė įstatymų, nes įstatymo apribojimai, kada negalima naudoti atvaizdų, yra aiškūs.

 

2

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo  sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto  apylinkės  teismas  2015 m. rugsėjo  14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė  ieškovui  5 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio  metines palūkanas ir 168 Eurų  bylinėjimosi  išlaidų.

Teismas  nustatė, kad  Laisvame  laikraštyje  Lietuvai  2014-01-18 - 24 Nr.  3  (458)  straipsnyje

„Teismai  pagal  melagingą  A.  Sadecko   skundą   įvedė  cenzūrą  spaudai"   panaudotos  dvi  Alvydo Sadecko  nuotraukos; Laisvame  laikraštyje  Lietuvai  2014-02-08 -  14 Nr.   6  (461)  straipsnyje   „A. Sadeckas  myli D.  Grybauskaitę" panaudota viena Alvydo Sadecko  nuotrauka; Laisvame  laikraštyje Lietuvai   2014-06-07 -  13   Nr.   23   (478)   straipsnyje   „Teisėja   Z.   Monid  gelbėja  A.   Sadecką, suklastodama  savo  nutartį"  panaudotos  dvi  Alvydo   Sadecko   nuotraukos;  Laisvame   laikraštyje Lietuvai   2014-07-19 -  08-01   Nr.   28  (483)   straipsnyje   „Prašau  A.   Sadecko   manęs   nežudyti" panaudotos dvi Alvydo  Sadecko  nuotraukos; Laisvame  laikraštyje  Lietuvai  2014-08-30 - 09-05  Nr.

33  (488)  straipsnyje   „Ar  gali  būti, kad  „Ekskomisarų biuras"  - ir  yra tie  kraupių  žmogžudysčių vykdytojai  Lietuvoje?   panaudota schema   su  A.  Sadecko   nuotrauka taip  pat  prie  straipsnio  „A. Sadecko  naudai  dokumentus klastoja net Vilniaus apygardos  teismo  pirmininkas Vytautas  Zelianka" publikuota A.  Sadecko   nuotrauka;  Laisvame   laikraštyje   Lietuvai   2015-02-07 -  13  Nr.   5  (510) straipsnyje   „Kaip   A.  Sadeckas   valdo  absoliučiai   korumpuotą  teismų   sistemą?"  panaudotos  dvi Alvydo   Sadecko   nuotraukos;  Laisvame   laikraštyje   Lietuvai   2015-02-28 -  03-06   Nr.   8   (513) straipsnyje  „Vilniaus  miesto  apylinkės  teismo  pirmininkė L. Braždienė „Tai, kad šio teismo  teisėjai masiškai  klastoja  dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra  pagrindas nušalinti teismą"  panaudota viena  Alvydo  Sadecko   nuotrauka;  Laisvame   laikraštyje   Lietuvai   2015-03-21 - 27  Nr.   11  (516) straipsnyje  „Disidentas S. Stungurys:  Delansbergizacija arba Tautos  ir valstybės išnykimo  kelias" panaudota viena  Alvydo  Sadecko  nuotrauka. Laikraščiuose nurodyta, jog jie publikuojami internetiniame  puslapyje   www.laisvaslaikrastis.lt.

Teismo  vertinimu, straipsnių, kuriuose  buvo publikuota ieškovo nuotrauka, publikavimo metu ieškovas  nebuvo   viešuoju  asmeniu. Ieškovas yra   buvęs  Vidaus  reikalų  ministerijos, Kriminalinės paieškos  valdybos poskyrio, skyriaus viršininkas, 6-ojo  skyriaus viršininkas, kriminalinės policijos vyriausiasis  komisaras  (pulkininkas); 2000-2004  Lietuvos  Respublikos Seimo  narys, Nacionalinio saugumo   ir  gynybos  komiteto  pirmininkas;  2004-2008   Lietuvos   Respublikos  Seimo   narys.   Ta aplinkybė,  kad  ieškovas  pasisako  per  visuomenės informavimo  priemones,  komentavo  įstatymo projektą  ir pan., nesudaro pagrindo jo laikyti viešuoju asmeniu. Ieškovas  atvaizdo  publikavimo metu nebuvo  politikas  ar valstybės  tarnautojas, jis neturi  teisės  duoti  privalomus nurodymus atskiriems visuomenės nariams  ar kitaip  daryti  įtaką jų gyvenimui, jo veikla nereikšminga didelei  visuomenės daliai  ir nekelia jokio  pagrįsto  visuomenės intereso  ja domėtis. Dėl  to be ieškovo  sutikimo  nebuvo galima publikuoti j o nuotraukų.

Nustatydamas žalos dydį teismas  atsižvelgė į tai, kad jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas,  kuriuo   už  ankstesnį  ieškovo  nuotraukų be  sutikimo   publikavimą  ieškovui  priteista neturtinė žala; atsakovas  ieškovo nuotraukas publikavo  sistemingai; atsižvelgė į atvaizdo  ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja; nuotraukų paskelbimo tikslas buvo patenkinti skaitytojų  smalsumą, užtikrinti atsakovo komercinį interesą; laikraščio  tiražas 8 000-9 000 egzempliorių, jis publikuojamas ir internete.

 

0    III.  Apeliacinio skundo  ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas  UAB  „Patikimas  verslas"  apeliaciniu  skundu  prašė  Vilniaus  miesto   apylinkės teismo  2015  m.  rugsėjo  14  d.  sprendimą panaikinti ir priimti   naują  sprendimą - ieškinį  atmesti visiškai bei priteisti  bylinėjimosi  išlaidas.

Apeliantas  nurodo,  kad   teismas, neturėjo  taikyti   spaudos   cenzūros.  Remiasi   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  praktika  baudžiamojoje byloje Nr.  2K-7-205-222/2015, kurioje pažymėta, kad spaudos  cenzūra Lietuvoje  negalima. Laisvame  laikraštyje  pateikiama nuomonė,  o ne  sistemingai' formuojamas neigiamas  ieškovo įvaizdis. Teismas per plačiai  aiškina teisę, remiasi teisės precedentu, nors Lietuva nėra teisės precedento šalis. Apeliantas dirba žurnalistinį darbą ir turi teisę naudoti viešai

 

3

 

 

publikuotas  Alvydo   Sadecko   nuotraukas.  Nuotraukos  darytos   Seime,  Alvydo   Sadecko   darbo kabinete, Seimo posėdžių  salėje plenarinio posėdžio  metu, o ne privačioje patalpoje, todėl yra viešos. Ieškovas  nėra pareiškęs  pretenzijų Seimo  kanceliarijai ar internetiniams portalams dėl jo nuotraukų publikavimo,  neprašo  jų pašalinti, kas  laikytina  konkliudentiniu veiksmu  - sutikimu  dėl  atvaizdo publikavimo.

Straipsniai turi  visuomeninį interesą  pagal  Visuomenės informavimo įstatymo   14 straipsnio

3  dalį, leidžiančią netaikyti  privataus  gyvenimo  apsaugos, kai  informuojama apie  teismų  procesus bei kai yra visuomeninis interesas  dėl asmens  veiklos, turinčios  viešąjį interesą.  Ieškovas  daug kartų padavė  atsakovą  į teismą, ir nėra  privatus  asmuo, nes  Lietuvoje  teismų  procesai  yra vieši.  Viešai prieinamos, Seimo  kanceliarijos žurnalistams pateikiamos nuotraukos nepriskiriamos visuomenės informavimo priemonėse draudžiamos skelbti  informacijos. Kadangi  informuojama apie  su ieškovu susijusias  bylas, natūralu,  jog  naudojama jo  nuotrauka,  ir  tai  daroma   nepažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo  14 straipsnio  3 dalies.

Nesutinka,  kad   ieškovas   nėra   viešasis  asmuo.   Alvydo   Sadecko   nuolatinis  dalyvavimas televizijos  laidose  komentuojant  Henriko  Daktaro  bylą, prisistatant buvusiu  Seimo  Nacionalinio saugumo    ir   gynybos   komiteto   nariu   bei   buvusiu   ilgamečiu    teisėsaugos   darbuotoju,  atitinka išaiškinimą,  kas  yra  viešasis  asmuo,  t.   y.  tas   asmuo,  kurio   veikla  turi   reikšmės   viešiesiems reikalams.  Ieškovas  komentuodamas viešojo asmens  Henriko Daktaro bylą, turėjo  reikšmės  viešųjų asmenų  reikalams  spręstis.

Ieškovas  yra UAB  „Ekskomisarų biuras"  vadovas.  Policijos  departamentas ir saugos  firmos, tame   tarpe   ir  „Ekskomisarų  biuras",  yra  pasirašę   rėmimo  sutartis,  saugos   firmos   vadinamos

„policijos   rėmėjais",  o  Policijos   rėmėjų  įstatyme   įtvirtinta, jog  policijos  rėmėjai   atlieka  kartu  su policija  asmenų   sulaikymo,  eismo  priežiūros   funkcijas,  todėl   dabartinė  ieškovo  veikla  tiesiogiai susijusi  su  valstybės  valdymu.

Teismas   pažeidė    įrodymų    pateikimo,   rinkimo    tvarką,   įrodinėjimo  procesą,   kai   savo iniciatyva tikrino  ir rinko  ieškovui palankius  įrodymus.

Ieškovas Alvydas Sadeckas  prašė apelianto apeliacinį  skundą  atmesti.  Nurodė, kad sutikimas fotografuotis nereiškia, kad duotas  sutikimas  tokias nuotraukas atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti - turi  būti  asmens   sutikimas   ir  fotografuotis,  ir jo  nuotrauką  spausdinti.  Tai  paneigia teiginius  apie tariamą  cenzūrą.

Ieškovas  nesutiko, kad jo nuotraukos yra paimtos  iš viešų šaltinių, kadangi  tai patvirtinančių įrodymų  atsakovas  nepateikė. Nėra  svarbu  kas nuotrauką fotografavo, svarbu  kaip ji publikuojama, sutinka  ar nesutinka asmuo  su tuo, kad jo nuotrauka būtų publikuojama tokiame  kontekste. Ieškovas sutikimo   atsakovui  jį fotografuoti  ir viešai publikuoti jo  atvaizdą, juo  labiau  publikuotų straipsnių kontekste,  niekada  nedavė  nei  savaitraščiui   „Laisvas  laikraštis",  nei  jo  redakcijai,  nei  straipsnių autoriui  Aurimui  Drižiui.

Nurodo, kad ieškovo nuotrauka, publikuota su neigiamais  straipsniais, kuriuose teigiama apie tariamai neteisėtus ir nusikalstamus ieškovo  poelgius  ir tai  žemina  jo  garbę  ir orumą. Kaltinimai nebūtais  nusikaltimais yra savaime  užgaulūs  ir įžeidus.

Nesutinka su  apelianto  motyvu,  kad  ieškovas  yra  viešasis  asmuo.   Ieškovas  nuo  2008  m. pabaigos  nėra  valstybės  politikas, neturi  teisinių  galių  vykdyti  ir nevykdo  viešojo  administravimo, nėra   susijęs  su  viešųjų  paslaugų   teikimu,  neatlieka  jokių  renkamų  ar  skiriamų   viešųjų  pareigų. Apeliantas  nepagrįstai   ieškovą  laiko  UAB  „Ekskomisarų biuras"  direktoriumi, nes  tokias  pareigas atlieka  Alius  Sadeckas.

 

IV Apeliacinės  instancijos  teismo  argumentai ir išvados

 

 

Apeliacinis  skundas  tenkintinas.

Bylos  nagrinėjimo  apeliacine  tvarka  ribas   sudaro   apeliacinio  skundo   faktinis   ir  teisinis pagrindai  ir absoliučių  nutarties negaliojimo pagrindų  patikrinimas, o taip pat absoliučių  sprendimo negaliojimo pagrindų  patikrinimas (Civilinio  proceso  kodekso  (toliau - CPK) 320 straipsnio  1 dalis). Apeliacinės  instancijos  teismas  tikrina  apskųsto  teismo  sprendimo dalies  teisėtumą ir pagrįstumą ir

 

 

analizuodamas  skunde   išdėstytus   argumentus,  išskyrus   įstatyme   nurodytas  išimtis   (CPK  320 straipsnio   2  dalis).  Apeliacinio   skundo  ribos  gali  būti  peržengtos tada,  kai  to  reikalauja  viešasis interesas  ir neperžengus skundo  ribų būtų pažeistos  asmens, visuomenės  ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo  atveju absoliučių  sprendimo negaliojimo pagrindų  nenustatyta.

Byloje nėra ginčijamos  pirmosios  instancijos  teismo  nustatytos faktinės  aplinkybės, kad UAB

„Patikimas verslas" leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis" 8 atskirose publikacijose prie spausdinamų  straipsnių   pridėjo   ieškovo  nuotraukas.  Taip  pat  nėra  ginčijama, jog  ieškovas  savo atvaizdo  spausdinimui laikraštyje  nedavė  sutikimo. Bylos dalykas  yra nustatyti, ar atsakovas  turėjo teisę ieškovo  Alvydo  Sadecko  nuotraukas publikuoti be jo sutikimo. Nuotraukos yra pripažįstamos sudėtine  privataus  gyvenimo  dalimi, kuri parodo  unikalias  asmens  charakteristikas ir jo skirtingumą nuo  kitų  asmenų. Kadangi  nuotraukos publikuotos laikraštyje  ir iliustravo  skleidžiamą informaciją, šioje  byloje  reikalinga   nustatyti   balansą   tarp   dviejų   konstitucinių  teisių   - privataus   gyvenimo apsaugos  ir teisės  skleisti informaciją. Teisė  skleisti informaciją apima  ir nuotraukų publikavimą.

Visuomenės informavimo įstatymo  3  straipsnio  4 dalis  nustato  informacijos teikimo  laisvės ribas, nurodo, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas  tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato  įstatymai  ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini  Lietuvos valstybės   saugumui,  teritorijos    vientisumui,  viešajai   tvarkai,   konstitucinei   santvarkai    apginti, teisminės   valdžios  nešališkumui garantuoti,  siekiant  užkirsti  kelią  teisės  pažeidimams  ir nusikaltimams,  konfidencialios  informacijos  atskleidimui,  apsaugoti   žmonių sveikatą  bei  dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą  ir kitas teises.

Teisės   į  atvaizdą   apsauga   reglamentuota  CK   2.22   straipsnyje.    Šio   straipsnio   2  dalyje nustatyta, kad asmens  sutikimo  atvaizdo  atgaminimui, pardavimui, demonstravimui ir spausdinimui nereikia,  jeigu  šie  veiksmai   yra  susiję  su  visuomenine  asmens   veikla,  jo  tarnybine  padėtimi, teisėsaugos    institucijų    reikalavimu   arba   jeigu   fotografuojama  viešoje   vietoje.    Tačiau    asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima  demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens  garbę,  orumą  ar dalykinę reputaciją.

Be sutikimo  nuotraukos gali būti publikuojamos trimis  atvejais:  1) jeigu tai susiję su asmens visuomenine veikla  ar tarnybine padėtimi;  2)  publikuojama teisėsaugos  institucijų  reikalavimu;  3) fotografuota  viešoje  vietoje.   Nustačius,  jog  nuotraukos  publikuotos  esant   vienai   iš  šių  sąlygų, reikalinga  įvertinti,  ar jos  nėra  atgaminamos tokiu  būdu, kuris  žemina  garbę, orumą  ar  dalykinę reputaciją.

Kaip  matyti  iš CK 2.22  straipsnio  dėstymo, asmens  sutikimo  atvaizdo  atgaminimui reikalingumas nėra  siejamas  išimtinai   su  asmens  buvimu  viešuoju  asmeniu, kaip  tai  apibrėžiama pagal   Visuomenės  informavimo  įstatymo   2  straipsnio   atitinkamą  dalį,  o  visuomenės   intereso pagrįstumas  vertinamas analizuojant asmens  visuomeninę veiklą ir tarnybinę padėtį.

Ieškovas yra Lietuvoje  seniai ir gana plačiai žinomas  asmuo.  Seimo  internetiniame tinklapyje skelbiamoje   informacijoje  nurodoma,  kad  jis  1993   m.   buvo   Lietuvos   Respublikos Prezidento patarėjas  nacionalinio saugumo  klausimais;  2000-2008  m. išrinktas  Seimo nariu;  2000-2004  m. buvo Seimo Nacionalinio saugumo  ir gynybos komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto narys, Operatyvinės  veiklos  parlamentinės  kontrolės   komisijos   narys,  NATO   reikalų   komisijos   narys, Seimo   delegacijos   NATO   Parlamentinėje  Asamblėjoje   narys,  Paslapčių  apsaugos   koordinavimo komisijos narys;  2004 m. apdovanotas ordinu  „Už  nuopelnus Lietuvai", Komandoro kryžiumi.  Taip pat  ieškovas  ir šiuo  metu dalyvauja viešame  gyvenime, jis pats  neneigia, jog dalyvauja  žiniasklaidos priemonėse, pasisako  televizijos  laidose.

Jau  buvo  minėta, kad  nuotraukų publikavimas   be  sutikimo  nėra  susijęs  su viešojo  asmens statuso  turėjimu. Asmens  viešumo  įvertinimas šio pobūdžio bylose  svarbus  tiek, kiek tai  susiję su teisę į atvaizdą  ribojančių pagrindų  nustatymu - asmens  visuomenine veikla ar tarnybine padėtimi. Abi šios sąvokos, nors negali būti laikomos  tapačiomis, bet turi ir daug bendrų  bruožų, todėl teismų pateikiami viešojo  asmens  statuso  aiškinimai  yra aktualūs.   Šiame  kontekste svarbu  paminėti, kad teismų  praktikoje  asmens  viešumas  yra nustatomas ne tik pagal  šiuo metu  vykdomą  veiklą, o bet ir pagal  anksčiau   vykdytą  veiklą.  Lietuvos   Aukščiausiojo   Teismo   Civilinių   bylų  skyriaus  2015  m. gegužės  8  d.  nutartyje   civilinėje  byloje Nr.  3K-3-260-695/2015  pažymėta, kad  asmuo  galėtų  būti laikomas   viešuoju  asmeniu ar žinomu visuomenės veikėju  dėl  savo  ankstesnės, neseniai  vykdytos aktyvios politinės  veiklos, tačiau bendriausia prasme  leistinos kritikos ribos turėtų  būti siauresnės  dėl prieš  pasitraukimo iš aktyvaus  politinio gyvenimo  nei  viešojo  asmens, aktyviai  vykdančio  politinę veiklą.  Kaip  tik tokios  aplinkybės  konstatuotinos šioje byloje.  Dėl  aktyvios  profesinės  ir politinės veiklos  ieškovas  yra plačiai  žinomas, šiuo  metu  taip  pat  dalyvaujantis visuomeniniame  gyvenime, pasisakantis teisėsaugos  temomis, t. y. su valstybės tvarkymu  susijusiomis  temomis.

Atsakovas  bylos  nagrinėjimo  metu  pastoviai  teigė, jog  ieškovo  fotonuotraukos paimtos   iš Seimo duomenų bazių, t. y. įrodinėjo, jog fotografuota viešai. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog  šie  teiginiai  nebuvo  įrodyti.   Prie  apeliacinio skundo   atsakovas  prideda   duomenis, rodančius nuotraukų gavimo  šaltinius.  Kadangi  šie įrodymai turėjo  ir galėjo būti pateikti  pirmosios instancijos teisme,  tai  apeliacinės  instancijos teismas   tokių   įrodymų negali  prijungti   (CPK 314 straipsnis). Įvertinus fotonuotraukų pobūdį, spręstina, kad visos nuotraukos yra padarytos viešoje vietoje.  Dalyje  straipsnių („Teismai pagal  melagingą A.  Sadecko   skundą  įvedė  cenzūrą spaudai", „Teisėja   Z.   Monid gelbėja  A.  Sadecką,  suklastodama savo  nutartį",  „Kaip   A.  Sadeckas   valdo absoliučiai  korumpuotą teismų  sistemą")  A.  Sadeckas  nufotografuotas darbo  kabinete pozuojantis fotografui,  straipsnyje   „A.Sadeckas  myli   D.   Grybauskaitę"  publikuotoje  nuotraukoje  ieškovas dalykine  apranga, su kaklaraiščiu, pagarbiai  pavaizduotas, straipsnyje  „Prašau A.  Sadecko  manęs nežudyti"  ieškovas  nufotografuotas Seimo  salėje, visose kitose  nuotraukose taip  pat  matyti  oficiali aplinka, ieškovas  nufotografuotas dalykine  apranga  ir pagarbiai.  Tokios  fotografijų  darymo  sąlygos, kai ieškovas vilki dalykiniais  rūbais, aukšta  fotografijų  kokybė, dalyje nuotraukų matyti, jog ieškovas pozuoja, patvirtina, jog buvo  fotografuota viešoje vietoje.

Nustačius, jog nuotraukos publikuotos esant  vienai  iš CK  2.22  straipsnio 2  dalies  sąlygų, reikalinga  įvertinti, ar jos nėra atgaminamos tokiu būdu, kuris žemina  garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Dėl  dviejų straipsnių („Kaip A. Sadeckas  valdo  absoliučiai  korumpuotą teismų  sistemą?"  ir „Vilniaus  miesto  apylinkės  teismo  pirmininkė L.  Braždienė „Tai, kad  šio teismo  teisėjai  masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą")  Aurimui  Drižiui  buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso  154 straipsnio 2 dalį (šmeižimas), kurioje buvo įrodinėjamas  straipsniuose  paskleistų   teiginių   apie   Alvydą   Sadecką   šmeižikiškas   turinys.   Tiek Vilniaus   miesto    apylinkės   teismo    2016-02-04  nuosprendžiu,   tiek   Vilniaus   apygardos   teismo 2016-05-11 nutartimi Aurimas Drižius buvo išteisintas nustačius, kad visuose Alvydo Sadecko nurodytuose straipsniuose dėstoma Aurimo  Drižiaus nuomonė dėl konkrečių teismų  sprendimų ir jų motyvų, kadangi  visų procesų  dalyvis buvo ir Alvydas Sadeckas, neišvengiama ir pasisakymų apie jį. Kitų  teismų  procesų, kuriuose   ieškovas  būtų  įrodinėjęs, jog  straipsniuose publikuoti teiginiai  yra neteisingi,  nenurodyta.  Šioje  byloje  pateiktuose  procesiniuose  dokumentuose  ieškovas   detaliai nenurodė, kuo minimi  straipsniai jį žeidžia, todėl  teismas  neturi  pagrindo detaliai  analizuoti skleidžiamos informacijos turinio. Privatų  gyvenimą ginantis  asmuo  turi apibrėžti gynimo  ribas, kitu atveju  teismas, savo  iniciatyva  tirdamas aplinkybes, taip  pat  be pagrindo įsikištų  į asmens  privatų gyvenimą  ir pažeistų  jo interesus. Užtikrinant teisę skelbti savo nuomonę ir laiduojant atleidimą nuo atsakomybės, nustačius nuomonės skelbimo  faktą (Visuomenės informavimo įstatymo  54 straipsnio 1   dalies   7  punktas),   fotonuotraukų  publikavimas  nuomonės  kontekste  negali   būti   laikomas žeminančiu.

Europos  Sąjungos   teisingumo  teismo   byloje  von  Hannover  prieš  Vokietiją   (Nr.   2)  yra pateiktas testas, kuris  turi  būti  atliekamas vertinant dviejų  pagrindinių teisių  balansą:   1)  įnašas  į viešąsias diskusijas; 2) asmens  žinomumas ir publikacijos esmė;  3) ankstesnis  asmens  elgesys; 4) publikacijos turinys, forma bei pasekmės; 5) nuotraukų padarymo aplinkybės.

Susipažinus  su  atsakovo   publikuojamų  straipsnių  turiniu  matyti, "kad  juose   pateikiama informacija apie ieškovo  ir atsakovo  bylinėjimosi  procesą, aptariami įvairių instancijų teismų  priimti procesiniai  sprendimai  bei   šalių   procesinis  elgesys.   Teismų   sistemos   veikla   yra  visuomenės ; susidomėjimą kelianti  tema.   Konkrečiu atveju  Aurimo   Drižiaus  ir  Alvydo  Sadecko   bylinėjimosi istorija   didesnio    visuomenės   dėmesio    nesulaukė   ir   diskusijų   bent   platesniuose   visuomenės sluoksniuose nesukėlė, tačiau  straipsniuose aprašomi galintys visuomenės susidomėjimą dėl ieškovo

 

6

 

 

visuomeninės ir tarnybinės veiklos sukelti  teiginiai.  Tuo  rodomas  ketinimas pradėti  diskusiją, kuris nebuvo  realizuotas.

Pažymėtina, kad dalyje straipsnių  yra cituojami, o taip pat ir pilnai publikuojami bei aptariami procesiniai teismų  sprendimai, kurie yra vieši dokumentai. Pagrindine dalimi publikacijas  sudaro pateikiamas teismo  procesinių dokumentų vertinimas  ir nesutikimas su tuo, kad teismai  netenkina Aurimo  Drižiaus  pareiškimų dėl proceso  atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje patenkinus prevencinį ieškinį  žurnalistui buvo uždrausta rašyti  straipsnius  apie  ieškovo  sąsajas su AB „Mažeikių nafta"  ir jos  privatizavimu.

Kitas  aplinkybes  - asmens  žinomumą, nuotraukų padarymo aplinkybes  teisėjų kolegija aptarė ir įvertino  anksčiau.   Teisėjų  kolegija  atkreipia  dėmesį  į  ginčo  teiginių  formuluotę, jų paskleidimo tikslą, pobūdį, viešą domėjimąsi teismų  darbu, ieškovo žinomumą, pagarbų  fotonuotraukų pobūdį  ir daro   išvadą, jog  atsakovas  turėjo   teisę  šias  nuotraukas  ginčo   leidiniuose  publikuoti  be  ieškovo sutikimo. Nustačius, kad atsakovo  veiksmai atitiko  teisės aktų reikalavimus, paneigiama būtina  žalos atlyginimo   sąlyga ir kartu  teisė  gauti  žalos  atlyginimą  pinigine  išraiška.  Vilniaus  miesto  apylinkės teismo  sprendimas keistinas  (CPK 326 straipsnio  1 dalies 3 punktas).

Atsakovas apeliaciniame procese  sumokėjo  168 Eur žyminio  mokesčio  ir 200 Eur už skundo surašymą.   Atstovavimo   išlaidų  pateisinimui  atsakovas  pateikia   2015-10-09  mokėjimo   pavedimą, kuriuo pinigų pervedimo paskirtimi  nurodoma „už paslaugas". Kadangi  iš pateiktų  duomenų neaišku, kuo  šios paslaugos  susijusios  su nagrinėjama byla, išlaidos  nepripažįstamos pagrįstomis  ir nepriteisiamos. Ieškovas  įpareigojamas atsakovui  atlyginti  žyminio  mokesčio  išlaidas.

Šioje byloje pirmosios  instancijos  teismas priteisė  5,62 Eur pašto  išlaidų iš atsakovo.  Pakeitus teismo  sprendimą, keistinas  ir bylinėjimosi  išlaidų paskirstymas  - iš ieškovo priteistina visa 8,03  Eur pašto  išlaidų suma į valstybės pajamas  (CPK 93 straipsnio  5 dalis).

Taip  pat  šioje  byloje  Vilniaus  miesto  apylinkės  teismo  2015-04-29 nutartimi  buvo  taikytos laikinosios   apsaugos  priemonės - atsakovo  turto   areštas.   Atmetus   ieškinį  - laikinosios   apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio  2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos  Respublikos civilinio  proceso  kodekso  326 straipsnio   1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

 

nutaria :

 

Atsakovo  UAB  „Patikimas verslas" apeliacinį  skundą  tenkinti.

Vilniaus miesto  apylinkės teismo  2015 m. rugsėjo  14 d. sprendimą pakeisti ir Alvydo Sadecko ieškinį atmesti  visiškai bei iš Alvydo Sadecko  į valstybės pajamas  priteisti  8,03  Eur (aštuonis eurus  3 euro centus)  pašto išlaidų.

Priteisti   iš Alvydo  Sadecko  UAB  „Patikimas verslas" naudai   168  Eur  (šimtą  šešiasdešimt aštuonis  eurus)  bylinėjimosi  išlaidų apeliaciniame procese.

Panaikinti  Vilniaus   miesto   apylinkės   teismo   2015-04-29  nutartimi   taikytas   laikinąsias

 

Peržiūros: 1986

Komentarai   

+13 # jo 2016-09-19 15:47
nepaims Sad laikraščio.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Ja jaaa 2016-09-19 19:42
Markyzas apsi sh iks iš nervo kniūpsčias.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # vladas lukosevicius 2016-09-19 21:14
O KADA MES APDOVANOSIME LANSBERGĮ IR PEDOFILĄ SADECKĄ už nuopelnus ir aferas Lukiškių kalėjimo kamera ?

GALVOKITE UŽ KĄ BALSUOSITE ....

Lansberginių klanas kartu su pedofilu A. Sadecku organizavo ,,Mažeikių naftos,, aferą , dėl kurios Lietuva patyrė milijardinius nuostuolius .
Čia buvo valstybinio masto afera , tyrimas sužlugdytas .
Kas sužlugdė šitos didžiulės aferos tyrimą , ir kas pasinaudojo pavogtomis lėšomis ?

Googlinkite ...

Kas Williams vardu realiai valdė “Mažeikių naftą?”
07.07.2011

Mažeikių r. apylinkės prokuratūra nustatė, kad UAB “British & Baltic Vilnius” buvo registruota 'Eskomisarų biurui' priklausančiose patalpose
Tariamųjų amerikiečių tarpusavio susitarimas dėl būsimojo akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ valdymo
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti